Tema nėra smagi, bet nesmagiau būtų daug metų sunkiai kaupti kaupti, o po to visos santaupos atitenka valstybei, o ne jūsų vaikams. Tad rugsėjį aiškinausi kas vyksta su mano investicijomis man numirus. tl;dr; – jeigu nesusitvarkysi higienos, palikimo artimieji gali ir nesulaukti. Tad tame įraše atskleidžiau, kad minimali finansų higienos priemonė – kasmetinis laiškas žmonai, mamai, tėčiui, broliui, draugui ar kažkam kuo pasitiki. Net nebūtinai tam, kuris gaus palikimą, bet kažkam kas gali sekti instrukcijas ir susigaudyti internetuose. Laiškas ne tam, kad atskleistum prisijungimo vardus ir slaptažodžius (nėra saugu) ar net sumas, o bent tam, kad jie žinotų kur tų santaupų…
Metų galas natūraliai kviečia apžvelgti praėjusius ir investicijos ne išimtis. Tai ir tradicinis viešas įrašas jums, ir geras pusdienis man viską susižiūrėti, susivesti, įsivertinti ir apsirašyti. Tikras investuotojo dienoraščio įrašas, suteikiantis galimybę po laiko sugrįžti ir įsivertinti mąstymą ir praeityje padarytas klaidas. Labai rekomenduoju jums panašų procesą praeiti ir neturint blog’o – į kokius užrašus ar su antra puse. Šiaip – šie metai gavosi labai keisti tiek rinkose, tiek ir mano gyvenime. Turėjau nelabai pastovias pajamas ir labai svyruojančias keistas išlaidas, tad taupyti sekėsi labai nekaip, bet reflektuojant už visus metus tas vaizdas dar neatrodo taip tragiškai. Rinkose vyko keisti…
Na ką, baigėsi mano VWCE & chill katino dienos su vienu ETF’u. Bent jau laikinai. Per sukąstus dantis, metams baigiantis, statau pirmąjį gyvenime tokio dydžio Sell order ir parduodu apie 30% turimų VWCE vienetų (apie 100k Eur) tam, kad nelaukiant rinkų, šiek tiek perbalansuočiau savo portfelį pats. Tai jau aktyvus veiksmas, šiek tiek išdarkant rinkos svorius savo portfelyje. Ir patikėkit – mielai būčiau jo nedaręs ir toliau ramiai gyvenęs su vienu ETF’u. Bet keisti laikai reikalauja veiksmų. Tam, kad toliau galėčiau miegoti ramiai. Pasyvaus investuotojo dogmų neišsižadu, toliau investuosiu pasyviai ir vienintelis mano norimas pokytis – sumažinti JAV ir kelių…
2025-ųjų pradžioje pagaliau įsigaliojus Investicinei Sąskaitai (IS), parašiau ankstyvą įrašą, mėgindamas surinkti visą tuo metu viešumoje esančią patvirtintą informaciją apie IS. Ne viskas tada dar buvo aišku, bet, vertinant retrospektyviai, logiką surašiau gana teisingai. Kažkiek po to įrašo pasklido “gandas”, kad būtina turėti vieną tarpinę IS namų banke ir kolektyviai su kolegomis komentaruose bandėme išnarplioti VMI pateiktą informaciją, kur tuo metu buvo palikta labai daug vietos interpretacijoms. Nesijaudinkite, sakė mums VMI. Iki metų galo tikrai viską išaiškinsime iki galo ir bus pilna naudingų resursų šia tema. Na va, metų galas – o aiškumo tikrai kiek daugiau, bet informacija ir toliau…
Pastaruoju metu sukasi daug minčių apie pinigus. Aišku yra etatinės mintys – kaip uždirbti daugiau, kur investuoti, bet dabar pasirodė ir kiek kitokių – kas man iš tų pinigų? Žinoma, gal čia depresyvus tamsus lapkritis, gal gyvenimo branda ir, sakysite, pagaliau jaunuolis pradeda suprasti, kad ne piniguose laimė ir pagaliau baigsis taupymai, bei prasidės gyvenimas. Bet! Kad ne piniguose laimė aš jau dėsčiau prieš du metus (labai geras įrašas, rekomenduoju), o prieš cielus 5 metus per gyvenimo infliaciją jus bandžiau įtikinti, kad šiaip pinigų niekada nebus gana, tai kas čia dabar tokio kitaip? Turbūt nieko labai naujo, tiesiog per gyvenimišką…