II pakopos pokyčiai (2 dalis) – skaičiavimai ir palyginimas su ETF investavimu
Po 2 dienų… ir vėl apie tą nelemtą II pakopą.
Pastarasis įrašas, kuriame prisidaviau, kad aš tikrai 100% traukiuosi ir išsiimsiu visas lėšas bei ramiai jas įmesiu į VWCE per IBKR sulaukė nemažai visokiausių komentarų.
Neva – man juk tikrai apsimoka. Neva – juk valstybės paskata ir GPM panaikinimas tikrai privalo apdėti investavimą į ETF’us tiesiogiai. Bet visi tingi skaičiuoti.
Jei atvirai – neskaičiavau ir aš, tai tiksliai ir nežinojau.
Nenorėjau skaičiuoti, nes mano sprendimą pasitraukti lėmė kiti veiksniai – privalomas anuitetas (kai pinigus atgauni kas mėnesį), politinė rizika, besikeičiantys įstatymai ir sąlygos, statistiškai trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė (ir iš to kylantis klausimas kiek realiai savo investicijų spėsi atgauti kol esi gyvas), ir mano pačio gana aukštas finansinis raštingumas bei disciplina.
Na žinote – jei jau nusprendžiau, kad aš gyvenu Vilniuje dėl subjektyvių (ir aiškiai įvardijamų) priežasčių, kokio velnio man skaičiuoti ir lyginti NT atsiperkamumą tarp Vilniaus ir Rygos. Rygoje aš tikrai negyvensiu.
Tai panašiai aš jaučiuosi apie II pakopą. Produktas (kaip ir Ryga), gal visai ir nieko ir daugeliui tinkamas. Bet jis man nepatrauklus ir tą poziciją (jaučiuosi) labai aiškiai išdėstęs praėjusiame įraše.
O bet tačiau… žmonės nori skaičių.
Tai vardan jūsų edukacijos ir savo minimalaus smalsumo – prisėdau pasiskaičiuoti, bent jau supaprastintai.
Per savo individualią situaciją pamėginsiu parodyti kada apsimoka, kada neapsimoka pasilikti II pakopoje, tačiau iš karto didelis disclaimeris – viskas pastatyta ant (nebūtinai teisingų) prielaidų. Taip jau būna, kai bandai nuspėti “projekto atsiperkamumą” 35 metus į priekį, o patį projektą veikia aibė plačių makro veiksnių.
Prielaidos ir skaičiavimai
Modeliuojant, privaloma atsakyti į keletą labai sunkių klausimų. Kiekvienam iš jų pasikeitus eigoje, gali keistis visa situacija (o kažkas tikrai keisis, nes pensijų reformos pas mus vyksta kas daugmaž 2 valdžias). Tačiau, primečiau tokias prielaidas:
- Ar II pakopos sistema visuomet išliks tokia kokia yra dabar? Prielaida – taip.
- Ar valstybė visuomet prisidės +1.5% VDU paskatą? Prielaida – taip.
- Ar pensinis amžius neviršys 70 metų? Prielaida – taip.
- Ar II pakopos lėšoms visuomet bus GPM lengvata gale kaupimo? Prielaida – taip.
- Ar dar bus panašių langų su galimybe išsiimti lėšas? Prielaida – ne.
- Ar keisis anuiteto tvarka? Prielaida – ne.
- Ar keisis 15% GPM dydis investicijoms po 35 metų? Prielaida – ne.
Pensijų fondų valdymo mokesčiai
Didžiausias skaičių argumentas prieš PF – neva ima kosminius valdymo mokesčius už investavimą į tuos pačius ETF’us, į kuriuos ir taip pats galėtum investuoti. Tai ar tikrai?
PF valdymo mokesčiai, kaip skelbia patys PF valdytojai yra tokie: 0.4% už Swedbank 1996-2002, 0.5% už Artea 1989-1995 Index Plus, 0.5% už SEB 1996-2002 ir panašiai.
Kaip ir ne tragedija – juk VWCE perku su 0.22% TER, tai čia gal ir dvigubai, bet skaičiukai dar maži.
Problema, kaip man pavyko išsiaiškinti, yra tai, kad čia tas valdymo mokestis yra ant viršaus ETF’o valdymo mokesčiui.
Nes visi PF’ai vistiek perka tuos pačius ar panašius ETF’us kaip mes perkame tiesiogiai. Va, pvz. mano turimo Swedbank 1996-2002 fondo ataskaita parodo, kad PF sudėtis labai net gera – tie patys mano žinomi Global ETF’ai ir tiek.
Tad šis Swedbank fondas susimoka tuos pačius 0.2% iShares ETF’o TER’ą (ir šis mokestis niekur nesimato, jis tiesiog sumažina pačio ETF’o grąžą).
Pvz. Jeigu VWCE TER yra 0.22%, tai FTSE All World indeksui paaugus 8%, VWCE ETF’as (sekantis tą patį indeksą) duos mus 7.78% grąžą ir pačio ETF’o mokesčio mes niekur nepajausime.
Tai jeigu Swedbank PF’as už jus nupirktų VWCE, tuomet tai jums kainuotų 0.22% + 0.4% = 0.62%. Skirtumas jau ženklėja.
Ir taip – jūs susimokate 0.4% valdymo mokestį tam, kad Swedbank’e vyriokai su kostiumais už jus supirktų tuos pačius ETF’us. Neapeliuoju į to naudą – nes didžiajai daugumai piliečių net ETF’us susipirkti yra sunku, o Swedbank’o kostiumuotieji dar vėliau ir rebalansuoja šį portfelį, tad 0.4% mokestis nėra kažkoks tai kosminis.
Didesnė problema – tas 0.4% valdymo mokestis matomas PF prezentacijose yra tiesiog reklaminė žinutė. Realybė gali būti kiek kitokia, nes kiekvienas PF perka kitus ETF’us ar sintetinius fondus, kurie ima dar ir savo mokestį. Ir gaunasi mokestis ant mokesčio.
Lietuvos bankas kas metus skelbia kiekvieno PF valdymo mokestį (BAR) vs. realų administracinį mokestį (BIK). Pasinagrinėkite patys ir patikrinkite savąjį fondą, aš tiesiog įmetu kelis pavyzdžius:
| Prospekte skelbiamas valdymo mokestis | Realus mokestis pagal LB | |
| Swedbank pensija 1996–2002 [7] | 0.41% | 0.67% |
| SEB 1996–2002 metų tikslinės grupės pensijų kaupimo fondas | 0.5% | 0.78% |
| Artea pensija 1996–2002 Index Plus | 0.5% | 1.06% |
| SEB 1989–1995 metų tikslinės grupės pensijų kaupimo fondas | 0.5% | 0.81% |
Bendrai – žemiausias skelbiamas valdymo mokestis yra 0.41%, bet realus žemiausias yra 0.57%, o kai kurių fondų atveju šis rodiklis užkyla iki 1.27%.
