Sutaupyk ir gelbėk planetą! Nutolusi saulės energija bute.
Aš esu šioks toks energ-idiotas. Bendrai energetika nesidomiu, kaip sektorius man jis neįdomus, net nelabai žinau kiek elektros sunaudoju kiekvieną mėnesį, tačiau vistiek kažkaip mano radare sugebėjo atsirasti nutolusių saulės jėgainių idėja.
Idėja mane pagrinde užkabino dėl aplinkosaugos pusės – kaip tikras vakarietiškas hipsteris noriu mažinti savo pėdsaką žemėje ir, tiesiog gyvenant bute Vilniaus centre, neįsivaizdavau, kad tai yra įmanoma. Juk saulės kolektoriaus ant namo stogo nepasistatysiu (nors, pasirodo, ir tai yra įmanoma, tik vargas derinantis su kaimynais). Bet pasirodo lietuviai pažangi tauta.
Pala pala, šeši nuliai, gal ir įdomu, bet čia juk blog’as apie finansus, prie ko čia ta energetika ir planetos gelbėjimas? – dabar susimąsto kas antras skaitytojas.
Va tas ir kreizi. Net jei jums planeta ir dalampački, nutolusios saulės jėgainės siūlo labai patrauklų business case‘ą elektros kaštų mažinimui, o valstybė, besinaudodama ES parama, dar siūlo ir papildomą paramą, norėdama užtikrinti spartesnį naujovių diegimą. Tai tos kelios štukytės „susimetimui“ ant saulės jėgainės kažkur kaime ne tik, kad daro pasaulį švaresniu, bet iš tiesų jums apsimoka ir ekonomiškai. Šią naujovę galima įsivertinti grynai kaip projektinę investiciją, pasitelkiant finansines formules, todėl apie tai ir rašau šiame blog’o įraše. Pagal įvairias skaičiuokles projekto investicija atsiperka per 6-10 metų, o turint galvoje dar ir gana mažus patekimo barjerus (nereikia derinti projektų, rinktis techninių sprendimų, gauti leidimų), ši idėja tikrai verta išsamesnio apsvarstymo.
Taigi, grįžtant prie lietuvių kaip pažangios tautos. Ignitis išvystė platformą, leidžiančią bet kuriam tiekėjui statyti saulės jėgainę bet kur Lietuvoje, vėliau jo gaminamą elektrą pajungiant į bendrą tinklą ir suteikiančią galimybę naudotis ta elektra bet kur Lietuvoje. Jei paprastai – galiu užkelti kolektorius ant savo sodybos stogo Ignalinos rajone, o elektrą panaudoti skalbiankei Vilniaus centre.
Na okey, kaip ir cool, bet aš juk sodybos neturiu, tai kas man iš to?
Va čia ir įvyksta pažangioji magija – Ignitis suprato, kad daug lietuvių gyvena butuose ir neturi sodybų, todėl suteikia galimybę „susimesti“ ant vienos bendros nutolusios saulės elektrinės statymo. Kind of sutelktinis finansavimas, kai yra vienas nepriklausomas tiekėjas ir projekto vykdytojas, bet jis kaštus išskaido šimtui ar keliems šimtams unikalių vartotojų. Kiekvienas į krepšį įmeta po savo kelias štukytes, o vystytojas už surinktus pinigus pastato nutolusią saulės elektrinę bei generuojamą elektrą paduoda į bendrą Ignitis tinklą. Kas reiškia, kad tiek tu, tiek aš, net ir neturint sodybos, galime turėti dalelę saulės elektrinės Kaišiadorių rajone ir ta energija šildytis savo būstą miesto centre.
Aš pats šiuo metu esu procese. Rezervavau vietą statomoje saulės jėgainėje ir iki metų galo pajungsiu savo butą Vilniaus centre ant saulės energijos. Ir tai plačiau apžvelgsiu šiame blog’o įraše.
