Kas man yra finansinė nepriklausomybė?

Finansinė nepriklausomybė. Terminas, kuris be papildomo konteksto gali skambėti šiek tiek kaip amžina meilė, už jūrų marių ar koks kitas išsireiškimas, kurio tikslas yra nusakyti kažką didelio ir sunkiai pamatuojamo. Turbūt net nelabai pasiekiamo.

Susitikimą su draugais matyt ne nuo savo finansinės situacijos aptarimo pradedate? Ką jau su draugais, ar su žmona bent peržiūrite šeimos finansus? Na okey, mano blog’ą paskaito turbūt ta 1% top percentilė suaugusių, besidominčių asmeniniais finansais, tai jūs dar su kažkuo turbūt pasišnekate, kad ir anonimiškai forumuose. Bet idėją manau supratote – finansų tema visuomenėje yra stipriai mistifikuota ir už’tabu’inta, o millenialsai šiais laikais drąsiau šneka apie seksą nei apie pinigus. Kas sukuria daugybę mitų ir iškreiptą požiūrį į finansinę nepriklausomybę, dabar atgaunančią jėgas žiniasklaidoje dėl populiarėjančio FIRE judėjimo.

Todėl šiuo įrašu noriu numesti šydą nuo kelių mitų ir pasipasakoti ką finansinė nepriklausomybė reiškia man asmeniškai.

Kas yra finansinė nepriklausomybė?

Pagal apibrėžimą tai tiesiog situacija, kai pinigų turi tiek, kad visą likusį gyvenimą nedirbdamas vistiek padengtum visas savo išlaidas. Paprašius įvardinti šį skaičių, daug žmonių intuityviai sakytų turbūt milijonas eurų? 5 milijonai? 10 milijonų eurų?

Ir iš tiesų, vienam tai gali būti 200k, kitam 10 milijonų, bet vesdami mental accounting dažnas iš mūsų susikuria sau viziją, lyg ta finansinė nepriklausomybė yra visiškai nepasiekiamas tikslas. Todėl pasiduoda net nepradėjęs.

Bet svarbiausia dalis šioje kelionėje yra kiekvieno rankose ir tai yra išlaidos. Taip, daugiau uždirbti yra smagu, bet jeigu viską uždirbęs vistiek išleisi, netapsi nė kiek labiau nepriklausomas.

Viskas visada atsiremia į išlaidas.

Žinau, kad ši mintis nėra sexy, bet kuo mažiau mokėtinų sąskaitų turi kiekvieną mėnesį, tuo, pagal apibrėžimą, sparčiau artėji prie finansinės nepriklausomybės.

Išlaidos svarbiau nei pajamos

Paprastas pavyzdys, palyginkime 2 žmones, pradedančius nuo nulio.

1. Pirmasis uždirba 5k/mėn., bet aukšto statuso darbas turi savų išlaidų, kurios susideda apie 4k/mėn., tad santaupoms atsidedama apie 1,000 Eur/mėn. Labai solidi 20% taupumo norma ir dar rimtesnė absoliuti suma. Šis žmogus finansinę nepriklausomybę pasieks po beveik 37 metų.

2. Antrasis yra paprastas kuklus lietuvis, uždirbantis 1,000 Eur/mėn., bet neturintis nei prabangių hobių, nei žalingų įpročių, tad per mėnesį išleidžia apie 500 Eur, o santaupoms lieka kitą pusė atlyginimo – 500 Eur. Taip, labai agresyvi 50% taupumo norma, bet absoliuti sutaupoma suma yra 2 kartus mažesnė nei pirmojo asmens. Kada finansinę nepriklausomybę pasieks šis žmogus? Po 17 metų, arba daugiau nei dvigubai greičiau, nei pirmasis.

Šiuo pavyzdžiu norėjau tik pademonstruoti kiekvieno išlaidų svarbą.

Taip, suprantu, kad pavyzdžiai čia supaprastinti ir finansinė priklausomybė pati iš savęs neturėtų būti kaip aklas tikslas, nes visą jaunystę nugyventi vien tik taupant irgi menka laimė. Ir išties, galėdamas rinktis, net ir pamačius skaičiavimus, turbūt daugelis rinktųsi pirmąjį pavyzdį, nes už tuos 5,000 Eur/mėn. galima nugyventi daug smagesnį gyvenimą. Bet mano mintis, kad jeigu norisi ramiai miegoti naktį, nesijaudinant dėl savo finansinės situacijos, tą galima padaryti turint visiškai bet kokias pajamas, jeigu išlaidos valdomos pagal galimybes.

Kaip apskaičiuoti kiek man reikia?

Na, pabandžiau sudėlioti gražų excelį viešam naudojimui, bet galiausiai nusprendžiau nebeišradinėti dviračio. Internetas pilnas įrankių, o vienas paprasčiausiu iš jų yra šis kalkuliatorius.

Tereikia supildyti savo metines pajamas, metines išlaidas ir kalkuliatorius automatiškai paskaičiuos už kelių metų jau galėtumėte būti ramūs ir savo darbdaviui pasakyti adios amigos.

