Pensijos III pakopa – fondų valdymo mokesčiai, rezultatai ir kada verta dalyvauti
Kad jau pradėjau cackintis su tom pensijom, tai nusprendžiau pribaigti temą pilnai parašydamas ir apie III pensijų pakopą bei ką nusprendžiau ten daryti (ir jau atlikau veiksmus).
Visiškai nesigaudantiems tarp tų pakopų, trumpas reziume paprasta mirtingųjų kalba:
I pakopa – čia ta normali valstybinė pensija, kurią tau nuo algos nuskaičiuoja darbdavys kiekvieną mėnesį ir vis susimąstai “už ką aš čia tiek atiduodu”. Na, atiduodi, kad kai bus 70 metų toliau kas mėnesį kažką gautum iš valstybės. Sodra.lt gali pasitikrinti kiek taškų ten jau prisikaupę ir teoriškai gali pasiskaičiuoti kiek euriukų į sąskaitą kas mėnesį gausi už tuos taškus.
II pakopa – čia jau įdomesnė sistema, kur pats pasirenki dalyvauti ar nedalyvauti, bet vistiek nuskaičiuoja nuo algos, už tave investuoja ir sulaukus senatvės nuperką tau anuitetą ir prideda amžiną (kol gyvas) injekciją prie I pakopos pensijos. Šitą irgi gauni pamėnesiui ir, geru atveju, taip ir gyveni iš šių dviejų pakopų, lyg toliau gautum algą. Nors nieko labai neveiki ir tiesiog atlieki pensininko kryžiaus žygius – binzinėji kasdien per skirtingas parduotuves priklausomai nuo to kur kurią dieną akcijos geriausios. Plačiau apie II pakopą jau esu rašęs.
III pakopa – šio įrašo tema ir arčiausiai ‘užsieninių’ pensijos sistemų (401k ir kitų) ką turime, tik padaryta gana kreivai. Tai jau pilnai savanoriška sistema, kur pats nusprendi kiek kaupti, kokiu dažnumu ir ką veikti su sukauptais pinigais pasiekus pensinį amžių. Tai lyg tavo privatus investicinis portfelis, kurį valdai per valstybės sukurtą aparatą. Esu anksčiau aprašęs apie investavimą per darbdavį.
Trumpai apžvelgsiu III pakopą, kokios jos savybės, kam ji naudinga ir ką aš kaip šešiNuliai nusprendžiau su ja daryti.
III pakopos pliusai bei minusai
III pakopą beveik nužudė neseniai panaikinta GPM lengvata, tačiau iš anksčiau sutartis turintys toliau gali ja naudotis. Bet kokiu atveju, keletas privalumų išliko ir toliau.
| Pliusai | Minusai |
|---|---|
| GPM lengvata kaupiant per darbdavį | Aukšti fondų valdymo mokesčiai |
| GPM lengvata dar 10metų turint iki 2025m. Sudarytą sutartį | Prasti fondų rezultatai |
| Nulis mokesčių atsiimant 5 metai iki pensijos | Ribotas investicinių krypčių pasirinkimas ir tik 5 fondų valdytojai |
| Apsauga nuo savęs paties, užšaldant dalį portfelio iki senatvės (kas tuo pačiu yra ir minusas) | Nepastovi ir besikeičianti pensijų sistema ir su ja susijusios lengvatos |
| Pensija peveldima | |
| Galima viską atsiimti anksčiau laiko, sugrąžinus panaudotas lengvatas |
Reziume, noriu tik papildomai akcentuoti – Nr. 1 investavimo būdas Lietuvoje, lenkiantis net savarankišką investavimą į ETF’us yra kaupti III pakopoje per darbdavį.
O toliau jau prasideda interpretacijos ir galima “pritempti” pagal kiekvieno norus.
Aš noriu apžvelgti keletą aspektų ir pasidalinti savo išvadomis bei pasirinkimu.
III pakopos fondų valdymo mokesčiai
Lietuvos bankas kas ketvirtį skelbia III pakopos fondų rezultatus bei mokesčius, tai gali pasirodyti, kad viskas labai aišku – pasitikrinti, ir investuoji kur pigiausia.