Saulės parkai platforma
Saulesparkai.lt yra mano minėta platforma. Joje apstu informacijos – nuo filmukų, atsiperkamumo skaičiuoklių, projekto detalių ar paramos sąlygų aprašymo. Norint suprasti šiek tiek daugiau, siūlau persiskaityti visą ten pateiktą info. Aš, būdamas energ-idiotas, sukramtytai galiu pasakyti tik tiek – susimetate su kitais vartotojais ir per vystytoją pasistatę nutolusią elektrinę, ja sėkmingai naudojatės 25 metus be papildomų investicijų.
Pati platforma priklauso Ignitis, bet joje savo projektus siūlo įvairūs tiekėjai. Šiuo metu yra penki:
- Ignitis gamyba
- Green Genius
- Egrupė
- Solet Technics
- Saulės grąža
Saulės parkų projektai
Kiekvienas projektas turi savo terminus, elektros pirkimo bei skirtingą metinę priežiūros kainą.
Visa ši ekonominė informacija nusėda į kiekvieno projekto individualią skaičiuoklę. Joje galite pamatyti planuojamą atsiperkamumą, reikalingą pradinę investiciją ar, be abejo, patenkinant vakarietiškus hipsterius – kiek medžių išsaugosite pasirinkę būtent šį projektą.
Projekto „atsiperkamumas“ šiek tiek skiriasi ne tik nuo kainų, bet ir nuo skaičiuoklėje statytojo įvedamų gamybos prielaidų. Beveik visi tiekėjai pastarąsias turėjo vienodas, tik vienintelis Solet Technics skelbė geresnes prielaidas. Tas smarkiai gerina jų „atsiperkamumą“, bet tokį išsišokimą aš vertinu skeptiškai. Energetikoje nesigaudau, tai nepakomentuosiu, bet patys statytojai projekto aprašyme niekur nepateikė pagrindimų, kodėl jų elektrinės energijos pagamins net 12% daugiau nei visų kitų tiekėjų. Atrodo tiesiog kaip positive thinking, kol niekas man neįrodė kitaip.
APVA parama
Valstybė, pasinaudodama ES lėšomis, skatina žalesnės energetikos prieinamumą, todėl privatiems vartotojams siūlo paramą, išsiperkant dalelę nutolusios saulės jėgainės. Tas daroma per APVA, Aplinkos projektų valdymo agentūrą.
Paramos dydis yra apribotas ties 323 Eur už 1 kW, o vienam žmogui galima gauti max 10 kW, tai versliuko čia neprasuksite. Skatinamas grynai privačių namų elektros poreikių tenkinimas, pasinaudojant nutolusiomis elektrinėmis. Todėl vienintelis ribojimas – paramą gauti gali visi gyvenamojo būsto savininkai vienam savo būstui.
Paramų teikimas vyksta etapais – vienas jau praėjo metų pradžioje, kitas neseniai pasibaigė liepos mėnesį. Šiuo metu oficialiai paramos net nėra, nes paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi. Tačiau, kaip mane informavo Saulės Parkai klientų aptarnavimas, tikrai bus dar vienas paraiškų teikimo etapas – rugsėjo ar spalio mėnesiais.
Tai mano planas yra šiek tiek luktelėti ir per tą laiką susigaudyti iki galo kur čia šuo pakastas. Nes, ypač su parama, projekto atsiperkamumas labai geras ir iš pirmo žvilgsnio būtų kvaila juo nepasinaudoti.
Kaip išsirinkti tiekėją?
Aš susirinkau info iš kiekvieno projekto skaičiuoklės sau į exceliuką ir pasiskaičiavau visiškai bukai – jeigu elektros sąskaita krenta nuo 300 Eur iki apie 120 Eur, tai per metus sutaupau apie 180 Eur. Per kiek metų atsipirks mano pirminė investicija, kasmet sutaupant po 180 Eur?
Skubu pabrėžti, kad čia yra bukas skaičiavimas. Jame neįvertinama nei Present Value of Money, nei elektros kainų brangimai. Tiesiog norėjau vienodai įsivertinti visus tiekėjus.
