Be konkurencijos dažniausiai užduodamas klausimas – nuo ko pradėti investuoti. Galiu praleisti pusę savaitgalio parašant 8,000 žodžių apie ETF’us, diversifikaciją, reguliarių papildymų naudą, bet vistiek jau ant rytojaus šešisNulius atras koks naujokas ir nieko neskaitęs pasirodys su žinute:

“swx, turiu atliekamus 200 Eur ir galvoju įmesti kažkur per Revolut’ą, ką manai?” 

Ir ką man su tokiu daryti?

Galėčiau ignoruot ir sakyti – eik skaityti blog’o nuo pradžių. Bet išties, nelabai jis ir rastų atsakymą į savo klausimą. 

Na okey, viską perskaitęs rastų vieną atsakymą. Kad optimaliausias ir mano naudojamas būdas – pirkti VWCE ETF’ą per Interactive Brokers kiekvieną mėnesį be išimčių atsidedant fiksuotą % nuo pajamų. Ir taip be pabaigos.

Tai čia gana argumentuotai šiuo metu yra geriausias įmanomas finansinis sprendimas pasyviam mažmeniniam investuotojui iš Lietuvos, kuris nenori labai gilintis, nori tiesiog set up & forget ir toliau eit gyventi gyvenimą.

Bet tai jokiu būdu nėra vienintelis optimalus sprendimas. Yra ir kitų, šiek tiek prastesnių (bet vis dar labai gerų) opcijų, kurių aš tiesiog nesu aprašęs.

Pradedant tradiciniais bankais kaip Swedbank ar SEB, einant pro fintech’us su investavimo galimybėmis kaip Revolut ar Trading212 ir baigiant jau investavimui skirtomis platformomis kaip Interactive Brokers, Trade Republic ir kita. 

Tad ne – nėra būtina kiekvienam praeiti sunkią registraciją į IBKR, norint pradėti. Galiausiai, manau, reikės, bet pradžioje tikrai nėra būtina. 

Investavimo pradžioje ne tiek svarbus pats įrankis, kiek svarbu apskritai pradėti. Greičiau gauti skin in the game.

Todėl sumaniau aprašyti skirtingus investuotojų tipus ir galimus investicinius algoritmus prie skirtingų scenarijų. Labai nenoriu daryti skirtingų platformų apžvalgų (nes pats šiuo metu jau benaudoju tik vieną), bet labiau noriu padaryti algoritmą tinkantį visiems laikams.

Kaip investavau aš pats ir nuo ko pradėčiau prie dabartinių sąlygų. Kad ir po 3 metų atsiradus dar naujoms platformoms galėčiau numestį šitą įrašą į aukščiau pacituotą skaitytojų klausimą.

Skirtingi investuotojų lygiai 

6 metus rašau blogą, virš 10 metų gana aktyviai domiuosi investavimu ir per šį laiką sutiktus investuotojų tipus suskirstyčiau į 3 skirtingus lygius.

Pirmas lygis (vietiniai bankai) → Antras lygis (fintech) → Trečias lygis (brokeris)

Ir kuriame lygyje esi apsprendžia ne tiek portfelio dydis ar mėnesinės injekcijos, kiek bendras susidomėjimas finansais, nebijojimas technologijų ir šiaip finansinė ambicija.

Žinoma, čia nebūtinai absoliučios taisyklės, tad leiskite išsiplėsti apie kiekvieną lygį.

Pirmas lygis – neįdomu, nebus įdomu, noriu pradėti investuoti ir turėt set up & forget variantą

Žinai, kad reikia investuoti, bet nu visiškai neįdomu ir net nerandi motyvacijos perskaityti blog’o įrašui? 

Pats pradėjau šitame lygyje. Dar studentas, kažkiek laisvų pinigų vis kišdavau į tokį Swedbank Technologijų fondą. Nelabai ką supratau, tik kažkaip per Swedbank’o meniu juostą buvau atradęs periodinius investavimus ir kas mėnesį tai 50, tai 100 Eur nueidavo į kažkokį tai fondą.

