Tema nėra smagi, bet nesmagiau būtų daug metų sunkiai kaupti kaupti, o po to visos santaupos atitenka valstybei, o ne jūsų vaikams. Tad rugsėjį aiškinausi kas vyksta su mano investicijomis man numirus. tl;dr; – jeigu nesusitvarkysi higienos, palikimo artimieji gali ir nesulaukti. Tad tame įraše atskleidžiau, kad minimali finansų higienos priemonė – kasmetinis laiškas žmonai, mamai, tėčiui, broliui, draugui ar kažkam kuo pasitiki. Net nebūtinai tam, kuris gaus palikimą, bet kažkam kas gali sekti instrukcijas ir susigaudyti internetuose. Laiškas ne tam, kad atskleistum prisijungimo vardus ir slaptažodžius (nėra saugu) ar net sumas, o bent tam, kad jie žinotų kur tų santaupų…
Pastaruoju metu sukasi daug minčių apie pinigus. Aišku yra etatinės mintys – kaip uždirbti daugiau, kur investuoti, bet dabar pasirodė ir kiek kitokių – kas man iš tų pinigų? Žinoma, gal čia depresyvus tamsus lapkritis, gal gyvenimo branda ir, sakysite, pagaliau jaunuolis pradeda suprasti, kad ne piniguose laimė ir pagaliau baigsis taupymai, bei prasidės gyvenimas. Bet! Kad ne piniguose laimė aš jau dėsčiau prieš du metus (labai geras įrašas, rekomenduoju), o prieš cielus 5 metus per gyvenimo infliaciją jus bandžiau įtikinti, kad šiaip pinigų niekada nebus gana, tai kas čia dabar tokio kitaip? Turbūt nieko labai naujo, tiesiog per gyvenimišką…
Pasibaigė vasara, pasibaigė geri orai, pasibaigė dar vienas investuotojams puikus finansinis ketvirtis. Esu pasiryžęs ketvirtinę investicijų apžvalgą daryti tik tuomet, kai bent kažkas minimaliai pasikeičia mano portfelyje ir turiu ką papasakoti, tad, jūsų sėkmei ir mano nesėkmei, dariau keletą kosmetinių pokyčių ir dėl to reikia prisėsti ir sudokumentuoti. Neee, juokauju, šiaip apžvalgą ruošti man ir pačiam patinka, labai rekomenduoju ir jums. Šis mano pasirinktas investuotojo kelias yra nuobodus, pasikartojantis ir be fejerverkų (nes riziką susirenku kitur) , tad tik šiek tiek atsitraukus ir pažvelgus į ketvirčio, metų ar net penkmečio rezultatus galima suprasti – WOW, kiek toli pasistūmėjau. VWCE &…
Kažkaip aplankė įkvėpimas, tai prisėdau apžvelgti investicijų ir metų pusiaukelėje bei susiskaičiuoti viščiukų. Šiaip pas mane ne itin kas keičiasi, tad ketvirtinius dažnai praleidžiu, bet šį kartą portfelyje buvo keletas pokyčių, o galvoje sukasi apmąstymai, tai noriu sudokumentuoti. Na ir kaip visad, kažkiek su protingesniais pasitarti. Tai apžvelgiu kaip gi sekėsi investuoti, pamąstau ką daryti su pensija, kaip žiūriu į cash, ir kokį idealų turto split’ą norėčiau išlaikyti. tl;dr; toliau per IBKR kas mėnesį perku VWCE ir tiek. 😀 Na, o prieš skaitant, priminimas – nesilyginkite su kitais, nes comparison is a thief of joy. Vienas skaitytojas man rašė, kad…
Pastaruoju metu nemažai mąstau apie investicinę riziką. Ar jos prisiimu per daug? O gal per mažai? Ar yra kur galėčiau surizikuoti ir paspartinti kelią link milijono? Bet ar verta? Taip akademiškai pasižiūrėjus, tai jau dabar investicijose esu prisiėmęs labai daug rizikos, nes didžiąją dalį portfelio turiu akcijose. Bet jaunieji finansų ekspertai reddit’e mane kažkada išdėjo į šuns dienas, neva investuoju kaip senolis į super saugų VWCE. Tai noriu truputį plačiau pasidalinti savo požiūriu į riziką – tiek investicinę, tiek bendrąja prasme. Surašysiu mintis dalinai dėl savęs (nes čia visgi yra finansinis dienoraštis), bet gal ir jums kuri mintis smegeninę sukrutins.…