Visuomet rašau pirmu asmeniu, nes šešiNulių blog’as tai mano mažiukas hobby projekčiukas, bet šiaip gyvenant dviese, finansai vienaskaitoje nelabai ir bevyksta. Jeigu vienas gyvena nuo algos iki algos, o kitas svajoja apie ankstyvą pensiją, tai čia garantuotai bus tiksinti bomba. Tad reikia tartis, organizuotis ir nori nenori turėti kažkokią tai sistemą. Aišku, galima turėt ir individualias taisykles bei priiminėti asmeninius sprendimus, tačiau gyvenant poroje vistiek daug kas eina per vieną kasą, tad tą procesą reikia kažkaip organizuotis. Gali būti paprasta – kaip studentavimo laikais aš nuperku tau kavos, tu nuperki man ir taip tipo išsilygina. Gali būti advanced, kur primena…
Kaip investuoti, kur investuoti – visa tai aprašau šitam blog’e, tačiau… tai nors ir svarbios, bet yra tik techninės detalės. Jas atlikus, galima turėti daugiau pinigų. Bet turtingu tampama ne excelyje, turtingu reikia tapti ir galvoje. „Ne piniguose laimė” suprantu, kad gali skambėti gana ironiškai iš bičiuko, kurio anoniminio dienoraščio vienintelis tikslas yra tiesiog surinkti didelę pinigų sumą. Bet, mieli finansų broliai ir sesės, paklausykite savo močiučių. Tikrai ne piniguose laimė ir net ne jų kiekyje. Kas čia dabar bus – siūlysiu šešiųNulių koučingo sesijas ar grupines finansines gongų terapijas? Ne visai, bet noriu pasidalinti keletu random minčių apie pinigus…
Taupymas yra kaip keiksmažodis. Taupai, reiškias save riboji, gyveni nepritekliuje, kažko sau neleidi. Na, bent jau toks požiūris pastebimas visuomenėje. Žiū, tik kas nors prakalbo apie investavimą ant paprastos lietuvio algos – reiškias pastarasis stipriai taupo, save riboja ir apskritai, vardan orios senatvės, paleidžia geriausias jaunystės dienas vėjais.
Bet yra būdas išvengti šio keiksmažodžio. Įmonės tą suprato jau seniai. Juk jokiais būdais nepamatysite antraštės “Telia valdyba nusprendė 3 metus intensyviai taupyti”, nes pasirodo nori perpirkti kitą įmonė. Ne! Juk įmonės netaupo, jos – optimizuoja kaštus.
Kaštų optimizavimas. Magiški du žodžiai, po kuriais gali tilpti tiek daug. Ir masiniai atleidimai, ir perteklinio autoparko atsisakymas, ir ofiso dydžio vertinimas, ir nenaudojamų faksų utilizavimas ir t.t. Juk optimizuoti kaštus logiška – kokio velnio mokėti už kažką perteklinio, kas nekuria vertės įmonės akcininkams?
Tai va, aš labai panašiai mąstau ir apie asmeninius finansus bei taupymą. O mes juk suaugę žmonės, galime neišsikalinėti ir atvirai naudoti tą keiksmažodį iš T raidės. Tad pakalbėkime apie taupymą.
Šiame blog’e nuolat kartoju – apie finansus aš menkai ką suprantu. O milijonieriumi tapti vistiek noriu. Ar tai bent jau įmanoma? Bendras visuomenės supratimas – neįmanoma. Jeigu nenusimanau apie opcionus, hedge’inimą ir finansinius svertus – milijonieriumi tapti nėra šansų. Apskritai, net į finansų rinkas nėra ko lįsti be šių investuotojams privalomų žinių. Bet visuomenė klysta. Elgsena, o ne finansinės žinios, yra pats svarbiausias faktorius, lemiantis statistinio žmogaus turtus. Jūs galite praleisti 10 metų studijuojant įmonių grafikus, skaitant analitikų apžvalgas ir galutiniame gyvenimo taške vistiek būti biednesnis už paprastą Jurgių Joną, jeigu turėsite žalingus finansinius įpročius. Kai kalba pasisuka apie asmeninius…
Aš esu šioks toks energ-idiotas. Bendrai energetika nesidomiu, kaip sektorius man jis neįdomus, net nelabai žinau kiek elektros sunaudoju kiekvieną mėnesį, tačiau vistiek kažkaip mano radare sugebėjo atsirasti nutolusių saulės jėgainių idėja. Idėja mane pagrinde užkabino dėl aplinkosaugos pusės – kaip tikras vakarietiškas hipsteris noriu mažinti savo pėdsaką žemėje ir, tiesiog gyvenant bute Vilniaus centre, neįsivaizdavau, kad tai yra įmanoma. Juk saulės kolektoriaus ant namo stogo nepasistatysiu (nors, pasirodo, ir tai yra įmanoma, tik vargas derinantis su kaimynais). Bet pasirodo lietuviai pažangi tauta. Pala pala, šeši nuliai, gal ir įdomu, bet čia juk blog’as apie finansus, prie ko čia ta…