Po 5 metų sau padėkojau, nes nors ir su gana šūdina grąža, bet vistiek buvau uždirbęs ir vertybinių popierių sąskatoj radau sukauptus 7k Eur, kuriuos pardaviau ir pernešiau jau į antrą lygį. 

Tad jeigu tik pradedi, arba tikrai neturi noro kažkur kitur registruotis ir gilintis – gera opcija yra pradėti investuoti per asmeninį banką. Laikai pasikeitę, skandinaviški bankai jau turi padorių sprendimų. 

Nebūtina kurtis naujų paskyrų, naudokis ką turi.

Swedbank 

Swedbank atveju – galima investuoti į Swedbank Robur fond’us su automatiniu nuskaitymu. 

Ką daryčiau aš norint investuoti kas mėnesį?

Pasikurčiau X Eur/mėn automatinį nuskaitymą ir viską kiščiau į geriausiai diversifikuotą ir pigiausią Swedbank Robur fondą – Swedbank Robur Access Edge Global.

Šie fondai užtektinai geri, pigūs laikyti, bet jų problema, kad jie yra aktyviai valdomi ir jau dabar atsilieka nuo rinkos bei (tikėtina) su laiku atsilikinės dar daugiau (plačiau nagrinėjo Buliaus Anatomija). Ne tragedija jeigu nenori gilintis, nes atsilikimas nuo 0 iki 1%, bet per 50 metų skirtumas gali susidaryti nemažas. 

Pvz., mano žmona yra šioje kategorijoje. Nors ir uždirba užtektinai, kad apsimokėtų kurtis IBKR paskyrą, bet abu žinome, kad jai neįdomu ir užmestų IBKR tik atsiradus pirmam trikdžiui (paprašytų kokių dokumentų po registracijos). Todėl palikome ją Swedbank’e su reguliariu pildymu į Robur fondus. Ir taip jau sukasi kokius 4 metus. 

Ką daryčiau, turėdamas 5k-200k Eur santaupų ir Swedbank paskyrą?

O ką, jeigu turiu susitaupęs 50k Eur ir noriu juos kažkur padėti? Ir arba nenoriu investuoti reguliariai, arba neturiu iš ko.

Tuomet atlikčiau vienkartinį VWCE ETF’o pirkimą per Swedbank. Nes perkant už 100,000 Eur normalų ETF’ą, atsiranda šie mokesčiai:

• Vienkartinis 0.25% transakcijos mokestis (250 Eur vienkartinis nuo 100k)
• 0.008% saugojimo metinis mokestis nuo 30k Eur (viso 8 Eur/metus)

Pvz. panašus atvejis buvo su giminaičiu, kuris turėjo 50k santaupų, klausė ką daryti, tai galiausiai iš jo Swedbank paskyros užpirkome to pačio VWCE. Sumokėjome ar tai 70 Eur ar kiek vienkartinį mokestį ir tiek. Toliau gyvena gyvenimą. Norint buy & hold ilgam laikui, Swedbank’as nėra visiškai tragiškas įrankis. 

SEB

SEB neseniai pasiūlė naują sprendimą – SEB mikroinvestavimas.

Trumpai, kaip suprantu – SEB leido užstatyti reguliarius pigius pirkimus, kad ir nuo 1 Eur (be jokių mokesčių), bet rinktis galima tik iš keletos jų atrinktų ETF’ų. Kaip ir alternatyva Swedbank Robur’ui, tik čia produktas daug geresnis. 

Minusas – visi pirkimai grupuojami ir vykdomi tik kartą savaitėje (turbūt todėl ir nemokami). Bet čia menkas minusas investuojant reguliariai kas mėnesį ilguoju laikotarpiu.

Pliusas – tarp pasirinkimų yra padorus Pasaulio akcijų indeksas.

• 0.25% transakcijos mokestis
• 0.013% saugojimo metinis mokestis

Ką daryčiau aš?

Užstatyčiau reguliarius kasmėnesinius pirkimus į Pasaulio akcijų ETF (Amundi Prime All Country World UCITS ETF Acc). Čia yra tiesiog kitoks VWCE – vis dar pakankamai plačiai diversifikuotas, net pigesnis su 0.07% valdymo mokesčių (VWCE 0.22%), o SEB leidžia pakurti periodinius pirkimus.