Pensijų fondų rezultatai
Na, bet mokesčiai mokesčiams, pažvelkime į PF fondų rezultatus.
Bet kokius skaičiavimus galiu pakreipti į vieną ar kitą pusę, priklausomai kokią augimo prielaidą paimsiu. Įdėk, kad PF fondai auga po 4% kasmet, kai ETF’ai auga 8% kasmet ir nebelieka net ką lyginti.
Tačiau, pamėginsiu išlikti objektyvus.
LB kas ketvirtį skelbia kiekvieno PF rezultatus, tai galite pasinagrinėti savuosius. Skubu pabrėžti – pastarieji 5 metai buvo ekstremaliai geri akcijų rinkose, tad PF fondai, žinoma, irgi augo – kai kurie ir dviženkliu procentų skaičiumi kasmet.
To tikėtis ateityje būtų nelogiška. Rinkos negali amžinai augti tokiu tempu ir (tikėtina) grįšime prie istorinių rodiklių (6-8% kasmet).
Dažna daroma prielaida, kad PF vistiek investuoja į tuos pačius globalius ETF’us, tai jų grąža yra identiška ETF’ams (na, minus valdymo mokestis).
Tai nėra visiškai teisinga, nes nors PF ir investuoja į gana neblogus ETF’us – ką galime kartu pamatyti atsidarę mano turimo Swedbank’o pensijos prospektą, tačiau tai nėra visiškai tie patys geriausi global ETF’ai.
Dėl politinio spaudimo, vidinių tvarkų ir įvairių socialinių aspektų, PF fondai yra priversti investuoti kiek atsakingiau nei kapitalistas šešiNuliai, aklai kišantis lėšas į mūsų mylimą VWCE.
Prie visų PF holding’ų galite pamatyti mažą niuansą, pvz. Swedbank TOP holdings:
- Amundi MSCI World SRI Net Zero Ambition
- Xtrackers MSCI World ESG
- Amundi S&P 500 Climate Net Zero Ambition
- Amundi S&P Eurozone PAB Net Zero
- Amundi S&P 500 Equal Weight ESG
- SPDR S&P 500 ESG Leaders
Tai nors ir PF kaip ir investuoja į All-World, S&P500 ir panašius mums gerai žinomus indeksus, jie visuomet investuoja su ESG prieskoniu.
Kas tas ESG? Environmental social governance.
Kitaip tariant – socialiai atsakingas verslas, vengiant visokių verslų tiesiogiai dirbančių su naftos produktais, tabako gaminiais, ginklų ar šaudmenų gamyba ar kazino.
Tas per PF jūs niekada nebūsite Shell’o, Chevrov’no, Phillip Morris’o, BAE Systems ar MGM Resorts akcininku.
Būti socialiai atsakingu yra gerai – tikrai palaikau, tačiau čia to nevertinsiu. Čia mes investuojame ir į fondų grąža noriu pažvelgti objektyviai.
Palaikyti ESG ETF’ą jau kainuoja daugiau dėl didesnio tokių ETF’ų TER’o (bet skirtumas mažas – 0.1-0.2%), tačiau bent kol kas tokie ETF’ai tiesiog neša ženkliai mažesnę grąžą nei identiški ne-ESG aparatai.
Pvz., 10.65% viso Swedbank pensijų fondo sudarantis Amundi MSCI World SRI Net Zero Ambition per pastaruosius 5 metus augo 11.80%/metus. Rezultatas tikrai nuostabus, tačiau identiškas ETF’as be ESG prieskonio per tuos pačius 5 metus augo po 13%/metus.
Skirtumas = 1.2%
Swedbank 1996-2002 fondas vs VWCE
Palyginkime visus duotojo Swedbank fondo holding’us su mano klasikiniu VWCE. Lengvai randu tik paskutinių 5 metų rezultatus (kas, deja, yra labai trumpas laikotarpis, bet sueis), tai juos ir palyginkime.
Swedbank skelbia 9.74% grąžą per paskutinius 5 metus:
Ir vėl – rezultatas nuostabus.
Tačiau per tuos pačius 5 metus VWCE augo po 11.27% per metus.
Skirtumas = 1.53% (per metus!!).
Aš pats tikiu, kad imant dar ilgesnį laikotarpį – 10-15-20 metų, tas skirtumas dar didės, nes PF fondai yra de facto aktyviai valdomi fondai ir kažkokie fondo aktyvūs veiksmai, apie kuriuos dabar dar nežinome, ilguoju laikotarpiu dar papildomai sumažins grąžą. Na, pvz., dėl politinių įtampų bus nuspręsta sumažinti exposure į Ameriką ar kokį kitą regioną ar industriją.
Bet su šia nuomone nespekuliuosiu, pasilikime prie pastarųjų 5 metų faktų – PF fondai dėl ESG-tilt ar aktyvaus valdymo, kasmet atsilieka apie 1-1.5% nuo pasyvių ETF’ų.
Tai su šia informacija ir prielaidomis, judame į exceliukus.
Mano asmeninė situacija
Aš tiesiog asmeninių finansų blogeris, tai viską parodysiu per savo situaciją ir, tikiuosi, įkvėpsiu jus patiems pasikrapštyt analizuojant savąją. Neabejoju, kad visokie finfluenceriai, bankai ar pati Sodra dar pateiks gražias online skaičiuokles, leidžiančias jums paskaičiuoti ką aš čia rodysiu patogiau.
Bet, mano skaičiavimai bus buitniai ir tik mano situacijai pavaizduoti.
Aš turiu:
- II pakopoje dabar turima suma = 5,118.21 Eur
- Iš II pakopos dabar išsiimti galėčiau = 3,556.02 Eur (kur pasitikrinti šias sumas aprašiau praėjusiame įraše)
- Iki pensijos liko = 35 metai. (apvalinu, nebandau nuspėt tiksliai, tačiau betkuriam 30mečiui dabar tiks).
- Šiuo metu II pakopoje papildomai nekaupiu jau apie 6 metus.
Vardan lengvesnio skaičiavimo, vertinu metinius papildymus ir metinę grąžą (nors papildymai vyksta kas mėnesį).
Ką daryti su II pakopoje esamomis lėšomis – atsiimti ar palikti? Nekaupiant papildomai.
Pirmiausia, vertinau ką vertėtų daryti su II pakopoje turmomis lėšomis – atsiimti ar palikti investuotus ten ir tegu guli. Čia kol kas nevertinau vėl pradėti kaupti II pakopoje.
