Kaip uždirbti investuojant? Dividendai vs. vertės didinimas
Investavimas šiais laikais greitas ir patogus. Akcijų įsigyti gali per programėlę autobuse ar kontempliuojant ant tualeto. Tačiau, spaudinėjant skaitmenizuotus akcijų pirkimo patvirtinimus gali pasimiršti ką mes čia iš tiesų perkame. O juk už kiekienos akcijos, ETF’o ar fondo slypi realus, dažniausiai fizinis verslas. O koks bet kokio verslo tikslas? Ne kurti inovatyvius produktus, būti rinkos lyderiu ar tuo labiau gelbėti pasaulį mažinant CO2 emisiją. Taip, šie dalykai svarbūs ir nėra mutually exclusive, tačiau bet kokios įmonės prioritetas Nr.1 – didinti investicijų grąžą savo akcininkams.
Šis įrašas yra dviejų įrašų 1 dalis ir jis mano galvoj sukosi jau kurį laiką, matant kiek daug tautiečių yra įsimylėję dividendus mokančias akcijas. Neva, tik šios gali sukurti pasyvų pajamų šaltinį.
Aš kiek kitos nuomonės ir bent jau dabartinėje savo investavimo kelionės fazėje esu ponas Anti-Dividendusas ir noriu pasidalinti kodėl. Bet, apie viską nuo pradžių.
Kaip įmonės grąžina investicijas akcininkams?
Maksimalią grąžą akcininkams (Total Shareholder Return arba TSR) įmonė gali generuoti dvejais paprastais būdais: išmokant dividendus ar didinant akcijų vertę.
Dividendai
Per tam tikrą periodą (dažniausiai ketvirtį) sugeneruotą pelną, įmonės valdyba gali nuspręsti išdalinti akcininkams. Paskirstymas vyksta proporcingai pagal turimą akcijų kiekį. Tai yra paprastų paprasčiausias grynųjų išmokėjimas, piniginė transakcija.
Pvz.: Petriukas, Jonukas ir Marytė įkūrė įmonę X ir nuosavybę pasidalino išleisdami 100 akcijų po 1 Eur kaip matoma lentelėje apačioje. Jeigu po metų veiklos visi trys akcininkai nusprendžia išsimokėti visą sugeneruotą pelną, kuris buvo 10 Eur, kiekvienas gaus atitinkamai 5/3/2 Eur, proporcingai pagal turimą akcijų kiekį.
Akcininkas | Akcijų kiekis | Akcijų vertė | Dividendai |
Petriukas | 50 | 50 | 5 Eur |
Jonukas | 30 | 30 | 3 Eur |
Marytė | 20 | 20 | 2 Eur |
Viso | 100 | 100 Eur | 10 Eur |
Na, čia tikrai ne raketų mokslas.
Dalinai dėl šio piniginio išmokėjimo, dividendai yra daugelio investuotojų pagrindinis tikslas. Tai būdas pavieniams investuotojams ar ištisiems fondams susikurti pasyvų pajamų šaltinį, kuris yra kaip išsvajotasis gralis paprastiems piliečiams. Nieko nedarai ir gauni pinigus? Count me in!
Akcijų vertės didinimas
Tačiau, egzistuoja antra alternatyva dividendams. Per periodą sugeneruotas pajamas įmonė gali nuspręsti ne išdalinti investuotojams, o reinvestuoti atgal į verslą. Juk atrodo logiška, ypač verslo pradžioje, visas gautas pajamas ne išsidalinti, o nukreipti paslaugos, produkto gerinimui ar verslo plėtrai. Tačiau, jeigu tai logiška veiklos pradžioje, kada jau baigiasi ta pradžia ir reikėtų pradėti mokėti dividendus?
Pagal teoriją, verslas turėtų reinvestuoti visas uždirbtas pajamas tol, kol sugeba generuoti didesnę grąžą nei investuotojai galėtų gauti kur nors kitur. Juk ką jūs veiktumėte su gautais dividendais? Jeigu esate dar turto auginimo stadijoje, tai susirinktumėte tuos grynuosius ir eitumėte juos investuoti kažkur kitur. Tad jeigu minėtoji įmonė X mato potencialo ir toliau augti, dividendų išmokėjimas praranda prasmę.