Geriausiai ekonomine prasme atrodo Solet Technics, bet kaip minėjau anksčiau, pas juos vienintelius yra parinktos geresnės prielaidos dėl saulės elektrinės pagaminamos elektros kiekvienais metais. Natūraliai tai iškreipia skaičiavimus, o pas tiekėją neradau šių prielaidų pagrindimo.
Kažkaip reikėjo išsirinkti, tai Egrupė yra brangiausia iš visų, todėl ją atmečiau. Šalia pagal kainą yra Ignitis gamyba, kurią norėjau rinktis būtent dėl patikimumo ir ramybės, kad po 25 metų įmonė dar veiks, bet tuo pačiu pagalvojau, kad reikia savo investiciją padaryti dar labiau socially responsible ir pirkti ne iš masyvaus grando elektros gamyboje, o iš mažesnio tiekėjo. Tad likau su Green Genius ir Saulės grąža.
Abu man nieko nesako, tiesiog pasiskaitinėjęs abiejų projektus ir aplankęs web’us nusprendžiau imti Green Genius. Pagrinde todėl, kad jie priklauso nemažam koncernui Modus Group, kuris, kaip tikiuosi, garantuos 25 metus veikiančią elektrinę, o tuo pačiu paremsiu mažą smulkią lietuviško kapitalo įmonę.
Beje, Modus Group’ui priklauso ir CityBee, gal todėl Green Genius gerai „užmarketingavo“ projektą ir prie saulės elektrinių įrenginėja ir avilius. Atseit labiau sustainable gamtai, o gal ir medaus savo klientams atsiųs, va ir dar +5 Eur į mano NPV skaičiavimą.
Taip, žinau, labai skystas argumentas renkantis tiekėją, bet kai produktas yra ant tiek staple kaip elektra, tampa nelabai ir aišku kaip išsirinkti, tai kiekvienas vystytojų ekstra žingsnis gali būti lemiamas žingsnis, net jei visi suprantame, jog tai tiesiog marketingas.
EDIT rugsėjo mėnesį: visgi pasirinkau Ignitis gamyba kaip tiekėją, nes noriu ramybės 25 metus, o aptarnavimo sąskaita nuo Green Genius skiriasi tik 10 Eur/metus. Jau kas kas, bet Ignitis turi mažiausiai šansu susibankrotinti per tuos 25 metus. 🙂
Kiek pasitikėti tomis skaičiuoklėmis?
Na, skaičiuoklės pakabintos ant daugybės prielaidų ir, deja, visų skaičiavimų savo exceliukuose man nepavyko atkurti. Supratau tik, kad įvertinami šie dalykai:
- Infliacija
- Elektros energijos kainų augimas
- Elektros aptarnavimo paslaugų kainų augimas
- Pasinaudojimo tinklais kainų augimas
Kaip matote, daug kas pastatyta ant elektros kainos augimo, kuris nulems jūsų dar didesnį sutaupymą bėgant metams, bet prielaidos tikrai nėra iš oro. Greita paieška internete davė šią elektros kainų statistiką Europoje, kurioje akivaizdžiai matosi, kad elektros kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje ir, tikėtina, kaip ir visose kitose srityse, per ateinantį dešimtmetį prisivysime ES vidurkį, tad elektros kainos privalės augti.
Kaip ten bebūtų, natūralu, kad projekto vystytojas naudoja sau palankias prielaidas ir jų skaičiavimus reikia imti bent jau su žiupsneliu druskos (taip, angliškas vertinys, ar yra toks toks lietuviškas išsireiškimas?:)) Bet aš sau primečiau visiškai paprastą NPV (Net Present Value) skaičiavimą, kuris parodo, kad su APVA parama imtis šio projekto tikrai apsimoka, kol pradinė investicija neviršija 2.5k Eur.
