Kodėl aš nenoriu dividendų?

šeši nuliai - kodėl aš nenoriu dividendų

Praėjusiame įraše pasidalinau mintimis apie dividendus, o jei tiksliau – apie būdus, kaip įmonės kuria vertę savo akcininkams.

Pagrindinė to teksto žinutė – dividendų dydis neturėtų būti esminis faktorius renkantis į ką investuoti, nes įmonė grąžą investuotojams gali kurti ir kitais būdais.

Šį kartą noriu papasakoti šiek tiek plačiau kodėl aš asmeniškai, kaip ilgalaikis investuotojas Lietuvoje, visiškai nenoriu dividendų. Prieš jums pašėlstant, pabrėžiu – dividendai yra gerai, tiesiog dabartinėje gyvenimo stadijoje ir mokesčių aplinkoje aš asmeniškai renkuosi jų negauti. Na, bent jau tiesiogiai negauti.

Mokesčiai

Kaip dar 18 amžiuje rašė Benjamin Franklin: šiame pasaulyje neišvengiami yra tik 2 dalykai – mirtis ir mokesčiai.

Na, esu aš doras pilietis ir mokesčių išvengti tikrai nenoriu. Bet, mokesčių optimizavimas yra labai svarbi investavimo sudedamoji dalis. Skirtumas gali būti ypač ženklus ilgalaikėje perspektyvoje. Pasirinksi teisingai, pleže gulėsi 50-ties. Pasirinksi neteisingai, teks dar keletą metelių palaukti.

Išties, mums lietuviams koją kiša faktas, kad visa literatūra apie investavimą atkeliauja iš JAV, kurių piliečiai turi galimybę investuoti ir dividendus gauti be papildomo apmokestinimo tol, kol tų lėšų iš investicinių sąskaitų neišgrynini vartojimui. Kalbu, žinoma, apie 401(k) ar IRA accountus, jeigu teko skaityti angliškas knygas ar kitą literatūrą apie investavimą JAV.

Dividendų apmokestinimas Lietuvoje

Lietuvoje, deja, dividendai apmokestinami 15% GPM’u nuo pačio pirmo uždirbto euro. Reiškia, jeigu aš nusipirkau dividendus mokančių akcijų už 100 Eur, ir gavau 1 Eur dividendais, tai 0.15 Eur teks sumokėti valstybei nepaisant to, aš tą eurą planavau investuoti atgal į įmonę ar nusipirkti ledų porciją. Tuos 15 centų sumokėti reikės net tuomet, jeigu akcijų vertė dividendų išmokėjimo metu kritusi iki 90 Eur ir teoriškai jūs esate giliame minuse. Jokių lengvatų dividendams ar investicinių sąskaitų šiuo metu nėra.

Tai gali neskambėti kaip labai didelė problema, bet per ilgą laikotarpį, prarandama 15% sudėtinių palūkanų efekto, kai pasyviai uždirbti pinigai toliau galėtų uždirbti naujus pinigus.

Dividendų apmokestinimo įtaka investicijoms

Tam, kad geriau suprastume kokią įtaką dividendų apmokestinimas turi jūsų investicijoms, pažvelkime į paprastą pavyzdį.

  • Jūs esate ilgalaikis investuotojas, kas mėnesį reguliariai skiriantis 100 Eur, viso 1200 Eur per metus.
  • Jūs turite kitą pajamų šaltinį ir bent kol kas nenorite gyventi iš investicijų, todėl visus gautus dividendus norite investuoti atgal į savo portfelį.
  • Dividendai 3%, mokesčiai 15%
  • Eliminuojamas kapitalo prieaugis. Investicija neauga. (tam, kad matytume tik dividendų efektą).

Atliekant šiuos veiksmus, po 30 metų turėtumėte sukaupęs 57,090 Eur prieš mokesčius, jeigu rinkotės dividendus reinvestuojantį fondą. Tačiau, jeigu pasirinkote dividendus reguliariai mokančią investicinę priemonę, kiekvienais metais už gautus dividendus susimokėjote 15% mokesčių ir tik po mokesčių galėjote lėšas reinvestuoti ir vėl įdarbinti. To pasekoje, jūsų portfelis po 30 metų bus vertas 53,105 Eur

Net ir išlaukus 30 metų, bet po jų sugalvojus per vieną kartą nusiimti visus rinktus dividendus ir gerokai atšvęsti, jūs atgautumėte 19,383 vs. 18,459 Eur. Absoliučiais skaičiais gali pasirodyti nedaug, bet tie sutaupyti 924 Eur yra 9 mėnesiai papildomų įmokų bei galbūt papildomi 9 mėnesiai darbo?