Tęsiant prieš tai buvusį pavyzdį, per metus sugeneruotus 10 Eur įmonė X galėjo investuoti atgal į verslą – perkant geresnę įrangą, samdant darbuotojus ar atidarant naujas vietas, o gal rinkas. Per metus šie atliekami veiksmai didino įmonės X vertę ir patrauklumą, todėl atsirado Birutė, kuri norėtų prisijungti prie įmonė X akcininkų gretų ir siūlo Petriukui perpirkti jo turimas akcijas už 60 Eur, tad 1.2 Eur/akciją (60 Eur/50 akcijų). Tuomet metų gale akcininkų turtas pasiskirsto taip:
Akcininkas | Akcijų kiekis | Akcijų vertė t1 | Akcijų vertė t2 |
Petriukas | 50 | 50 Eur | 60 Eur |
Jonukas | 30 | 30 Eur | 36 Eur |
Marytė | 20 | 20 Eur | 24 Eur |
Viso | 100 | 100 Eur | 120 Eur |
Tad nors 3 investuotojai tiesiogiai jokių pajamų ir negavo, jų asmeninis turtas išaugo 20%, vietoj dividendinių 10%, kuriuos būtų gavę išsimokėję metų pelną. Ir taaaip, tai yra mano išgalvotas pavyzdys, kurį būtų galima pakreipti kaip tik nori į bet kurią pusę, bet juo tenorėjau pademonstruoti, kad norint didinti savo asmeninį turtą, nebūtina vaikytis dividendinių akcijų, nes verslas grąžą sugeba generuoti ir kitais būdais.
Realybė
Warren’as Buffet’as ir Berskshire Hathaway
Didžiausias ir žymiausias vertės didinimo pavyzdys yra Warren’o Buffet’o įmonė Berkshire Hathaway (BRK). Kai už akcijos stovi Buffet’as, matyt žmonės nieko prieš negauti grynųjų ir leisti mohikanui ir toliau investuoti bei valdyti jų pinigus? Pažvelkime į BRK įdėmiau.
Berkshire Hathaway įžymus ne tik Buffet’u, bet ir tuo, kad niekada nėra mokėję dividendų ar darę akcijų padalijimo (share split). Todėl labai aiškiai matosi kiek ir kokiu tempu augo šios akcijos vertė. Šis grafikas, mano nuomone, net nelabai atspindi kreivės statumo.
Todėl pažvelkime į absoliučius skaičius. Buffet’as BRK valdymą perėmė 1964 metais, kai akcijos kaina buvo $12.37. Po 56 metų, 2020-aisiais, ta pati akcija kainuoja $275,300. Ne, tikrai nesuklydau dėdamas kablelio ir nepridėjau papildomo nulio. Du šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai, gerbiamieji.
$1,000 investuotas tais 1964-aisiais būtų leidęs nusipirkti 80 akcijų ($1,000/$12.37 kaina). Ir jeigu tas akcijas išlaikytum iki pat 2020-tųjų, į pensiją išeiti galėtum su $22 milijonais sąskaitoje. Taip, tikrai, matematika vėl be klaidų. Ne po $1,000 kas mėnesį, o tiesiog vieną kartą investavus tūkstantuką ir pamiršus apie investicijas iki pat dabar.
Tačiau, svarbu paminėti, kad per visą šį laikotarpį nebūtum gavęs nė cento dividendų ir visas prieaugis būtų „popierinis“, kol neatliktum akcijos pardavimo. Bet taip pat akivaizdu, kad su Buffet’u priešakyje, BRK elgėsi teisingai pasilikdama pelnus ir juos investuodama į kitus verslus. Nors ir negavęs tiesioginių išmokų per 50+ metų, bent jau aš gana ramiai gyvenčiau ir su popieriniais 22 milijonais.
Jeff Bezos ir Amazon
Tai, mielas millenials’e, sakai esi per jaunas, kad būtum galėjęs investuoti į BRK? O gal kirba galvoje, kad „ai, juk ten visai kitokie laikai buvo“?. Tad išsitrauksiu dar vieną, jau šio tūkstantmečio pavyzdį. Jeff Bezos ir Amazon.
