Finansinis rezervas: kiek pinigų laikyti juodai dienai?

Noriu šiek tiek pavystyti pamatinę asmeninių finansų temą iš savo perspektyvos – finansinį rezervą / juodos dienos fondą / finansinę pagalvę ar kaip tik bepavadinsi šį dalyką. Jau tradicija tapusi rubrika, kai kas nors r/6nuliai reddit’e užduoda klausimą, tada man kyla įvairių minčių beskaitant komentarus ir noriu išsiplėsti.

Išties, visam blog’e nėra atskiro įrašo apie šį higieninį finansų dalyką, tai viliuosi, kad šiame įraše pavyks ir apžvelgti esmines taisykles – kiek pinigų laikyti, kur laikyti, kokiems atvejams ir kodėl nebūtinai reikia visko perdėtai optimizuoti. Ir pasidalinsiu savo asmenine patirtimi – kaip čia viskas nėra įkalta į akmenį ir situacija gali keistis, keičiantis gyvenimo aplinkybėms.

Nes antai – buvo laikai, kai mane fiziškai pykino turint laisvus ir neįdarbintus 3,000 Eur sąskaitoje, nes buvau maksimalios optimizacijos siekiantis freak’as. Atrodė, kad laisvi pinigai ėda skylę mano kišenėje, nes nieko man neuždirba. Turėdavau arti nulio, visa kita sukosi ant palūkanų. Dabar irgi komentaruose paskaitau apie žmones, kurie šiaip turi nulį laisvų pinigų ir tik prie Lidl’o kasos iš lankstaus indėlio išsiima 30 Eur ar kiek ten reikės už pirkinius ir tiek. Visa kita dirba. 

Čia yra vienas super optimizacijos ekstremumas. Taip tikrai nėra būtina.

Aš, pavyzdžiui, dabar bėgant gyvenimui, jau nelabai jaukiai jaučiuosi jei kartais mano lengvai pasiekiamas likvidus rezervas nukrenta žemiau 20,000 Eur, o tiesiog sąskaitoje gulintys 3,000 Eur man pradeda atrodyti kaip ganėtinai per maža suma, kad suteiktų ramybę.

Tas pats žmogus, net ta pati finansinė edukacija – bet labai skirtingas finansinis rezervas ir psichologija aplink jį. Nes per metus keitėsi gyvenimas, įsipareigojimai ir ką man reiškia ramybė.

Bet laikyti 50k Eur tiesiog banko sąskaitoje, nes prisigalvoji visokiausių blogų scenarijų ir galvoje jie visi būtinai įvyksta vienu metu irgi nėra gerai. Čia jau kitas perdėto atsargumo ekstremumas. 

Tai noriu pakalbėti apie finansinę pagalvę plačiau:

• Kas yra ir kas nėra finansinė pagalvė?
• Kiek pinigų joje laikyti?
• Kur laikyti?
• Kokius asmeninius niuansus įsivertinti?

Kas yra finansinis rezervas?

Finansinis rezervas – tai lengvai pasiekiama pinigų suma nenumatytoms išlaidoms arba laikinam pajamų praradimui.

Finansinė pagalvė todėl ir pagalvė, nes jos tikslas nėra uždirbti maksimalią grąžą.

Jos tikslas – būti pasiekiamai, kai atsitinka bėda. Ir bendrąja prasme – suteikti ramybę.

Labai daug dalykų nėra finansinis rezervas.

• Jeigu kaupi būsto pradiniam įnašui – tai ne finansinis rezervas.
• Jeigu taupai automobiliui – tai ne finansinis rezervas.
• Jeigu turi atskirą sąskaita atostogoms – tai ne finansinis rezervas. 
• Tavo ETF investicijos ir investicinis portfelis – tai ne finansinis rezervas.
• Tavo sąskaitoje laikomas cash, nes lauki rinkos griūties – tai ne finansinis rezervas.

