Skrudžas kaupikas šeši nuliai

skrudžas kaupikas šeši nuliai

Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus.

Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – “pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – “jau išpirkinėja kaltę” arba “vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose.

Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per prievartą turi dalelę homo sovieticus. Tai toks defektas, kai bet koks veiksmas, išskiriantis iš masės, automatiškai yra blogai. O bet kokį iniciatyvumą parodantys žmonės automatiškai yra vagys su sava agenda.

Todėl gana natūralu, kad man prakalbus apie milijoną, ansktyvą pensiją, apribotą besaikį vartojimą – pasipila lavina neigiamų komentarų. Mano vizijai ir pasirinkimams tie komentarai tikrai neturi įtakos, bet juk vistiek smalsu ir įdomu suprasti anti-investicinės populiacijos herd mentallity.

Ką man tie komentarai parodė –  jog tikrai būtina tęsti šį blogą ir rašyti toliau. Gyvenant savam socialiniam burbule kartais gali pasirodyti, jog visi čia jau viską supranta tiek apie investavimą, tiek apie taupymą bei turi padorius finansinius įpročius. Bet, deja, asmeninius finansus valdančių žmonių procentas kol kas yra tik lašas jūroje. Vis dar dominuoja kelios mitais apipintos nuomonės apie pinigus.

Skrudžas kaupikas

“Kiekvienas yra savo svajonės vergas. Žiūrint iš jau praėjusio šią stadiją perspektyvos – žmogus aukoja gražiausius jam suteikto gyvenimo metus vardan iliuzinės laisvės kaupti nulius. Mr.Skrudžo kelias, totali beprasmybė”

VŽ komentaras

Paminėjus FIRE (Financial independence, retire early), turbūt neįmanoma išvengti replikos – aukoja gražiausius savo jaunystės metus dėl orios senatvės.

Niekaip nesuprantu, kas čia ką aukoja? Ar automatiškai, neištaškant visos algos ant niekučių, aš jau tampu skrudžu makdaku ir, taip išeina, labai skriaudžiu save ir atimu iš savęs jaunystę?

Šis požiūris, mano nuomone, yra didžiausia grėsmė lietuvių finansiniam raštingumui, nes jis atriša rankas besaikiam vartojimui, kreditams, paskoloms – nes juk nesinori iš savęs atiminėti gražiausių jaunystės metų. Let’s party ateities sąskaita, taip sakant.

Žinote, galima ir tikrai reikia žmones šviesti techniniais investavimo klausimais – kaip pradėti investuoti, kur dėti pinigus, per kur registruotis ir kas yra ETF. Bet visi šie pamokymai nueina į antrą planą prieš psichologiją ir kasdienius įpročius.

Kaip jau bandžiau aiškinti atskirame įraše kas man yra finansinė nepriklausomybė – taupymas, mane kaip jauną žmogų, ne tai, kad apriboja, bet priešingai – išlaisvina. Tiek karjeroje, tiek asmeniniuose santykiuose, tiek ir pasirenkant laisvalaikį.

leidžiu sau viską ką noriu, bet tikrai ne viską ką visuomenė primeta kaip normą.

Vargšas studentas už 1k

“Laikina manija, praeis. Fire manau realu jei 10k(ar kazkur aplink) uzdirbi, kad gyvent ne kaip studentui 30metu skaiciuojant kapeikas. O jei ta fire sulygina su didele pensija, tai jos gali ir neprireikt sulaukus tu 60+. Fire mano nuomone tarp 40-50 jau reiktu igyvendinus but”

FB komentaras

Mane ypatingai nustebinęs požiūris, kad pragyventi už 1k beveik neįmanoma, o tam, kad kažką kauptum reikia uždirbti 10k. Whaaaat? Čia Lietuvoje, rimtai?

Juk patys buvote jauni studentai. Įsivaizduokite, kad tais laikais būtumėt iš kažkur gavę 1k/mėn. Bent jau aš studentavimo laikais su 1k/mėn būčiau pasijautęs kaip volstryto vilkas – vakarėliai mieste, kelionės, žaisliukai. Na, tikrai ne studentiškas gyvenimas.