NPV mum parodo ar projekto generuojama grąža (šiuo atveju metiniai elektros sąskaitos sutaupymai), atperka pradinę investiciją, įvertinus, kad tuos 2,000 Eur aš juk vistiek kažkaip įdarbinčiau – skaičiavimo atveju pvz. investuočiau į platų diversifikuotą ETF’ą, kuris man uždirbtų 8% metinę grąžą.
Išvados tokios, kad net ir be APVA paramos, projektas ekonomine prasme gaunasi plius minus ant savų. Tai būtų kiekvieno sprendimas jį vykdyti ar ne. Aš, kaip jau minėjau pradžioje, nutolusiomis elektrinėmis susidomėjau ne dėl ekonominės naudos, tad vistiek rinkčiausi eiti šiuo keliu. Tačiau dabar, kai tai yra naujovė, kurią skatina valstybė, atsiranda net ekonominė paskata įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Na ir, be abejo, galėsite būti fun at parties, visiems iš eilės pasakodami, kad butą apšviečiate per vasarą prikaupta lietuviška saulės energija.
Man kilę klausimai
Ar galiu prisijungti nuomojame bute?
Ne, nutolusią elektrinę gali įsigyti tik būsto savininkas.
O ką jeigu parduosiu butą?
Išsikraustant galima arba perrašyti sutartį naujam buto savininkui jeigu šis to nori, arba persikelti sutartį ir gaminamą elektrą į kitą objektą, jeigu esi jo savininkas
O ką jeigu butą išnuomosiu ir išsikraustysiu į užsienį?
Čia va vienintelė rizika. Išnuomojus butą, negalima perkelti sutarties nuomininkui, nes buto savininkas išliekate jūs. Tokiu atveju reikėjų tartis su nuomininku ir savo elektros sutaupymą „perkelti“ į nuomos mokestį, argumentuojant, kad nuomininkas sutaupys per mažesnę elektros sąskaitą.
O ką jei tiekėjas pakels aptarnavimo mokestį?
Čia man pasirodė kaip didžiausia rizika, nes visa matematika pastatyta ant to, kad elektra bus pigesnė ir už savo nutolusią elektrinę mokėsiu tik 38 Eur/metus aptarnavimą. Bet tas aptarnavimo moekstis gali būti pakeistas kartą į metus, tai kas užtikrins, kad jis staiga nepasikeis į 380 Eur? Na, pasirodo sutartyse yra punktas, kad aptarnavimo mokestis gali būti keliamas tik maksimaliais 5% per metus, kas turbūt ir įvyks, tačiau bent jau yra labai aiškios ir labai saugios lubos.
Kas toliau?
Na, kadangi nutolusios saulės elektrinės yra visiškai nauja sritis Lietuvos energetikoje, tad rasti bet kokios ne marketinginės informacijos yra misija neįmanoma. Aišku, didžiausia rizika, kad visi skaičiavimai yra paremti vystytojų prielaidomis ir kol kas egzistuoja tik ant popieriaus.
Gali būti, kad prielaidos pasirodys per optimistinės, lietuviška vasara per debesuota, aptarnavimo mokestis per mažas, bet kažkas juk turi tai išbandyti ir pasipasakoti, o šį blog’ą juk ir sukūriau patirtims dalintis. Nešama rizika šiuo atveju nėra labai didelė.
Tad, per ateinančius pusę metų šeši nuliai šeimyna išsipirks dalelę nutolusios saulės elektrinės ir, turbūt jau 2021-aisiais, atnaujintą blog’o įrašą apie nutolusias saulės elektrines rašys jau iš saulės energija pakrauto laptopo savo saulės energija apšviestame bute Vilniaus centre.