Bet… aišku, kad visi šie dalykai žaidžia ir turi rolę, kai vertini kokios finansinio rezervo tau iš tiesų reikia. Ir aišku, kad visų šių dalykų turėjimas suteikia papildomai ramybės, nes planus galima ir keisti bei netekus darbo nebepirkti auto, nebevykti atostogų ir panašiai. 

Tiesiog finansinis rezervas pagal apibrėžimą yra skirtas neplanuotiems įvykiams išgyventi, o ne kažkam ką pats susiplanavai.

Taip, teoriškai gali išsiparduoti net ir ETF’us, kad gautum pinigų (turbūt taip ir darytum). Bet būtų finansinė tragedija, jeigu darbo netektum tuo pačiu metu, kai akcijų rinkos nukritusios 30-40%.

Rezervas egzistuoja tam, kad ilgalaikių investicijų liesti nereikėtų apskritai.

Kiek finansinio rezervo reikia turėti?

Čia prasideda ta dalis, kur žmonės labai mėgsta ieškoti tikslaus skaičiaus. Kažkokios metodikos, skaičiavimų per kablelį, vėl perdėtos optimizacijos.

Ar reikia trijų mėnesių? Šešių? Dvylikos? Ar rezervas turi būti skaičiuojamas nuo atlyginimo, ar nuo išlaidų?

Asmeninių finansų literatūroje ir finansų institucijų rekomendacijose dažniausiai sukasi tas pats orientyras: maždaug 3-6 mėnesių būtinųjų gyvenimo išlaidų.

Man tai irgi atrodo nebloga startinė taisyklė, toks bendrinis patarimas nieko nežinant apie žmogų. Bet ar aš pats kada nors laikiausi šių orientyrų? Nepasakyčiau. 

Bazinis skaičiavimas paprastas, tarkime, uždirbi €2,000 į rankas ir tavo būtinosios mėnesio išlaidos yra apie €1,200.

Tuomet:

• 3 mėnesių rezervas būtų apie €3,600;
• 6 mėnesių apie €7,200.
• Ir taip toliau. 

Nereikia turėti €12,000 vien todėl, kad tiek per pusmetį gauni atlyginimo. Juk atsitikus gyvenimui ir praradus pajamas – turbūt nustosi ir keliauti, investuoti, perdėtai išlaidauti. Liks tik bazė – nuoma, maistas, komunalai, transportas, vaikai. 

Todėl skaičiuočiau kiek realiai kainuoja palaikyti normalų gyvenimą.

Bet net ir tų 3-6 mėnesių nelaikyčiau kažkokiu finansų įstatymu. Vienam trys mėnesiai per akis, kitam ir šeši mėnesiai bus mažai.

Aš pats, kaip pasidalinau įžangoje – vienu gyvenimo etapu perdėtai optimizavau iki nulių sąskaitose, o dabar (pavadinkime dėl brandos), jau nebekreipiu dėmesio jei turima suma nebesueina į standartines tyrimų rekomendacijas.

Turiu tiesiog tiek, kiek man asmeniškai jaučiasi saugu ir ramu. 

Rezervo dydį labiau lemia gyvenimas nei formulė

Ir čia pereiname prie esminės dalies formuojant finansinį rezervą. Asmeniniai finansai dėl to ir asmeniniai, kad kiekvienam tos taisyklės bus skirtingos. 

Man finansinio rezervo dydis pirmiausia priklauso nuo to, kiek tavo gyvenime yra rizikos ir kiek lengvai galėtum prisitaikyti, jeigu kuriam laikui dingtų pajamos.

Jaunas žmogus su mažai įsipareigojimų

Tarkime, tau 22 metai. Nuomojiesi kambarį, neturi vaikų, paskolų, automobilio ir labai didelių fiksuotų išlaidų. Galbūt net blogiausiu atveju galėtum kuriam laikui grįžti pas tėvus. Tokiam žmogui nebūtinai reikia milžiniško rezervo.

Jeigu būtinosios išlaidos siekia €800 per mėnesį, net €2,500-3,000 jau gali būti labai solidi finansinė pagalvė.

