Aš mėgstu knygas. Jau bene 10 metų perskaitau bent po 10 knygų per metus, kelis paskutinius metus skaičius artėjo prie 20-25 per metus, o karantininiai metai sumušė visus rekordus – per metus perskaičiau 50 knygų. Žinoma, ne skaičiuje esmė. Neturiu speed reading skillsų ir nebandau maksimizuoti bei suefektyvinti šio savo pomėgio, tad apie tai neklauskite. Didžiausias mano lifehack’as, padėjęs 2x ar net 3x padidinti perskaitomų knygų kiekį buvo Kindle įsigijimas. Taip, jausmas ir man turbūt fainesnis vartant fizinius lapus, bet Kindle’as atneša žymiai daugiau galimybių. Matote, problema su fizine knyga yra ta, kad ją dažniausiai skaitai vieną. Aš su Kindle’u…
Tavo močiutė turi ETF’ų. Lažinamės? Susipažinus su asmeninių finansų ir ilgalaikio investavimo taisyklėmis, pirmiausia sužinai, kad 99% aktyviai valdomų fondų nesugeba aplenkti SP500 indekso. Todėl dažnas mūsų, investuotojų, nusprendžia savo pensija rūpintis savarankiškai privačiame portfelyje, net nesidairant į pensijos fondų pusę. Gal ir teisingai, nesiginčysiu. Aš pats papildomai pensijai kaupiu tik dėl per darbdavį gaunamos lengvatos, pats papildomai neprisidedu ir, matyt, neprisidėčiau. Argumentacija paprasta – pensijų fondai (PF) atrodo skirti tiems, kas apie finansus nieko nesupranta ir neturi disciplinos nei daryti reguliariems pervedimams, nei brokerio sąskaitai atsidaryti. Tuomet taip – kažkur kaupti reikia, tiks ir II ar III pakopa. Tačiau…
Po virtinės įrašų apie investavimą į ETF’us, priminimus apie tai, jog volstrytas tai ne kazino, o ilgalaikiam investuotojui gali pakakti vieno vienintelio ETF’o – dabar gyvenu su gniužulu gerklėj. Dvigubą gyvenimą. Atėjo laikas prisipažinti ir pagaliau išlįsti iš spintos. Aš, šeši nuliai, esu stock picker’is. Labai smulkus, bet vis dėlto – stock picker’is. Šį procesą pradėjau visai netyčia pandemijos akivaizdoje. Ne todėl, kad norėjau prispekuliuoti pinigų kai viskas krito, o paprasčiausiai todėl, kad neturėjau kur išleisti pinigų. Leiskite pasiaiškinti. Asmeninė Revolut sąskaita Matote, Revolut’ą aš naudoju taip, kaip mūsų tėvai naudojo grynuosius – visokiems niekučiams pirkti. Tai yra mano asmeninė…
Šiame blog’e nuolat kartoju – apie finansus aš menkai ką suprantu. O milijonieriumi tapti vistiek noriu. Ar tai bent jau įmanoma? Bendras visuomenės supratimas – neįmanoma. Jeigu nenusimanau apie opcionus, hedge’inimą ir finansinius svertus – milijonieriumi tapti nėra šansų. Apskritai, net į finansų rinkas nėra ko lįsti be šių investuotojams privalomų žinių. Bet visuomenė klysta. Elgsena, o ne finansinės žinios, yra pats svarbiausias faktorius, lemiantis statistinio žmogaus turtus. Jūs galite praleisti 10 metų studijuojant įmonių grafikus, skaitant analitikų apžvalgas ir galutiniame gyvenimo taške vistiek būti biednesnis už paprastą Jurgių Joną, jeigu turėsite žalingus finansinius įpročius. Kai kalba pasisuka apie asmeninius…
Po darbų ir visų veiklų grįžtame jau su tamsa. Vyturiai jau ir ryte keliasi su tamsa. Namuose momentais jau būna ir šaltoka, o savaitgaliais, vietoj aktyvesnių veiklų, jau po truputį norisi binge-watch’inti kokį praleistą serialų ciklą. Tai gali reikšti tik vieną – atėjo vienas blogiausių mėnesių Lietuvoje – spalis (blogesnis tik lapkritis, tai mūsų dabar laukia saldus duetas). O su spaliu ir naujas ketvirtis. Kaip žadėjau, savo finansų viščiukus skaičiuosiu tik kas tris mėnesius ir tai tik dėl šio blogo, nes tiesiog nieko ten tokio labai įdomaus nevyksta. Na, kol kas dar vyksta – išsivalymas. Po truputį naikinu pre-FIRE turėtas…