Kaip ETF’ai perbalansuoja savo turtą? VWCE pavyzdys

Vienas skaitytojas uždavė įdomų klausimą – kaip veikia ETF’ai ir kaip tiksliai jie perbalansuoja savo turtą. Kaip čia yra, kad prieš metus pirkdamas VWCE gaudavau tik 17% Tech sektoriaus akcijų, bet dabar pirkdamas tą patį VWCE gaunu jau 21% tech sektoriaus? Kada ir kaip vyksta šis perskirstymas?

Ir kodėl aš sakiau, kad su VWCE & chill man nelabai svarbu, jog JAV sudaro per didelę dalį VWCE, nes kai JAV akcijos kris, tai persiskirstys ir mano turimo turto balansas. Bet kaip?

Ar Vanguard’as bei iShares kasdien parduoda kažkiek pakritusias akcijas? O kaip su visokiais Palantir ar AirBnB, kurie padaro IPO ir teoriškai kvalifikuojasi į ETF’o sudėtį?

Ką jeigu Etsy akcijos krenta tiek, kad net iškrenta iš S&P500 sąrašo (real story) – ar ETF’ų valdytojai bėga pardavinėti turimas Etsy akcijas iš karto?

Mechanizmas šiaip komplikuotas ir pasirodė visai įdomus, nes veikia keliais lygiais. Pats nesu niekada labai giliai kapstęs, tai nusprendžiau įlįsti ir aprašyti kaip tai suprantu aš, visai ne finansų ekspertas, savo buitine kalba.

Kertinis šio įrašo žodis bus perbalansavimas ir tai yra būtent esminė ETF’ų funkcija, už kurią ryžtamės mokėti tą 0.19% (ar kitokį) metinį valdymo mokestį, nes pačiam atlikti tą pątį būtų tiesiog neįmanoma.

Panagrinėsiu visą perbalansavimą per VWCE pavyzdį, bet identiški procesai, aišku, veikia bet kokį kitą ETF’ą. 

Čia toks įrašas iš temos „mokausi viešai”, viską ką perskaičiau ar supratau aprašant. Norintiems suprasti geriau, ant viršaus dar rekomenduoju šį Rational Reminder podkasto epizodą, kur kalbinami Vanguard valdytojai.

VWCE anatomija: kokias įmones iš tiesų turi VWCE

VWCE jau tikrai ne naujiena šitam blog’e (pilnas pavadinimas – Vanguard FTSE All-World UCITS ETF), bet greitai pasikartokime. Šis ETF’as seka FTSE All-World Index‘ą, kuris apima daugiau nei 4,000 įmonių iš viso pasaulio – nuo Apple ir Microsoft iki mažesnių kompanijų Japonijoje ar Brazilijoje.

Pagrindinis principas: didesnės įmonės turi didesnį svorį. Tai vadinama rinkos kapitalizacijos svoriu (market-cap weighting).

Jei Apple įvertinta 3 trilijonais, o kokia random maža įmonė – 3 milijardais (aha, labai mažytė:D), tai Apple indekse turi 1000 kartų didesnį svorį. Visiems tech gigantams pastaraisiais metais taip kylant, šiuo metu Apple sudaro apie 4% viso VWCE, Microsoft ~3.8%, Nvidia ~2.5%. Tai labai daug individualioms akcijoms, bet tokiais laikais gyvename.

Bet jei iPhone’ai rytoj pradeda sproginėti ir Apple akcijos nukrenta -50% per dieną, Apple iš karto tampa mažesnė įmonė pagal mūsų rinkos kapitalizacijos apibrėžimą – ir tuomet jos svoris indekse automatiškai sumažėja. Pats Vanguard’as ar kitas ETF valdytojas nieko realiai neparduotų, bet Apple dalis jame tiesiog sumažėtų, nes visa rinkos vertė persiskirstytų. Šią mintį man pačiam sunkokai sekėsi suprasti be matematikos, tai pateikiu realų pavyzdį kiek žemiau.

Bet šiaip – krentant Apple akcijoms, kristų ir VWCE vertė (tik žinoma ant daug mažiau, proporciškai), o turimas ETF’as pats automatiškai persibalansuotų pagal realią rinkos vertę. 

Kas yra perbalansavimas?

Trumpai tariant – turto perbalansavimas reiškia turto proporcijų grąžinimą prie pradinio plano.

Pavyzdys iš gyvenimo: jei nusprendei, kad tavo portfelis turi būti 60% akcijų ir 40% obligacijų/cash/indėlis. Po metų akcijos kyla, obligacijos stovi vietoje, ir dabar turi 70/30 split’ą. Kad sugrįžtum prie plano, parduodi dalį akcijų ir perki daugiau obligacijų. Viskas – perbalansavai.