Tai kodėl dabar, jau suaugus ir išleidžiant 1k, tai prilyginama su vargšo studento gyvenimu? Aš tikrai gal pats su defektu, bet man nebūtina vairuoti Cayenne’o, nebūtina ūliavoti mieste, neturiu žalingų įpročių, o laisvalaikį, visiškai savo noru, leidžiu aktyviai gamtoje, kas praktiškai nieko nekainuoja.

Šia tema pasisakė ir honestFIRE, kuris pasidalino, kad ir jam, kaip mums visiems, kartais norisi visko iš eilės, bet šiem kvailiems visuomenės primetamiems norams niekada nebus galo. Kaip taip gali būti, kad vienam 1,000 Eur yra tolima siekiamybė, o kitam vargetos gyvenimas? Nenoriu nuskambėti kaip Paulo Coelho, bet viskas yra požiūrio klausimas.

Kaip jau rašiau – pinigų niekada nebus gana. Mano spėjimas, kad šio komentaro autorius jau dabar uždirba labai daug – gal 2-3k, bet, norėdamas neatsilikti nuo Kazlauskų (angl. keep up with the Joneses) lizinguojasi naują SUV’ą, gyvena erdviame name, kas antrą vakarą leidžia Vilniaus gatvės baruose ir jam atrodo, jog tik uždirbant apie 10k galima pradėti taupyti. O gyvenimas už 1k jau apskritai turi būti arti skurdo ribos, nes jam dabar vos 2-3k pakanka.

Bet šis požiūris identiškai kartojasi įrašius bet kokius skaičius – uždirbant 600 atrodys, kad taupyti būtų įmanoma tik gaunant 1k. Gaunant 1k, kad nuo 2k jau pradėsiu. O gaunant 5k, kad be 10k čia net neverta prasidėti. Ir taip iki begalybės.

Ką noriu parodyti savo blog’e (ir labai gailiuosi nepradėjęs jo prieš keletą metų būnant ant 800 Eur), jog taupyti, investuoti ir finansinę nepriklausomybę pasiekti gali kiekvienas – nepriklausomai nuo pajamų. Žinoma, vieniems bus lengviau, kitiems sunkiau, bet įmanoma tikrai kiekvienam.

Investavimas = spekuliavimas

“Na, čia jau pavartėte, nuliai kaupiasi automatiškai 😉 tai noriu pasakyti – jei skiriate kelis pusvalandžius per mėnesį, einate buy and hold, ir jums kas nors kaupiasi, jūs arba genijus, arba laimės kūdikis, kokių 1 iš milijono. Tokie paskoloje gyvenantys, turintys didesnių pajamų ir svarstantys apie verslą, šeimą ir dar nežinia ką, o šiaip be pastangų į rankas krentantį turtą=laimę iš spekuliacijų akcijomis reklamuojantys laimės kūdikiai labai patinka bankeliams ir kitiems tarpininkams, jiems tokių reikia, kad susirinkti komisinius. Sėkmės, 99% kad esate finansų tarpininkų vertės grandinės dalis, Lukas II-asis.”

VŽ komentaras

Ir galiausiai, visuomenėje dominuojantis požiūris, kad investavimas = spekuliavimas. Na, šito išvengti sunku, ypač kai su vertybiniais popieriais dirbantys žmonės oficialiai vadinami makleriais.

Juk makleris tai suka makles. Kažką perka/parduoda, nekurdamas jokios pridėtinės vertės, tačiau uždirbdamas iš spekuliavimo.

Suprantu, kad vyresnės kartos žmonės jau yra smarkiai nudegę – Snoro bankrotas, Ūkio banko griūtis, įvairios 1990s ponzi schemos, žadėjusios milijonus. Tokie įvykiai ir praeities nudegimai, nori nenori, palieka randą.

Bet, lygiai kaip trūksta švietimo apie asmeninius finansus, taip pat trūksta viešumo pasyviam investavimui. Man pačiam raidžių junginys ETF prieš keletą metų dar nieko nereiškė, o aš juk, žinote, skaityti mėgstantis ir interneto suteikiamas galimybes išnaudojantis pilietis.