Absurdiška tokiam žmogui sakyti: “kol nesukaupsi €10,000, investuoti negalima.”

Galima. Netgi reikia, nes investavimo raumuo treniruojasi po truputį ir kuo anksčiau pradėsi – tuo greičiau išsiugdysi gerus įpročius. 

Stabilus samdomas darbas vs freelanceris

Vėlgi – jeigu turi stabilų darbą, paklausią specialybę ir praradęs poziciją tikėtina gana greitai rastum kitą, galima jaustis komfortiškai ir su mažesniu rezervu. Ypač jeigu šeimoje/poroje yra du nepriklausomi pajamų šaltiniai.

Pavyzdžiui, jeigu abu partneriai dirba skirtingose įmonėse ir vieno atlyginimo bent laikinai pakaktų būtiniausioms šeimos išlaidoms, rizika jau gerokai mažesnė.

Aš pvz. ilgą laiką atlikdavau mental matematiką, kad jeigu mane atleistų ar jeigu mano žmoną atleistų – ar sugebėtume abu nieko nekeičiant išgyventi iš vienos algos. Ir visais laikais sugebėdavome, tad ramybės su mažesniu rezervu dėl to buvo daug daugiau.

Nestabilios pajamos

Visai kita situacija, jeigu dirbi sau, vykdai individualią veiklą, vystai verslą arba pajamas gauni iš kelių projektų.

Jeigu vieną mėnesį gali uždirbti €5,000, kitą – vos €1,500, o trečią nors ir dirbai, bet kliento atsiskaitymo reikia laukti dar 45 dienas. Tai tu pats žinai atsakymą ir, neabejoju, iš gyvenimo patirčių esi linkęs tiesiog turėti šiek tiek didesnį finansinė rezervą. 

Ne todėl, kad verslas savaime blogai ar rizikinga, o tiesiog todėl, kad pinigų srautai yra mažiau prognozuojami.

Aš pats dabar esu šioje situacijoje ir dėl to mano finansinis rezervas gerokai išaugo per pastaruosius metus.

Būstas, automobilis ir šeima

Su amžiumi dažniausiai atsiranda ne tik daugiau turto, bet ir daugiau dalykų, kurie gali pareikalauti pinigų.

Būstas turi keistą savybę kartais netikėtai paprašyti kelių tūkstančių eurų. Automobilis taip pat. Kai turi vaikų, nebegali taip lengvai sumažinti visų išlaidų iki studentiško minimumo.

Todėl natūralu, kad 35-erių žmogaus su šeima, būsto paskola ir automobiliu rezervas gali būti gerokai didesnis negu jo paties rezervas buvo 22-ejų.

Ne todėl, kad egzistuoja kažkokia fiksuota taisyklė, kad rezervas su metais turėtų augti. Tiesiog su metais keičiasi gyvenimo būdas, atsiranda įsipareigojimų ir turto, kuris, deja, ne visada prognozuojamas.

Kiek tada konkrečiai laikyti?

Žinau žinau. Sakysit – daug žodžių, bet negali į visus klausimus atsakymas būti “priklauso nuo asmens”. Tai jeigu laikote man prie galvos ginklą ir verčiate sugalvoti kažkokią taisyklę, viską apibendrinti labai grubiai galėčiau taip:

Bet prašau šitos lentelės neinterpretuoti kaip formulės. Nėra tos vienos formulės. 

Jeigu pagal lentelę tau “priklauso” €7,842 rezervas, nereiškia, kad turėdamas tik €7,000 esi finansiškai neatsakingas.

Rezervas nėra optimizavimo užduotis. Jo paskirtis – suteikti ramybę.

Vienas žmogus su €200 sąskaitoje miegos ramiai (kaip matėm iš reddit’o komentarų). Kitam dėl nepastovių pajamų ar didesnių šeimos įsipareigojimų komfortui reikės €15,000.

Abu variantai teisingi, nes finansai yra asmeninis dalykas. Svarbiausia suprasti, nuo ko rezervas tave saugo, ir turėti sumą, kuri atrodo adekvati būtent tavo gyvenimui.