Jeigu reiktų kažkur dėti nuosavas SEB santaupas, dėčiau būtent čia. Ar 10k ar 50k ar net 200k – vienkartiniai kąštai pakeliami, o produktas gana geras ir, kaip mėgsta boomeriai – bankas čia, Lietuvoje, tad nueiti gali jei jau ką.

Pvz., mano mama yra SEB’e. Tai jai kažkada ir vienkartinį VWCE pirkimą atlikau, ir dabar mikro-investavimą planuoju pakurti taupymui. 

Nes ji tikrai nesisiųs visokių fintechinių appsų pinigams sudėti ir juo labiau neis sudėtingo onboarding’o, kad prisijungtų prie dar sudėtingesnės IBKR platformos akcijoms pirkti. 

Tai lietuviški bankai, šiais laikais, gali būti labai padorus sprendimas tokiais atvejais. 

Kokiais atvejais užtenka vietinio banko investavimo produktų?

1. Turiu nulį ir noriu kažkur pradėti – dabar naudojamas bankas yra puiki vieta.
2. Turiu prisitaupęs apvalią sumą ir noriu kažkur įdarbinti – dabar naudojamas bankas yra puiki vieta vienkartinei investicijai.
3. Turiu kažkiek ir noriu reguliariai investuoti nuo algos, bet suma yra iki 500 Eur – dabar naudojamas bankas yra puiki vieta automatiniam investavimui.

Antras lygis – patogūs ir gražūs fintech sprendimai, norintiems domėtis

Jeigu jau nori kažkiek pasidomėti, nebijai registracijų ir startupų, tuomet atsiveria gyva galybė įvairių fintech sprendimų. Kalbu apie Revolut, Trading212 ir kitus. Revolut atveju tai vos ne kiekvienas lietuvis ir taip turi jų apps’ą, tas pradėt investuoti dar lengviau.

Jie gražūs, patogūs, piešia grafikiukus ir su geru UX’u atves net ir visišką naujoką iki “Buy now” lango.

Priedo, turi visokių navarotų ir geimifikacijų – leidžia susikurti įvairias taupymo kišenes, apvalinti smulkių pirkinių grąžą, suteikiant galimybę investuoti beveik kasdien ar sekti kitų sudarytus portfelius. Šiek tiek finansinė pornografija, bet jei veikia tai veikia.

Šiaip – puikus įrankis pradedančiam investuotojui. Viskas teoriškai nemokamai, bet tiek pat nemokamai, kiek gėrimas yra nemokamas perkant McDonald’o kompleksą. Susimokama per kitą galą – valiutų konvertavimus, spread’ą, tik ta kaina nelabai matoma ir nejaučiama galutiniam vartotojui. Nevaidinsiu eksperto aiškinant apie spread’us, bet galite pasiskaityti apie Robinhood’o nemokamą treidinimą Amerikoje. 

Tiesiog nebūkite naivūs – tie fintech’ai yra pelningi, turi jums 24/7 support’ą ir gražų appsiuką, tai kažkas tikrai už tai susimoka.

Ką daryčiau aš? 

Jeigu man svarbu UX’as, gražūs grafikiukai – tokį sprendimą rinkčiausi ir nesukdamas galvos kaupčiau iki kokių 10, 20 gal net ir 50k Eur. Pirkčiau tiesiog VWCE ETF’ą iki kol sukaupsiu apvalią sumą ir galėsiu iškeliauti kažkur kitur. Kodėl čia ne amžinai?

Neturiu nieko nei prieš Revolut’ą, nei Trading212 kaip investavimo įrankius, bet aš judu milijono link ir planuoju su dideliu portfeliu užsibūti kokius 50 metų. Abu šie startupėliai turi iki 10 metų egzistavimo istoriją ir tiesiog, mano nuomone, ne vieta ir ne laikas užsiimti eksperimentais kai kalbame apie viso gyvenimo portfelį.

Iki kokių 20k net širdis nesudrebėtų, bet laikyti visas gyvenimo santaupas viename iš šių nėra mano nervams.  