 Būtent dėl tokio požiūrio ir norisi skirti laiko, kartoti ir kalti į galvą visiems – investuoti galima ir nenusimanant apie finansus. Šiais laikais viskas ko reikia – tai parsisiųsti apps’ą, nusiųsti keletą dokumentų ir žiūrėk – jau tu Apple’o, Amazon’o ir Teslos investuotojas, nes įsigijai platų visos rinkos ETF’ą. Įsigijai, ir pamiršai, o tie nuliai kaupsis automatiškai.

Būtent dėl šios priežasties ir pradėjau rašyti blogą net nebūdamas labai finansiškai išprusęs. Taip gal net ir geriau. Viena yra, kai apie investavimą rašo profesionalas Marčiulaitis, visai kas kita, kai labai panašius principus išgirsti iš naujokėlio šeši nuliai.

Investavimas tikrai neprivalo būti sudėtingas ir beveik viską ką žinau jau aprašiau atskirais įrašais šiame bloge. Norit tikėkit, norit ne – bet va tiek žinių jau ir užtenka norint tapti milijonieriumi. Na, bent jau istoriškai. Bet daug svarbesnė ir sunkesnė dalis – įpročiai, disciplina bei psichologija.

O koks skirtumas ką sako kiti?

Na, jums tai tikrai jokio. Man irgi nebūtų jokio skirtumo, jeigu ne šis blogas. Taip, rašyti pradėjau vedamas savanaudiškų paskatų ir norėdamas įsigilinti į temas, bet vistiek – juk kažkas skaito, tai norisi turinį kurti aktualų.

Turint omenyje, kad VŽ auditorija jau ir šiaip ženkliai labiau apsiskaičiusi ir išsilavinusi, tokie komentarai mane nustebino. Tai man dar kartą įrodė kokia didelė praraja yra lietuvių finansinio raštingumo edukacijoje. Mes tiesiog taip užaugome – nežinodami nieko apie pinigus.

Tikiuosi, kad šis blogas bent minimaliai prisidės prie tos edukacijos prarajos mažinimo ir jau dabar viliuosi, kad bent jūs, mano skaitytojai, nemanote jog:

  • Taupymas automatiškai yra savo geriausių metų aukojimas
  • Oriai gyventi galima tik už 10k.
  • Už 1k gyvena tik vargetos studentai
  • Investavimas = spekuliavimas
  • Visur aplinkui tik vagys ir žūlikai

Finansinių mitų aplink mus pilna. Kokių pasisakymų ar požiūrių esate girdėję jūs?

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.

20 Replies to “Skrudžas kaupikas šeši nuliai”

  1. Na, šituos tavo pakomentuotus tris komentarus paskaičius apima tik gailestis. Jokio pykčio.
    Pilna prirašyta apie sudėtines palūkanas, pilna lentelių, kur aiškiai parodyta, kad laikui bėgant investuojant sukaupiamos apčiuopiamos sumos, bet vis dar atsiranda neapsišvietusių + nepatinginčių pakomentuot…
    Nieko. Nepasiduodam mizantropijai. Kai lietuviams bus pasiekiami pigūs brokeriai (jau dabar yra? Tradestation?) tada laikui bėgant išsivystys ir supratimas apie investavimo praktiškumą.

  2. Dėl “O koks skirtumas ką sako kiti” ir Tavo forumo – kaip ten sako, net ir bloga reklama yra reklama. Netikrinai statistikos? Daugiau apsilankymų sulaukei po straipsnio?

    Žiūrėk į situaciją per klientų prizmę. Kokių klientų reikia Tavo forumui? Bent kažkiek išsilavinusių finansiškai arba bent jau besidominčių, na ir kažkiek protaujančių. Toks visų pirma greičiausiai VŽ komentarų net neskaitys. O net jei ir pats straipsnis bus subjektyvus, jis vistiek sužinos kad yra toks forumas, ateis, ir jau savo galva nuspręs ar jam čia tinka būti, ar ne 😉 Taip kad relax. Visi tokie straipsniai turės krūvą negatyvo, bet jį generuojantys žmonės ir neturi būti aktualūs. O ta saujelė žmonių kurie ras grūdus tarp pelų – yra tikslinė auditorija kuriai bendros masės nuomonė yra giliai vienoj vietoj 🙂 Sėkmės pasirinktame kelyje. Laikyk frontą!