Kaip sukaupti finansinį rezervą?

Na, jei tiesiai šviesiai – tiesiog kaupi kaupi ir susikaupia. 

Bet praktiškai, jeigu šiandien neturi absoliučiai jokio rezervo, nereikia iš karto pulti pardavinėti investicijų, nuosavų daiktų ar ko kitko – tiesiog nusiteik dabar kurį laiką agresyviai pakaupti nuo algos. 

Paprasčiausia tai automatizuoti: atlyginimo dieną dalis pinigų iš karto iškeliauja į atskirą taupomąją sąskaitą. Bonusus, premijas ar papildomas pajamas, kol rezervas dar nesukauptas, irgi galima pirmiausia nukreipti ten.

Ir nebūtina dėl to visiškai neinvestuoti. Jeigu, tarkime, lieka €500 laisvų pinigų, aš sakyčiau €400 skirti rezervui, €100 investavimui. 

Taip gausis ir vilkas sotus, ir avys gyvos, nes treniruosi investavimo raumenį jau nuo šiandien, bet tuo pačiu agresyviai kaupsis juodos dienos rezervas. 

O šiaip, panaudojus rezervą – tiesiog vėl jį papildai iš algos. Čia ne kokia relikvija, kurios negalima liesti. Jis tam ir kaupiamas, kad galima būtų panaudoti prireikus..

Kur laikyti finansinį rezervą?

Čia vėlgi primenu esmę – finansinės pagalvės tikslas nėra uždirbti maksimalią įmanomą grąžą.

Algoritmas turbūt kažkoks toks:

saugumas > pasiekiamumas > grąža.

Būtent tokia tvarka. Finansinis rezervas nėra ta portfelio dalis, kuri turi maksimaliai uždirbti. Gali ir apskritai neuždirbti, jeigu jums taip ramiau.

Aš suprantu, kad būna visokių robinhood’ų pasiūlymų su didesnėmis palūkanomis ar fiksuotų indėlių kažkokiam banke, bet jeigu nuo jūsų asmeninės problemos iki pinigų pasiekimo užtrunka 3 dienas – tai yra trejomis dienomis per ilgai būtent finansiniam rezervui.

Bet taip, kažką uždirbti vis tiek norisi, tad pagrindinė jo dalis gali būti:

• Einamojoje sąskaitoje, kuri moka palūkanas už balansą (kai kurie bankai)
• taupomojoje sąskaitoje;
• indėlyje, kurį galima nesunkiai nutraukti;
• kitoje saugioje ir greitai pasiekiamoje vietoje

Galima šiek tiek optimizuoti palūkanas, dalį pinigų dėti į terminuotus indėlius ar ieškoti kitų mažos rizikos instrumentų.

Jeigu suma didesnė, galima ir išskaidyti – dalį laikyti kaip cash, dalį per indėlius, dalį kokiam fintech’e kur moka didesnes palūkanas.

Galite pasinaudoti mano įrašu, kuriame lyginau indėlių palūkanas skirtingose institucijose bandant išsiaiškinti kur labiausiai apsimoka laikyti laisvas lėšas:

Bet nepamirščiau ką bandome pasiekti su finansine pagalve.

Jeigu dėl papildomo 0.3% reikia turėti keturias sąskaitas, tris indėlius ir Excel lentelę jų terminams sekti, čia jau turbūt persistengiame.

Finansinis rezervas turi būti ir paprastas, ir nuobodus.

Ar laikyti grynuosius?

Nemėgstu cash’o, bet dalis rezervo grynaisiais man atrodo labai normalu. Kažkur namie – stalčiuje, seife ar kitoje saugioje vietoje. 

Ne todėl, kad nepasitikėtum bankais, o tiesiog kaip dar vieną atsarginį variantą. 

