Brokerio pasirinkimas Lietuvoje: IBKR, Lightyear, Trading 212 ar bankas? 3 investuotojų lygiai.

Be konkurencijos dažniausiai užduodamas klausimas – per kurią investavimo platformą investuoti. Galiu praleisti pusę savaitgalio parašant 8,000 žodžių apie ETF’us, diversifikaciją, reguliarių papildymų naudą, bet vistiek jau ant rytojaus šešisNulius atras koks naujokas ir nieko neskaitęs pasirodys su žinute:
“swx, turiu atliekamus 200 Eur ir galvoju įmesti kažkur per Revolut’ą, ką manai?”
Ir ką man su tokiu daryti?
Galėčiau ignoruot ir sakyti – eik skaityti blog’o nuo pradžių. Bet išties, nelabai jis ir rastų atsakymą į savo klausimą.
Na okey, viską perskaitęs rastų vieną atsakymą. Kad optimaliausias ir mano naudojamas būdas – pirkti VWCE ETF’ą per Interactive Brokers kiekvieną mėnesį be išimčių atsidedant fiksuotą % nuo pajamų. Ir taip be pabaigos.
Bet tai jokiu būdu nėra vienintelis optimalus sprendimas. Yra ir kitų, šiek tiek prastesnių (bet vis dar labai gerų) opcijų, kurių aš tiesiog nesu aprašęs.
Kaip pradėti investuoti per 10 žingsnių išdėsčiau jau anksčiau, tad jeigu jau žinai, kad nori, kyla klausimas – per kur? Šiame įraše noriu atsakyti tik į vieną klausimą: kaip pasirinkti brokerį arba investavimo platformą Lietuvoje? Ir iš karto sugadinsiu intrigą – vieno objektyviai geriausio brokerio nėra. Gali būti tik geriausia investavimo platforma tau šiam momentui.
Man pačiam šiandien geriausiai juos atitinka Interactive Brokers, todėl ten laikau didžiąją dalį savo investicinio portfelio. Ir čia gana argumentuotai šiuo metu yra geriausias įmanomas finansinis sprendimas pasyviam mažmeniniam investuotojui iš Lietuvos, kuris nenori labai gilintis, nori tiesiog set up & forget ir toliau eit gyventi gyvenimą.
Bet tų opcijų tikrai yra ir kitų. Ir net labai neblogų.
Pradedant tradiciniais bankais kaip Swedbank ar SEB, einant pro fintech’us su investavimo galimybėmis kaip Revolut ar Trading212 ir baigiant jau investavimui skirtomis platformomis kaip Interactive Brokers, Lightyear, Trade Republic ir kita.
Tad ne – nėra būtina kiekvienam praeiti sunkią registraciją į IBKR ar siųstis užsienietišką apps’ą, norint pradėti. Galiausiai, manau, reikės, bet pradžioje tikrai nėra būtina.
Jeigu įdomu – aš pats 80% savo turto turiu Interactive Brokers (pilnas gidas ČIA), bet papildomai ir sau turiu, ir žmona turi Lightyear paskyrą (pilnas gidas ČIA). Su šiais dviems appsais (IBKR sudėtingesnis, Lightyear lengvesnis ir lietuviškai) padengiami turbūt 99% investuotojų norų.
Šiaip, tingintiems skaityti daug argumentų, mano pasirinkimo algoritmas būtų toks:
| Situacija | Ką rinkčiausi aš |
|---|---|
| Iki €100–200/mėn. ir nenoriu gilintis | Namų bankas arba Lightyear |
| €200–300/mėn. ir pajamos augs | Lightyear arba Interactive Brokers (IBKR) |
| Nuo €300/mėn. ir investuoju dešimtmečiams | IBKR |
| Turiu didesnę vienkartinę sumą | IBKR arba namų bankas paprastumui |
| Noriu vieno brokerio ilgam | IBKR |
| Bijau angliškų ir sudėtingesnių sistemų | Lightyear arba namų bankas |
Kaip galite suprasti iš lentelės, ŠIANDIEN, mano pačio pagrindinis pasirinkimas ir rekomendacija ilgalaikiam investuotojui – Interactive Brokers.
[Atidaryti IBKR paskyrą]
[Skaityti išsamų IBKR gidą]
Tačiau noriu ir pabrėžti – investavimo pradžioje ne tiek svarbus pats įrankis, kiek svarbu apskritai pradėti. Greičiau gauti skin in the game.
Todėl sumaniau aprašyti skirtingus investuotojų tipus ir galimus investicinius algoritmus prie skirtingų scenarijų. Labai nenoriu daryti skirtingų platformų apžvalgų (nes pats visų nenaudoju), bet labiau noriu padaryti algoritmą tinkantį visiems laikams.
Kaip investavau aš pats ir nuo ko pradėčiau prie dabartinių sąlygų. Kad ir po 3 metų atsiradus dar naujoms platformoms galėčiau numestį šitą įrašą į aukščiau pacituotą skaitytojų klausimą.