    1. Ačiū, Siti! :)) apsilankymų kiekis šiek tiek šoktelėjo, bet nebuvo didelio WOW ir serveriai neužlinko. Smagu, kad atsirado naujų prenumeratorių, kas reiškia, kad turinys kažkiek vistiek sudomino. O mano sprendimams tai didelės įtakos nedaro, bent jau taip sakau sau. Aišku, jeigu būčiau vienas prieš visą pasaulį, turbūt psichologiškai sunku būtų. Bet dabar žinau apie kitus blogerius-bendražygius, nemažai bendraminčių yra BM forume, tai ramiai sau tęsiu kelionę 🙂

  3. Neigimas būdavo dažniausia su kuo susidurdavau pasakodamas apie ETF, FIRE.
    Tai internete dar galima pridėti visą per dieną ar savaitę sukauptą pyktį ir pavaryti komentaruose 🙂

    Aš esu ištikimas tavo skaitytojas, kur skaitau šypsau į ūsą, linksiu galva ir vis galvoju, omfg kaip suprantu koks turėtų būti jausmas, kai stengiesi rašai kiek galima aiškiau ir visos pastangos, kad patiems žmonėms būtų tiesiog finansiškai lengviau (bet tų žmonių atsakymas būna … ).

    Ir įdomiausia, kai tau pavyks, nes tikrai eini teisingu keliu, o piktieji komentatoriai tada sakys “pasisekė”, “paveldėjo” ir pan 🙂

    1. Haha, labai sutinku dėl paskutinio. Mačiau komentarą “ko čia rašote apie pradinukus, parašykite apie kažką, kas jau sukaupė šitaip milijoną”. Tai tokie žmonės, neabejoju, man po 30 metų prisistačius su milijonu ir pareiškus apie sudėtinių palūkanų naudą ir taupymą sakytų “bepigu taip sakyti, turint sąskaitoje milijoną”. Tiesiog, visiems neįtiksi ir bet koks viešumas retai kada yra sutinkamas pozityviai.