Dingus elektrai, internetui ar sutrikus kortelių ir bankomatų veiklai, pinigai banko sąskaitoje trumpam gali būti sunkiai pasiekiami. Tai nėra vien teorinis scenarijus: po didelio elektros tiekimo sutrikimo Ispanijoje ir Portugalijoje 2025 m. nemažai žmonių negalėjo atsiskaityti už paprasčiausias paslaugas, nes neturėjo grynųjų, tad kažkiek grynųjų dabar rekomenduoja turėti ir ECB.  

Grynuosius į pasirengimo ekstremalioms situacijoms sąrašus įtraukia ir civilinės saugos rekomendacijos. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto pasirengimo atmintinėje siūloma jų turėti išvykimo krepšyje. 

Aš tik dėl to tikrai nelaikyčiau visų €10,000 santaupų namuose, bet keli šimtai eurų ar suma, kurios pakaktų kelioms dienoms būtiniausių išlaidų, man atrodo visiškai racionali finansinio rezervo dalis. Vėlgi, nereikia prioptimizuoti tikslaus skaičiaus – esmė tiesiog turėti šiek tiek pinigų, kuriuos prireikus gali pasiekti net ir neveikiant telefonui, kortelei ar bankomatui.

Kiek iš tiesų prarandu nesuinvestavęs optimaliai?

Aš seniau pergyvenau dėl tų 2k namie laikomų eurų. Juk visiškai nieko neuždirba, juos graužia infliacija. Nu ir ką?

Gerom sąlygom tuos 2k įdėjus į indėlį man jie uždirbtų 4% metinių, kas būtų 80 Eur nuo tų visų 2k Eur per metus.

Nesakau, kad 80 Eur nėra pinigas, bet tai 6.66 Eur/mėn, kuriuos prarandu/susimoku už ramybę. Aišku, kad pinigas, bet kai mano portfelis per mėnesį kartais pasvyruoja po 15,000 Eur, tai ką iš tiesų keistų tie papildomai uždirbti 7 Eur per mėnesį?

Ramybė kainuoja, ant to laikosi visas draudimo verslas. Čia tiesiog apsidraudžiate pats save.

šešiNuliai finansinis rezervas

Mano juodos dienos fondas per laiką evoliucionavo. 

Po studijų dirbantis šešiNuliai gyveno “butaforiniame nepritekliuje” ir mėnesio gale lengvai pasiekiamos lėšos nesiekdavo 300 Eur. Nes viską norėjau optimizuoti ir iš visko uždirbti. Rezervas kaip ir buvo, bet jis visą laiką būdavo kažkur įdarbintas. Viskas su tuo gerai, čia toks, pavadinkime, etapas. Mokiausi, norėjau viską išbandyti, iš kiekvieno euriuko išspausti vašką. 🙂

Dabar, jau kiek brandesnis – turintis būstą, automobilį, šeimą, nelabai pastovias pajamas per verslus ir individualią veiklą – jau apsiraminau ir galiu gyventi tiesiog turint dulkančių grynųjų namuose, tiesiog gulint 3k Eur sąskaitoje ar turint dar daugiau nelabai optimaliame indėlyje. Čia irgi toks etapas.

Mano laisvai pasiekiamų lėšų sudėtis dabar atrodo taip:

• Grynieji namuose = 2k Eur
• Juodos dienos fondas Swed’o sąskaitoje = 3k Eur
• Unijos indėlis = 25k Eur (ne viskas yra pastovus rezervas)
• Žmonos sąskaitos: Indėlis + cash = 15k Eur (fiksuota, nes jai tiek “leidžia jaustis ramiai”).

Viską sudėjus čia gaunasi 45k Eur, bet ne viskas čia yra finansinis rezervas.  

Mano išskirtinai tik juodos dienos fondas turbūt būtų 2k cash + 3k Swed’e + 10k indėlyje. Dabar turiu daugiau cash, nes tiesiog nelabai jaučiuosi užtikrintas dėl pajamų pastovumo + žinau apie artėjančius didesnius pirkinius, kuriems kaupiu. Noriu turėti daugiau. 