Prielaidos ir kas skiriasi:
- Pradinė starto suma (5,118.21 vs. 3,556.02 Eur išsiėmus)
- Valdymo mokestis (0.67% pensijai vs 0.22% ETF’ui)
- Investicinė grąža (7.0% vs 8.0% – gana dosniai į pensijos pusę)
- GPM nebuvimas kaupimo pabaigoje.
Su tokiom gana dosniom prielaidom, rezultatas gale gaunasi vistiek beveik toks pat, tik II pakopos atveju tos sumos taip lengvai nepasiimsi, esi įtraukiamas į anuitetą ir atsiveria visos mano anksčiau aprašytos rizikos.
Šiek tiek pakeitus prielaidas (pamažinus grąža ir padidinus valdymo mokestį arčiau ką matome LB skelbiamų vidurkių), skirtumas jau išryškėja:
Tačiau, čia gana bukas scenarijus.
Man daug įdomiau kas būtų jeigu aktyvuočiau II pakopą ir vėl padėčiau skirti po tuos 3% nuo algos su valstybės paskata.
II pakopa skiriant 3% nuo algos ateinančius 35 metus vs. ETF’ai
Scenarijus: Scenarijus: Palieku 2 pakopoj ir prisidedu 3%. Gaunama alga šiandien = 4000 Eur (gross), daugmaž uždirbama 2x vidurkio.
Prielaidos:
- Alga auga po 3% kasmet.
- Valstybė visus metus dameta po 1.5% nuo VDU.
- II pakopa duoda 6.5% grąžą vs. VWCE duoda 8% grąžą.
- Valdymo mokestis 0.7% vs. 0.22%
- Vidutinė alga = 2000 Eur gross ir auga tiek pat kiek tavo alga (po 3% kasmet).
Su tokiomis (gana realistiškomis) prielaidomis, kas susikaupia PF ir ką turėsi kaupiant VWCE gaunasi beveik identiškai: 356k vs 359k.
Bent jau su šiomis prielaidomis, nei valstybės paskata, nei gale dingstantis GPM’as neatgroja visų kitų II pakopos valdymo minusų. Ir gale gauname tą patį rezultatą.
Skirtumas tik, kad PF atveju vis dar turime visas tas pačias rizikas ir anuitetą, kai VWCE atveju gali išsiparduoti viską per vieną dieną, susimokėti GPM’ą ir disponuoti tais pinigais kaip tu pats nori.
Mano nuomone, čia dar ganėtinai dosnios prielaidos, nes II pakopos fondai su metais mažina riziką (ir gerai) bei permeta lėšas į obligacijas, tad nieko nedarant, ta grąža gale kaupimo periodo sumenks iki 3-4% per metus. Bet, bandome lyginti obuolius su obuoliais, primetant, kad su metais jūs pereisite į jaunesnės grupės pensijų fondą, taip išlaikant didesnį exposure į akcijas (kaip VWCE).
Kas vyksta prie kitokių algų?
Uždirbant daugiau – išryškėja didesnė savarankiško investavimo nauda, nes valstybės paskata tampa procentaliai vis mažesnė (kadangi remiasi VDU).
Uždirbant mažiau – pradeda ryškėti investavimo per II pakopą pranašumai, nes valstybės paskata sudaro didelę procentinę dalį papildymų.
Pvz., uždirbant 6,000 Eur per mėn (3x vidurkio ir augant tolygiai po 3% kasmet), gauname tokius rezultatus: 483k vs 518k
O uždirbant lygiai vidurkį (2,000 Eur gross/mėn)., gauname tokius rezultatus: 228k vs 200k
Bet kaip sakiau – viskas pastatyta ant labai didelių prielaidų apie pensijos pakopos grąžą, valdymo mokesčius, sistemos stabilumą ir ateities taisykles.
Čia tik gana bukas modeliavimas, padedantis suprasti skirtumų rėžius, jokiu būdu ne tiksli situacijos reprezentacija.
Išvados
Atlikus matematiką, mano asmeninės išvados nesikeičia – užtikrintai trauksiuosi iš II pensijų pakopos, nes turiu discipliną ir moku investuoti savarankiškai. Tą jau nusprendžiau anksčiau, matematika tik patvirtino.
Nes pasirašyti labai ilgalaikį imvesticinį kontraktą, kurio nei grąža, nei pabaiga, investavimo subjektas, nei ateities taisyklės nėra aiškūs tam, kad gaučiau tokią pačią grąžą kaip paprastam VWCE & chill – manęs netenkina. Jeigu jau prisiimu papildomos rizikos – norėčiau ženkliai didesnės grąžos.
Tačiau kiekviena situacija skirtinga. Ne visi turi žinių, valios bei disciplinos kas mėnesį pildyti investicinę sąskaitą ir pirkti vieną tą patį ETF’ą nepaisant visko – ar auga, ar krenta, ar darbe daug streso, ar skyriesi su žmona, ar mirė mama ir taip toliau. Elgsenos rizika yra labai labai didelė, imant tokį ilgą 35 metų laikotarpį ir beveik neabejoju, kad daugelis žmonių pasitraukę iš II pakopos ilguoju laikotarpiu praloš.
Tad… po šių skaičiavimų, matau, kad savo mamai labai rekomenduosiu pasilikti kaupime, nes:
- Jai iki pensijinio amžiaus likę ženkliai mažiau nei man
- Jos alga yra labai arti šalies vidurkio, tad valstybės paskata sudaro ženklią dalį
- Ji nemoka valdyti savo finansų ir neturi finansų higienos bei rizikos tolerancijos.
Standartizuojant rekomendaciją, sakyčiau taip:
- Jeigu jūsų atlyginimas yra šalies vidurkis ar mažiau (2,000 Eur gross) – tikrai verta likti ir kaupti II pakopoje. Čia beveik neabejotinai.
- Jeigu jūsų atlyginimas yra 3 kartus didesnis nei šalies vidurkis (virš 6,000 Eur gross) – geresnius rezultatus galima pasiekti kaupiant savarankiškai, o ir disponuojant didesniais pinigais jau būtina edukuotis finansinio raštingumo klausimais patiems. Bet, galima ir pasilikti, daug blogiau nebus.
- Na, o visiems esantiems tarp 2,000 ir 6,000 Eur Gross algos per mėnesį – labai daug priklauso nuo asmeninės situacijos ir minkštųjų faktorių. Tuomet čia kaupti/nekaupti tampa labiau skonio reikalas.
Bendras reziumė – ar likti II pakopoje ar nelikti nėra visiškai aišku. Tiesiog labai daug priklauso nuo įvedamų prielaidų, asmeninės finansų higienos, tikėjimu rinkomis ir valstybės pažadais.
Viena ekstremumo pusė šaukia už decentralizaciją ir reikalauja visiškos laisvės bei turbūt išsiėmę II pakopos pinigus sukiš viską į kriptovaliutas.