  4. Sveiki, galima pasisakysiu iš varguolio pozicijos? Pasistengsiu neišsiplėsti, bet turbūt nepavyks 🙂
    Čia aišku labiau tam komentatoriui, kalbančiam apie 10k turėtų būti skirta, bet supažindinsiu ir kitus, su varguolio gyvenimu. Esam 32m varguolių pora, kurių pajamos 1500eur/mėn, tai 750eur žmogui, kas gerokai mažiau už tūkstantį, kaip ir DAUGUMOS Lietuvių. Aš šiaip bičas be išsilavinimo, žmona valstybės tarnautoja. Maistui, mano galva netaupom (išlaidos ~350eur/mėn), turim įsigiję dviejų kambarių butą, tiesa, senos statybos, tačiau vertinamoje Vilniaus dalyje. Bent kartą per metus atostogaujame užsienyje. Vairuoju naują automobilį iš salono, žemos klasės, bet tikrai ne pigiausią, su galinio vaizdo kamera, Android Auto ir bla bla bla. Čia tokia sena ir bene vienintelė vaikystės svajonė buvo, tiesa, dabar entuziazmas jau kaip ir į pabaigą, lizingo įmokos – toli gražu ne 🙂 Kas liečia santaupas ar investicijas, jos dabar minimalios, nes prieš porą metų išpardaviau akcijas, pinigai panaudoti pradiniam įnašui už būstą. Šiuo metu tėra 1200eur rezervas ir dar tiek pat Baltijos akcijų biržoje.
    Tačiau didžiausias smagumas ir liūdesys yra tame, kad aš esu, hmm, bene kiečiausias savo tarpe? Ta prasme, ne tik, kad nepažįstu žmogaus, kuris pvz. uždirbtų 2000eur/mėn, bet pažįstu tik vieną žmogų, kuris turėtų daugiau santaupų už mane… Kolegos tempia nuo atlyginimo iki atlyginimo, kartais tenka net paskolint kokį 20eur, nes pinigų nebėra, o atlyginimas tik poryt. Net ir neturint naujo automobilio, o uždirbant tiek pat. Plius pastovūs lizingai. Kolega, štai, labai laukia Sony Playstation 5. Jau šį mėnesį baigė mokėti kreditą už sieninę spintą, dabar verkiant reikia šaldytuvo, jei pavyks išsimokėti iki pavasario, tada reiks lizinguotis televizorių, kad jau 4k būtų, kai pirks tą konsolę… Aš išvis esu laikomas pasiturinčiu (jaučiu užsimaskavęs milijonierius), nes galiu nusipirkt skalbimo mašiną be lizingo 🙂 O jau nekalbant, kad sugebu nusipirkti akcijų biržose, čia jau išvis kosmosas, privilegijuotoji klasė.
    Tad finansinio švietimo niekada nebus per daug. Ir Stoic, iki kažkokių lentelių ir apčiuopiamų sumų dar labai toli, didžioji dalis iki jų net neprieis. Kolegą mėnesį įtikinėjau, kad taupomąją sąskaitą atsidarytų, nes vis pavydėdavo man kelionių užsienyje… Tai šiemet jau turėjo keliaut 🙂
    Atsiprašau, už kažkiek offtopic, bet gal pavyks kažkam ir iš varguolio perspektyvos vaizdą pamatyti. Nes man pačiam visi lietuviški finansų blogeriai jau atrodo kaip visko gyvenime pasiekę ir į kuriuos negaliu lygiuotis, todėl automatiškai dingsta motyvacija, kaip tikėtina ir kitiems tokiems kaip aš. Kartais norisi net savo kokį varguolio blogą pradėti, skirtą būtent varguoliams, bet ar šiaip ar taip tokie žmonės jo neskaitys 🙂

    1. Mr. Varguoli, tai kad pajamos daugiau nei pakankamos 🙂 internetai ir negali kitaip sakyti, nes kas tada pirks tuos daiktus ir paslaugas.

      Pakankamai ar ne, tai realiai yra tavo paties požiūris. Mano paties gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo, kai pradėjau dirbti su įsiklausimu ir supratimu pačio savęs, ko aš iš tikro noriu, o kas yra tik įpiršta marketingo 🙂

      Dėl blogo, tai just do it, mielai skaityčiau!

    2. Labas, Varguoli :)) Labai džiaugiuosi, kad pasisakei. Taip, aplinka daro milžinišką įtaką – tiek ambicijoms, tiek ir savijautai. Jeigu tu savo aplinkoje jautiesi kaip turtuolis, tai aš žinok savojoje jaučiuosi šiek tiek varguolis, nes visi aplinkui ir 2020 lizingines auto turi, ir Alpes lanko žiemomis bei Tailandus rudeniop, ir visais įmanomais gadgetais apsistatę. Jau nekalbu apie iphone’us – turiu omenyje automobilio vertės dviračius, kamado bono, robotus-žoliapjoves bei už vaiko darželį moka daugiau nei aš išleidžiu VISOMS savo asmeninėms išlaidoms. Tai va taip ir aš, žinok, pasijaučiu varguolis. Bet man tai tinka – verčia stengtis ir norėti uždirbti daugiau. Ne tai, kad man tų daiktų trūksta, bet vistiek. Jaustis per patogiai, mano nuomone, nėra gerai asmeniniam tobulėjimui.

      O aš žinok irgi gailiuosi, kad nepradėjau blogo rašyti daug anksčiau. Norėčiau parodyti, kad įmanoma susitaupyti ir uždirbant mažiau, tai turi mano palaiminimą savajam blogui :)) Kuo daugiau skirtingų istorijų, tuo daugiau skirtingų žmonių bus pasiekta. Aš nemaniau, kad aš kažkam įdomus būsiu, bet nu keli šimtai žmonių vistiek skaito 🙂