Turinys
ToggleSkirtingi investuotojų lygiai
6 metus rašau blogą, virš 10 metų gana aktyviai domiuosi investavimu ir per šį laiką sutiktus investuotojų tipus suskirstyčiau į 3 skirtingus lygius.
Pirmas lygis (vietiniai bankai) → Antras lygis (fintech) → Trečias lygis (brokeris)
Ir kuriame lygyje esi apsprendžia ne tiek portfelio dydis ar mėnesinės injekcijos, kiek bendras susidomėjimas finansais, nebijojimas technologijų ir šiaip finansinė ambicija.
| Portfelio dydis | Nuolatiniai papildymai | Susidomėjimas finansais | Rekomendacija | |
| Pirmas lygis (neįdomu, nebus įdomu, noriu lengvo set up & forget) | 0 Eur arba 5k-200k vienkartinės santaupos | Nuo 0 Eur iki 500 Eur/mėn. arba vienkartinė didelė investicija | Nulinis | Dabartinis naudojamas bankas (Swedbank, SEB, Artea) |
| Antras lygis (šiek tiek investuoju, noriu optimaliau, bet svarbu paprastumas) | Nuo 0-10k Eur iki 20-50k Eur | Nuo 0 Eur iki 500 Eur/mėn. | Nuo mažas iki aukštas | Lengvas fintech (Lightyear, Revolut, Trading212, Trade Republic) |
| Trečias lygis(Vienas iš: investuoju virš 5 metų/turiu aukštesnes pajamas/nebijau pro platformų/ noriu vieno sprendimo visam gyvenimui) | Galima nuo 0 Eur (žr. mėnesinius papildymus). Primygtinai rekomenduotina nuo 100k Eur ar turint aukštas (500 Eur+) mėnesines injekcijas | Nuo 200 Eur/mėn (jei pajamos augs) iki begalybės. | Vidutinis | Saugi didelė investavimo platforma (Interactive Brokers) |
Svarbu – vienintelis brokeris, kurio primygtinai nerekomenduoju yra Freedom24 (plačiau kodėl aprašęs BuliausAnatomija).
Žinoma, čia nebūtinai absoliučios taisyklės, tad leiskite išsiplėsti apie kiekvieną lygį.
Nepraleisk panašaus turinio
Jokio spam, tik pranešimas iš manęs kai parašysiu naują įrašą, 1-2 laiškai per mėnesį
Ačiū!
Patvirtink prenumeratą el.pašte ir gausi iš manęs laišką iš karto kai įkelsiu naują įrašą.
Pirmas lygis – neįdomu, nebus įdomu, noriu pradėti investuoti ir turėt set up & forget variantą
Žinai, kad reikia investuoti, bet nu visiškai neįdomu ir net nerandi motyvacijos perskaityti blog’o įrašui?
Pats pradėjau šitame lygyje. Dar studentas, kažkiek laisvų pinigų vis kišdavau į tokį Swedbank Technologijų fondą. Nelabai ką supratau, tik kažkaip per Swedbank’o meniu juostą buvau atradęs periodinius investavimus ir kas mėnesį tai 50, tai 100 Eur nueidavo į kažkokį tai fondą.
Po 5 metų sau padėkojau, nes nors ir su gana šūdina grąža, bet vistiek buvau uždirbęs ir vertybinių popierių sąskatoj radau sukauptus 7k Eur, kuriuos pardaviau ir pernešiau jau į antrą lygį.
Tad jeigu tik pradedi, arba tikrai neturi noro kažkur kitur registruotis ir gilintis – gera opcija yra pradėti investuoti per asmeninį banką. Laikai pasikeitę, skandinaviški bankai jau turi padorių sprendimų.
Nebūtina kurtis naujų paskyrų, naudokis ką turi.
Swedbank
Swedbank atveju – galima investuoti į Swedbank Robur fond’us su automatiniu nuskaitymu.
Ką daryčiau aš norint investuoti kas mėnesį?
Pasikurčiau X Eur/mėn automatinį nuskaitymą ir viską kiščiau į geriausiai diversifikuotą ir pigiausią Swedbank Robur fondą – Swedbank Robur Access Edge Global.
Šie fondai užtektinai geri, pigūs laikyti, bet jų problema, kad jie yra aktyviai valdomi ir jau dabar atsilieka nuo rinkos bei (tikėtina) su laiku atsilikinės dar daugiau (plačiau nagrinėjo Buliaus Anatomija). Ne tragedija jeigu nenori gilintis, nes atsilikimas nuo 0 iki 1%, bet per 50 metų skirtumas gali susidaryti nemažas.
Pvz., mano žmona yra šioje kategorijoje. Nors ir uždirba užtektinai, kad apsimokėtų kurtis IBKR paskyrą, bet abu žinome, kad jai neįdomu ir užmestų IBKR tik atsiradus pirmam trikdžiui (paprašytų kokių dokumentų po registracijos). Todėl palikome ją Swedbank’e su reguliariu pildymu į Robur fondus. Ir taip jau sukasi kokius 4 metus.
