Praėjusią savaitę apžvelgiau Swedbank Robur fondus, kuriuos sulyginau su taksistu-Vovačka 2014-aisiais – laukiančiu atvykstančių keliautojų į Vilniaus oro uostą ir labai brangiai juos nuvežančiu į centrą. Tikrai ne idealus variantas kelionei, bet kai renkiesi iš vienos opcijos – ko daugiau tikėtis. Imi ką duoda ir tiek. Šis palyginimas nors grubus ir gana piktas, kaip mano įrašo toną pavadino vienas skaitytojas, tačiau tik per vartotojų pyktį ir galima iššaukti kažkokį pozityvų pokytį šioje labai nusistovėjusioje Lietuvos bankų oligopolinėje rinkoje. Aš ketinu ir toliau reikalauti daugiau, o kol reikalauju – reikia pratęsti praėjusios savaitės darbą ir išrinkti geriausią iš blogiausių šiam momentui,…
Neseniai perdariau įrašą apie tai kaip pasirinkti brokerį ir kokios opcijos yra investuojant Lietuvos bankuose. Ten iškėliau pasiūlymą, kad labai tingintiems ar labai nemokantiems yra galimybė investuoti ir per lietuviškus bankus – bene populiariausia opcija yra Swedbank Robur fondai, į kuriuos kurį laiką investavau ir aš pats, į kuriuos ilgą laiką investavo ir mano žmona. Užbėgdamas įvykiams už akių atliksiu ir vieną disclaimerį – tikrai taip, Swedbank Robur fondai absoliučiai šimtu procentu yra geriau nei nieko. Geriau nei laikyti grynuosius, geriau nei indėlis, geriau nei koks durnas investicinis gyvybės draudimas. Tačiau… Swedbank Robur fondai investavimui yra kaip taksistas Vovačka Vilniaus…
Gavau laišką iš VMI – prašo pateikti papildomus dokumentus (aka įrodymus) apie tai, ką pavasarį prideklaravau apie Investicinę Sąskaitą. Kaip ir užknisa, nes praėjo pusmetis ir aš jau pats nebe taip gerai atsimenu ką ten tiksliai pildžiau, bet na ką padarysi – tokia tvarka. Galima buvo to tikėtis, turint galvoje, kad VMI default’u nereikalavo pridėti jokių įrodymų, tiesiog surašyti skaičiukus, o Investicinės Sąskaitos režimu pasinaudojo viso labo 26,000 piliečių. Tai kai tokie skaičiai – nėr sunku realiai visus ir sutikrinti, paprašant ataskaitų. Manęs paprašė pagrįsti tiek IBKR, tiek Swedbank IS’e deklaruotas lėšas: Na, tai lendame ir bandome pateikti. Primenu ką…
Jau prieš kurį laiką pasijaučiau gana vienišas blogeris. Eismas vyko į vieną pusę – aš parašau, tuomet komentaruose gaunu grįžtamojo ryšio ir jeigu tema domina toliau – vėl turiu rašyti. Dažnai net tekstą rašydavau prieš priimdamas sprendimą, norėdamas pasitarti – kai galvojau apie naują būstą, kai svarsčiau ką daryti su III pakopa, kai aiškinausi kaip čia patogiausia investuoti į kripto nebūnant kripto bro. Na taip veikia blog’ai – aš rašau, žmonės skaito, kažką pakomentuoja ir šitas informacinis ratas užsidaro. Būtų gal ir nieko transakcija jei būčiau apie finansus rašantis ekspertas. Jūs paskaitote, pasiedukuojate ir išeinate. Bet čia peer-to-peer (lygus-lygiam?) blog’as…
Nu va, pagaliau prikapsėjo solidus pusė M. Gyvenimas turbūt nuo dabar keisis? Apie tai savo filosofiniais pezėjimais pasidalinu šio įrašo gale. Bet šiaip uždaromas dar vienas šešiųNulių investicinis ketvirtis ir kaip visad, skubu pasimatuoti ir pasižiūrėti kiek čia pinigėlio prikapsėjo į tas investicines kišenes. Ir kiek toli tie 6 nuliai. Spoiler alert, nes peržengta šiokia tokia riba ir pasiektas svarbus etapas – asmeninis portfelis perkopė 500k Eur, tai kaip ir pusiaukelė į milijoną. Bet atidžiau mane skaitantys žino, kad jokia čia ne pusiaukelė, o jau gerokai už pusiaukelės, nes su investicijomis taip jau yra – pirmas kėlinukas sunkiausias. Kodėl sakau,…