ETF’ai tą daro patys ir daro nuolat – automatiškai, pagal indeksą, kurį seka. Be jokių emocijų, be pasvarstymų “gal pigu, gal brangu”. Jie tiesiog tiksliai atspindi rinką, kurią pasirinko atspindėti.

O tas nuolatinis perbalansavimas, mano supratimu, vyksta net 4 skirtingais lygiais. 

1. Kasdienis natūralus perbalansavimas

Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti: rinkos kainų pokyčiai patys savaime perbalansuoja ETF’ą.

Tarkim, ETF’as (kaip VWCE) turi 4% Apple, 3% Microsoft ir 2% Amazon. Jei Apple kaina krenta, o Microsoft kyla – Apple dalis sumažėja, Microsoft padidėja.

Pademonstruosiu pavyzdžiu:

• Tarkim, tu turi VWCE už 1,000 Eur, tad pagal proporcijas tu turi 40 Eur Apple, 30 Eur Microsoft ir 20 Eur Amazon akcjų vertės.
• Jeigu tie iPhone’ai išsproginėja ir Apple akcijų kaina susitraukiau perpus (-50%), tu praradai -20 Eur (40 Eur turėtų Apple x 0.5 = 20 Eur) ir viso tau lieka VWCE už 980 Eur (20 Eur minuse).
• Tuomet, tau lieka ir pusė Apple vertės = 20 Eur, tie patys 30 Eur Microsoft ir 20 Eur Amazon verčių.
• Nauji rinkos kapitalizacijos svoriai – 2.04% Apple (20 Eur/980 Eur), 3.03% Microsoft (30 Eur nuo 980 Eur) ir 2.04% Amazon (20 Eur nuo 980 Eur).
• Fondo valdytojui net nereikėjo nieko daryti – svoriai pasikeitė natūraliai, su kainos judėjimu rinkose.
  

Tai – pasyvus perbalansavimas, vykstantis dėl pačių rinkos judesių. Fondo viduje akcijų niekas fiziškai neparduoda ar neperka kiekvieną dieną vien dėl kainų pokyčių.

Tad, pvz. lyginant 2024 ir 2025 VWCE factsheets ir matant, kad Apple nuo 4% nukrito iki 3.5% indekso vertės, tai dar nebūtinai reiškia, kad Vanguard’as pardavė nors vieną Apple akciją. Gali būti, kad pati rinka perstumdė vertes per akcijos kainą.

2. Naujų pinigų įplaukos – nematomas balansavimas vis užperkant naujų akcijų

Antras labai svarbus mechanizmas – naujų pinigų srautas.

Kiekvieną dieną tūkstančiai investuotojų perka VWCE – tiek aš po algos per Interactive Brokers, tiek 19-metis už 10 Eur per kokį Revolut’ą, tiek koks nors Swedbank’o pensijų fondas milijonais vienu užėjimu. 

Visi šie naujai ateinantys pinigai yra pačio ETF valdytojo (šiuo atveju Vangaurd’o) paskirstomi pagal dabartinį realiu laiku sekamą indekso svorį.

Pvz.:

• Jei FTSE All-World (VWCE sekamas indeksas) sako, kad Apple dabar turi būti 3.9%, o Microsoft 3.7% – Vanguard pagal tai paskirsto kiekvieną naują eurą.
• Tai reiškia, kad naujai įnešti pinigai automatiškai perbalansuoja portfelį.

Jei kažkokia sritis (pvz. energetika) buvo atsilikusi, nauji pinigai į ją įeina šiek tiek didesniu svoriu. Taip išlaikomas viso indekso balansas.

Tai labai efektyvus būdas perbalansuoti, nes nereikia nieko parduoti – fondas tiesiog protingai nukreipia naujas įplaukas. Ir čia kuo didesnis ir populiaresnis fondas – tuo daugiau laisvės turi ištaisyti savo klaidas ir tiksliai atkartoti indeksą.

Kiek aš suprantu, dalinai dėl savo dydžio, Vanguard’as ir sugeba visuose ETF’uose turėti ir sąlyginai mažus fees, ir labai mažą tracking difference nuo pasirinkto indekso, nes kiekvieną dieną gali vis šiek tiek perbalansuoti visą ETF’ą pagal tos dienos įplaukas.

Na, supaprastinant – čia jeigu savo algą gautum ne kartą į mėnesį, o kiekvieną dieną ir tuomet tos dienos pabaigoj automatiškai suinvestuotum pagal naujausią tos dienos rinkos kapitalizaciją. Tai būtent tą ir daro Vanguard’as, iShares ar kitas ETF valdytojas, tačiau didieji turi kiek daugiau laisvės, nes jų kasdienis inflow yra kartais didesnis. Pvz. vien Vanguard’as Europoje kiekvieną dieną gauna virš 2 milijardų inflows į visus savo ETF’us.

