Prasisuko mano pokyčių periodas. Kadangi rašiau, kad svarstau pirkti naują būstą, po to rašiau, kad jau nusipirkau, tai pridera užbaigti istoriją informuojant, kad pagaliau pardaviau ir senąjį butą. 🏠 Sakau pagaliau, lyg nebūčiau sulaukęs 20 skambučių per savaitę ir preliminariai sutaręs dėl sandorio per 3 dienas. Vilniaus centro mažų butų likvidumas. 😜 Tai oficialūs galvos skausmais kaip ir baigėsi. Dabar beliko smulkmė – per 30 dienų susikrauti visą šeimos turtą ir atlaisvinti patalpas naujakuriams. Labai nekantrauju įsikraustyti į naujus namus, bet jaučiu fizinį skausmą galvojant kaip reikės iškrauti kiekvieną stalčių, kiekvieną spintelę ir įvertinti ar tikrai šito vis-dar-kaip-naujo, bet morališkai šviesmečiais…
Labas! Po šito įrašo mano „IEŠKOMAS” nuotrauka galimai kabės bankų valgyklose, bet ai… Jei turi būsto paskolą – klausyk įdėmiai. Pameni, čia ta pati paskola, kurią prieš keletą metų užsikarei ant kaklo trisdešimčiai metų? Ta, kurios įmoka nekukliai išbrango per pastaruosius metus ir jau netgi pradėjo truputį užknisti. Pasirodo, ši paskola gali ir mažėti. Apačioje vienas trumpiausių mano įrašų. Paprastesnės instrukcijos su pinigais vargu ar kur gausite, o šio įrašo efektas daugeliu atveju vistiek matuojamas tūkstančiais eurų. Tl;dr; versija Instrukcija: Parašyk savo bankui laišką, kad sumažintų tau būsto paskolos maržą. Viskas. Instrukcijos pabaiga. Apie bankų maržas Bankų maržos varijuoja tiek…
Parašius apie išlaidų Big3, nemažai skaitytojų prašė pasidalinti kaip aš optimizuoju ar life-hack’inu šias kategorijas. Tai yra – būstą, maistą ir transportą. Va čia tai papuoliau, galvoju. Nors higieną jaučiuosi susitvarkęs, bet tikrai kažkokių grandiozinių idėjų nesu įgyvendinęs. Savo nuomonę turiu, bet ji labiau ant jausmo pastatyta. Tai yra, niekada nesėdėjau ir negooglinau kaip gyventi optimaliai ar teisingai. Nelabai skaičiavau labiau apsimoka nuomotis ar pirkti būstą. Nelabai ir vertinau namų statymus ar remontus. Kaip gyvenu, labiau taip gavosi eigoje dėl mano asmenybės, tad prašau nevertinkite šio įrašo kaip mokslinio darbo. Bet juk reikia #kaškąrašiti, tai tikiuosi naudos bus. Taigi, pakalbame…
Taupymas yra kaip keiksmažodis. Taupai, reiškias save riboji, gyveni nepritekliuje, kažko sau neleidi. Na, bent jau toks požiūris pastebimas visuomenėje. Žiū, tik kas nors prakalbo apie investavimą ant paprastos lietuvio algos – reiškias pastarasis stipriai taupo, save riboja ir apskritai, vardan orios senatvės, paleidžia geriausias jaunystės dienas vėjais.
Bet yra būdas išvengti šio keiksmažodžio. Įmonės tą suprato jau seniai. Juk jokiais būdais nepamatysite antraštės “Telia valdyba nusprendė 3 metus intensyviai taupyti”, nes pasirodo nori perpirkti kitą įmonė. Ne! Juk įmonės netaupo, jos – optimizuoja kaštus.
Kaštų optimizavimas. Magiški du žodžiai, po kuriais gali tilpti tiek daug. Ir masiniai atleidimai, ir perteklinio autoparko atsisakymas, ir ofiso dydžio vertinimas, ir nenaudojamų faksų utilizavimas ir t.t. Juk optimizuoti kaštus logiška – kokio velnio mokėti už kažką perteklinio, kas nekuria vertės įmonės akcininkams?
Tai va, aš labai panašiai mąstau ir apie asmeninius finansus bei taupymą. O mes juk suaugę žmonės, galime neišsikalinėti ir atvirai naudoti tą keiksmažodį iš T raidės. Tad pakalbėkime apie taupymą.