Keitėsi metų laikai. Pandemija lyg ir baigėsi, bet spėjo vėl prasidėti. Finansų rinkose milžiniškas ralis, keitėsi brokerių sąlygos, visi influenceriai nenustoja kalbėti apie infliaciją. O šešių nulių kaip nėra, taip nėra. Gana simboliškai – praėjo lygiai 6 mėnesiai nuo mano paskutinio 6 nulių įrašo. What the actual fuck, ane? Dingau. Ne todėl, kad pasibaigė turinys. Net ne todėl, kad pasibaigė įkvėpimas. Labai paprastai tariant – ištiko gyvenimas. Bet, prisiduodu, kad gyvenimas ištiko tik šešių nulių turinio kūrime. Asmeninėse investicijose viskas važiuoja lygiai ta pačia vaga, tiesa kiek akseleruota. Tuo ir žavi mano pasirinkta pasyvaus investuotojo į plačiai diversifikuotą ETF’ą strategija.…
Aš mėgstu knygas. Jau bene 10 metų perskaitau bent po 10 knygų per metus, kelis paskutinius metus skaičius artėjo prie 20-25 per metus, o karantininiai metai sumušė visus rekordus – per metus perskaičiau 50 knygų. Žinoma, ne skaičiuje esmė. Neturiu speed reading skillsų ir nebandau maksimizuoti bei suefektyvinti šio savo pomėgio, tad apie tai neklauskite. Didžiausias mano lifehack’as, padėjęs 2x ar net 3x padidinti perskaitomų knygų kiekį buvo Kindle įsigijimas. Taip, jausmas ir man turbūt fainesnis vartant fizinius lapus, bet Kindle’as atneša žymiai daugiau galimybių. Matote, problema su fizine knyga yra ta, kad ją dažniausiai skaitai vieną. Aš su Kindle’u…
Pagaliau. Pagaliau baigėsi tie pražūtingi 2020-ieji. Taip vienareikšmiškai sakyčiau jei prieš pusantrų metų nebūčiau atradęs Baltic Mustache įrašų ir forumo. Kažkur kažką investavau ir anksčiau. Bet realiai savo finansus į rankas suėmiau tik atradęs šią lietuvių šeimą ir bendruomenę už jos. Dabar, nors metai ir tikrai pražūtingi pasauliui, finansine prasme man jie buvo ypatingai geri. Taip, rinkos tai krito, tai augo, bet čia nuo manęs viskas priklauso mažiausiai, tai kasmet priimsiu bet kurį scenarijų. Kaip bus, taip bus. Kas mėnesį investuosiu į ETF’us ir tiek žinių. Tačiau kas tikrai priklauso nuo manęs – tai finansinė disciplina. 2020-ieji buvo pirmieji pilni…
Didelės įmonės CEO vasarą atostogaudamas Nidoje užėjo į vietinę kavinę atsigerti kavos. Viduje jis pamatė keletą staliukų, labai jaukią, namūdišką aplinką, už prekystalio kavą gaminantį ir su lankytojais juokaujantį vyrą – kavinės darbuotoją. Kavinė buvo pilna gyvybės – nusėsti staliukai, knygas skaitantys poilsiautojai, pusryčių blynais besimėgaujančios šeimos bei gyva, niekada nesibaigianti lankytojų eilė. Sulaukęs savo eilės, CEO užsisakė kavos ir už prekystalio dirbančiam vyrui pažėrė komplimentų dėl kavinės jaukumo, skanios kavos bei lankytojų srauto. Taip pat paklausė – kiek laiko ši kavinė jau veikia, norėdamas suprasti iš kur tokia sėkmė. Kavinės darbuotojas atsakė „Jau trečias sezonas kaip dirbame” CEO garsiai…
Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę” arba „vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per…