      1. Nežinai kam reikia tai išgirsti, bet nuo bet kokių pajamų galima susitaupyti. 4 metus būdama studentė dirbau pagal specialybę jaunesniojo specialisto pozicijoje. Pradėjau nuo pusės minimumo (tuo metu apie 130e),dar tiek pat gaudavau stipendijos. Kiekvieną mėnesį atsidėdavau 30e. Pabaigus bakalaurą gaudavau apie 500e (atsisėdavau 150e),vėliau 670e (atsidėdavau 250e), 730e (atsidėdavau 300e), 850e (atsidėdavau 400e). Visus tuos 4 metus dar mokiausi ir gaudavau stipendiją,kurią irgi atsidėdavau. Tai va, kolegos visuomet galvodavo, kad aš labai gerai gyvenu, nes turėjau daug brangių daiktų, pvz., drabužiai, kompiuteris, telefonas. Ko jie ne pastebėdavo, kad su tais pačiais džinsais vaikštau 4 metus ir turiu tik 2 poras, arba, kad telefonas, nors ir brangus, bet jau 4 metus skaičiuojantis ir t.t. Tik pabaigus mokslus įsigijau savo būstą, kuriam pati susitaupiau. Dabar su draugu kartu gyvenam, abu gaunam po 1000e,išleidžiam po 500e. Palyginus, kiek anksčiau galėdavau sau leisti ir dabar, atrodo, kad gyvenu geriausią gyvenimą, o pinigų taip pat daugėja. Todėl visiems, kurie galvoja, kad norint pradėti taupyti reikia u zzz dirbti duag, tai nereikia. Reikia tiesiog įpročio neišleisti visų pinigų. P. S. Man 25 metai.

      2. Tikriausiai jau pabodau su klausimais 😀
        Trečia diena jau skaitau straipsniukus, eina kaip sėmkos!
        Jau ne vienam straipsny skaitau apie Lizingus.
        Ar blogi tik tie kurie skaičiuoja palūkanas, ar overall?
        Nes aš iš dalies juos mėgstu jei jie nemokami.
        Pvz: persikėlėm į butą, pirkti reikėjo visko daug ir pvz TV buvo galimybė pirkti lizingu kuris buvo 3 mėn nemokamas, per juos ir išmokėjau visą 900 eur sumą.
        Aš manau, kad tai nėra kvaila, nes grubiai sakant šiandieninė pinigų vertė gi didesnė nei rytojaus (Tarkim išiminėjant iš unijos santaupas vis papildomai prikapsės palūkanų). Ir viska taip darau, jei galutiniam variante prekė nepabrangsta tai ir imu ta sutartį,

        Kokia nuomonė?

        O dėl gadgetų tai šitoje vietoje nemoku elgtis iš kitos pusės, visko noriu, bet neperku nes atrodo, kad pinigų nėra. Kompas 7 metų senumo, telefonas 5 metų senumo.
        Gal turite kokių rekomendacijų šiuo klausimu?

        1. Šiaip labai geras klausimas, aš pats dėl šito kažkada ilgai mąsčiau ir teisingo atsakymo nežinau. Atrodo, kad jeigu perki iphone’ą ir turi 1.5k Eur ar kiek ten jis kainuoja cash’u – gali susimokėti iš karto viską ARBA pasiimti lizingu su 0% palūkanomis telefonui. Tai atrodytų kam įmerkti savus, kai gali išsilizinguoti ir 1.5k dviems metams geriau investuoti, uždirbant tau palūkanas.

          Dar papildoma detalė, ypač su telekomunikacijomis, kad perkant iš jų telefoną, dažniausiai gauni super-ultra deal’ą telco paslaugoms. Nu ale, imant tik SIM’kę neriboti GB kainuoja 30 Eur, bet perkant kartu su telefonu – jau tik 15 Eur. Tai Telco aišku gauna tave minimum dviems metams, nes tu įsipareigoji, bet šiaip tame nieko blogo nematau. Juk tai ne paslauga kurios visai atsisakysi, tai nieko tokio įsipareigoti, o ir shopinamės per tiekėjus juk tikrai ne kasmet. Tai su telefonais aš supratau, kad visai gali būti logikos išsilizinguoti.