Neabejoju, kad tarp mano skaitytojų turi būti bent vienas ir energofanas, ne tik tokie apatiški energistai kaip aš pats. Tad jeigu tu, mielas skaitytojau, kažką nusimanai apie šią naujovę – prašau, staigiai lėk į komentarus ir išpilk savo išmintį, kol aš ar kiti skaitytojai dar neprisidirbome ant ilgo 🙂
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
Sveiki, o kokios sąlygos dėl elektrinės aptarnavimo / apdraudimo? Turiu uomenyje tokias situacijas:
– Nusprogsta koks valdiklis, ar sugenda kita įranga – kas remontuoja ir kaip apmokama?
– Uraganas numeta karvę ant tos saulės elektrinės – ar įranga apdrausta ir kokius atvėjus draudžia?
Pirmus 25 metus visos rizikos perkeltos paslaugos tiekėjui, už tai imamamas administravimo mokestis, kuris mano skaičiavimais gaunasi tie 38 Eur/metus, bet kilti gali max 5% per metus. Visus remontus atlieka vystytojas, jis ir rūpinasi draudimu.
Po 25 metų negarantiniai remontai jau dalinami ant visų „susimetusių“ proporcingai.
O gal galėtum į postą įkelti nuasmenintą paslaugų pirkimo sutartį, būtų įdomu plačiau apie sutarčių sąlygas paskaityt.
Dar neturiu, laukiu rugsėjo/spalio paramos etapo. Šiaip sure, galėsiu pasidalinti viską praėjęs dar atskiru įrašu vėliau, toks ir buvo planas.
Super! Ačiū
Ne po 25 metų, o po sutartyje nurodyti draudimo pabaigos. Gali tai būti 10 metų vienam elementui, kitam daugiau.
O kas buna jeigu po urgano LT, tas LT kapitalo koncernas uzsilenkia?
Gal praleidau, bet iki kiek pakyla asministravimo mokestis jeigu kiekvienais metais auga po 5%?
Tas pats, kas ir užsilenkus Hertz’ui – investicijos nukrenta iki nulio. Čia investicinis sprendimas, natūralu, kad kažkiek rizikos tenka prisiimti.
Green Genius dirba 86 darbuotojai, priklauso koncernui su 400-500 darbuotojų, kuriems priklauso Porsche salonas, Citybee visas verslas ir dar n skirtingų įmonių. Užsilenkimas įmanomas, bet, mano galva, rizika labai maža. Negalima tikėtis 10% investicinės grąžos visiškai su nuliu rizikos.
Administravimo mokestis nebūtinai kyla. Tiesiog kasmetinis pakėlimas gali būti max 5%.
Kas būna tuo atveju, jei nuperku 2.1 kW saulės elektrinę, kas pagal skaičiavimus leidžia man per mėnesį gauti vidutiniškai 181 kW elektros energejos, tačiau matau, kad per mėnesį sunaudoju 152 kW, 121 kW ir metų vidurkis 162 kW:) Likusius kW’atus projekto savininkas pasiima sau ar galiu juos parduoti?
Kiek man žinoma, tai modelis yra toks, kad tu saulės elektrinės pagamintą energiją už tam tikrą tarifą parduoti į elektros tiekėjo tinklą (pasaugojimas). Tuo tarpu, vėliau esant naudojimo poreikiui tą perteklių (pasaugotą energiją) gali gauti už mažesnį tarifą nei įprastai.
Vietinės saulės elektrinės atveju dar galimas ir toks modelis, kad visų pirma energijos poreikis tenkinamas iš saulės elektrinės. Tuo tarpu, sugeneruotas perteklius atiduodamas į tinką. Priešingu atveju, esant saulės energijos trūkumui, reikiamas energijos poreikis pagal numatytus gaminančio vartojo tarifus perkamas iš tinklo.
Tik noriu atkreipti visų dėmesį į vieną magišką sakinį: „Taip elektros kiekis kaupiamas visus metus nuo balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos.“. O tai reiškia, kad elektra, kurią pagaminai, bet nesunaudojai kiekvienų metų kovo 31 dieną nusinulina 🙂 Kitaip sakant, sugeneruotas perteklius lieka nesunaudotas ir kiekvienais metais tiesiog dingsta.