Kita pusė sako – žmonės neracionalūs, tad, netgi gerai, jog valstybė man neatiduos visų pinigų vienu metu ir taip apsaugos mus nuo mūsų pačių. Kaip tėtis, kas savaitę duodantis vaikui dienpiginių užkandžiams mokykloje vs. atiduodant visą sumą už visus metus. Pasaulis pilnas pagundų, net kai tau 70 metų.
Būnant nors viename iš šių ekstremumų, aš sutinku, kad matematika tuomet mažai ką reiškia, nes renkamės kelią pagal idealogiją bei asmenines vertybes. Šie du poliai gali diskutuoti iki nukritimo ir vistiek bus įsitikinę savo teisingumu.
Aš pats tik noriu dar kartą pabrėžti, kad čia nėra vieno absoliučiai blogo sprendimo, kaip nėra ir vieno absoliučiai gero. Situacija paini ir jokiu būdu nieko neatkalbinėčiau pasirinkus vieną ar kitą.
Tačiau, jeigu po šio įrašo dar labiau nesupranti ką daryti – daug saugesnis (rule of thumb) sprendimas yra tiesiog likti II pakopos kaupime, žiūrint į tai kaip į dar vieną investavimo kišenę, visiškai panaikinant elgsenos rizikas bei savo asmeninius būsimus neracionalumus. O toliau papildomą kaupimą vykdyti pačiam, dedant kas mėnesį į ETF’us.
Kadangi sprendimui turime dar 2.5 metų, tad skubos kažką daryti dar tikrai nėra. Labai viliuosi, kad bus sukurta geresnių skaičiuoklių, įrankių, video ar kito turinio, leidžiančio visiems suprasti savo sprendimo pasėkmes.
Žinau, kad klausite, tad pasakau iš anksto – mano exceliuk’ai labai jau buitiniai, tad dalintis nenoriu (o ir nesu tikras kaip padaryti juos pilnai anoniminiais). Palaukite ir, neabejoju, bus geresnių sprendimų iš patikimų šaltinių (pasidalinsiu). O jeigu labai niežti – galite nusikopijuoti mano struktūrą iš akies ir susivesti savo skaičius.
O šiaip, kadangi dar turime daug laiko apmąstymams – gal ką praleidau ir ko neįvertinau?
Roast my math and my logic, taip paprastai tariant.
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 6,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇
Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti
Ačiū!
Prie prielaidu prideciau, kad daroma prielaida kad GPM po 30 metu nesikeis, nes tai vienaip ar kitaip gali keisti investicine graza, tad sioje prizmeje nuo valstybes sprendimu taip pat esame priklausomi.
P.s. Thanks for sharing, love it
aha, čia irgi stipri prielaida, pridėjau. Ačiū!
Sveiki, nesu didelis II pakopos fanas, bet joje kaupiu ilgai gan. Ir pastebiu kad straipsnyje ir šiaip daug kur pamkrštama paminėti, kad 2 pakopos privalomas anuitetas yra tik 10-60keur ribose, tad kas virš 60k galima atsiimti vienu kartu. Tad aš dar svarstau ar tikrai trauktis iš 2 pakopos nes pvz allianz II pakopos rezultatai mane asmeniškai džiugina.
Tad finale gal ir gerai skamba, kad galesiu atsiimti virš 60k dali vienu kartu, bet kaip ir visus neramina faktas, kad pinigai „uždaryti” ir nepasiekiami iki pensijos, kurios velnias žino ar sulauksiu 🙂
Anuiteto ribos tik dabar tokios. Šansai yra, kad po 30 metų jos pasislinks tiek pat, kiek paaugs investicijos ir nuvertės pinigai ir bus labiau 40k-200k ar panašiai. 🙂 Aišku, čia tik prielaida, bet šita labai tikėtina.
Kaip tik mazai tiketina. Jei anuiteto max riba pasislinks tiek pat, kiek augs investicijos, reiskia musu visu pajamos augs investiciju grazos tempu dar 30 metu. Tokiu atveju visi butume labai labai turtingi. Realistiskesnis scenarijus, kad anuitetas ilguoju laikotarpiu augs infliacijos tempu (2-4 proc) plius keli procentai, jei musu valstybe sekmingai vystysis sparciau nei pasaulio ekonomika.
Ačiū už įrašą. Panašu, kad visi šiuo metu kaupiantys ir dar nenusprendę ar trauktis turėtų minimum ką padaryti tai persikelti į fondą su mažesniais mokesčiais. Pvz. nežinojau kad mano Artea mokesčiai vis ne 1.3 proc, kai to paties Swedo vos ne dvigubai mažesnis. Kosmosas.
Swedbank Pensija 1989-1995 fondo grąža (2025 08 21 dienai) : nuo metų pradžios, 3 metai, 5 metai:
-0,8%; 20,7%; 61,6%.
Artea pensija 1982-1988 Index Plus:
1,3%; 25,3%; 67,0%.
Artea fondų rezultatas tiek trumpame, tiek ilgame laikotarpyje ženkliai geresnis. Ne kaštuose esmė, o galutiniame rezultate klientui.
Artea investuoja į privačius alternatyvius fondus, pvz tokius, kaip privataus kapitalo INVL Baltic sea growth fund (viešumoje nuskambėjęs InMedica pardavimas). Žinoma, tokio privataus kapitalo fondo kaštai didesni, bet metinėse viešose Artea fondų ataskaitose matosi, jog tokia investicija pabrango 2,5 karto, taip atneštama didesnę grąža pensijų fondų dalyviui.
Būtų įdomu gauti daugiau informacijos apie anuitetą ir jo sąlygas, skaičiavimus.
Rašau neperskaitęs, bet situacija panaši. Per šį, ir kitus blogus išmokau inveatuot per IBKR. Gal visai su tvao taktika nesutinku, bet situacija ir amžius mūsų panašus. Perku šeimai didesnį būstą. Ir manau atsiimsiu tuos pinigus ir gal reikės stabdyti investavimą į II pakopą.
Labiausiai tas neprognozuojamumas, kiekvienos valdžios pakitimai. Blaškymaisi ir t.t. biesina. Nu rimtai nervina. Labai tikėjau, maniau kad geras produktas, bet kažkokia pieva vyksta su vis pakitimais, ir jei per ateinančius 30 metų dar bus pakeitimų, o jų turi būti, tai nafik.
Pasitaiso lazdelę. Per visus ganėtinai ilgus mano gyvenimo metus dar nebuvo kad valstybė padarytų ką nors tavo naudai ir pasirūpintų tavimi geriau už tave pati.
Kurių galų ši nelaiminga II pakopa turėtų būti išimtis? Ir beje, o kas bus tas gerasis dėdė, kuris tau mokės lašas po lašo tą anuitetą? Ne, aš mėgstu, kad mano pinigai būtų arčiau. O mano pinigų sargai – toliau.