Ką daryčiau, turėdamas 5k-200k Eur santaupų ir Swedbank paskyrą?
O ką, jeigu turiu susitaupęs 50k Eur ir noriu juos kažkur padėti? Ir arba nenoriu investuoti reguliariai, arba neturiu iš ko.
Tuomet atlikčiau vienkartinį VWCE ETF’o pirkimą per Swedbank. Nes perkant už 100,000 Eur normalų ETF’ą, atsiranda šie mokesčiai:
- Vienkartinis 0.25% transakcijos mokestis (250 Eur vienkartinis nuo 100k)
- 0.008% saugojimo mėnesinis mokestis nuo 30k Eur (viso 96 Eur/metus)
Pvz. panašus atvejis buvo su giminaičiu, kuris turėjo 50k santaupų, klausė ką daryti, tai galiausiai iš jo Swedbank paskyros užpirkome to pačio VWCE. Sumokėjome ar tai 70 Eur ar kiek vienkartinį mokestį ir tiek. Toliau gyvena gyvenimą. Norint buy & hold ilgam laikui, Swedbank’as nėra visiškai tragiškas įrankis.
SEB
SEB neseniai pasiūlė naują sprendimą – SEB mikroinvestavimas.
Trumpai, kaip suprantu – SEB leido užstatyti reguliarius pigius pirkimus, kad ir nuo 1 Eur (be jokių mokesčių), bet rinktis galima tik iš keletos jų atrinktų ETF’ų. Kaip ir alternatyva Swedbank Robur’ui, tik čia produktas daug geresnis.
Minusas – visi pirkimai grupuojami ir vykdomi tik kartą savaitėje (turbūt todėl ir nemokami). Bet čia menkas minusas investuojant reguliariai kas mėnesį ilguoju laikotarpiu.
Pliusas – tarp pasirinkimų yra padorus Pasaulio akcijų indeksas.
- 0.25% transakcijos mokestis
- 0.013% saugojimo mėnesinis mokestis
Ką daryčiau aš?
Užstatyčiau reguliarius kasmėnesinius pirkimus į Pasaulio akcijų ETF (Amundi Prime All Country World UCITS ETF Acc). Čia yra tiesiog kitoks VWCE – vis dar pakankamai plačiai diversifikuotas, net pigesnis su 0.07% valdymo mokesčių (VWCE 0.22%), o SEB leidžia pakurti periodinius pirkimus.
Jeigu reiktų kažkur dėti nuosavas SEB santaupas, dėčiau būtent čia. Ar 10k ar 50k ar net 200k – vienkartiniai kąštai pakeliami, o produktas gana geras ir, kaip mėgsta boomeriai – bankas čia, Lietuvoje, tad nueiti gali jei jau ką.
Pvz., mano mama yra SEB’e. Tai jai kažkada ir vienkartinį VWCE pirkimą atlikau, ir dabar mikro-investavimą planuoju pakurti taupymui.
A ji tikrai nesisiųs visokių fintechinių appsų pinigams sudėti ir juo labiau neis sudėtingo onboarding’o, kad prisijungtų prie dar sudėtingesnės IBKR platformos akcijoms pirkti.
Tai lietuviški bankai, šiais laikais, gali būti labai padorus sprendimas tokiais atvejais.
Artea
Artea (ex-Šiaulių bankas), dalyvaudami konkurencinėje kovoje, irgi neseniai pasiūlė naują produktą – Artea ETF Select.
Trumpai, kaip suprantu – Artea atrinko keletą populiarių, plačių ETF’ų pagal temas, regionus ir leidžia mažmeniniams investuotojams investuoti su minimaliais kaštais.
Kaip jie skelbia – iki 2028-01-01 apskritai jokių mokesčių, o po tos datos įsijungia standartiniai saugojimo mokesčiai (rašymo momentu pvz. 0.025%/mėn Vokietijos biržoje kas yra 0.25 Eur nuo kiekvieno 1,000 Eur).
Su 100k portfeliu – 25 Eur/mėn saugojimo mokestis jau gal ir nesąmonė (IBKR = 0 Eur/mėn), bet kaupiant iki 10-20k dar galima gyventi.
Minusas – saugojimo mokestis. Tiesiog čia yra investavimo vėžys, nes augant protfeliui augs ir tavo kaštai, nepaisant to aktyviai prekiauji ar tiesiog „laikai” inevsticijas.
Pliusas – tarp pasirinkimų yra padorus Pasaulio akcijų indeksas SPPW su 0.12% TER.
Ką daryčiau aš?
Užstatyčiau reguliarius kasmėnesinius pirkimus į SPPW ETF (MSCI World). Čia yra tiesiog kitoks VWCE – vis dar plačiai diversifikuotas.
Ir svarbiausia – kaupčiau tik iki kokių 20-30k Eur, po kurių jau reiktų kraustytis į kitą normalų tiekėją, kuris neima saugojimo mokesčio. Žinoma, yra šansų, kad iki kol portfelis užaugs savo kainodarą peržiūrės ir Artea.