Turint galvoje, kad buvo investuojama ta pati suma į tą pačią finansinę priemonę ir gaunama ta pati grąža, kas kita jei ne nemokami pinigai yra tie papildomi 8% portfelio prieaugio?

Dar daugiau įvairių skaičiavimų ir scenarijų prikalkuliavo giem savo bloge, užmeskite akį ir pas jį.

Galite sakyti, kad realiame pasaulyje nebus taip, kad įmonės auga ir dividendus moka identiškai, bet šiame pavyzdyje yra iliustruotas skirtumas tarp Accumulating ir Distributing tipo ETF’ų, kurie yra absoliučiai identiški, tiesiog vienas moka dividendus, kitas juos automatiškai reinvestuoja. Kodėl aš apskritai investuoju tik į ETF’us plačiau aprašiau čia.

Tad, kad ir kaip malonu matyti kas ketvirtį įkrentančius dividendus ir psichologiškai jaustis, lyg iš tiesų uždirbi pasyvias pajamas, aš to nusprendžiau atsisakyti. Dar tik auginant savo turtą, dabartinėje Lietuvos mokestinėje aplinkoje, gauti dividendų tiesiog neapsimoka. Ypač, jeigu pajamas, gautas iš dividendų, vėl skubėsi įdarbinti. Dažnu atveju dar ir investuojant į lygiai tą pačia investicinę priemonę.

Tai kur dingsta tie mokesčiai?

Iš tiesų, renkantis Accumulating ETF’ą, tie mokesčiai niekur nedingsta. Jie tiesiog nukeliami ateičiai ir pasikeičia gaunamų pajamų tipas. Tai kas man iš to, galėtumėte klausti jūs?

Na, kaip minėjau, nukeliami mokesčiai atveria jums duris į finansų magiją – sudėtines palūkanas. 30 metų ar daugiau jūsų uždirbti pinigai jums toliau uždirbinės naujus pinigus. Paliekant visus kitus faktorius identiškus, investuotojui visada labiau apsimoka mokesčius mokėti kuo vėliau.

Na, o atėjus vartojimo stadijai bei norint parduoti turimus vienetus, net ir turint Accumulating tipo ETF’ą, jums vistiek reikės susimokėti mokesčius, tiesiog tai bus ne dividendų, o vertybinių popierių realizavimo pajamos.

Šios, bent šiuo metu, taip pat apmokestinamos tais pačiais 15%, tačiau egzistuoja 500 Eur/metus neapmokestinamas dydis, tad apmokestinamas jau vyksta ne nuo pirmojo euro. Taip pat, šias pajamas galima sudengti su minusinėmis investicijomis, jeigu tokių tuo metu turite. Bet patraukliausia dalis, mano galva, jog išsiimti bei apsimokestinti galite lygiai tiek pajamų, kiek reikia pagal to meto poreikį. Likusi portfelio dalis toliau lieka įdarbinta prieš mokesčius ir uždirbinėja jums naujus pinigus.

Accumulating vs. Distributing ETF

Laimei, norint optimizuoti mokesčius, nebūtina iš investavimo horizonto išmesti visų dividendus mokančių įmonių. Tereikia investuoti į ETF’ą (Exchange traded fund), kuris gautas lėšas reinvestuoja atgal į fondą perkant papildomas įmonių akcijas ir taip didina fondo vieneto vertę. Plačiau ETF’us aprašiau čia.

Accumulating ETF – visus gautus dividendus nukreipia papildomų akcijų įsigijimui, dididant ETF’o vertę

Distributing ETF – visus gautus dividendus išdalina akcininkams

Beveik kiekvienas egzistuojantis ETF’as turi tiek Acc., tiek Dist. versiją, leidžiančią investuotojui pasirinkti savo požiūrį į dividendus. Pvz.: mano mylimas (ir čia aprašytas) Vanguard FTSE All-World siūlo ir Accumulating ir Distributing tipo ETF’us.

