Klasikinė situacija – nusipirkai sau butą už 100k Eur, po 5 metų tikrini skelbimus aplink ir matai, kad panašūs butai jau eina po 150k. Yessss, +50k Eur, sakai draugams prie alaus ir džiaugiesi savo puikiu finansiniu sprendimu atliktu prieš 5 metus įsigijant būstą. Bet ar tikrai yra kuo džiaugtis? Nors asmeninio NT augimas yra puikus įrankis didinti asmeninį turtą ant popieriaus, bet +50% prie NT prieaugio (kuriame gyveni) nebūtinai lygu +50% pasiektų investuojant į ETF’us. Pvz., mano atveju, aš tikrai žinau, kad dabartinis butas, kuriame gyvenu, nėra tas paskutinis šeimos būstas, kuriame auginsime vaikus ir gyvensime iki senatvės. Dar laukia…
Kripto perku nuo 2019-tų ir per tuos jau 7 metus buvo momentų kai buvau skeptikas, buvo momentų kai buvau įtikėjęs. Dabar tiesiog jau nebeturiu svarios nuomonės, bet toliau perku, nes tai patapo pusiau–normalia turto klase, į kurią jau investuoja ir padorūs valdytojai, ir pensijų fondai. Netiesiogiai net lietuviai pensininkai galiausiai HODL’ina kažkiek kripto per visokius S&P500 esančius Coinbase ir Teslas. Žinoma, gal nereiktų suplakti visko į vieną. Yra kripto ir yra Bitcoin’as. Pastarojo atžvilgiu aš vistiek gana tikintis, nes BTC turiu apie 10% savo portfelio. O apie kitus kripto (išskyrus ETH), nelabai apskirtai ką žinau ir nesu niekada pirkęs ar…
Prie šio ketvirčio finansinių tikslų įsirašiau tokį – įsivertinti persikėlimą į Goindex. Tai ką čia laukti su tais tikslais. Imame ir vertiname. Vasarą nagrinėjau III pakopos fondų mokesčius, lyginau su VWCE ir pasidalinau savo požiūriu kada gali būti verta apskritai kaupti III pakopoje. Ten platus įrašas ir labai rimtas intro bendrai į III pakopą, tai pradedantiems nuo nulio siūlau pradėti ten. Reziume buvo toks: Aš pats esu toje 2 ar 3 kategorijoje, kur ilgą laiką nekaupiau, nes neturėjau darbdavio paskatos, tačiau turiu senesnę sutartį ir galiausiai nusprendžiau išnaudoti lengvatą iki galo ir pernai pervedžiau 1,500 Eur vienkartinį papildymą į savo…
Tema nėra smagi, bet nesmagiau būtų daug metų sunkiai kaupti kaupti, o po to visos santaupos atitenka valstybei, o ne jūsų vaikams. Tad rugsėjį aiškinausi kas vyksta su mano investicijomis man numirus. tl;dr; – jeigu nesusitvarkysi higienos, palikimo artimieji gali ir nesulaukti. Tad tame įraše atskleidžiau, kad minimali finansų higienos priemonė – kasmetinis laiškas žmonai, mamai, tėčiui, broliui, draugui ar kažkam kuo pasitiki. Net nebūtinai tam, kuris gaus palikimą, bet kažkam kas gali sekti instrukcijas ir susigaudyti internetuose. Laiškas ne tam, kad atskleistum prisijungimo vardus ir slaptažodžius (nėra saugu) ar net sumas, o bent tam, kad jie žinotų kur tų santaupų…
Metų galas natūraliai kviečia apžvelgti praėjusius ir investicijos ne išimtis. Tai ir tradicinis viešas įrašas jums, ir geras pusdienis man viską susižiūrėti, susivesti, įsivertinti ir apsirašyti. Tikras investuotojo dienoraščio įrašas, suteikiantis galimybę po laiko sugrįžti ir įsivertinti mąstymą ir praeityje padarytas klaidas. Labai rekomenduoju jums panašų procesą praeiti ir neturint blog’o – į kokius užrašus ar su antra puse. Šiaip – šie metai gavosi labai keisti tiek rinkose, tiek ir mano gyvenime. Turėjau nelabai pastovias pajamas ir labai svyruojančias keistas išlaidas, tad taupyti sekėsi labai nekaip, bet reflektuojant už visus metus tas vaizdas dar neatrodo taip tragiškai. Rinkose vyko keisti…