Kur padėtos lietuvių pensijos?

Tavo močiutė turi ETF’ų. Lažinamės? Susipažinus su asmeninių finansų ir ilgalaikio investavimo taisyklėmis, pirmiausia sužinai, kad 99% aktyviai valdomų fondų nesugeba aplenkti SP500 indekso. Todėl dažnas mūsų, investuotojų, nusprendžia savo pensija rūpintis savarankiškai privačiame portfelyje, net nesidairant į pensijos fondų pusę. Gal ir teisingai, nesiginčysiu. Aš pats papildomai pensijai kaupiu tik dėl per darbdavį gaunamos lengvatos, pats papildomai neprisidedu ir, matyt, neprisidėčiau. Argumentacija paprasta – pensijų fondai (PF) atrodo skirti tiems, kas apie finansus nieko nesupranta ir neturi disciplinos nei daryti reguliariems pervedimams, nei brokerio sąskaitai atsidaryti. Tuomet taip – kažkur kaupti reikia, tiks ir II ar III pakopa. Tačiau…

Kodėl pinigų niekada negana?

Ar atsimenate studentavimo laikus, kai visą mėnesį pragyventi galėjote už 500 litų? Taip, buvo šioks toks nepriteklius, na, bet išgyventi pavyko. Dabar su tais pačiais 150 Eur nelabai ką nuveiksi ir sakysite man – bet juk infliacija!!! O aš atsakysiu, kad taip, iš dalies kalta pinigų infliacija, bet didžioji dalis atsakomybės krenta ant kito tipo infliacijos – gyvensenos. Gyvensenos infliacija, tarptautiniuose žodynuose žinoma kaip lifestyle inflation, yra reiškinys, kai augant jūsų pajamoms, auga ir išlaidos. Na, čia turima omenyje, kad jeigu studentavimo laikais galėjote dalintis kambariu su kitu žmogumi, tai pasiekus tam tikrą amžių jau net bendra laiptine su kitais…