Tik norėčiau apginti protezus (vakar kažkas rašė, kad ir jiems nevalia leisti II pakopos). Jiems – kaip tik ir reikia. Nes odontologų paslaugos nepigs. O be dantų – tokia jau ten ir ori pensija.
😀 na taip, nesakyčiau kategoriškai, kad „valdžia mumis nepasirūpina”, bet faktas, kad pats visuomet pasirūpinsi geriau. Tik kaip sakiau įraše – reikia ir norėti savimi pasirūpinti. 90% žmonių dėl edukacijos trūkumo ar ko tiesiog nusispjaut apie ateitį ir pensiją.
Va cia tai naujiena, kad tie fondu valdymo mokesciai yra ANT virsau jau esamu ETF’o mokesciu. Kuo daugiau suzinai apie finansu rinkas, finansinius instrumentus ir panasius dalykus, tuo labiau supranti kaip lygioje vietoje yra uzdirbami milijonai, vien del to informacijos trukumo.
Nepaminėjote, jeigu ateis rusai, tai Lietuvos valstybės pensijos išnyks kartu su žmonių kauptais pinigais, o NT bus konfiskuotas/susprogdintas. Čia dar viena pensijų fondų rizika ir paskatinimas ją nutraukti ir neinvestuoti į NT Lietuvoje.
Grįžk į Delfį komentuoti 🙂
Tekstas labai maloniai susiskaitė. Apskritai tavo rašymo stilius visad super imponuoja. Taip pat, matosi, kad mėgsti žaisti su exceliukais (kaip ir aš) bei gauni gerą ego boost iš savo auditorijos edukavimo. Keep up the good work.
Aš asmeniškai rekomenduočiau absoliučiai daugumai pasilikti, neišsiimti ir nestabdyti kaupimo.
Neesu didelis valdžios nemėgėjas, tad „jie nieko gero mums nėra padarę” argumentas man nežaidžia. II pakopa yra būtent vienas iš pavyzdžių, kur bandė daryti gerai ir gavosi puse velnio. Gal nebūtinai man ar šio blog’o auditorijai (nors šiaip, turbūt padėjo kažkiek „raštintis” finansiškai, kai prasidėjo pirmieji II pakopos įtraukimai), bet vidutiniam piliečiui – tikrai super paslauga. Prisiminkime, kad ankščiau tokių „set up and forget” lengvai susetup’inamų ilgo kaupimo variantų su kasmėnesiniu papildymu gal nelabai ir buvo. O čia jis net automatiškai scale’ina nuo pajamų. Gražiai pastatyta sistema. Bankų valdymo mokesčių cap’ai irgi protingai sudėlioti.
Tie, kuriems akivaizdžiai finansiškai apsimoka išeiti iš II pakopos, patys tą žino. Manau II pakopoje tokių, jei ir yra, tai likę labai nedaug.
Viduriukas (kaip aš) gali žiūrėti į II pakopą, kaip saugesnę, tvaresnę pensijos diferenciavimo katilo eilutę. Nėra optimalu, bet netoli to, o ir sumos realistiškai nėra didelės. Pasilieku šitą variantą kaip priedą prie longerminių VWCE, Robur’ų, NT ir kitų rizikingesnių short-term žaislų.
Ai, kartais nuo karto vis užplaukia mintis gal sodybą prie draugų ar Porsche’ą nusipirkti. Nuginu, bet jei po 2, 5 ar 20 metų visgi materializuosis „you only live once” mentalitetas – tikrai ne iš II pakopos. Visi mes žmonės, kad ir kiek valios turėtume. Also – valios palaikymas irgi energiją kainuoja 🙂
Ačiū už komentarą. 🙂 Taip, kartais patinka pasiknaisioti temoje kai turiu laiko. Kaip ir sakiau – su II pakopa nėra nieko kategoriško. Jeigu patinka – puikiai galima tęsti, pats irgi turbūt kažkokia forma toliau dalyvaučiau (gal kurį laiką pakaupčiau, po to palikčiau), jeigu dabartinė valdžia nebūtų sau įsišovusi į koją ir praradusi mano pasitikėjimo. Set up & forget veikia, jeigu išties yra pamirštama, o ne kas 2 kadencijas vėl sugrįžtama ir kažkas keičiama (po ko, tu turi priiminėti sprendimą iš naujo). Mano labai trumpoje investavimo istorije – VWCE per IBKR man gaunasi labiau set up & forget nei pensija (tiek II, tiek III pakopa), nes ten nuolat kažkas keičiasi.
Ar nebutu logiska skaiciuojant tolesnio kaupimo scenariju, imti kad inesimai asmeninio kaupimo yra tolygus 60%, ka inesame i II pakopa? Nes pinigai i antra pakopa patenka pries mokescius?
manau, kad pinigai įnešami į II pakopą jau yra apmokestinti kartu su darbo užmokesčiu
Viena vieta neaiškiai parašyta.
Kai parodai, kad, pagal LB, realūs mokesčiai fondui gaunasi kokie 0.7, o ne 0.4.
Tai tas skirtumas 0.3 yra realūs papildomi išstatomi fondo mokesčiai, ar tik prislėpti mokesčiai ETF’ams (pasislepiantys grąžoje), apie kuriuos rašei praeitose pastraipose?
Geras klausimas, bet tiksliai ir pats nežinau. Laukiam kokio LB/Sodros vebinaro ar skaičiuoklės ir galima bus užduoti keletą man kirbančių klausimų.
Gera pastaba. Turėtų gautis nemažas skirtumas.
Aš irgi pasigedau, kad į II pakopą pinigai patenka prieš mokesčius. Skirtumai gale tampa didesni, jei investuoji pats tuos 3% po mokesčių susimokėjimo.
Iš luminor įrašo.
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas nuo asmens atlyginimo perveda jo darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
Labai gera pastaba ir šitą galimai prasileidau. Bandau dar suprasti tiksliai (pats nekaupiu, tai neturiu kaip patikrinti kiek įkrenta į Sodrą) ir atnaujinsiu įrašą jei tai tiesą.
Panašu, kad nevisai taip. Pensijos kaupimo procentas pridedamas prie VSD, tai techniškai tu sumoki tą sumą ne prieš mokesčius, o kartu su mokesčiais juos tiesiog pasididindamas.