Tad, turėdamas šį Accumulating VWCE ETF’ą, aš ne tik gaunu 3,400+ pasaulio įmonių akcijas ir nuolatinį šio sąrašo atnaujinimą be mano įsikišimo. Tačiau ir reinvestuoju visus tų 3,400 įmonių mokamus dividendus prieš lietuviškus mokesčius.

O kaip matėte iš excelinio pavyzdžio, per eilę metų susidaro ženklus skirtumas, tad labai svarbu ne tik teisingai pasirinkti patį ETF’ą, bet ir jo tipą.

Mano atveju, pasirinkus Vanguard FTSE All-World ETF’ą mokantį dividendus ir kas ketvirtį tuos dividendus reinvestuojant pačiam, šešis nulius pasiekčiau apie 2 metais vėliau vien tik dėl mokesčių efekto, nors investuojama suma būtų lygiai tokia pati, į lygiai tas pačias įmones.

ETF mokesčiai

Taip pat svarbu faktas, kad distributing ETF’ai, dėl papildomų veiksmų išdalinant dividendus visiems investuotojams, dažnai turi didesnius valdymo mokesčius. Vanguard’o FTSE All-World atveju expense ratio yra identiškas 0.22% tarp VWCE (accumulating) ir VWRL (distributing), bet kituose fonduose kaštai gali skirtis ženkliai.

Pvz., kitas labai populiarus iShares Core MSCI World ETF’as turi 0.20% valdymo kaštus savo accumulating versijai IWDA, bet net 0.50% identiškai distributing versijai IWRD.

Tad ar tikrai yra verta susimokėti 0.3% per metus daugiau už patį fondą ir tuomet dar papildomus 15% už gautus dividendus vien dėl psichologinio efekto gaunant reguliarias įplaukas dividendų pavidalu?

Transakcijų kaštai

Kaip jau rašiau savo TSG apžvalgoje, Lietuva yra investavimo užribis, todėl kalbant apie dividendus mokančias akcijas, verta atkreipti dėmesį ir į transakcijų kaštus. Nes, jeigu jau išsiaiškinome, kad tu kaip ir aš, esi ilgalaikis investuotojas ir visus gautus dividendus reinvestuosi – šių įdarbinimui papildomai atsiranda dar ir transakcijų kaštai. Taip, tikėtina tą reikės daryti tik kartą į ketvirtį, bet papildomi kaštai, nors ir maži, vistiek neigiamai veikia jūsų investicinę grąžą. O juk jūs žinote ką aš manau apie mokesčius – juos reikia optimizuoti!

Paprastumas

Yra vienas dalykas, ką aš mėgstu optimizuoti dar labiau nei mokesčius. Tai mano laikas.

Mano utopinė svajonė – investavimas automatu. Svajoju apie laikus, kai sekančią dieną po algos gavimo, periodiniu pavedimu iš Swedbanko į Interactive Brokers įkris mano nustatyta suma, o IB automatu už visą įmanoma sumą man nupirks X ETF’o vienetų už tuo metu esančią rinkos kainą. Kol kas, deja, įmanomas tik periodinis pavedimas. Man vistiek reikia jungtis į IB, tikrinti savo portfelį, žiūrėti kainą ir pajausti kažkokias investuotojo emocijas, matant žaliuojantį ar raudonuojantį portfelį. Na, gal kažkada ir mano utopija taps realybe.

Bet, kur link suku, kad lygiai to pačio proceso nenoriu daryti dar ir su savo gaunamais dividendais, todėl man asmeniškai Accumulating tipo ETF’as labai patrauklus ir savo paprastumu, kai veiksmai atliekami už mane patį.

Toks jau tas pasyvus, ilgalaikis investavimas bent pagal teoriją. Kuo mažiau mano įsikišimo, tuo bus geriau mano portfeliui. Gal ir nuobodu, bet optimalu. Nes, mes, žmonės, esame ne tik emocingi, bet dar dažnai ir ne iki galo racionalūs.

Dividendai senatvėje

Na, o tai iš ko gyvent senatvėje, sakysite jūs man? Mano nuomone, vistiek ne iš dividendų. Ir vėl gi, pasikartosiu, suprantu malonumą kas ketvirtį gauti pinigų. Bet tų pinigų lygiai taip pat galima gauti ir parduodant ETF ar akcijų vienetus. Ne tiek, kiek nusprendė įmonės valdyba, bet lygiai tiek, kiek jums tuo metu reikia.