Kokiais atvejais užtenka vietinio banko investavimo produktų?
- Turiu nulį ir noriu kažkur pradėti – dabar naudojamas bankas yra puiki vieta.
- Turiu prisitaupęs apvalią sumą ir noriu kažkur įdarbinti – dabar naudojamas bankas yra puiki vieta vienkartinei investicijai.
- Turiu kažkiek ir noriu reguliariai investuoti nuo algos, bet suma yra iki 500 Eur – dabar naudojamas bankas yra puiki vieta automatiniam investavimui.
Antras lygis – patogūs ir gražūs fintech sprendimai, norintiems domėtis
Jeigu jau nori kažkiek pasidomėti, nebijai registracijų ir startupų, tuomet atsiveria gyva galybė įvairių fintech sprendimų. Kalbu apie Lightyear, Revolut, Trading212 ir kitus.
Aš asmeniškai renkuosi Lightyear ir turiu jį kaip antrąjį portfolio, dar ir žmonai bei keliems draugams įtaisiau. Visa apžvalga kodėl manau Lightyear yra geriau ir labiau ‘6nuliai stiliaus‘ platforma – plačiai šio apps’o apžvalgoje.
Bet visi tie apps’ai gražūs, patogūs, piešia grafikiukus ir su geru UX’u atves net ir visišką naujoką iki “Buy now” lango.
Priedo, turi visokių navarotų ir geimifikacijų – leidžia susikurti įvairias taupymo kišenes, apvalinti smulkių pirkinių grąžą, suteikiant galimybę investuoti beveik kasdien ar sekti kitų sudarytus portfelius. Šiek tiek finansinė pornografija, bet jei veikia tai veikia.
Šiaip – puikus įrankis pradedančiam investuotojui. Viskas teoriškai nemokamai, bet tiek pat nemokamai, kiek gėrimas yra nemokamas perkant McDonald’o kompleksą. Susimokama per kitą galą – valiutų konvertavimus, spread’ą, tik ta kaina nelabai matoma ir nejaučiama galutiniam vartotojui. Nevaidinsiu eksperto aiškinant apie spread’us, bet galite pasiskaityti apie Robinhood’o nemokamą treidinimą Amerikoje.
Tiesiog nebūkite naivūs – tie fintech’ai yra pelningi, turi jums 24/7 support’ą ir gražų appsiuką, tai kažkas tikrai už tai susimoka.
Ką daryčiau aš?
Jeigu man svarbu UX’as, gražūs grafikiukai ir patogi registracija – tokį sprendimą rinkčiausi ir nesukdamas galvos kaupčiau iki kokių 10, 20 gal net ir 50k Eur. Pirkčiau tiesiog VWCE ETF’ą iki kol sukaupsiu apvalią sumą ir galėsiu iškeliauti kažkur kitur. Kodėl čia ne amžinai?
Neturiu nieko nei prieš Revolut’ą, nei Trading212 kaip investavimo įrankius, bet aš judu milijono link ir planuoju su dideliu portfeliu užsibūti kokius 50 metų. Abu šie startupėliai turi iki 10 metų egzistavimo istoriją ir tiesiog, mano nuomone, ne vieta ir ne laikas užsiimti eksperimentais kai kalbame apie viso gyvenimo portfelį.
Iki kokių 20k net širdis nesudrebėtų, bet laikyti visas gyvenimo santaupas viename iš šių nėra mano nervams.
Pvz., Revolut’as investavimo produktą yra iš’outsource’inęs kažkokiai trečiajai šaliai (Drive Wealth LLC), ir šia veikla užsiima tik tarp kitko, o jų investavimo taisyklės keičiasi kas ketvirtį (tai 3 nemokami trades, tai jau tik 1, tai 0.25% už transakciją, tai jau nemokamai). O Trading212 yra bulgarų savininkų su visa veikla registruota Kipre.
Tai automatiškai nėra nieko blogo, bet aš su šiais faktais miegočiau kiek prasčiau jei visos santaupos būtų ten.
Abejais minimais produktais, beje, aktyviai naudojausi/naudojuosi, tik ką noriu pasakyti – visų kiaušinių į šią pintinę nedrįsčiau dėti. Iki 10-50k Eur portfelio (kol miegasi ramiai) – prašau. Bet galiausiai, vistiek norėsis saugumo ir tvirtesnio sprendimo.
Nu, o šiaip, dar menkas roast’as – naujokams norintiems investuoti ilguoju periodu nėra labai naudinga nuolat gauti tokius ir panašius naujienlaiškius su “Last week’s hottest stocks”.
Tiek pat naudinga, kiek einant į gym’ą bombarduotų “šios savaitės geriausi McDonald’s pasiūlymai” ar nuėjus pas gydytoją reklamuotų iqoso ne-cigaretes. Brolau, aš bandau susistatyti tvarią finansinę ateitį, o ne paspekuliuoti ant ruletės.