Jeff Bezos kiekvienais metais parašo atvirą laišką Amazon akcininkams (laiškai, beje, labai įdomūs ir visus juos galite rasti čia), kurių pagrindinė potemė nuo pat 1997-tųjų – Amazon žaidžia ilgalaikį žaidimą ir visas pajamas reinvestuoja ir reinvestuos naujiems projektams ir pasaulio užvaldymui. Kaip matome šiandien, 2020-aisiais, jiems tai sekasi puikiai.
1997 metais ką tik išleistų akcijų investuotojai galėjo įsigyti už $2.43, tuo tarpu šiemet, 2020-aisiais, akcijos kaina svyruoja ties $2,500 už vienetą.
Tai reiškia, kad 1997-aisiais metais investuotas $1000 tau, mielas investuotojau, butų nupirkęs 411 AMZN akcijų vienetų ir šiandien būtų vertas virš $1 milijono. Vėl gi, ne investuojant nuolatos, o tiesiog vieną kartą įdėjus $1,000 ir dvidešimčiai metų pamiršus apie investavimą.
Gaila, kad šeši nuliai autorius tada dar tik žengė pirmus žingsnius lietuviškoje edukacinėj sistemoj ir į AMZN 1997-aisiais neinvestavo, o tai dabar suaugus, blog’ą būtų reikėję pavadinti jau septyniais nuliais.
Pabaigai
Šio teksto tikslas tikrai nebuvo įtikinti jus lošti ant kokios vienos akcijos ar sukelti lūkesčius apie už dvidešimtmečio jau laukiantį milijoną. Ne! Tikslas buvo paprasčiausiai priminti, kad jūsų kaip akcininkų turtą verslas gali didinti ir visiškai nemokėdamas dividendų.
Tikrai suprantu psichologinį efektą, kai įdėjus pinigus, nuolat gaunama aiški bei pamatuojama grąža įeinančių eurų išraiška banko sąskaitoje. Pasyvios pajamos – investavimo holy grail! Bet, jeigu jūs, taip kaip aš, esate ilgalaikis investuotojas ir kol kas dar tik auginate savo turtą, ką darote su tais gautais dividendais? Žinoma, kad patys reinvestuojate.
Todėl tikrai nereikėtų dividendus mokančių įmonių ar ETF’ų statyti aukščiau, nei dividendų nedalinančių turto vienetų. Pastarieji juk tiesiog surinktas pajamas reinvestuoja už jus.
Iš tiesų, čia šuo pakastas dar kiek giliau. Na, bent mano nuomonė gana kategoriška.
Turto auginimo stadijoje, turėtumėte vengti bet kokių dividendus mokančių akcijų, fondų ar ETF’ų.
Užbėgdamas įvykiams už akių, atskleisiu, kad taip yra dėl mokestinės aplinkos Lietuvoje, o šis įrašas yra tik įžanga į mano sekantį platesnį įrašą – „Kodėl aš nenoriu dividendų?„, kuriame pasidalinsiu skaičiavimais ir, jūsų naudai, tikiuosi jus įtikinti, kad dividendų bent kol kas nereikia ir jums.
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.
Puikiai rašai! Labai smagu, kad atsiranda kas kokybiškai parašytų apie pasyvų investavimą „paprastam“ lietuviui.
Labas griki!