Accumulating tipo ETF’as man atrodo patraukliau net ir senatvėje, nes jis tau suteikia laisvę valdyti savo pajamas.

Paprasčiausiai, gali būti metų, kai seniukas šeši nuliai norės keliauti aplink pasaulį ir tam reikės daug pinigų, bet gali būti metai, kai seniukas šeši nuliai kapstysis sode augindamas daržoves ir tuo metu pinigų reikės minimaliai. Jeigu turėčiau visą portfelį dividendus mokančiose turto klasėse, tuomet kyla klausimas:

  1. Iš kur man gauti papildomai pinigų kelionei? Susirinkti dividendus ir papildomai parduoti akcijų?
  2. Kur man dėti gautus, bet neišleistus dividendus? Kaupti sąskaitoj, o gal reinvestuoti?

Pirmu atveju, vistiek teks parduoti dalį savo turto. O antru atveju įvyksta visiška nesąmonė, nes savo noru susimoku mokesčius pajamoms, kurių man net nereikia ir “numokestintas” lėšas sumetu atgal investavimui.

Nežinau, aš gal nerami siela ir noriu per daug kontrolės, bet net ir senatvėje man norisi turėti pasirinkimą dėl savo gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį ar bent ketvirtį, o tą padaryti su dividendus išmokančiais investiciniais vienetais yra daug sunkiau.

Reziumė

Gyvenant Lietuvoje ir esant turto auginimo fazėje, kai visas gautas įplaukas vistiek reinvestuojate, savo tikėtiną grąžą galite padidinti rinkdamiesi accumulating tipo ETF’us, taip išvengdami papildomo bereikalingo apmokestinimo.

Kaip jau supratote, aš savo ateitį statau ant accumulating ETF’ų ir dividendai man apskritai nereikalingi. Taip, gerai, kad jie yra, bet man gyvenimas paprastesnis, kai jie automatiškai reinvestuojami už mane, todėl nors ir suprantu dividendų mylėtojus, bet vertėtų atkreipti dėmesį į skaičius. Investavime, kaip žinote, matematika svarbiau už psichologiją, tad ir jūs ateities planus dėliokitės atsakingai – pagal skaičius, o ne pagal emocijas.

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.

11 Replies to “Kodėl aš nenoriu dividendų?”

  1. smagu skaityti nes kaip tik pats planuoju pas save ta pati padaryti.

    dar smagu matyti kad as ne vienas svajoju apie optimizavima visos investavimo sistemos:) ateis ir musu diena kazkda, tik reikia dar lukterti!:)

    taigi keletas klausimu, kaip visada:
    – 1000Eur/namu uki yra geras budas optimizuoti mokescius, bet kaip cia neatsitrenkti i “wash sale”?
    – jei teisingai suprantu taikoma 30dienu periodas kuris leidzia perpirkti ta pati turta be aprekimo is mokesciu inspekcijos:) todel investuojant ilgam, tai nera didele beda. gal teko susidurti kaip LT tai reglamentuota?
    – kaip dar optimizuoji mokescius(valstybei/brokeriui/ect) savo portfelyje?

    1. Labas, MR. Klausimai, be abejo, svarbūs, bet dar kol kas neturiu atsakymų. Per mažas portfeliukas, kad kažką labai optimizuočiau. Kol kas nenaudoju ir neapmokestinamo dydžio gautoms pajamoms, bet čia smalsu pasidarė paskaičiauti kokia iš tiesų gaunasi nauda. Turint omenyje transakcijų kaštus ir prarastą prieaugį.