Na, gal nebus čia niekam siurprizas. Po to, kai Vanguard paleido dvi nematytas naujoves Europos rinkai, aš atskirais įrašais apžvelgiau abu ETF’us (apie VGLA / VALL čia, apie VXUS čia) ir abu tie ETF’ai gali pasirodyti argumentuotai geresni nei mano dabar turimi du ETF’ai (VWCE ir IXUA), tai reikėjo permąstyti ką čia daryti. Primenant: Po praėjusiais įrašais susilaukiau ir kažkiek kritikos, mintis daugmaž “&chill dalis baigėsi, dabar jau norisi veiksmo?” Griežčiausias turbūt šis: Tai nu sorry, bet nė kiek nesutinku. ETF tickeris tai ne nuo vaikystės palaikoma sporto komanda. Jeigu eigoje pakeisi į kitas keturias raidytes, nes atsirado geresnė opcija…
Dabar, beskaitant internetus, atrodo, didžiausia investuotojų baimė – jau tuoj tuoj sprogs AI burbulas (pasikartojanti tema r/6nuliai, bet naujausia turbūt ši) ir per pasaulį nuvilnys milžiniška finansų rinkų griūtis. Gal ir sprogs. O gal pasirodys, kad tai net ne burbulas, bet šis įrašas ne apie tai. Šis įrašas – apie kiek perdėtą krizių baimę, kai mušame sau į krūtinę kartodami “aš ilgalaikis investuotojas ir 30 metų investicijų nejudinsiu”, bet vis tiek pergyvename kiekvieną kartą portfeliui nukritus -5% ir svarstome kaži kas su akcijomis bus už metų, dviejų ar penkių. Lyg tai kažką keistų. Bijoti krizės kaip krizės yra racionalu. Čia…
Tarp visų Vanguard’o naujienų (ir pasyvių investuotojų panikos ką daryti) paleidžiant naują (galimai) geriausią vieną ETF’ą visam gyvenimui (VGLA / VALL) – šiek tiek pasimetė kita naujiena. Ogi Vanguard’as tuo pačiu paleido ir kitą Europoje beveik nematytą inovaciją – VXUS (Vanguard FTSE All-World Ex-U.S.). Čia lygiai tas pats VWCE, tik be US dalies. Kas čia nematyto, klausiate jūs? Juk aš pats dar 2025 metų pabaigoje pirkau World ex-US ETF’ą pavadinimu IXUA, tai anokia čia inovacija? Tačiau net ir tada šiek tiek piktinausi: Matote, su IXUA / EXUS / WEXE ar kitu iki šiol turėtu anti-JAV ETF’u jūs susimažinate JAV svorį,…
7 ilgus metus vykdžiau VWCE propagandą. 7 metus mano atsakymas į klausimą „kokį vieną ETF pasirinkti ilgalaikiam investavimui?” buvo gana pastovus – VWCE & chill. Vienas fondas. Beveik visas pasaulis. Developed ir Emerging Markets. Jokio akcijų rinkimo, geografinių statymų ar bandymo nuspėti, kuri šalis artimiausią dešimtmetį bus geriausia. Nusipirkai ir gyveni toliau. Tačiau mano propagandą staiga šiek tiek sujaukė pats Vanguard’as, kai gana netikėtai, 2026 m. rugpjūčio 20 d. paskelbė paleidžiantis tris naujus ETF’us. Ir jie tikrai labai labai įdomus ir konkurencingi. Bet esminis – Vanguard FTSE Global All-Cap UCITS ETF (ticker: VGLA arba VALL priklauso nuo biržos ir brokerio),…
Pirmą kartą pradėjus investuoti per daug nėra ką mąstyti. Išsirenki brokerį, atsidarai sąskaitą, persivedi pinigų, nusiperki VWCE ir gyveni toliau. Na – viskas pagal 10 žingsnių naujokui programą. Daugeliui to ir užtenka visam gyvenimui. Vienas brokeris, viena sąskaita, vienas ETF’as. Bet reikalai pasidaro įdomesni, kai atsiranda daugiau pinigų, sutuoktinis, vaikai ar noras atskirti kelis skirtingus investavimo tikslus ar net portfelius. Pavyzdžiui: Ar turiu realią priežastį atskirti portfelius? Ar atskyrimas palengvins apskaitą? Ar atskyrimas padės laikytis skirtingų investavimo tikslų? Ar suprantu, kam teisiškai priklausys kiekvienos sąskaitos turtas? Ar žinau, kurios sąskaitos bus deklaruojamos kaip Investicinės? Ar papildoma sąskaita išsprendžia problemą, ar…