Kadangi šiek tiek teko domėtis tik vietinėmis saulės elektrinėmis, tai galiu klysti. Bet kaip suprantu nutolusio gaminančio vartojo atveju apskaita vykdoma tais pačiais metodais, o skirtumas tik tas, kad vietinės elektrinės atveju yra galimybė taikyti mano minėtą mišrų atsiskaitymo modelį.
Daug naudingos informacijos galima rasti čia:
https://www.eso.lt/lt/namams/elektra/tarifai-kainos-atsiskaitymas-ir-skolos/nutole-gaminantys-vartotojai.html
https://www.eso.lt/lt/namams/elektra/paslaugos_1723/gaminantis-vartotojas.html
https://ignitis.lt/lt/gaminantiems-vartotojams#t-1100
Nutolusios saulės elektrinės skamba gražiai, bet man kyla keletas klausimų:
1) Ar yra galimybė vėliau parduoti/išnuomoti įsigytą nutolusią saulės elektrinę? O gal tai projektas kaip ir pensijų atveju visam gyvenimui?
2) Kas bus po 25 metų, kai visa atsakomybė kris ant savininko? Kaip tokio dydžio skirtingiems asmenims priklausantis objektas bus valdomas?
Sorry, pražiopsojau atrašyti laiku. Viskas vyksta metinės apskaitos principu – sukaupta energija kiekvienų metų balandžio mėnesį nusinulina (atseit po šildymo sezono), ir per vasarą vėl pradedi kaupti ateinančiai žiemai.
Todėl nėa logikos pasiimti 3kW ale „avdruk prireiks“, nes tuomet gaunasi prasta investicija. Reikia imti tiek kiek reikia jeigu vidurkiai susiformavę, o jeigu šiek tiek trūks – gausi iš paprasto elektros tiekėjo standartiniais tarifais.
Parduoti lyg gali, yra turto nuvertėjimo formulė. Gali susisiekti su informacijos tiekėjais saulės puslapyje, jie maloniai viską atsako. Po 25 metų bendru balsavimu arba nutaria utilizuoti parką (utilizavimas pagal sutartį turėtų būti nemokamas), arba tęsti sutartį, nes elementai turėtų turėti dar virš 80 proc. efektyvumo.
Noriu atkreipti dėmesį, kad čia info iš atsakymo konsultantės, kaip aš jį supratau, ne iš sutarties.
Sveiki, dėl UAB Solet Technics gamybos kiekio – jokio positive thinking 🙂
Argumentai pateikti parko aprašyme.
„Projekte bus naudojami šiuo metu galingiausi lietuviški 440W nominalios galios pusinių monokristalinių fotoelementų (half-cut), dvipusiai (bifacial), stiklas-stiklas (glass-glass) moduliai su 30 metų gamintojo garantija.
Šie pažangūs ir modernūs moduliai pagaminti taip, kad generuotų elektros energiją tiek iš priekinės, tiek iš galinės pusės. Kitaip tariant, panaudojama ne tik tiesioginė saulės šviesa, bet ir jos atspindžiai. Tokiu būdu, idealiomis sąlygomis gaminama iki 25 proc. daugiau elektros energijos, palyginti su įprastiniais moduliais. Lietuvos sąlygomis tikime, kad pasieksime bent 12% didesnį elektros energijos derlių“.
Kaip tai įmanoma? Galite rasti atsakymus moksliniuose straipsniuose, ar tiesiog pasikalbėję su mumis.
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1876610214013368
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S187661021500819X
Jūsų siūlomas projektas mane labiausiai domina lyginant su kitais. Tikras lietuviškas produktas.
Tačiau turiu abejonių… Ar teisingai suprantu, kad jūsų projektas negali gauti šiuo metu atsiradusios apva paramos? Nes labai negreitai bus įgyvendintas.
Nėra tai mano siūlomas projektas 😀 aš tiesiog garsiai pamąsčiau.