3. Didysis ketvirtinis perbalansavimas (kas 3 mėnesius)

Kartą per ketvirtį ateina jau labai rimtas momentas – indekso atnaujinimas. Jį jau daro net ne pats Vanguard’as, o FTSE All-World indekso indekso teikėjas – FTSE Russell.

Ką jie daro kartą į ketvirtį:

• Pašalina įmones, kurios nebeatitinka kriterijų (per mažos, per nelikvidžios, iškrito iš sąrašo, bankrutavo).
• Prideda naujas dideles ir indekso sąlygas atitinkančias įmones (pvz. po IPO – Airbnb ar Palantir, atsiranda dažniausiai po kelių mėnesių).
• Perskaičiuoja kiekvienos įmonės svorį pagal naują kapitalizaciją.
• Kartais keičia ir šalių klasifikacijas (pvz. Pietų Korėja iš emerging markets gali pereiti į developed).

Kai FTSE organizacija kas ketvirtį paskelbia atnaujintą indeksą, Vanguard valdytojai turi pareigą jį atspindėti, nes aš kaip klientas pirkau būtent FTSE All-World indekso sekimą.

Tad iškart po FTSE paskelbimo, Vanguard’as skuba atlikti veiksmus:

• Parduoda tas įmones, kurios išmetamos iš indekso
• Perka naujas, kurios įtraukiamos
• Pakoreguoja svorius pagal naują rinkos proporciją jei kažkur yra neatitikimų

Čia jau aktyvūs veiksmai ir visa tai, atseit, daroma labai efektyviai. Čia jau ne ponas John’as daro pirkimą/pardavimą, o labiau superkompiuteriai pagal paruoštus algoritmus milisekundžių tikslumu, kad susidarytų minimalus tracking error (skirtumas nuo FTSE indekso). 

4. Kaip DCA investuotojas tu pats dalinai perbalansuoji

Dar viena įdomi mintis, kaip aš suprantu – net jei nieko nedarai, bet kas mėnesį perki VWCE, tu kažkiek perbalansuoji automatiškai. Nes DCA tau “išvidurkina kainą”, bet tuo pačiu ir “išvidurkina ETF’o svorius”, nes vieną mėnesį už 1,000 Eur gal nusipirkai 30 Eur Apple vertės, kitą mėnesį jau žiū 30.31 Eur Apple vertės, dar kitą mėnesį jau tik 29.97 Apple akcijų vertės.

Tai tas vadinamas DCA (dollar-cost averaging) šiaip veikia kainoje, bet dalinai ir perbalansuojant svorius, nes kas mėnesį perki norimą indeksą jau pagal tos dienos proporciją. Kai ką perki dugne, kai ką perki aukštomose, tiesiog su vienu pavedimu.

Kodėl ETF perbalansavimas nėra bandymas apdėti rinką

Kai pamato naują įrašą apie AI revoliuciją, savo portfelį perbalansuoja ir aktyvus investuotojas Petras. Tik jis skuba pirkti bet kokios su-AI-susijusios įmonės akcijas, kad tik spėtų į traukinį. Bet ETF’ai veikia kitaip.

Jeigu private equity fondo John’as pats sėdi, analizuoja ir sprendžia ar pirkti daugiau Apple akcijų ar parduoti kažkiek turimų, tai ETF’o atveju nuomonė neegzistuoja – valdytojas tiesiog bando kuo tiksliau atspindėti rinką šiam momentui. 

VWCE, ar bet koks kitas ETF’as, yra gyvas organizmas ir jo sudėtis nuolat (realiai kiekvieną sekundę dėl visame pasaulyje skirtingu laiku atidarytų rinkų) keičiasi pagal paklausos/pasiūlos dėsnius.

Jeigu Petras pirkdamas AI akcijas spekuliuoja, tai tas pats Vanguard’as su VWCE tiesiog vykdo matematinį veiksmą, mėgindamas pilnai atitikti indeksą ir reprezentuoti visą rinką, su visais jos logiškumais ir nesąmonėmis.

Ir čia slypi esminis pasyvaus investavimo grožis:

• jokios nuomonės apie įmones, sektorius, regionus (pvz. “omg, Trumpas išprotėjo, gal reikia išsiparduoti JAV?”)
• jokios panikos krentant (ir išsiparduodant), jokios euforijos kylant (ir prisiperkant per daug)
• jokio “gal dar palaukiam su Apple, gal čia nieko tokio tie sproginėjantys iPhone’ai”

Viską nusprendžia pati rinka.