Kaip jau turbūt supratote, aš gana skeptiškas šitų “žaismingų” apps’ų atžvilgiu, nes turiu draugų, kurie uždirba sąlyginai labai daug, bet yra biedni ant turto, nes vienintelis investavimas kurį daro yra per vieną iš tokių apps’ų, kur kaip tyčia ir ant visų burbulų užšoka, ir visus rinkos augimus prabūna išsipardavę (nes čia tuoj viskas kris, seniuk, aš skaičiau). Tie fejerverkai įvykdžius pardavimą duoda endorfinų, bet grąžos jie nedidina, o visa geimifikacija ir geras UX’as kartais gali būti ir naujoko priešas.
Tad įspėjimas – naudoti atsargiai. Bet vietą po saule šie apps’ai tikrai turi.
Kokiais atvejais rinkčiausi fintech investavimo produktą?
- Turiu 0, esu jaunas, noriu pasižaisti aktyviau, matyti grafikiukus ir turėti gražų apps’ą.
- Noriu kas mėnesį investuoti iki 500 Eur į pasaulinius produktus (akcijas ir ETF) kaupiant didesnį portfelį.
- Noriu lengvos registracijos, lengvo naudojimo.
- Jau turiu vieną iš šių platformų ir noriu nesivarginant pakaupti iki 50k Eur.
Trečias lygis – saugus, patikimas brokeris
Na ir trečias lygis yra saugus, patikimas brokeris su optimalia ir per dešimtis metų nusistovėjusia tvaria ir jam pelninga kainodara. Kur žinau, kad kitą ketvirtį niekas nesikeis, o jei ir keisis – tai į gerą investuotojui, nes toks yra jų track record. Kol kas bene geriausias iš prieinamų sprendimų lietuviams yra Interactive Brokers, apie kurį jį jau esu prirašęs į valias.
Tl;dr; – labai senas biržoje listinguojamas (ir dėl to audituojamas) brokeris, kuriame milijoninius porfelius laiko visas pasaulis ir kuriame rasi visas įmanomas investicines priemones savo šiandienos ir ateities poreikiams. Taip sakant – vienas brokeris visam gyvenimui.
Pliusai – saugumas, stabilumas, 24/7 profesionalų naudojamas produktas su pakankamai pigia kainodara ir smulkiems investuotojams (min 1.25 Eur už transakciją).
Minusai – tikrai sudėtingesnė registracija ir visas prisijungimas (ką išsamiai esu aprašęs čia).
Bendrai,IBKR apsimoka nuo kokių 300 Eur/kartą investicijos, nes investuojant po mažiau, transakcijos mokestis tampa procentaliai per didelis. Nėra kažkokios taisyklės, bet su 200 Eur/mėn aš dar geriau pabūčiau kažkur kitur. Na ir jeigu norisi dėti po 100 Eur į penkis ETF’us, tai IBKR dar ne jums.
Dabar, jau esant Investicinei Sąskaitai, tai geresnis sprendimas turbūt būtų investuoti kas mėnesį per kokį teoriškai nemokamą brokerį kaip Revolut ar T212 ir tiesiog metų gale išsipardavus, vienu ypu permesti viską į IBKR. Bet čia jau reikia būt šiokiu tokiu entuziastu.
Tiesa, pagaliau atsirado būdas kai IBKR apsimoka ir yra nemokamas ir nuo 10 Eur/mėn, tiesiog reikia atsakingai išsirinkti ETF’us.
Kada rinkčiausi Interactive Brokers?
- Jeigu nebijau anglų kalbos, sudėtingesnės platformos ir noriu vieno brokerio visam gyvenimui BEI galiu investuoti bent po 300 Eur per kartą.
- Jeigu pasaulinio lygio saugumas man yra prioritetas.
- Jeigu žinau, kad mano mėnesio pajamos ir portfelis stipriai augs ir beveik garantuotai pasieksiu bent 100k Eur per ateinančius 5 metus.
Pvz., tik lietuviams atsiradus galimybei, aš 2020-aisiais susikūriau IBKR paskyrą turint apie 12k Eur kitoje platformoje ir tuo metu galint skirti po 300 Eur/mėn investicijoms. Jau ant ribos kaip ir apsimokėjo, bet nebuvo būtina, tiesiog aš žinojau, kad mano karjera progresuos, pajamos augs ir portfelis didės, tai norėjau jau nuo ankstyvos pradžios įsikurti kažkur saugiai, ko po kelių metų nereikėtų keisti.
Pabaigai
Abejoju ar čia išvardinau visus įmanomus investavimo tipus/lygius/personas. Tiesiog čia tos, kurių teko daugiausiai matyti ir po vieną iš kiekvieno turiu savo artimoje aplinkoje.
Man vis kas prikiša, kad kokio velnio aš taip kišu tą IBKR, kai tiek Revolut’e, tiek Trading212, tiek keletoje kitų daug labiau dodgy platformų (kažkas su 24, wink wink) jau seniai transakcijos nemokamos, saugojimas nemokamas, viskas tiesiog nemokamai ir žmonės ramiai sau perka ETF’us.