į APVA parama visi esantys saulesparkai.lt gali pretenduoti, nes gavus paramą turite 12 mėn. iš tiesų įsigyti projektui.
Žinau, žinau 😀 Aš apie Solet technics.
Bet ačiū už informaciją dėl 12mėn. Nes tikrai neaišku, kai vieni projektai jau gamina energiją, o kiti pastatyti bus dar negreitai.
Oops, sorry. Nemačiau kam atsakinėjate.
Su APVA parama esmė – kad pirmiau reikia priduoti paraišką APVA’i, o tik po to vykdyti pirkimą. Tačiau, jeigu norite – galite rezervuoti jėgainę susimokėję 50 Eur ir tuomet laukti kelis mėnesius APVA paramos patvirtinimo.
Kaip sekasi Šešiems nuliams, ar jau naudojate savo nutolusią energiją? 🙂
Puikiai! Taip, jau naudoju, tik kol kas labai ribotai. Tik įsivedęs supratau, kad jeigu jau „time’inti“, tai geriau ant pavasario įvedimą, nes tuomet prasidės saulės sezonas ir matysis greitas efektas. Dabar iš tiesų permokėjau pasijungęs rudenį, nes persimečiau į vienos laiko juostos tarifą (tai praradau sutaupymus statant indaplovę nakčiai, skalbiantis savaitgalį), o sutaupymo neatsirado, nes per vasarą nekaupiau saulės. Tai kol kas kaip ir nuėjau į minusą, bet jau kovo mėnesio sąskaitoje akivaizdžiai matosi realūs sutaupymai. Nuo balandžio, aš įsivaizduoju, už elektrą sąskaita apskritai išnyks. Praėjus pilnam ciklui, tai yra pilniems metams, kai ir pakaupiu, ir pasinaudoju – galėsiu parašyti atskirą įrašą kaip sekasi. Kol kas dar per mažai duomenų kažką plačiau pakomentuoti.
Džiugu girdėt! Na taip, ko gero, laikas nebuvo pats palankiausias, bet vis tiek per 25 metus ne taip ir pasijaus šis timing’as 🙂 Mes taip pat šią savaitę pateikėm prašymą apvai skirt 1.2 kw butui ir 0.4 kw sodybai, laukiam jų patvirtinimo ir tuomet pirksim nutolusią elektrinę, visgi planuojam rinktis lietuviškąjį Vytį https://www.solet.lt/technics/saulesparkas/ susisiekus su pačiais vystytojais jie tikino, kad turės 30 metų įsipareigojimą vykdyti saulės parko veiklą, įmonės bankroto atveju bus sudaryta sutartis su partneriais, kurie perims parko vystymą. Vadinasi, visa ši bankroto procedūra turi būti apibrėžta sutarty, kurią gausime prieš perkant ir galėsim įvertinti priimant galutinį sprendimą. Gal Jūs ar kas iš skaitytojų turit dar neaprašytos informacijos/patarimų pradedantiems šį kelią? Nes informacijos iš elektrinės dalininkų yra tikrai nedaug, vien užsakomieji straipsniai… 🙂
Aš ir pats paskutiniu momentu persimečiau į Ignitis kaip tiekėją tik todėl, kad išvengti įmonės bankroto. Visgi įsipareigojimas 25 metams, tai mažiausiai ko norėjosi – nerimauti dėl tiekėjo ateities per tokį ilgą periodą. Taip, nėr gerai, nes neskatinu jauno naujo verslo, bet kai man tai yra investicija – norėjau konsdervatyvios long-terminės 🙂
Gal kokių naujienų po vasaros sezono. Ar patenkinti investicija. Beje ar apskaičiuojant reikiamą capacity atsižvelgėte į elektromobilio krovimo poreikį netolimoje ateityje?
Kaip sekasi vartoti saulės energiją? Elektros kainoms sukilus, manau, ne vienam kirba mintis investuoti, o pasirinkimo šiuo metu nėra daug. Beje, 1 kW kaina saulės parkuose irgi pakilusi.