Aš esu šioks toks energ-idiotas. Bendrai energetika nesidomiu, kaip sektorius man jis neįdomus, net nelabai žinau kiek elektros sunaudoju kiekvieną mėnesį, tačiau vistiek kažkaip mano radare sugebėjo atsirasti nutolusių saulės jėgainių idėja. Idėja mane pagrinde užkabino dėl aplinkosaugos pusės – kaip tikras vakarietiškas hipsteris noriu mažinti savo pėdsaką žemėje ir, tiesiog gyvenant bute Vilniaus centre, neįsivaizdavau, kad tai yra įmanoma. Juk saulės kolektoriaus ant namo stogo nepasistatysiu (nors, pasirodo, ir tai yra įmanoma, tik vargas derinantis su kaimynais). Bet pasirodo lietuviai pažangi tauta. Pala pala, šeši nuliai, gal ir įdomu, bet čia juk blog’as apie finansus, prie ko čia ta…
Pradėjus dalintis savo investicine kelione labai greitai sulaukiau komentarų, kad mano pasirinktas ilgalaikis investavimas į vieną vienintelį ETF’ą nors ir techniškai teisingas, nu bet jau baisiai nuobodus. Koks įdomumas kiekvieną mėnesį persimesti tą pačią sumą į savo brokerį ir kiekvieną mėnesį už visą sumą nusipirkti tą patį investicinį vienetą, džiaugiantis tiesiog vidutine pasaulio akcijų grąža? Teisingas atsakymas – jokio. Tai yra tiesiog transakcinis higieninis veiksmas, tik vietoj asmeninės higienos, pasirūpinu asmeniniais finansais. Visai kaip dantų valymas, indų plovimas ar sėdimosios nusivalymas pabuvojus ant tualeto. Ar tikrai tame reikia ieškoti kažkokios intrigos ir pasitenkinimo? Bet… auga nauja jaunų investuotojų karta (įskaitant…
Didelės įmonės CEO vasarą atostogaudamas Nidoje užėjo į vietinę kavinę atsigerti kavos. Viduje jis pamatė keletą staliukų, labai jaukią, namūdišką aplinką, už prekystalio kavą gaminantį ir su lankytojais juokaujantį vyrą – kavinės darbuotoją. Kavinė buvo pilna gyvybės – nusėsti staliukai, knygas skaitantys poilsiautojai, pusryčių blynais besimėgaujančios šeimos bei gyva, niekada nesibaigianti lankytojų eilė. Sulaukęs savo eilės, CEO užsisakė kavos ir už prekystalio dirbančiam vyrui pažėrė komplimentų dėl kavinės jaukumo, skanios kavos bei lankytojų srauto. Taip pat paklausė – kiek laiko ši kavinė jau veikia, norėdamas suprasti iš kur tokia sėkmė. Kavinės darbuotojas atsakė „Jau trečias sezonas kaip dirbame” CEO garsiai…
Lietuviai myli nekilnojamą turtą. Na žinote, kažką fizinio, kažką ką galima paliesti. Pagal Lietuvos banko 2019 namų ūkių apklausą, net 12.3% lietuvių investuoja į NT. Sakau NET, nes pavyzdžiui į įmonių akcijas ar investicinius fondus investuoja atitinkamai po 5% apklaustų namų ūkių. Paklausykit atidžiai – tik kas dvidešimtas namų ūkis tiesiogiai perka vertybinius popierius! O man, gyvenant savo burbule, kartais atrodo, kad nėra prasmės ir šiam blogui, nes visi jau viską žino. Bet užmetus akį į LB tyrimus, reali situaciaj kiek kitokia. Ką namų ūkiai veikia su likusiais pinigais paprasčiausiai pateikta VŽ santraukoje, bet spoiler alert – 40% apklaustųjų santaupas…
Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę” arba „vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per…