          Bet bendrai paėmus, tai lizingai, kad ir beprocenčiai, nėra gerai. Tai ženkliai sutrumpina sprendimo priėmimo laiką ir žmonės neįvertina daikto reikalingumo. Na, dažnas pilietis neturi sąskaitoj laisvo 1k, tad perkant naują teliką tektų susimąstyti, tektų pasiskaityti ir pasiklausinėti draugų. Žmogus būtų priverstas pasidaryti rimtą normalų due dilligence. O egzistuojant lizingui tą patį teliką gali nusipirkti netyčia nuvykęs į topo centrą batareikoms nusipirkti. Konsultantas pasakys, kad va čia super ribotas deal’as, o juk mokėsite tik 29 Eur/mėn ir teliką galite išsinešti nors ir dabar. Na, pagauni mintį.

          Tai va. Mano nuomone, lizingai gali būti naudingi, nes tai ne kas kitas kaip investicinis leverage. Gauni turto on the house ir gali disponuoti savo cash’ą toliau uždirbant palūkanas. Bet taip logiškai lizingais naudojasi turbūt 1% piliečių ir nežinau ar tu patenkit tarp jų. Visiems kitiems šie beprocenčiai lizingai yra kaip inkaras ant kaklo, nes prisiperka dalykų kurių nereikia, net neapsvarstydami ir paskui 2-3-4 metus už juos moka kiekvieną mėnesį. O tada gaunasi, kad po visų išlaidų nebelieka už ką ir investuoti.

          Tai aš asmeniškai esu lizingavęsis tik telefoną, labai įdėmiai pasiskaičiavęs ir supratęs, kad telefono lizingas man atveria kelia geresniam telefoniniam planui. Bet čia seniau, dabar kaži ar ir tai daryčiau. O visa kita visada perku už cash’ą.

          1. Na taip teisingas pastebėjimas, kad kiekvienas turime skirtingas situacijas.
            Aš niekad nebūčiau naudojesis lizingu jei jis būtų su pabrangimu. Tada tik cash, bet taip yra žmonių, kurie negali lesiti iškart nusipirkt. Taip pat ir neimu nereikalingų daigtų, kurie gulėtų ar būtu tik dėl fun.

    3. Komentaras, kurio mums reikia! Ir sapalioju aš apie lenteles…
      Blogo rašyt neskatinu, nes manau šitas žanras jau turėtų atgult į istorijos puslapius, bet dar norisi pridurt, kad man skaityt GIEM ir Mr. BM, kurie Lietuvos mąstais uždirba tikrai daug, būdavo kažkaip…tarsi tai ne man 😀 Tad kažkaip tarkim tavo komentarų irgi matyti kažkaip, kažkur – norėtųsi

      1. Puikus įrašas! Ačiū Mr. Varguoliui! Sunkiausia pradėti.

        O Stoic, noriu pastebėti, kad aš tikriausiai kokių 10-11 metų už patį vyresnis. Mano amžiuje, Vilniuje, mano uždarbis nėra joks kosmosas. Esu pačiam pike.
        O ir pati paprasčiausia, įprasta profesija esant norui, gali būti gerai apmokama. Kasininko ar apsauginio. Nori daugiau – dirbt reikia daugiau. Studentas dirbau dieną ir vakare restorane, o savaitgaliais degalinėje arba sargų statybose, plius kažkiek žaidžiau pokerį 🙂 Tuo metu visai gerai uždirbau. Daugiau negu vidurkis, nors buvau nieko nemokantis pacanas. Po to vadybininko darbas.. Naktį papildomai verčiau tekstus..

        Labai daug žmonių (net ir artimoje aplinkoje) stengiasi dirbti 8-17 ar dar mažiau, nesimoko papildomai, nesiekia karjeros. Ypač jaunų žmonių tarpe. Kad ir mano darbe. Ateina į darbo pokalbį, prašo didelės algos, o kompetencijos jokios. O pasiūlius tiek, kiek jie verti, sako kad neapsimoka.
        Kaip ir investicijose, alga auga per laiką, tik retas nuo pat pradžių uždirba daug. Kiek pažįstu tikrai turtingų žmonių, retas kuris tokiu tapo greitai.