Pvz., Revolut’as investavimo produktą yra iš’outsource’inęs kažkokiai trečiajai šaliai (Drive Wealth LLC), ir šia veikla užsiima tik tarp kitko, o jų investavimo taisyklės keičiasi kas ketvirtį (tai 3 nemokami trades, tai jau tik 1, tai 0.25% už transakciją, tai jau nemokamai). O Trading212 yra bulgarų savininkų su visa veikla registruota Kipre.

Tai automatiškai nėra nieko blogo, bet aš su šiais faktais miegočiau kiek prasčiau jei visos santaupos būtų ten.

Abejais minimais produktais, beje, aktyviai naudojausi/naudojuosi, tik ką noriu pasakyti – visų kiaušinių į šią pintinę nedrįsčiau dėti. Iki 10-50k Eur portfelio (kol miegasi ramiai) – prašau. Bet galiausiai, vistiek norėsis saugumo ir tvirtesnio sprendimo.

Nu, o šiaip, dar menkas roast’as – naujokams norintiems investuoti ilguoju periodu nėra labai naudinga nuolat gauti tokius ir panašius naujienlaiškius su “Last week’s hottest stocks”. 

Tiek pat naudinga, kiek einant į gym’ą bombarduotų “šios savaitės geriausi McDonald’s pasiūlymai” ar nuėjus pas gydytoją reklamuotų iqoso ne-cigaretes. Brolau, aš bandau susistatyti tvarią finansinę ateitį, o ne paspekuliuoti ant ruletės.

Kaip jau turbūt supratote, aš gana skeptiškas šitų “žaismingų” apps’ų atžvilgiu, nes turiu draugų, kurie uždirba sąlyginai labai daug, bet yra biedni ant turto, nes vienintelis investavimas kurį daro yra per vieną iš tokių apps’ų, kur kaip tyčia ir ant visų burbulų užšoka, ir visus rinkos augimus prabūna išsipardavę (nes čia tuoj viskas kris, seniuk, aš skaičiau). Tie fejerverkai įvykdžius pardavimą duoda endorfinų, bet grąžos jie nedidina, o visa geimifikacija ir geras UX’as kartais gali būti ir naujoko priešas.

Tad įspėjimas – naudoti atsargiai. Bet vietą po saule šie apps’ai tikrai turi. 

Kokiais atvejais rinkčiausi fintech investavimo produktą?

1. Turiu 0, esu jaunas, noriu pasižaisti aktyviau, matyti grafikiukus ir turėti gražų apps’ą.
2. Noriu kas mėnesį investuoti iki 500 Eur į pasaulinius produktus (akcijas ir ETF) kaupiant didesnį portfelį.
3. Jau turiu vieną iš šių platformų ir noriu nesivarginant pakaupti iki 50k Eur.

Trečias lygis – saugus, patikimas brokeris 

Na ir trečias lygis yra saugus, patikimas brokeris su optimalia ir per dešimtis metų nusistovėjusia tvaria ir jam pelninga kainodara. Kur žinau, kad kitą ketvirtį niekas nesikeis, o jei ir keisis – tai į gerą investuotojui, nes toks yra jų track record.  Kol kas bene geriausias iš prieinamų sprendimų lietuviams yra Interactive Brokers, apie kurį jį jau esu prirašęs į valias. 

Tl;dr; – labai senas biržoje listinguojamas (ir dėl to audituojamas) brokeris, kuriame milijoninius porfelius laiko visas pasaulis ir kuriame rasi visas įmanomas investicines priemones savo šiandienos ir ateities poreikiams. Taip sakant – vienas brokeris visam gyvenimui. 

Pliusai – saugumas, stabilumas, 24/7 profesionalų naudojamas produktas su pakankamai pigia kainodara ir smulkiems investuotojams (min 1.25 Eur už transakciją).

Minusai – tikrai sudėtingesnė registracija ir visas prisijungimas (ką išsamiai esu aprašęs čia).