Aišku, yra dar žmonos 15k Eur, tai per abu 30k vien tik finansinė pagalvė. Daugokai. Čia niekaip nėra nei 3, nei 6mėn būtinųjų išlaidų, o dar ir esame du uždirbantys, tai kas čia vyksta? Kas čia per mano oriniai patarimai, jeigu pats jų nesilaikau?

Tą ir bandau jums pasakyti šiuo įrašu – kiekvienai šeimai tai bus skirtingos sumos. Mano žmona rami jaučiasi jeigu turi būtent savo banke, savo sąskaitoje (net ne indėlyje) ant akių gulinčius bent 5,000 Eur ir viskas su tuo gerai. Vieni turi vaikų, kiti padeda tėvams, treti žino apie sveikatos problemas ir todėl tas norimas/turimas rezervas gali skirtis. Aš žinau, kad laikau šiek tiek per daug pagal teoriją.

Prarandu potencialią grąžą? Na, ką padarysi. Ramybė man šiuo metu yra svarbiau. 

Ir taip, aš kaltas, pats viską suplaku viename – finansinį rezervą laikau ir kaupimą darau vienoje vietoje dėl iš seniau užfiksuotų 3.9% palūkanų unijos indėlyje. Bet visi mes turime netobulumų. Tiesiog aš turiu gerą ir per eilę metų patikrintą finansinę higieną ir discipliną, tad leidžiu sau šitaip suplakti ir finansinį rezervą, ir taupymą didesniam pirkiniui. 

Pradedant – labai siūlyčiau turėti atskiras sąskaitas/kišenes, kad pastarieji nesimaišytų.

Kreditinė kortelė dėl cashflow

Dar noriu paminėti vieną hack’ą/ne hack’ą. Aš turiu Swed kreditinę kortelę su 5k Eur limitu, kuri, kad ir kaip durnai skambėtų  – irgi dalinai yra mano finansų rezervo/likvidumo dalis.

Nes iškritus neplanuotoms išlaidoms ar būstui, ar automobiliui, ar kelionėje, ar kam – aš tiesiog leisčiau pinigus iš jos ir tą kreditą atstatyčiau atsiimdamas dalį indėlio iš kredito unijos po laiko. 

Swed tiesiog turi tokią opciją – gali turėti kreditinę ir už ją palūkanos skaičiuojamos tik po 30d. kai pasinaudoji, tai man ji padeda padengti neplanuotus didesnius pirkinius, po to atstatant limitą ar iš gaunamų pajamų, ar tuomet iš santaupų jeigu uždirbti tiek nespėju.

Tai ne, aš kreditinės kortelės nelaikyčiau pačiu finansiniu rezervu – visgi tai skolinti pinigai. Bet savo sistemoje ją naudoju kaip papildomą likvidumo sluoksnį. 

Finansinis rezervas neturi būti tobulas

Man atrodo, čia svarbiausia šito straipsnio dalis.

Labai greitai viską galima sukomplikuoti ir perdėtai bandyt optimizuoti.

Ar rezervas turi būti 4 ar 5 mėnesių? Ar laikyti 70% taupomojoje sąskaitoje ir 30% indėlyje? Ar galima dar papildomai uždirbti 0.4%? Ar automobilio remontui reikia atskiro subrezervo?

Koks gi skirtumas. Galime diskutuoti, bet daug svarbiau tiesiog turėti rezervą, kuris atrodo logiškas pagal tavo gyvenimą, kad ir ką besakytų teorija. 

Maksimizuokite investicijų grąžą, finansinė pagalvė gali ir tiesiog būti ramiai. 

Kai šitas pagrindas sutvarkytas, jau galima pereiti prie įdomesnės dalies → Kaip pradėti investuoti ir kaip išsirinkti brokerį:

Įdomu sekti toliau?

Nepraleisk panašaus turinio

Jokio spam, tik pranešimas iš manęs kai parašysiu naują įrašą, 1-2 laiškai per mėnesį 👇

Ačiū!

Patvirtink prenumeratą el.pašte ir gausi iš manęs laišką iš karto kai įkelsiu naują įrašą. 

Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 14,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.