Be abejo, čia yra daroma keletas stiprių prielaidų:

• Kiek išleidžiate dabar, tiek išleisite ir metę darbą
• Akcijų rinkos augs kaip augo iki šiol
• Niekada neišsiimsite savo pradinės investicijos, o gyvensite tik iš grąžos

Tad tikrai nerekomenduoju šiuo įrankiu pasitikrinus, kad laisvė jau už 5.7 metų, 2026 metais prisistatyti pas savo bosą ir pasiųsti jį ant kelių raidžių. Ne, tai yra tik žaisliukas bendrai situacijai suprasti, o gilesnius skaičiavimus jau rekomenduočiau atlikti savarankiškai.

Ką man asmeniškai duotų finansinė nepriklausomybė?

Na, supratau kas ta finansinė nepriklausomybė, bet kas iš to?

Skeptikų nuomonė apie FIRE skamba maždaug taip:

„Save riboti per aukso amžių nuo 20 iki 50 metų, kad paskui be darbo gyventum skurde nuo 50 iki mirties“

Taip, gali susidaryti toks įspūdis, tačiau ši vizija nėra patraukli ir man. Finansinės nepriklausomybės aš noriu pagrinde tam, kad būtent tuos pačius darbo ar karjeros sprendimus aš ateityje galėčiau priiminėti pagal jausmą, o ne pagal pinigus.

Kaip minėjau, man šie kalkuliatoriai finansinę nepriklausomybę prognozuoja po 15-20 metų, tačiau aš jaunas ir karjerą planuoju bent 30-čiai metų į ateitį, bet jeigu paklaustumėte manęs kuo aš dirbsiu penkiasdešimties – neturiu nė žalio supratimo.

Nežinau kokios bus mano vertybės tuo metu, kaip atrodys pasaulis, kokia bus mano šeima. Tad jau šiandien priimu sprendimą tapti finansiškai nepriklausomu, kad ateityje galėčiau rinktis tai ką noriu.

Dalinė finansinė nepriklausomybė

Finansinė nepriklausomybė nėra būtina ir jeigu ji jums nepatinka, visą šį terminą galite mesti į šiukšlyną. Bet nuo pajamų kažką atsidėti, kaupti turtą ir planuoti ateitį yra būtina. Kodėl?

Aš dar toli gražu nesu finansiškai nepriklausomas, bet šiokį tokį finansinį raštingumą turėjau nuo studijų laikų. Niekada negyvenau nuo algos iki algos. Visuomet turėjau santaupų juodai dienai. Niekada neišleisdavau savo dar neuždirbtų pajamų perkant lizingu ar kreditine kortele. Tiesiog, buvau paprastas vyrukas, kuris gyvena pagal savo galimybes ir nors nei investuoja ar turi daug santaupų, naktimis miega labai ramiai.

Šis scenarijus eskalavosi per kelis darbus ir niekuomet neišleisdavau viso 100% savo algos, tad santaupos nors ir labai lėtai, tačiau augo. Su kiekvienu euru taupymo sąskaitoje, augo ir mano ambicijos bei pasitikėjimas savimi. Būtent tas pasitikėjimas sava situacija ir vedė mano karjeros progresą.

Šiuo metu dirbu visiškai pagal asmenines ambicijas bei vertybes sustyguotą darbą, maksimaliai awesome įmonėje. Jau pasiekiau savo labai kuklų „stažas vienoje įmonėje“ rekordą, bet darbas vis dar neatsibodo, turiu pilną iššūkių ateityje ir ambicijų nuveikti didelius dalykus. Gali būti, kad čia dirbsiu dar ilgai, bet svarbus faktas – niekada nebūčiau čia net atsidūręs jei ne dalinė finansinė nepriklausomybė, nes…

Net 2 kartus gyvenime aš išėjau iš darbo savo noru „į niekur“.

Tai yra, savo noru nutraukiau vienintelį pajamų šaltinį ir tapau bedarbiu. Tai tikrai nėra kažkas kuo didžiuojuosi ar reklamuoju, bet būtent ankstyvas finansinis raštingumas man suteikė šią privilegiją. Ir ne, aš toli gražu nebuvau finansiškai nepriklausomas. Pirmuoju atveju per visas sąskaitas teturėjau apie 6,000 Eur, bet kai išlaidos nesiekia 400/mėn., tai suteikia 15 gyvenimo mėnesių be algos.

Ir visai nesvarbu kokios būtų priežastys norint mesti darbą – tragiškas vadovas, nešvari įmonė, pervargimas, atsibodęs darbas, noras pakeisti karjeros trajektoriją ar tiesiog iškilęs gyvenimo prasmės klausimas. Reguliarus rūpinimasis savais finansais suteikia jums gyvenimiškų privilegijų ne kažkada po 30 metų, o jau šiandien.

Pabaigai

Kartok paskui mane: aš noriu finansinės nepriklausomybės.

Ne tam, kad nedirbčiau ir 20 metų gulėčiau pleže išvertęs bambą. Bet būtent tam, kad dirbčiau. Ne bet ką ir ne bet kam kas moka algą. O dirbčiau pagal savo vertybes bei įsitikinimus. Kad ir kokie jie būtų po 30-ties metų.

Labai tikiuosi, kad aš šioje kelionėje ne vienas, nes tik finansiškai nepriklausomi ir ambicijų kupini žmonės gali padaryti Lietuvą a better place to live.

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.