Gerai skaitosi paprastam lietuviui, nes ir pats esu paprastas besimokantis naujokėlis. Ačiū už gerus žodžius, ypatingai smagu sulaukti komentarų pačioje blogo pradžioje 🙂
nice, tai kada kita dalis?:)
konkreti data butu saunu ir no pressure, aisku:)
Neatlaikiau pressure ir paviešinau :))
https://sesinuliai.lt/kodel-as-nenoriu-dividendu/
Bandai labai jau supaprastinti. Negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad dividendai gerai ar blogai. Vienos įmonės gali išgauti didesnę vertę, nei gautum išmokėjus dividendus, kitos pinigus pradeda „marinuoti“ arba išleidžia nevykusiems įsigijimams ar pan. Gaunasi kaip ginčas, kas geriau: plaktukas ar kūjis? Nėra teisingo atsakymo, tiesiog skirtingos daiktų paskirtys – ar vinį kalsi ar sieną griausi. Dalis įmonių dėl veiklos specifikos gali būti geros dividendų mokėtojos ir jų akcijų kaina mažai keistis, o kitos gali nemokėti dividendų, vykdyti agresyvią plėtrą ir taip auginti akcininkų turtą. Kartais išmokėtus dividendus tu gali panaudoti daug geriau, nei jie būtų likę įmonėje, o kartais ne. Žodžiu apie dividendus daug yra pasisakęs ir Buffet (jis turi net atskirus susitarimus dėl didesnių dividendų mokėjimo, kai investuoja į konkrečias įmones) ir Lynch, viskas ten detaliai su pavyzdžiais išnagrinėta. Žinau, kad norisi pasakyti geriau tas ar anas, bet su patirtimi suprasi, kad abu gerai. Galima situacija, kai 10 m. investavęs į įmonę gali būti tik grafiko linijom pasidžiaugęs (buvusiu kilimu), o realiai naudos 0 arba nuostolis. Dividendai padėtį gali labai pataisyti. Be to psichologiškai daug lengviau atlaikyti didelius kritimus, kai dividendai nenukerpami ir mokami toliau, nepaisant kritusios akcijos kainos.
DND, gal nustebsi, bet visiškai tau pritariu. Tekste gal šiek tiek išlindo mano šališka nuomonė, prisipažįstu ir dėl to pasislėpė pagrindinė teksto mintis :)) Tiesiog matau visokias lietuviškas grupes „Dividendinis investavimas“, kur pagrindiniai klausimai kyla „kurios įmonės moka didžiausius dividendus?“, įsivaizduojant, kad taip ir gaunama didžiausia grąža. Žmonės klysta, rinkdamiesi akcijas pagal dividendų dydį, tai tas mane siutina.
Bet pagrindinė žinutė tikrai nebuvo, kad dividendai blogai. Pagrindinė žinutė, kad investicija gali būti vienodai gera ar vienodai blogai, nepriklausomai nuo to ar įmonė moka dividendus ar nemoka. Tai tiesiog rutininė verslo transakcija ir atmetant dividendų nemokančias įmones, vien iš S&P500 automatiškai ignoruojamas ketvirtadalis verslų, kurie gal šiaip yra labai gera investicija.
Liuks, šaunu, kad turi platesnį požiūrį. Svarbiausia nesiginčyti su rinka. Kiek perskaičiau knygų žymių prekiautojų, investuotojų. Mintis ta pati – nepasikelk, nuolat mokykis, nesiginčyk su rinka, ji stipresnė ir jai vienodai, ką apie ją manai. Čia kaip karvės pienui melžti (dividendinės akcijos) ar gyvuliai mėsai (vertės augimo). Jei rezultate daugiau uždirbai iš melžiamų karvių nei iš gyvulių mėsai, viskas ok. Viskas ok, jei ir atvirkščias variantas. Kaimietiškas pavyzdys, bet teisingas. Rezultate pelno eilutė parodo, kas geresnis investuotojas, spekuliantas ar kitas money maker’is. Man kol kas geriausiai sekasi, kai lanksčiai žiūriu į situaciją: geri pinigai iš NT – imu NT. Gera dividendinė akcija – imu. Gera vertės augimo irgi imu. ETF irgi investuoju. Ten galvojimo nereikia. Nuperki už nustatytą sumą ir viskas. O viščiukus suskaičiuosime rudenį, kaip sakoma. Tada ir paaiškės, kur klaidos, kur lobiai. Nenustok rašyti. Daug kas neblogai pradeda, paskui išsikvepia ir nustoja. Labai mėgau BM iš pradžių, bet kai nusivažiavo, tai taip jam ir pasakiau. Žiauru, bet toks gyvenimas, arba darai gerai, arba nedaryk visai. Sėkmės. Tekstai labai įdomūs. o ir TradeStation Global labai naudingas atradimas buvo tavo dėka.