    4. Aš gimiau varguoliu, augau skrudžu, vėliau kažkoks nušvitimas įvyko – iš tiesų man beveik nieko nereikia jaustis patogiai. Dabar neturiu kur išleisti pinigų, nes lėktuvai neskraido, dar žmona darboholikė, jai viršvalandžiai lyg laisvalaikis sprendžiant kryžiažodžius. Pirmą saloninį lizinginį auto pirkau 29, kitas jau buvo be lizingo, o iki dematerializacijos dar du apturėjau. Supratau, kad “neveža” daiktai, draugų beveik neturiu, esu intravertas, kartais tiesiog išjungiu telefoną arba garsą. Mėgstu skaityti, blogus irgi, bet ne bendrauti. Mėgstu kartais pagurkšnoti alaus, pamiegoti palapinėje, patirti šaltį, purvą, skausmą, nepatogumus, atsiskyrimą. Tik taip suvokiu, kad dar gyvenu. Su mano išprotėjimu pinigų nereikia daug. Šešinuliai smagu paskaityti, nesu prenumeratorius, nes mėgstu karts nuo karto užeiti į blogus. Nepatinka tik daug anglizmų kai laisvai galima lietuviškai parašyti.

      1. Man tu pavyzdys.
        Sakau be jokios ironijos.
        Ilgą laiką vergavau Lexus, BMW, madingam laisvalaikiui ir pan.
        Paskui supratau, kad man nereikia tos tuštybių mugės.
        Man irgi norisi mažiau bendrauti, nei derėtų standartiškai.
        Pinigų taip pat per daug, nes investuoti sparčiai auga, o hobis įrenginėti po darbo butus nuomai irgi per daug pelningas mano ribotiems poreikiams. Bet čia dabar. Jauniems nepatarčiau labai spausti. gali jums tų milijonų ir neprireikti. Aišku lengva pasakyti, nėra mygtuko, kad iki 25 ošiu bet kaip, o po to įsijungiu ir gyvenu racionaliai.

    5. manau, kad maziau uzdirbantiems motyvacija dingsta pamacius kalbas apie 6 nulius ir panasias sumas. jeigu dar kuris moka skaiciuoti, primeta, kad su savo 10-15% nuo atlyginimo atsides labai nedaug ir nieko is to nepajus.
      bet palauk! gali paskaiciuoti ne nuliais, ne butais ar masinomis. gali paskaiciuoti labai gerai konvertuojama valiuta – alaus buteliais. na, arba prabangiai – alaus bokalais! ir tuomet nesunku paklausti zmogaus, megstancio si tauruji ( 🙂 ) gerima, kas geriau – 5 buteliai/bokalai per menesi ar 0? o paoptimizavus, gal jau ir 10 gaunasi. tuos 10 ar siaip ar taip perki, tai dabar galesi nepirkti ir pinigus skirti kitkam 🙂
      svarbiausia suvokimas, kad taupymas+investavimas yra ne del to, kad uzkaltum milijona, o kad turetum daugiau $ negu maziau. ir galetum sau leisti daugiau negu maziau.

  5. Šešinuliai,
    tu varai gerai.
    Ir nekreipk dėmesio į heiterius.
    Ačiū tau už “finansinį manęs išprusinimą” 🙂

  6. @ Mr. Varguolis, pagarba tau!
    As irgi is panaus backgroudno, bet greiciausia keletas sutiktu zmoniu pakeliui padejo truputi kitaip ziureti i pinigus ir kaip tvarkytis su jais, nors aplinka elgesi priesingai.
    Mano rekomendacija. Pabandyk susirasti daugiau daugiau draugu kurie panasiai mato akcijas, pinigus, visada geriau kai yra is ko mokytis ir paciam.
    Dar yra daug turinio anglu kalba tai ten galima semtis toliau.
    Bet svarbu kad nepaliktum tu savo lizinginiu draugu:) su tokiais kaip tu LT islips is lizingines salies greiciau. Salies kur fin. Issilavimas tik neidomus dalykas destomas fizinio mokytojo per 7 pamoka penktadieniais.
    Sekmes!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.