Pvz., Individualios veiklos atveju, jei uždirbi 100.000eur per metus ir nurašai 30% ant išlaidų, gaunasi 70.000 apmokestinamųjų pajamų. Nuo jų turi mokėti 3 tipų mokesčius – GPM, PSD ir VSD. GPM ir PSD visada tokie patys, bet VSD mokesčio dydis priklauso nuo to ar kaupi II pakopoj ar ne:
GPM – 15% nuo apmokestinamųjų pajamų: 70.000 * 0.15 = 10.500eur
PSD – 6.98% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų: 70.000 * 0.9 * 0.0698 = 4398eur
VSD su II pakopa – 15.52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų: 70.000 * 0.9 * 0.1552 = 9778eur
VSD be II pakopos – 12.52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų: 70.000 * 0.9 * 0.1252 = 7888eur
Tai kaupdamas II pakopoj viso į rankas gautum: 100.000 – 10.500 – 4398 – 9778 = 75.324eur
Nekaupdamas II pakopoj viso į rankas gautum: 100.000 – 10.500 – 4398 – 7888 = 77.214eur
Suma kurią sumokėtum į antrą pakopą (3%, nevertinant valstybės paskatos): 9778 – 7888 = 1890eur
Skirtumas tarp į rankas gaunamų sumų vienu ir kitu atveju: 75,324 – 77,214 = 1890eur
Tai, kaip matom, į antrą pakopą pervedama suma yra tokia pati koks būtų skirtumas tarp į rankas gaunamų pajamų.
Tas 60% galioja tik III pakopai, kadangi tą sumą darbdavys perveda atskirai nuo tavo algos. III pakopos atveju gaunasi, kad tu, pvz., uždirbi tuos pačius 100.000eur ant popieriaus, bet darbdavys pagal jūsų susitarimą papildomai perveda, tarkim, 20.000eur į III pakopą. 100.000eur apmokestinami visais mokesčiais kaip ir anksčiau (tame tarpe ir II pakopos VSD), o 20,000eur – tik dalimi mokesčių, todėl gaunasi, kad realiai kaupimui gauni 1,6 karto daugiau nei tą pačią sumą gaunant su alga.
Taip, teisingai. 3% nuo brutto, tai by default dar padidėja grąža.
Mano modeliuotais atvejais didžiausias turtas visgi susikompaudino II pakopoje, nors atlygis yra kelis kart VDU. Tačiau aš taip pat NENORIU ANUITETO, todėl savo situacijoje dar papildomai modeliavau ir kitus variantus, kurių vienas man pasirodė gana patrauklus:
stabdyti II pakopą > permesti turtą į III pakopą, kuris mano atveju dabar yra ~30k > sudaryti naują sutartį II pakopoje ir rinktis papildomai toliau 1.5%VDU. Šiuo atveju sumažinsi turto kiekį atitenkantį anuitetui ir pasiimsi prieš pensiją be GPM`o turtą iš III pakopos.
Dar svarstau ir II pakopos pliusą, kad su aukštesnėmis pajamomis ir pakankamu laikotarpiu iki pensijos (mano atveju liko 22m) turėtų susikompaudinti gerokai maksimalų anuitetą viršijanti sumą (dabar yra ~64k, tačiau ji su metais kils, kadangi yra indeksuojama su pensijų dydžiais), virš kurios galėsi viską pasiimti.
Tačiau, kaip ir rašytojai minėjo, per dekadas dar bus visko, todėl negali būti tikras dėl GPM dydžio, lengvatų, pensijinio amžiaus, etc. O tai viską gali keisti į vieną ar į kitą pusę….
Labai gera idėja!
Man rods taip nepaeis. Kažkur skaičiau, bet dabar nerandu šaltinio, kad visą 100% sumos gali išsiimti tik jeigu nutrauki dalyvavimą. Nutraukti ir vėl naujai sudaryti dalyvavimą (lyg ir) nebus galimybės per tą 2 metų langą. Aišku, dabar pats mąstau – kaip tai būtų suadministruojama, nes gal aš atsiimsiu ir po 5 metų vėl norėsiu pradėti kaupti, tai neturėtų niekaip uždrausti.
Planas šiaip puikus, nes išskaidomi kiaušiniai tarp skirtingų pintinių. Man dar viena II pakopos problema, kad mano pajamos gana aukštos, tad dalyvaujant gana didelė portfelio dalis susikaupia būtent užrakintoje ir nuolatinių taisyklių pokyčių varstomoje II pakopoje.
Pakaupti iki kokių 50-100k aš net visai gal ir norėčiau.
O kas ivertina, kad sodros anuitetas numirus iki 80 metu sau pasilieka 25 proc jusu tureto kapitalo ( 2 anuitetas).
Anuiteto valdymo mokestis 2.5 proc
Infliacija…
Bekit is PF2 kur akys mato..
Kokie būtų skaičiavimai dirbant ant minimumo?
Lyg ir pateikiau įrašo gale. Jeigu alga žemiau 2,000 Eur (VDU), tuomet kaupti matematiškai labai apsimoka.
Sveiki.
Ar galėčiau išsiimti pinigus iš 2-OS pakopos,būdama pensijoje ir jau gaunanti išmokas 2-OS pakopos kiekvieną nėnesį?
Lyg ir ne. Kitoks ten mechanizmas – suėjus pensiniam amžiui, jūs įsigyjate anuitetą ir visa suma yra išskaidoma pamėnesiui, tad tokio kaip likutinio portfelio net nelabai lieka. Portfelis išnyksta, bet valstybė įsipareigoja jums mokėti X Eur/mėn iki kol esate gyva. 🙂
Siūlau ne numirti kol ne susigrąžino te ką sukaupę, stiprybės kovojant su valstybės sukčiais !
GPM manau ilguoju laikotarpiu garantuotai kils.
Dar kaip variantas būtų idomu skaičiavimas, jei iš PF2 pakopos išeini ir visą sumą iškart sudedi į PF3 pakopą.
Tai leistų išvengti GPM atsiimant <5 m. iki pensijos ar išėjus į pensiją.
Taip, šitas variantas ir man skamba neblogai.
tie ESG nera privalomi, Goindex neturi jokiu ESG, bet turi daugiau nei viena fonda, nes matyt yra reikalavimas, kad negalima i viena visko sukisti. Taip pat yra kalbos, kad gali priimti istatyma, kad dalis lesu privaletu buti investuota Lietuvoje, kas vel gi tiketina atsilieptu i blogesnius rezultatus pensiju fondo.
tiesa, as nesutinku, kad reikia lyginti su tokiu prastu rezultatu. savo excelyje primeciau 8% vs 8%, atimdamas mokescius ir panasiai. bet ivertinus, kad fondas pereina prie obligaciju, tai II pakopa siek tiek daugiau uzdirba, bet rizikos ir apribojimai per dideli tai sumai.
GPT pritaria kad 3 proc. Prieš mokesčius :
Į 2 pensijų pakopą pervedami 3% yra nuo bruto (prieš mokesčius) atlyginimo.
Paaiškinimas:
Jeigu tavo darbo sutartyje nurodyta, kad uždirbi, pavyzdžiui, 2000 eurų bruto, tai:
Į tavo pensijų sąskaitą bus pervedama 3% × 2000 € = 60 €.