Ir vistiek, bet kokiu atveju, tavo finansinis turtas reaguoja į naujienas ir nebus taip, kad tu pramiegosi sekančią gamybinę revoliuciją. Jeigu kažkas kils, tu garantuotai turėsi tų akcijų. Jeigu nukris ir technologija išeis iš apyvartos – tu nebeturėsi tų akcijų.

ETF’as tuo pasirūpins pasyviai, neklausiant tavo nuomonės.

Kas moka už perbalansavimą?

Trumpas atsakymas: tu, bet labai mažai.

Visa ši didelė algoritminių pirkimų/pardavimų mašina finansuojama iš valdymo mokesčio (TER). VWCE atveju, tai tie 0.19% per metus, kurių tu net tiesiogiai nesumoki – jie tiesiog ant 0.19% pamažina tavo metinę grąžą lyginant su FTSE All-World indeksu.

Tai reiškia, kad turint €10,000 VWCE ETF’o, moki tik €19 per metus abonentinį mokestį už tai, kad:

• tavo tie 10k Eur paskirstomi tarp 4,000 įmonių visame pasaulyje
• kasdien vyksta balansavimas kitiems žmonėms įnešant naujų lešų į VWCE
• kas ketvirtį atnaujinama sudėtis pagal indeksą
• viskas daroma maksimaliai efektyviai (retai parduodant, dažniau užperkant daugiau kylančių vienetų iš kasdienių injekcijų į VWCE)

Ką reiškia perbalansavimas investuotojui praktiškai

Aišku, visą VWCE taip pat galėtum susikurti ir pats, bet sėkmės susiperkant 4,000 įmonių akcijas iš visokiausių pasaulio užkabarių ir nuolat palaikant portfelio svorius pagal rinkos kapitalizaciją. Neįmanoma vien dėl komisinių ir prieigos.

Tad ETF’ai šiaip yra nuostabus dalykas. Gauni visišką set up & forget ramybę, o nuolatinis perbalansavimas užtikrina, kad:

• tavo VWCE visada atspindi pasaulio ekonomiką
• tu neturi pats galvoti ką išmesti ar pridėti
• tavo portfelis prisitaiko prie pokyčių automatiškai.

Kai pasaulis keičiasi (pvz. 2010-2020 dominavo technologijos, 2021-2023 energetika, 2024-2025 vėl AI sektorius), VWCE keičiasi kartu, automatiškai vistiek pagaunant visas madas. Tau nereikia nieko daryti.

Ir tai yra viena didžiausių priežasčių, kodėl pasyvus investavimas veikia taip gerai ilguoju laikotarpiu – leidžia tau pasinaudoti pasaulio dinamika be emocijų ir klaidų. Nieko nepamirštant, dėl nieko nesupanikuojant be reikalo.

Pabaigai – pasaulis keičiasi, ETF prisitaiko

Kiekvieną dieną kažkas pasaulyje keičiasi – vieni sektoriai žydi, kiti nyksta, vienos šalys iškyla, kitos susitraukia. ETF perbalansavimas – tai tylus ir nuobodus procesas, kuris viską sudėlioja į vietas.

Kai tu perki VWCE, tu iš esmės perki pasaulio ekonomikos veidrodį, kuris kasdien prisitaiko prie realybės. Be triukšmo. Be emocijų. Be rankinio darbo.

Jei Musk’as patweetin’a kažką ir rinkos krenta – tu pajausi, jei OpenAI pasirašo sutartį su Oracle – tu tai turbūt irgi pajausi. Na, pajaus tavo portfelis, tu tai gal net ir apie tai nesužinosi.

O jeigu AI’jus pakeis pasaulį – tu absoliučiai tai pajausi. Tačiau tam nebūtina dabar bėgti ir pirkti the next hottest AI stocks, ETF’as tai padarys už tave, jeigu tos stocks tikrai pasirodys tokios hot. 

Jokių aktyvių veiksmų, nors kaip ir dalyvauji visose rinkose, visose inovacijose.

Nuobodu? Labai. 

Efektyvu? Neabejotinai.

Nėra labai ką pasakot ofise prie kavos, kai visi pradeda girtis savo investicinėmis pergalėmis? Tikrai taip.

Bet ETF’ais paprasti nelabai edukuoti investuotojai metai iš metų lenkia visokius aktyviai prekiaujančius John’us ir Paul’us (tik ne Warren’us, hehe), tad dviračio aš čia neišradinėju.

Tiesiog keliauju pasroviui pagal rinkos kapitalizaciją. Ir statistiškai aplenksiu visus, kas rinkas bando nuspėti aktyviai.

Tiesiog ilguoju laikotarpiu išvengti susideginimai, sudėtinės palūkanos bei mano investuotojo disciplina padarys savo magiją, užtikrintam keliui iki šešių nulių.

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 8,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.