Kaip investuoti, kur investuoti – visa tai aprašau šitam blog’e, tačiau… tai nors ir svarbios, bet yra tik techninės detalės. Jas atlikus, galima turėti daugiau pinigų. Bet turtingu tampama ne excelyje, turtingu reikia tapti ir galvoje. „Ne piniguose laimė“ suprantu, kad gali skambėti gana ironiškai iš bičiuko, kurio anoniminio dienoraščio vienintelis tikslas yra tiesiog surinkti didelę pinigų sumą. Bet, mieli finansų broliai ir sesės, paklausykite savo močiučių. Tikrai ne piniguose laimė ir net ne jų kiekyje. Kas čia dabar bus – siūlysiu šešiųNulių koučingo sesijas ar grupines finansines gongų terapijas? Ne visai, bet noriu pasidalinti keletu random minčių apie pinigus…
Kadangi gastrolierius sugrįžo, tai reikia sėsti ir pasakoti. Na gerai, ne „reikia“, bet „noriu“. Bent jau taip galvoj darbus pozicionuot rekomenduoja visos psichologijos knygos. 😆 Po praėjusio įžanginio įrašo pasirodė, kad čia jūsų likę į valias ir kaip normaliam geram realybės šou, jums įdomu kas gi čia vyko su šio blog’o herojumi. O vyko tikrai daug ir visos temos persipynusios, nes tiek mano kelionės, tiek darbinė situacija, tiek šeimos vingrybės, tiek asmeninės ambicijos susiveda į tai, kad šiemet gana ženkliai keitėsi mano investicinė situacija. Bet tikiuosi pastebėjote, kad kaip tikram pasyvaus investuotojo dienoraštyje – investicinę situaciją keitė viskas, bet ne…
Nu kąąąą, velniai. Pasiilgot? 😜 Šitą įrašą kaupiaus suregzti nuo kokio liepos mėnesio, bet žinote, ta didelė gyvenimo skuba… Yep, prokrastinacija nutinka ir geriausiems. Bet kadangi čia švietėjiškas blog’as, tai pasiimkime visi klasikinikę gyvenimišką pamoką: Ką gali padaryti tuoj, nepasilik daryti rytoj. Nu ar kažkaip ten panašiai. Tiesą pasakius, prokrastinacija šiuo atveju įsimetė ne todėl, kad neturiu ką pasakyti, bet būtent todėl, kad turiu pasakyti tiek daug ir nežinau nuo ko pradėti. Na, ta klasikinė situacija, kai neskaitytų emailų situacija ant tiek bloga, kad tiesiog paleidi visą kontrolę ir sakai „ai, skaitysiu nuo naujausių, o jei kas nors rašė kažką…
Susiskaičiavau viščiukus ir uždariau 2022 metus. Viskas blogai. Rizikingos investicijos smuko, saugesnės investicijos smuko. Viskas raudona. Pelningiau būtų buvę pinigus po pagalve laikyt. Aišku, tada pastaruosius būtų rijusi beveik 20% metinė infliacija. Bet nu dabar ėdė ir infliacija, ir raudonuojantis Volstritas. Laikas keisti strategiją. Nauji metai, nauji ratai. Restartas. Tikiuosi nepatikėjot? Juk skaitote nuobodžiausią finansų blogą pasaulyje, kur, nepaisant ką iškrečia rinkos, aš visada elgsiuosi vienodai. Jokie nauji metai, jokie restartai ir jokie pasauliniai įvykiai kol kas nesikesina keisti mano finansinio plano – VWCE & chill, visus metus. 2022 palinkėjimas Atsiverčiau anų metų investicinę apžvalgą ir labai savim didžiuojuosi. Jums…
Ėjo gūdūs 2019-ieji. Dirbau mažame startupe su didelėmis ambicijomis. Po dar vieno minimalaus įmonės reorg’o iš specialisto tapau vadovu, atsakingu už kelis per skirtingas atsakomybes išsibarščiusius kolegas. Nei planavau, nei norėjau, bet nu kodėl gi ne, pagalvojau. Iššūkius aš mėgstu. Kaip ir pridera startupams be realių procesų, pirma paskelbėm pokyčius, jau ir į darbus kibau, o apie naujas sąlygas niekas nešneka. Planuota buvo paderint kažkada prabėgom, tik tarp kitko. Move quick and break things, kaip sakė Zuckerberg’as. Kontraktai kažkada ten vėliau. Na okey, pamaniau, mano derybinė galia nuo to tik sustiprėja. As you wish, miela valdyba. Po kelių savaičių prabėgom…