Deja, čia ne iki galo pilna istorija, o tik kiekvieno fondo “tikslas” ir maksimali vertė, bet kai kurie šiuo metu gali taikyti maksimalią vertę, kai kurie mažesnę. Kaip mane informavo 6nuliai reddit’e – realybei suprasti reikia tikrinti kiekvieno III pakopos fondo pagrindinės informacijos dokumentą (PID) ir jame gali rasti tikslius kiekvieno fondo kaštus.
Taip, tikrai – reikia eiti į kiekvieno website’ą, kažkur ten giliai susirasti prisegtus dokumentus ir kiekvieno fondo dokumente susirasti tikruosius valdymo kaštus.
Laimei, jūs turite mane. Tai prasiėjau ir surinkau man aktualių ir išskirtinai tik 100% į akcijas investuočių III pakopos fondų valdymo mokesčius. Surikiavau juos eilės tvarka nuo mažiausių:
| III pakopos fondas | Tikrasis valdymo mokestis | Šaltinis |
| Luminor tvari ateitis index | 0.60% | PID dokumentas |
| SEB Index. Klimato ateitis | 0.62% | PID dokumentas |
| Goindex pasaulio akcijų | 0.90% | PID dokumentas |
| Artea Ambicingas Index 16+ | 1.04% | PID dokumentas |
| Swedbank Pensijos fondas 18+ | 1.06% | PID dokumentas |
| SEB pensija 18+ | 1.17% | PID dokumentas |
| Artea Ambicingas 16+ | 1.56% | PID dokumentas |
| Luminor ateitis 16 – 50 | 2.1% | PID dokumentas |
| Artea Ambicingas Active 16+ | 2.33% | PID dokumentas |
Kaip matote, valdymo kaštai skiriasi kartais ir turint paskutinį Artea fondą su 2.33% jūs turbūt labiau išlaikote Artea smokingus nei kaupiate savajai pensijai.
Aš iki dabar turėjau Artea Ambicingas 16+ su 1.56% valdymo mokesčiu ir toliau realiai rinksiuosi iš Goindex pasaulio akcijų (0.90%), Artea Ambicingas Index 16+ (1.04%), Swedbank Pensijos fondas 18+ (1.06%).
Artea, nes dabar ten turiu. Swedbank, nes naudojuosi tuo banku kasdieniams dalykams. Ir Goindex, nes tai naujas startupėlis su mažiausiais kaštais ir pasyvia filosofija.
Kodėl ignoruoju pirmuosius du? Nes tai ESG green-washing’o fondai, kurie ilguoju laikotarpiu, esu tikras, smarkiai underperformins platų visų akcijų indeksą, nes investuoja į pseudo-tvarias įmones.
Tačiau kaštai kaštams – svarbu ir kokią grąžą generuoja kiekvienas fondas.
3 pensijų pakopos fondų grąža
Grąža susižiūrėt jau kiek lengviau, nes Lietuvos bankas šią taip pat skelbia kas ketvirtį ir ten daug istorijos bei tikslūs duomenys.
Blogoji naujiena – daugelis indeksinių pasyvių fondų yra labai nauji, tad visiškai neturi istorijos.
Aš iki šiol turėjau Artea Ambicingas 16+, kuris per 15 metų generavo 7.80% metinę grąžą. Labai neblogai. Jo jaunesnis brolis – pasyvus Artea Ambicingas Index 16+, buvo paleistas tik prieš 9 mėnesius, tačiau turi ant 0.5% mažesnius valdymo mokesčius.
Žinant ką žinau apie aktyvius investuotojus ir kaip jie per ilgąjį laikotarpį nesugeba aplenkti indekso, galiu tik spėti, kad pasyvus indeksinis fondas su labai panašia struktūra per 15 metų gali pasirodyti dar geriau.
Swedbank per 3 metų istorija atrodo neblogai, Goindex per 1 metus irgi kol kas atrodo gerai.
Įlindus į klimato fonsu – SEB duomenų LB nepateikia, o Luminor jie kažkaip su klaida, bet SEB PID’e matomas toks atsilikimas:
Aš tik noriu pabrėžti, kad čia nesąmoningai milžiniškas atsilikimas nuo savo pasirinkto indekso. ETF’ų atveju mes kalbame apie 0.1-0.3% atsilikimą, tai šie ESG pensijų fondai sugeba atsilikti po 5% kasmet.
Goindex atveju atsilikimas yra apie 0.5-0.7%, aišku istorija dar labai trumpa, bet nuteikia pozityviau.