O paskaitai – Revolut’as privirina virš $1B pelno per metus, Trading212 uždirba kuklius $40M, tik kažkaip viduje viskas nemokamai, o aš čia vienas durnelis vis dar moku po 1.25 Eur/transakciją.
Na ką galiu atsakyti – saugumas kainuoja ir aš jau užtektinai brandus, kad mielai už jį susimokėčiau.
Kaip eidamas pas gydytoją, ar teisininką, ar namo projektuotoją aš nebūtinai ieškau pigiausio įmanoma specialisto, taip ir čia, kalbant apie jūsų viso gyvenimo pinigus, aš abejoju ar absoliučiai pigiausias sprendimas gali būti ir geriausias.
Kai pigaus, bet prasto sprendimo rizika tokia didelė (ehem – prarastos viso gyvenimo santaupos), tai, matyt čia ta vieta, kur geriau susimokėti šiek tiek ekstra už saugumą.
Laikas parodys.
Aš ramiai miegu turint 90% savo turto @ IBKR. Jeigu pastarojo nebūtų, tuomet viską laikyčiau tiesiog Swedbank’e ir kažkiek pasižaisčiau per fintech’us.
Bet kiekvienam savo.
Kaip investuojate jūs ir kokių personų dar matėte? Tikiuosi savo tėvui be išmaniojo telefono per prievartą nekišate IBKR, nes apie tai šneka šešiNuliai? 😀
Įdomu sekti toliau?
Nepraleisk panašaus turinio
Jokio spam, tik pranešimas iš manęs kai parašysiu naują įrašą, 1-2 laiškai per mėnesį
Ačiū!
Patvirtink prenumeratą el.pašte ir gausi iš manęs laišką iš karto kai įkelsiu naują įrašą.
Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 15,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.saugoąč
Naujausi šešiNuliai įrašai

Kai gaila pinigų konsultantui ar psichologui – leisk AI pa’roast’inti tavo finansinius įpročius
„hey, chatGPT, išsityčiok iš mano finansinių įpročių”, taip įdomiai prasidėjo mano šiandienos rytas. Nežinau kaip jūs, bet aš jau kurį laiką nebe “googlinu”, o buityje naudoju AI kaip asmeninį patarėją įvairiausiais gyvenimo klausimais. Aišku, kad vis užklausiu kažką ir apie finansus – ar apie kokį naujai išgirstą ETF tickerį, ar apie negirdėta brokerį, bet dažniausiai tiesiog duodu visokius prašymus kažką paskaičiuoti (mėgstamiausias – kad kokį nors sutaupymą sucompoundintų 30 metų į priekį). Daug naudoju ir darbe analizuojant duomenis, perskaitant sutartis, paieškant kokio įrankio alternatyvos ir taip toliau. Bet stebėtinai dažnai naudoju ir tiesiog kasdienėje buityje – randant kur pigiausiai mano

Investavimas Lietuvos bankuose: Swedbank, SEB, Artea, Luminor palyginimas
Praėjusią savaitę apžvelgiau Swedbank Robur fondus, kuriuos sulyginau su taksistu-Vovačka 2014-aisiais – laukiančiu atvykstančių keliautojų į Vilniaus oro uostą ir labai brangiai juos nuvežančiu į centrą. Tikrai ne idealus variantas kelionei, bet kai renkiesi iš vienos opcijos – ko daugiau tikėtis. Imi ką duoda ir tiek. Šis palyginimas nors grubus ir gana piktas, kaip mano įrašo toną pavadino vienas skaitytojas, tačiau tik per vartotojų pyktį ir galima iššaukti kažkokį pozityvų pokytį šioje labai nusistovėjusioje Lietuvos bankų oligopolinėje rinkoje. Aš ketinu ir toliau reikalauti daugiau, o kol reikalauju – reikia pratęsti praėjusios savaitės darbą ir išrinkti geriausią iš blogiausių šiam momentui,

Robur vs VWCE: tinginio mokestis investuojant per Swedbank
Neseniai perdariau įrašą apie tai kaip pasirinkti brokerį ir kokios opcijos yra investuojant Lietuvos bankuose. Ten iškėliau pasiūlymą, kad labai tingintiems ar labai nemokantiems yra galimybė investuoti ir per lietuviškus bankus – bene populiariausia opcija yra Swedbank Robur fondai, į kuriuos kurį laiką investavau ir aš pats, į kuriuos ilgą laiką investavo ir mano žmona. Užbėgdamas įvykiams už akių atliksiu ir vieną disclaimerį – tikrai taip, Swedbank Robur fondai absoliučiai šimtu procentu yra geriau nei nieko. Geriau nei laikyti grynuosius, geriau nei indėlis, geriau nei koks durnas investicinis gyvybės draudimas. Tačiau… Swedbank Robur fondai investavimui yra kaip taksistas Vovačka Vilniaus
Aciu, bet toks jausmas, kad sita tema jau aprasyta cia ne karta. Galetum parasyti apie kokius nors sudetingesnius IBKR instrumentus, kurie apsimoka su protu naudojant. Pvz. santykinai su portfeliu nedidele margin loan.
aha, suprantu, čia šiaip tik perdariau seną įrašą šiek tiek paprasčiau, kad būtų aiškiau naujai mane surandantiems. Dėl naujų temų – dalinuosi ką pats įgyvendinu ar suprantu, apie margin loan nors ir paskaitinėju, bet dar man pačiam ten šiek tiek tamsus miškas. Bet kada nors gal sulauksime. 🙂
Sveiki, visų pirma labai ačiū už kuriamą blogą.