O iš manęs patarimas, kad ir neperspaustum savęs, dėl ko žmonės ir išsisemia, nebeturi apie ką rašyti, arba mintys nesusigulėję-nesubrendę. Panašiai gal atsitiko ir letaspelnas.lt
Nors iš kitos pusės čia kaip investavimas, neturi būti visada įdomu 😀
Natūralu, kad entuziasmas nuslūgs. Dabar gaunasi nemažai įrašų, nes pusę metų gal sukau mintį pradėti rašyti, tai ir temų prisikaupė ir minčių, kurias noriu sudokumentuoti jau dabar, nes po pusmečio gal kitaip mąstysiu.
Matai, priešingai nuo Tautvydo iš lėtaspelnas, aš nesu finansų profesionalas. Tikrai negarantuoju, kad viskas ką dabar rašau čia, yra iš tiesų tiesa, optimaliausia ar geriausia. Deja, bet kokybiško, profesionalaus ir atrinkto turinio užtikrinti negaliu, neturiu tame patirties, todėl labai paprastai ir komunikuoju – pirmu asmeniu, per savo patirtį ir šį puslapį vadinu asmeniniu blogu, o ne portalu apie finansus.
Suprantu šį feedback’ą ir manau tu esi labai teisus, bet aš turiu ir savanaudišką tikslą – noriu turėti terpę dokumentuoti dabartiniam požiūriui, kad paskui galėčiau reflektuoti ir matyti kaip keitėsi supratimas apie finansus 🙂 Kodėl to nedarau sau į užrašafkę? Nes savanaudiškai noriu, kad man suklydus, kažkoks labiau patyręs skaitytojas pultų mane taisyti, o nesavanaudiškai – manau naujokams labai svarbu girdėti informaciją jų pačių kalba. Mat mitas, kad investicijos yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis užsiėmimas, dar labai gajus. Tad viliuosi, kad gal mano paprasta kalba ir ne iki galo susigulėjusios mintys smarkiau palies investavimo dar neragavusius žmones 🙂 Galbūt, ant manęs, jie pamatys ir ne patį geriausią pavyzdį, bet ilgalaikiame investavime, mano galva, daug svarbiau tiesiog pradėti, nei ieškoti jau tos vienos vienintelės geriausios strategijos. Jei ir suklysi pasirenkant, kaip nutiko man prieš penkerius metus su įvairiais fondais ir gyvybės draudimais, bus dar 30 metų korekcijoms, bet bent jau pradėti reikės ne nuo nulio.
Todėl ir dalinuosi savo jaunomis, ne iki galo nušlifuotomis mintimis, jau dabar 🙂
Letaspelnas įrašas panašia tema, nuomonė priešinga 🙂
https://letaspelnas.lt/2020/08/18/aciu-pinigu-neimsiu/
GB, dėkui. Mačiau jau BM forume apie tai atrašė pats BM, tad aš nepasikuklinsiu ir tiesiog jį pacituosiu. Mane aplankė absoliučiai tas pats jausmas.
„Mr. Marčiulaitis straipsnį baigia mintimi apie logiką, tačiau būtent jos aš ir pasigendu. Sakoma, jog dividendinis variantas žemiškesnis, nes generuoja srautą, kurį galima išleisti, reinvestuoti ar pan. Ok, kiekvienam savo. Bet kodėl tuomet skaičiavimuose pateikiamas pavyzdys, kai dividendai reinvestuojami? Taip, skirtumas minimalus, tačiau su sąlyga, kad visus dividendus reinvestuojame ir jokios žemiškos ar praktinės naudos apie kurią straipsnyje kalbama nėra. Jeigu jau norisi žemiškumo, tai paskaičiuokime:
200€/mėn. su 10% grąža, kai 4% yra išmokami kaip dividendai (autoriaus situacija). Dividendus išleidžiame, nes norime praktinės naudos jau šiandien. Po 30 metų investicinėje sąskaitoje bus: 201k su centais. Ir tai yra ~50% mažiau prieš mokesčius nei, kad ACC variantu.
Dabar paskaičius straipsnį atrodo, kad dividendinis variantas yra vos vos prastesnis, tačiau kas mėnesį gaunami dividendai, kuriuos galima išleisti. Klaidina, nes norint tik vos vos prastesnio varianto, visgi nebus jokios praktinės naudos, o tik papildoma buhalterija kiekvienais metais.“
Tai visgi kodėl tada Vanguardas, o ne BRK.B?