Ši suma yra skaičiuojama nuo visos tavo prieš mokesčius gaunamos algos, ne nuo to, ką gauni „į rankas“.
Be to, 2 pakopos pensijų fondą taip pat papildo valstybė – perveda papildomus 1,5% nuo tavo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) Lietuvoje, o ne nuo tavo asmeninės algos.
Jei reikia, galiu paaiškinti ir apie 2 pakopos kaupimo modelių skirtumus („automatinis įtraukimas“, „atsisakymas“, „sustabdymas“ ir pan.).
Kitaip sakant, jei savarankiškai, tai pervedinėsi tik 3%*0.6=1.8%
Neatrodo kaip patikimas atsakymas, nes valstybė perveda ne 1,5% nuo tavo atlyginimo, o 1,5% nuo praėjusių metų vidutinio šalies atlyginimo.
Tai ar nors vienas žiūrėjote savo algos lapelį? Man tai tikrai perveda 3proc nuo popierinio atlyginimo… Plius valstybės paskata
man irgi taip atrodė, bet pažiūrėjau skaičiuoklę, pvz Sodros puslapyje https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle jei pabandysi pajunginėti su įmokomis į II pakopą ir be, pamatysi, kad visą papildoma suma, kurį pervedama į II pakopą atitenka darbuotojui, jei jis nedalyvauja kaupime.
pvz popierinis 2000
be 3%:
pensija: 8,72% 174.4 €
į rankas: 1265.12 €
su 3%:
pensija: 11,72% 234.4 €
į rankas: 1205.12 €
Oho, labai įdomus radinys, o dar ir Sodros puslapyje. Kol kas šitas šaltinis labiausiai ‘legit’. Aš jau nebežinau – tai gross’as ar nett’o nueina į II pakopą? Gal kas gali tiksliai pasižiūrėti savo algalapius ir palyginti su tuo ką rodo Sodros skaičiuoklė?
Panašu, kad abi pusės savotiškai teisios – pervedama 2 pakopai suma skaičiuojama kaip 3% nuo atlyginimo prieš mokesčius, bet GPM nuo jo vis tiek susimoki.
Savo algalapyje matau atskirą eilutę „Darbuotojo socialinis draudimas / iš jų pensijų kaupimo įmoka”. Joje yra suma, kurią pridėjus prie dabartinio atlyginimo „į rankas”, gautųsi atlyginimas „į rankas” (centas į centą) pagal Sodros skaičiuoklę, pasirinkus kad 2 pakopoje nekaupiu.
Imant tą patį pavyzdį 2000 eur prieš mokesčius:
* GPM: 2000 x 0,2 = 400 eur (tiek kaupiant, tiek nekaupiant)
* 2 pakopos įmoka: 2000 * 0,03 = 60 eur
* Atlyginimas „į rankas” kaupiant 2 pakopoje: 1150eur
* Atlyginimas „į rankas” nekaupiant 2 pakopoje: 1210eur, t.y. 1150 + 60
Tai nors ir visur rašoma, jog imama nuo gross (faktiškai teisingai, nes 3% nuimama nuo gross), bet finale iki II pakopos nukeliauja NETTO suma, teisingai suprantu? Man irgi taip atrodo žaidžiantis su Sodros skaičiuokle, todėl ir pirminius skaičiavimus taip atlikau, kad tiek į II pakopą, tiek į VWCE nukeliauja ta pati suma.
Truputį laužo smegenis man šitas reikalas… Bet aš suprantu taip: iki II pakopos atkeliauja 3% nuo GROSS atlyginimo (o ne 3% nuo NETTO), bet GPM mokesčio sumoki tiek pat, nesvarbu ar kaupi ar nekaupi.
Tai rezultate gaunasi (kas man buvo svarbiausia suprasti), kad jeigu kaupiant II pakopoje įmoka į fondą gaunasi 60 eur, rezultate man lieka 1150 eur. Jeigu nebekaupiu, į rankas gaunu 1210 eur. 60 eur kažkur investuoju savarankiškai -> lieku su tais pačiais 1150 eur.
Į II pakopą tikrai nueina gross’as.
Patikslinsiu – nueina gross’as, taciau mokesciai kas menesi nuskaiciuojami nuo pilnos atlyginimo gross sumos, iskaitant tai, kas pervedama i II pakopa. Kitaip tariant, atsisakius II pakopos, 3% nuo gross prisidetu kaip netto ismokos padidejimas, nes mokeciai siaip ar taip mokami nuo pilnos gross sumos.
Nu argi? Iškeliauja nuo algos tai gross’as, bet iki II pakopos atkeliauja netto. Okei, gal GPM’as nuskaitomas kažkur kitur, bet nesimėtant tarp šitų sąvokų, vienintelis man rūpintis dalykas, kad kas mėnesį investicijoms liekanti suma yra vienoda ar pasirenki kaupti 3% per II pakopą, ar savarankiškai tą pačią sumą nuo algos.
Aš čia tik bandau suprasti ar mano pirminiai skaičiavimai teisingi ir kol kas esu nuomonės, kad jie teisingi, nepaisant labai prastai (ir šiek tiek apgaulingai) aprašytų kaupimo taisyklių Sodroje ar kituose šaltiniuose.
Ar nebus skaičiuoklėje klaida skaičiuojant algą nekaupiant 2 pakopoje? (nes gaunasi kad tų 60 eurų neapmokestinama absoliučiai jokiais mokesčiais)
Bet kokiu atveju pagal skaičiuoklę kaupiant perveda 3 proc prieš mokesčius…
Puikiai susiskaitė… Bet kuriuo atveju norėčiau iš savo pusės pateikti kelis pastebėjimus.
Pagrindinis pastebėjimas būtų tai, kad atrodo nelogiška grąžos prielaida, t.y. daroma prielaida, kad PF uždarbis bus mažesnis ~1% + pritaikomi didesni mokesčiai. Kur buvo daromas PF grąžos palyginimas su VWCE, tai tame skirtume jau buvo PF tiek valdymo, tiek visi kiti mokesčiai. Plius norint lyginti su VWCE reikėtų imti tokį PF fondą, kuris max gerai seka pasaulio indeksą (pvz. Goindex). Sąkyčiau logiška būtų vertinti taip: jei darome rpielaidą, kad pasaulio akcijų grąža bus 8% (Net Return, t. y. jau po dividendų apmokestinimo), tai VWCE grąža bus 7,78% (8% – 0,22% TERas), tuo tarpu PF grąža bus ~7,2% (8% – 0.8% BARas). Su tokiais skaičiais tavo atveju likus PF po 35 metų būtų 58k EUR, pasitraukus 41k EUR.