Tekstas perskaitytas, tačiau vistiek sunku išsirinkti geriausią investavimo platformą.
Tad prašau patarimo kaip pasielgti protingiausiai norint investuoti po 300 EUR į mėn. ir norint atlikti vienkartinį didesnį pirkimą (apie 50k)?
Atrodo viskas linksta link IBKR, tačiau nemanau, kad mano mėnesio pajamos ir portfelis stipriai augs ir pasieksiu 100k Eur per ateinančius 5 metus.
Ar mano atveju likti Swed su Robur fondais ir vienkartiniu ETF pirkimu ar drąsiai kraustytis į IBKR?
Čia pensijai ir dar bent 10 metų? Turėjau panašią situaciją su giminaičiu, tai padarėm labai praktiškai – susimokėjo tą didelį vienkartinį komisinį už pirkimą ir vienu ypu nupirko VWCE per Swedbank’ą visai didelei sumai. Nu ir paliko ten užmarinuotą, nes jam taip jaučiasi saugiau ir pasirodė lengviau. Kabo ir auga.
O tuomet kas mėnesį tą patį VWCE perka per sukurtą Lightyear paskyrą, tinka bet kuris iš tų fintech’ų (Revolut, T212, Trade Republic). Sumos vistiek draustos iki kažkokios ribos, o ir visas santaupas šiek tiek geriau turėt išskaidytas bent per 2 paskyras. Aišku, paprasčiau būtų buvę toliau kaupt Swedbank’e su Robur’u, bet pastarojo grąžą vs normalus ETF nu tikrai skiriasi apčiuopiamai kas met.
Tai va toks variantas pamąstymui, bet sprendimas aišku jūsų. 🙂
Taip, pensijai ir dar bent 10 metų 🙂
Jūsų aprašytas scenarijus atrodo labai gerai. Panašu, kad reiks išsiparduoti Robur fondus, atlikti vienkartinį pirkimą Swedbank’e ir nustatyti mėnesinius pirkimus Lightyear’e, palaukus kol atsiras VGLA 🙂
Neradau komentarų apie FREEDOM24. Gal galite pakomentuoti?
Labai bloga nuomonė, net priešui nelinkėčiau investuoti per freedom24.
Plačiau: https://buliausanatomija.lt/brokerio-saugumas-interactive-brokers-vs-freedom24/
O čia apie darbą su ruzija: https://www.reddit.com/r/6nuliai/comments/1wb5l7d/kaip_freedom_i%C5%A1duoda_banko_korteles/
Ačiū!
Gal kas turit atsiliepimu apie SwissQuote Luxembourgh banka ? Teoriskai – turetu buti geras variantas salia IBKR, vien del ne Baltijos saliu IBAN ziurint i geografine rizika.
šiek tiek domėjausi ir skaitinėjau reddit’ą, tai SwissQuote atrodo per brangus – turi ir inactivity fee, ir trading fees didesni. Kažkaip pasirodė ne mano nosiai ir ne mano portfeliui/investavimo filosofijai.
Tiesiog priparkuot ir palikt kažkur Europoje, tai Saxo atrodo kaip opcija, pats dabar testuojuosi ir renku info, gal gims ir koks įrašas ta tema. Bet ten fees 2 ar 3x didesni nei IBKR.
As irgi domejausi ir kiek supratau – Swissquote Luxembourgh (EU variantas) neturi inactivity fee. Didziausias minusas brangus pirkimas, bet retai perkant tai galima apeiti.
Swissquote Switzerland – jau ten yra didesni mokesciai, kaip inactivity fee ir t.t
Pirmiausia kas tai yra? „Tl;dr; – labai senas biržoje listinguojamas (ir dėl to audituojamas) brokeris” man čia labiau – too long; didn’t read 🙂
Viskas faina ir gražu, bet kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių. Man tai liežuvis neapsiverstų išvis minėti SEB ar SWED su investavimu susijusiose temose. Jei jau taip, sakyčiau only option yra IBKR ir viskas, daugiau nieko nerekomenduoju.