Noriu šiek tiek pavystyti pamatinę asmeninių finansų temą iš savo perspektyvos – finansinį rezervą / juodos dienos fondą / finansinę pagalvę ar kaip tik bepavadinsi šį dalyką. Jau tradicija tapusi rubrika, kai kas nors r/6nuliai reddit’e užduoda klausimą, tada man kyla įvairių minčių beskaitant komentarus ir noriu išsiplėsti. Išties, visam blog’e nėra atskiro įrašo apie šį higieninį finansų dalyką, tai viliuosi, kad šiame įraše pavyks ir apžvelgti esmines taisykles – kiek pinigų laikyti, kur laikyti, kokiems atvejams ir kodėl nebūtinai reikia visko perdėtai optimizuoti. Ir pasidalinsiu savo asmenine patirtimi – kaip čia viskas nėra įkalta į akmenį ir situacija gali…
Be konkurencijos dažniausiai užduodamas klausimas – per kurią investavimo platformą investuoti. Galiu praleisti pusę savaitgalio parašant 8,000 žodžių apie ETF’us, diversifikaciją, reguliarių papildymų naudą, bet vistiek jau ant rytojaus šešisNulius atras koks naujokas ir nieko neskaitęs pasirodys su žinute: “swx, turiu atliekamus 200 Eur ir galvoju įmesti kažkur per Revolut’ą, ką manai?” Ir ką man su tokiu daryti? Galėčiau ignoruot ir sakyti – eik skaityti blog’o nuo pradžių. Bet išties, nelabai jis ir rastų atsakymą į savo klausimą. Na okey, viską perskaitęs rastų vieną atsakymą. Kad optimaliausias ir mano naudojamas būdas – pirkti VWCE ETF’ą per Interactive Brokers kiekvieną mėnesį…
Įrašas beveik be pavadinimo, nes neturėdamas jokios progos (nesibaigė nei metai, nei ketvirtis), tiesiog turėdamas laiko, šiek tiek įlindau į savo paskyras norėdamas pasižiūrėti kaip sekasi atskiroms portfelio dalims, o bežiūrint kilo ir papildomų minčių. Tai gaunasi tokie šešiNuliai investuotojo užrašai, prisimenant pagrindinę šio blog’o paskirtį – kad čia ne tik investavimo gidų portalas, o ir asmeninis dienoraštis. Nes mokytis galima ir tiesiog iš kito pradinuko patirčių. Visą portfelį apžvelgiau ties pusmečiu liepos pradžioje, o čia toks įrašas apie ką pamiršau pakalbėti: VWCE vs IXUA ETF’ų rezultatas per pusmetį Nežinantiems tų raidžių junginių tik priminsiu – 80%+ mano portfelio rya…
Prisijungiu prie Interactive Brokers ir vėl iššoka ta durna lentelė – priminimas užpildyti kažkokią neaiškią airišką mokestinę formą. Iki negalėjimo užkniso. Gal ir jus? Pirma, tai noriu papasakoti apie šiaip naudingą ir reikalingą amerikietišką W-8BEN formą, kurią turbūt visi užsipildo per registraciją, o tuomet jau apie nelabai naudingą (bent man) airišką Form 8-3-6, kurios pats niekaip neprisiverčiau atsikratyti pranešimuose (iki dabar!). Pasirodo, durnus pranešimus galima ir išjungti. O šiaip – gal ta mokestinė forma jums bus ir naudinga, tad siūlau vieną kartą nuobodžiai perskaityti šitą įrašą ir žinoti visiems laikams. Šios formos niekaip nesusijusios su VMI, Investicinėmis Sąskaitomis ar kitomis…
šešiNuliai yra millenials’o blog’as apie finansus, tai mes čia visi labai mandri – technologijos, ETF’ai, platformos, optimizacijos ir investavimas 30 metų į priekį žinant, kad viskas su pasauliu bus gerai. Tačiau ne visi pradeda taip anksti. Kiekvienas GenZ ar millenials’as (turbūt) turi ir boomerius tėvus, kuriems 50+ metų, dažnai likę kokie 10 metų iki pensijos, o apie finansus nė bum bum. Tačiau jų slaptas ginklas – visokius šešiNuliai blog’us skaitantys finansiškai jau išsiraštinę vaikai, kurie gali padėti susigaudyti tuose investavimo klystkeliuose. Šis įrašas apie tai ir mano natūralus prašymas – jeigu galite, paskaitykite šį įrašą ir padėkite saviškiems susitvarkyti bent…
