Po darbų ir visų veiklų grįžtame jau su tamsa. Vyturiai jau ir ryte keliasi su tamsa. Namuose momentais jau būna ir šaltoka, o savaitgaliais, vietoj aktyvesnių veiklų, jau po truputį norisi binge-watch’inti kokį praleistą serialų ciklą. Tai gali reikšti tik vieną – atėjo vienas blogiausių mėnesių Lietuvoje – spalis (blogesnis tik lapkritis, tai mūsų dabar laukia saldus duetas). O su spaliu ir naujas ketvirtis. Kaip žadėjau, savo finansų viščiukus skaičiuosiu tik kas tris mėnesius ir tai tik dėl šio blogo, nes tiesiog nieko ten tokio labai įdomaus nevyksta. Na, kol kas dar vyksta – išsivalymas. Po truputį naikinu pre-FIRE turėtas…
Pagalvojau, kad reikia oficialaus disclaimerio. Jūs skaitote nuobodžiausią finansų blogą pasaulyje. Kai pradėjau rašyti, o ypač su tokiu pavadinimu, galėjau natūraliai sukelti lūkesčius. Galėjote pamanyti, kad papasakosiu jums kažką ko nežinojote. Kad pasidalinsiu dar negirdėtomis investavimo priemonėmis, skandalingais akcijų pasirinkimais ar surasiu kokią akciją dar prieš hype’ą. Ir apie tai jums pirmiems papasakosiu šešiuose nuliuose. Deja. Kartoju ir nuolat kartosiu – aš investuoju nuobodžiai, pasikartojančiai, be emocijų ir be skandalų. Žinote, taip kaip ir reikia smulkiam pasyviam investuotojui. Todėl aš jau aprašiau beveik viską ką žinau ir ką realiai reikia žinoti apie techninę investavimo pusę. Na gerai, dar ne viską,…
Didelės įmonės CEO vasarą atostogaudamas Nidoje užėjo į vietinę kavinę atsigerti kavos. Viduje jis pamatė keletą staliukų, labai jaukią, namūdišką aplinką, už prekystalio kavą gaminantį ir su lankytojais juokaujantį vyrą – kavinės darbuotoją. Kavinė buvo pilna gyvybės – nusėsti staliukai, knygas skaitantys poilsiautojai, pusryčių blynais besimėgaujančios šeimos bei gyva, niekada nesibaigianti lankytojų eilė. Sulaukęs savo eilės, CEO užsisakė kavos ir už prekystalio dirbančiam vyrui pažėrė komplimentų dėl kavinės jaukumo, skanios kavos bei lankytojų srauto. Taip pat paklausė – kiek laiko ši kavinė jau veikia, norėdamas suprasti iš kur tokia sėkmė. Kavinės darbuotojas atsakė „Jau trečias sezonas kaip dirbame” CEO garsiai…
Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę” arba „vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per…
Kaip jau rašiau pirmoje šio įrašo dalyje – pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, o tai, kad eina vienas po kito. Todėl jeigu dar neskaitėte, rekomenduoju pradėti nuo įrašo apie pajamų valdymą. O išlaidas nuodugniai sekti aš pradėjau ganėtinai neseniai ir tą darau jau apie 10 mėnesių. Kiekvienas esame skirtingas ir kai kuriems žmonėms išlaidų sekimas yra ne tai, kad būtinas, bet tiesiog privalomas stabiliems finansams užtikrinti. Aš asmeniškai niekada nebuvau išlaidūnas. Niekada neturėjau vartojimo paskolų, nepirkau į kreditą ir tiesiog – natūraliai gyvenau pagal tuo metu gaunamas pajamas, o ne ateities lūkesčiais.…