Bendrai, IBKR apsimoka nuo kokių 300 Eur/kartą investicijos, nes investuojant po mažiau, transakcijos mokestis tampa procentaliai per didelis. Nėra kažkokios taisyklės, bet su 200 Eur/mėn aš dar geriau pabūčiau kažkur kitur. Na ir jeigu norisi dėti po 100 Eur į penkis ETF’us, tai IBKR dar ne jums. 

Tiesa, esu matęs labai proaktyvių jaunuolių, kurie ir dėl 100 Eur/mėn sutaupomos sumos susikuria IBKR ir tiesiog investuoja kartą į ketvirtį. Bet čia jau turi turėti motyvacijos ir žinoti, kad pajamos kils ir pats turi ambicijų lipti link šešių nulių.

Dabar, jau esant Investicinei Sąskaitai, tai geresnis sprendimas turbūt būtų investuoti kas mėnesį per kokį teoriškai nemokamą brokerį kaip Revolut ar T212 ir tiesiog metų gale išsipardavus, vienu ypu permesti viską į IBKR. Bet čia jau reikia būt šiokiu tokiu entuziastu.

Kada rinkčiausi Interactive Brokers? 

1. Jeigu nebijau anglų kalbos, sudėtingesnės platformos ir noriu vieno brokerio visam gyvenimui BEI galiu investuoti bent po 300 Eur per kartą.
2. Jeigu pasaulinio lygio saugumas man yra prioritetas.
3. Jeigu žinau, kad mano mėnesio pajamos ir portfelis stipriai augs ir beveik garantuotai pasieksiu bent 100k Eur per ateinančius 5 metus. 

Pvz., tik lietuviams atsiradus galimybei, aš 2020-aisiais susikūriau IBKR paskyrą turint apie 12k Eur kitoje platformoje ir tuo metu galint skirti po 300 Eur/mėn investicijoms. Jau ant ribos kaip ir apsimokėjo, bet nebuvo būtina, tiesiog aš žinojau, kad mano karjera progresuos, pajamos augs ir portfelis didės, tai norėjau jau nuo ankstyvos pradžios įsikurti kažkur saugiai, ko po kelių metų nereikėtų keisti.

Pabaigai

Abejoju ar čia išvardinau visus įmanomus investavimo tipus/lygius/personas. Tiesiog čia tos, kurių teko daugiausiai matyti ir po vieną iš kiekvieno turiu savo artimoje aplinkoje. 

Man vis kas prikiša, kad kokio velnio aš taip kišu tą IBKR, kai tiek Revolut’e, tiek Trading212, tiek keletoje kitų daug labiau dodgy platformų (kažkas su 24, wink wink) jau seniai transakcijos nemokamos, saugojimas nemokamas, viskas tiesiog nemokamai ir žmonės ramiai sau perka ETF’us.

O paskaitai – Revolut’as privirina virš $1B pelno per metus, Trading212 uždirba kuklius $40M, tik kažkaip viduje viskas nemokamai, o aš čia vienas durnelis vis dar moku po 1.25 Eur/transakciją.

Na ką galiu atsakyti – saugumas kainuoja ir aš jau užtektinai brandus, kad mielai už jį susimokėčiau.

Kaip eidamas pas gydytoją, ar teisininką, ar namo projektuotoją aš nebūtinai ieškau pigiausio įmanoma specialisto, taip ir čia, kalbant apie jūsų viso gyvenimo pinigus, aš abejoju ar absoliučiai pigiausias sprendimas gali būti ir geriausias.

Kai pigaus, bet prasto sprendimo rizika tokia didelė (ehem – prarastos viso gyvenimo santaupos), tai, matyt čia ta vieta, kur geriau susimokėti šiek tiek ekstra už saugumą.

Laikas parodys. 

Aš ramiai miegu turint 90% savo turto @ IBKR. Jeigu pastarojo nebūtų, tuomet viską laikyčiau tiesiog Swedbank’e ir kažkiek pasižaisčiau per fintech’us.

Bet kiekvienam savo. 

Kaip investuojate jūs ir kokių personų dar matėte? Tikiuosi savo tėvui be išmaniojo telegono per prievartą nekišate IBKR, nes apie tai šneka šešiNuliai? 😀

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 3,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.