Ok Drive Wealth LLC gali nepatikti, fair, tas pat Robin-hood yra Bulgaro founded, žmonės suprata ką daro, bet nepasitikėti – viskas normalu, bet tuo pat pushinti Estų no name brokerį išsišiepus 🙂 ok. No further comments. Skaitau ir atrodo žiauriai nerimta.
apie IBKR kiek aš galiu kartotis ir išsiplėsti, kai turiu 8,000 žodžių apžvelgiant ir akcininkų struktūrą, ir istoriją, ir fees tendenciją per eilę metų (į gerą ar į blogą pusę) čia: https://sesinuliai.lt/ibkr/
Kaip galiu neminėti Swed/SEB, kai 80% Lietuvos turbūt investuoja tik per čia.
Dėl neo-bankų – kaip minėjau, čia tiesiog subjektyvu. Visi nemokami ir visi jie man atrodo užtektinai patikimi laikyti po 20-30k, bet visi užtektinai nepatikimi, kad laikyčiau 200-300k, tai tuomet lieka tik skonio reikalas.
Aš kaip tik noriu paprieštarauti komentaro autoriui ir padėkoti blogo autoriui, kad įtraukė ir tradicinius mūsų bankus. Esu senas SEB klientas, bet net nežinojau apie tokį jų produktą. Kadangi planuoju vienkartinę injekciją su sąlyginai nedideliais periodiniais pirkimais, laiko nebeturiu jau baisiai daug iki pensijos, tai skamba kaip visai patrauklus variantas. Tuo labiau, kad turėtų būti paprasčiau su VMI, jei deklaruočiau kaip IS. O jeigu nutiktų finansinis stebuklas, IBKR pasikurti visada spėsiu
Gal teko domėtis Swissquote arba Saxo bank? Komisiniai turbūt nėra labai konkurencingi, bet Europoje kas turi didesnes sumas be IBKR dažniausiai skaido portfelį į šiuos du.
Aha, kaip tik domiuosi, man irgi įdomu opcijos šalia IBKR, tai praeidinėju Saxo registraciją ir pasišniukštinėsiu. Saxo atrodo rimčiau nei Swissquote, tik fees nemaži, tai kas mėnesį kaži ar apsimokės – labiau bus variantas įmesti didelę sumą ir tegul guli šalia IBKR. Manau parašysiu atskirą įrašą iki metų galo jeigu kažką „pasiliksiu kaip sprendimą” pats.
Swissquote bei Saxo yra apžvelgęs braliukas Toms Kreicbergs.
https://www.youtube.com/watch?v=Vpv_D9y_DOw
Vis skaitydamas kažką panašaus noriu prisiknist prie nuomonės (kuri naudojama kaip faktas), jog į IBKR yra sunku užsiregistruoti ir „pradinukai tai jau tikrai neprasidėkit, net neverta bandyt”.
Na ką žinau, man asmeniškai IBKR registracija pasirodė tiek pat paprasta, kiek ir registruojantis į bet kurį finansinį appsą. Stiprų KYC reikės praeiti visur. Gal tik dizaino ir UX elementų nėra.
Tiesą sakant, turint 5+ finansams/investicijoms skirtas aplikacijas, by far sudėtingiausia ir painiausia registracija per visą laiką buvo Vilniuje veikiančios kredito unijos 😀
Aš pats noriu prisiknisti, nes čia ne mano nuomonė, o tiesiog tautosaka, ką matau reddit’uose ar kituose įrašuose. Žinoma, sunku man paoponuoti, nes reginausi neseniai tiek Lightyear, tiek Robinhood, nu tai ten kažką next next suspaudinėji, veidą pasukioji ir viskas. Tikrai prisimenu kaip 2019-ais turėjau siųsti komunalų sąskaitą IBKR’ui ar kažką tokio, kad patvirtinčiau adresą, bet gal kažkas paskeitė.
Nėra sunku, bet sunkiau. Mano mama sunkiai praeitų IBKR iki ETF’ų pirkimo, ypač kai reikia angliškai supildyti klausimyną apie savo investavimo patirtį su opcionais ir pasirinkti regionus, kuriuose nori prekiauti. Šitų funkcijų su prieigomis prie skirtingų investicinių produktų neo-bankuose tiesiog nėra.
Ne visai registracija bet prisireikus ataskaitos išsitrauk metinį report’ą. Na labai netrivialiai viskas atrodo. 🙂 Eiliniam vartotojui tikrai daug nesuprantamų eilučių.
Asmeniškai pradėjau nuo Swed ir Baltic biržos, galima pirkti ir parduoti be komisinių, tai didelis pliusas norintiems pradėti, bet kokia suma nebus per maža. Ir tikrai yra įdomių įmonių investavimui.
Tai taip ir liko Swed Baltic įmonėms, o visom kitom JAV ir Europos akcijom kai jau buvo didesnių sumų investavimui pasiėmiau IBKR, jau kai buvo galima vienu kartu minimum už 600 Eur pirkti. Prisiregistruot ir visa kita ten nesunku, bet kai reikia pajamas deklaruot ir išsitraukt ataskaitas tai bent pirmą kartą ten galvos skausmas, tikrai galėtų šitą vietą labiau sutvarkyti.