      Kol kas, kaip rašiau, naudojuosi GPM lengvata III pakopos įmokoms per darbdavį. Pasirinkau pigiausią įmanomą brokerį savo strategijai. Kiek įmanoma, pasinaudoju įvairiomis kitomis GPM paskatomis, kurias planuoju aprašyti atskirame įraše. Tik kaupiasi eilutė prie būsimų įrašų, tad labai greitai prašau nesitikėk 🙂 šį kartą be deadline’ų

  2. o aš noriu. Paskaičiavau, kad šiuos metus plius minus bus apie 2500 E dividendų, o mano suinvestuoti indeksai praktiškai vietoje, netgi su kritimu kol kas (imant metų laikotarpį). Gali džiaugtis, kad optimizavai mokesčius, nors realiai likai su barankos skyle. P.s. netrolinu, tiesiog savo realiais skaičiais pateikiu pavyzdį, kad ne viskas taip paprasta, kaip jūsų su Giem lentelėse. Nors ir darote gerą darbą ir jus man skaityti labai patinka. Esat šaunūs vyrukai, bet jei norėsit užkalt pinigų, reiks rimčiau pasistengti. Jūsų receptai tinka tik pinigų jau turintiems. Arba dirbantiems ir truputį atidedantiems. O va man patinka nusigriebt ir grietinės. Pats jausmas smagus nugriebt tūkstantį kitą. Nors, kas liečia stabilumą ir rimtesnes sumas sutiksiu, kad NT ir indeksai kol kas geriausia.

  3. Optimizavimas yra toks, turi nuosava brokeri, jam paskambini, jis nuperka ka tu tik nori, ir kada tik nori,mokesi procentus,bet gi automatizavimas bus,ir nereiks saskaitu tikrint

  4. Tik pamąstymui – jei susimoku 15% ir vėl perku, tai perku gal ir brangiai, kada nors parduosiu ir mokėsiu nuo skirtumo. Jei dividendai bus reinvestuojami, tada išvengsiu 15% nuo dividendų, bet skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo ženkliai išaugs. O jūs niekur neleidžiate sau pamatyti pakeltus mokesčius. Juk labai kirstų jūsų pajamas staiga po naktinių reformų išlindę pvz 30% nuo kapitalo prieauguo o ne dabartiniai 15%

    1. Labas, sprendimas.

      Taip, sutinku. Matematika, o ypač pastatyta ant prielaidu, jau toks mokslas, kad kiekvienai situacijai galima rasti pagrindimą. Be abejo, kad švytuoklės apsievrtų, jeigu kapitalo prieaugio mokestis staiga pakiltų nuo 15% iki 30%. Bet kodėl jis turėtų pakilti? Arba kodėl jam kylant, dividendų apmokestinimas nepasikeis?

      Juk blog’ą rašau šiandien, 2020-aisiais, tai natūralu, kad ir prielaidas statau ant šiandien galiojančių įstatymų. Spekuliacijomis kas galbūt kažkada įvyks aš neturiu kompetencijos užsiimti, tai renkuosi to nevertinti.

      1. Matote, mokesčius pakėlė kriziniu periodu, kartu buvo kritusios aktyvų kainos. Susimokėti mokesčiai -likutis jau tavo. O nenušautas briedis lankoje nevisada geriau už žvirblį saujoje.
        Šiaip perskaičiau viską ką rašote. Esu vyresnis ir man jau svarbu pastovus srautas, nors kol kas jis reinvestuojamas, bet šiaip man ta diena arčiau, kai teks iš to srauto gyventi.

        1. Būnant arčiau kaupimo stadijos pabaigos ir ruošiantis pradėti leisti sukauptą kapitalą – natūralu, kad renkamiesi saugesni sprendimai. Tiek investiciniuose produktuose, tiek mokestine prasme. Man horizontas dar per tolimas, kad pradėčiau vertinti potencialiai būsimus mokesčių pokyčius.

          Jeigu dėl kokios būsimos krizės ir įvyktų naktinė reforma po kurios staiga kiltų mokesčiai, tai geriausias sprendimas apskritai būtų šiek tiek pralaukti tą krizę dar dirbant ir gaunant pajamas jei tik įmanoma, o ne išeiti į pensiją, nes taip buvo suplanuota.

          O jeigu reforma ne naktinė, tai vistiek gi bus svarstymai, posėdžiai ir juos investavimo pasaulis apdainuos spaudoje dar prieš šiems pokyčiams įvykstant. Turint šią info tuomet galima bus ir veiksmus planuoti.

          1. Aš savo kailiu pajutau mokestinius pakeitimus priimtus prieš pat naujus metus, kai jau neįmanoma buvo ką nors pakeisti sau naudinga linkme. Teko susimokėti daugiau. Muštas labiau bijo nei tik gasdintas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.