Kažkaip pats praleidau mėnesio senumo naujovę – IBKR pagaliau pradeda kreipti dėmesį į Europą! Kartu su BlackRock’u (iShares ETF’ų valdytoju) nusprendė mus palepinti ir paleido, kaip skelbia, commission-free ETF pirkimą. Kadangi per mėnesį nemačiau niekur apkalbėto šio fakto, tai primetu, kad nelabai kas apie jį ir žino, tad nusprendžiau pats pasigilinti ir va net blog’o įrašą iškepti. Toks čia jau aktualijų/naujienų portalas tampa! Bet šiaip toks mano įrašas labiau kaip forumo post’as – jooo, noriu apžvelgti kas ten siūloma ir kokios sąlygos, bet kartu noriu ir pasitarti komentaruose apie visas galimybes ir panaudojimo atvejus ir ar čia geras pasiūlymas, nes…
Baigiasi ketvirtis – laikas apžvelgti praėjusį pusmetį. Šias apžvalgas darau sau, nes kasdienybėje finansai pas mane automatizuoti ir judu net nestabdelėdamas, tad prisėdimas kartą į ketvirtį/pusmetį susitikrinti paskyrų yra ir higiena, ir šiokia tokia savi-edukacija pamatant kas čia tokio įvyko rinkose kol aš nekreipiau dėmesio. Kažkokiu reguliarumu tokį pratimą rekomenduoju visiems, o aš darau viešai blog’e, nes toks jau mano čia užkurtas realybės šou. Žvelgiant į 2026-uosius, nereikia jokios analizės, kad suprasčiau – buvo labai geras ketvirtis rinkose. Jeigu aš dar iš savo atminties atgaminu, kad ką tik juk pirkau VWCE po 140 Eur/vnt., o dabar pavedimas prasisuka už 164…
Vasara visuomet mane labai natūraliai sulėtina. Nebėra tiek noro žiūrėti į kompo ekraną, rybsoti ant sofos, o kai už lango vietoj cepelinų spalvos pagaliau matai mėlyną dangų – visuomet jauti minimalų FOMO ir norisi būti bet kur, tik ne prie ekranų. Čia toks turbūt tikro lietuvio prakeiksmas. Tai nors vasaros dar gavome nedaug, ji mane jau kažkiek sulėtino ir privertė giliai susimąstyti – o kaip atrodytų mano dienos, jeigu dirbti apskritai nebereikėtų? Kad nebūtų šita pradžia labai jau filosofinė, įvesiu ir į kontekstą. Šios mintys aplankė reddit’e pamačius įdomų 4 dalių long read’ą apie ką veikia ir kaip realiai atrodo…
Kodėl šiandienos rinkos gigantai nebūtinai valdys pasaulį po 20 metų 2026 metais atrodo beveik neįmanoma įsivaizduoti pasaulio be Apple, Meta ar Google. Jos netgi turi savo apibrėžimą, FAANG, kaip tos įmonės. Apie jas kalba investuotojai, apie jas kalba darbo ieškantys pasaulio talentai. Šios įmonės atrodo ir per didelės žlugti, ir per svarbios išnykti, ir per dominuojančios būti pakeistos. Ir žinot ką? Aš irgi neįsivaizduoju pasaulio be Google’o, Facebook’o ar Apple’o. Dabar, šiais AI laikais, jau galima į sąrašą pridėti turbūt ir Nvidia, ir OpenAI ir dar keletą kitų vardų. Bet istorija, deja, yra negailestinga. Kiekviena karta irgi turėjo savo amžinus…
Nežinau kaip jus, bet kartais mane aplanko tos juodos mintys – darbai užkniso, kamščiai dideli, miestas užkniso, viskas relaiai užkniso – o ką jeigu viską mesčiau ir tiesiog išsikraustyčiau gyvent į kaimą (kartais mąstau Lietuvos, kartais apie kokios Italijos). Kiek pavyktų pragyventi? Tokiais atvejais pasidarau savo “servetėlės matematikos” skaičiavimus: imu visas santaupas, padalinu iš apytikslių mėnesio išlaidų ir gaunu kažkokį tai skaičių. Šiuo metu jis gaunasi apie 150 → tiek mėnesių galėčiau išgyventi tiesiog išsipardavęs visas investicijas, palikęs cash’ą sąskaitoje ir niekaip nekeisdamas gyvenimo toliau taškant tuos eurus. Ir taip apie 12 metų. WOW. Tai čia motyvacija ir tas FIRE…