Iš kitos pusės paie ką niekas nekalba plačiai, kad išeinant iš II pakopos, valstybės įmokėta suma pasikonvertuos i Sodros taškus, kurie ateityje pridės prie pensijos. Taško vertė kasmet yra indeksuojama, o pastaruosius 7 metus ji buvo indeksuojama +11,8% kasmet (panašiai kaip akcijų grąža). Be abejo, to ateityje nesitikėčiau, bet kad ir ten yra potencialiai tam tikra vertė. Ji nėra paveldima, jos augimas gali būti mažesnis nei akcijų grąža ir pan., bet tą irgi reikėtų vertinti.
Kai kalbama „su VWCE ar MSCI” – reikia suprasti, kad akciju dalys PF mazeja, kai zmogus sensta. Mainais mazeja(turetu mazeti) ir volatilumas. Lyginti obuoli ir arbuza nera visai teisinga.
Dar, ar is kur ta prielaida kad Goindex geriausiai seka indeksus. Cia nes pavadinime yra zodis „index” ar kad „geras bicas pasake ir TER mazas”? Cia gi nereikia dideliu mokslu atidaryti LB faila ir paziureti rezultatus (kurie, beja, rodomi po mokesciu)?
Ir prielaida kad geriausias indekso sekimas reiks didziausia graza? Galima gi be prielaidu – ziureti duomenys, kad ir LB.
Dabar kur as linkes pritarti. As irgi manau kad PF rezultatas, zmogui kuriam <45metu, nebus daug mazesnis nei viso pasaulio akcijos, ypac vertinant 1.5% nuo VDU.
Ir labai teisinga pastaba apie I pakoos tasku vertes indeksavima, jei iki pensikos gan toli, tai suveiks ne viena karta.
Na ir kas kad pervedama nuo algos ant popieriaus 3%, bet vis tiek finale tu pinigu tu negausi, bus neaiskus anuitetas arba galimybe pasiimti gabaleli pinigu (greiciauisia mazaja dali). Esme, kad tu nesi savo pinigu seimininkas, suprantu kad 90proc gyventoju toks variantas tinka nes jie nemoka elgtis su pinigais, bet tiems kas moka mano nuomone tai neadekvatus sprendimas. Gal valstybe po 20 metu sumazins anuiteta ir gausi neaiskia pinigu dali. Gal norint atsiimti kai busi 70metu uzdes mokescius tokius kad nekils noras net issiimti. Tai yra per didele rizika patiketi savo pinigus kazkam kas paskui nuspres uz tave kiek ir ko tau reikia.
Gal ne vieta politikai cia, bet kai matau zemaitaiti, grazuli atstovaujant lietuvius man baisu darosi jiems kazka patiketi.
mostelsiu publikai įvertinti savo planą.
mano alga maždaug lygi VDU, iki pensijos apie 30 metų.
1) nutraukiu II pakopą, išsiimu visas lėšas ir reinvestuoju savarankiškai;
2) iš naujo atsidarau II pakopą, kas mėnesį dedu 3 proc. nuo algos ir pasiimu 1.5 proc. valstybės paskatą;
3) naudojuosi numatomomis galimybėmis kasmet stabdyti kaupimą ir „prilaikau” sukauptas lėšas ties minimalia riba, kurią atėjus pensijai galima išsiimti vienu metu;
4) jeigu eigoje matau, kad suma viršys minimalią laisvo lėšų atsiėmimo ribą, pasinaudoju numatoma galimybe atsiimti 25% sukauptos sumos
tik va klausimas iškilo po šito 6nuliai rašinio. ar ta 1,5 proc. paskata ilgalaikiu laikotarpiu atperka didesnius valdymo mokesčius ir mažesnę PF grąžą?
Manau visai nebloga strategija. Panasu, kad as darysiu panasiai ir dar mastau apie atideta anuiteta. Bet cia kiekvienas turi skaiciuoti pats.
Sveiki,
Į II pakopą pervedami jau APMOKESTINTI pinigai. O pinigų dydis, kuris pervedamas, į II pakopa yra 3 procentai nuo altyginimo prieš mokesčius. Suvelta šiek tiek, bet gal ir buvo toks tikslas – suformuoti naratyvą, kad dalyvaudamas II pakopoje dar ir „ant mokesčių” sutaupai…
Galiu tik padėkoti tokiam žmogui už tokį info puslapį.
Būkite patriotiškesniu, be VWCE dar į kokius ES fondus įmeskite.
Niekur neradau paminėto fakto, kad sukauptą dalį virš 64k bus galima gauti kaip vienkartinę išmoką, o visi likę pinigai eina anuitetui. Bent tokią informaciją duoda Lietuvos Bankas (https://www.lb.lt/lt/kaip-bus-ismokamos-pensiju-fonde-sukauptos-lesos). Ir turbūt be GPM, šito iki galo nesuprantu.
Bet tada klausimas yra kaip apskaičiuoti galimus primokėjimus prie pensijos. Sodros skaičiuoklė (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/prognozuojamos_pensijos_skaiciuokle) duoda tokius rodiklius su 2000k atlyginimu į rankas:
– būsima bendra pensija 2057 metais – 2715 €
– ta pensija sudarys 36,8 € tuometinio mano atlyginimo
– iš tos pensijos 857 € bus pensijų fondo dalis
Tai klausimas yra ta pensijos dalis jau po galimo atsiėmimo ar ne? Nes bet kokiu atveju tai ne 100 €, o visai ženklus priedas. Bet net jeigu bus ir 100 € priedas, tai iš sukauptų 223k atsiėmus 159k bus galima apturėti tuos visus norimus didesnius įsigijimus.
36.8% atlyginimo, ne Eur 🙂
Sveiki, mano atveju jei lieku 2 pakopoi (skaičiavau su 7%) sukaupčiau ~100k anuitetas gautūsi 416€ per metus 5000€. Jei pirkčiau etf (su 8%) sukaupčiau ~76k. Tai jei aš nusiimu tuos 5k, like 71k man per metus vėl sugeneruoja tuos 5k ir mano mirties atveju pinigai nedingsta. Bandžiau visaip skaičiuot bet antra pakopa neapsimoka.
taisingai suprantu, is mano algos nuskaiciuojami pinigai i 2 pakuopos pensija. tapes pensininku is tos sukauptos sumos, kazkokia pinigu dalis bus pridedama prie pensijos.
tai jei pesijoje isgyvensiu tik 2 metus, tai didziaja pinigu dali nebeatgausiu?
o jei gyvesiu ilgai, tai pasibaigus 2 pakuopos sukauptems pinigams, fonda man nebemokes priedo prie pensijos?
mokės amžinai iki jūsų mirties. Tad gyventi ilgai apsimoka!
Jei mirsi iki 80 metu, tai anuitetui liks dovanų 25 proc.. plius anuiteto valdymo mokestis 2.5 proc ..
Lochatronas.