Aktyviai valdomų fondų skirtumas nuo lyginamojo indekso yra užprogramuotas visuomet būt didesnis, tad Artea Ambicingas 16+ (mano dabar turimas fondas) fiksuoja tokius skirtumus nuo pasirinkto lyginamojo indekso:
Variacija nuo 0.2% per metus iki pilnų 4% metinių. Labai išsimėtę ir tai nėra gerai, bet čia taip bus neišvengiamai ir kuo aktyviau valdomas fondas (tai yra, vykdo daug pokyčių reaguojant į rinką), tuo didesnis bus tas atsilikimas.
Kokį III pensijos pakopos fondą rinktis?
Aš pats, būdamas ilgalaikio VWCE & chill investavimo šalininkas, rinkčiausi tik iš mano jau minėtų trijų:
- Goindex pasaulio akcijų fondas
- Artea Ambicingas Index 16+
- Swedbank Pensijos fondas 18+
Čia net surašyta prioriteto tvarka, kur Goindex, nepaisant trumpos istorijos, atrodo geriausias variantas tiek dėl kaštų, tiek dėl rezultatų, tiek dėl pasyvumo filosofijos.
Ką aš padariau su III pakopa?
Primenu, kad anksčiau agresyviai kaupdamas per darbdavį šiuo metu turiu apie 30k Eur lėšų III pakopoje ir sprendžiu ką su jomis daryti.
Tačiau, kadangi jau turiu egzistuojančią sutartį su Artea (buvusiu INVL/Šiaulių banku), man kol kas lengviausias sprendimas pasirodė tiesiog pasikeisti Artea Ambicingas 16+ fondą (1.56% TER) į Artea Ambicingas Index 16+ (1.04% TER), taip susimažiant valdymo kaštus ir permetant savo apie 30k turimų eurų portfeliuką į pasyvų indeksinį pensijos fondą.
Kaip? Prisijungiau prie Artea savitarnos ir tiesiog suspaudaliojau kelis mygtukus (Pensijų fondų sutartys –> Pensijų fondo keitimas).
Toliau stebėsiu Goindex rezultatus (kai atsiras bent 3 metų vidurkiai) ir eigoje, tikėtina, jeigu labai negrybaus, persimesiu viską pas juos. Kol kas dėl paprastumo ir menko skirtumo – palieku Artea, nes grąža abiejų neaiški, o valdymo mokestis skiriasi tik ant 0.14%.
Papildomas veiksmas, ką nusprendžiau atlikti tik dabar – kasmet įmesiu po 1.5k Eur į III pakopą, taip dar 10 metų atgaunant GPM’ą (tuomet reikės primesti tik 1200 Eur iš savų), taip maksimaliai išnaudojant dar 10 metų galiosiančią lengvatą.
Į III pakopą žiūriu kaip į papildomą, tik realiai pensijai skirtą kišenę, kurią dar 10 metų kažkiek papildysiu, o po to paliksiu compoundintis iki pensinio amžiaus.
Žinoma, toliau investuosiu savarankiškai per IBKR į mūsų mylimą VWCE ir chillinsiu.
III pensijos pakopos fondai vs. ETF?
Paėmiau LB ataskaitą 2024.12.31 ir palyginau rezultatus su VWCE ETF’u. Šiaip bet kokius rezultatus galima pakreipti kaip nori išsirenkant skirtingus atskaitos taškus, bet imdamas metų galą kaip atskaitos tašką, tikiuosi lyginu obuolius su obuoliais. Jeigu prasta mano metodologija – rašykite.
Reziume – per 1 metus žinoma niekas neaišku ir čia papuolėm ant augimo metų, per 3 metus jau pradeda matytis atsilikimas, o per 5 metus atsilikimas jau 2% metinių.
Tas 2% metinis skirtumas per 30 metų pavirsta į 50% suminį atsilikimą bendram portfeliui ir vietoj sukauptų 150k, III pakopos rezultate esate su 100k. (pradedant nuo 0 ir investuojant po 100 Eur/men).
Tai skirtumas labai ženklus, bet didelių išvadų negalim daryti, nes neturime ilgesnių pasyviai valdomų III pakopos fondų rezultatų → Goindex ar Artea index.
Bet norint reziumuoti, panašu, kad neturint lengvatos, nelabai yra priežasčių kodėl reikėtų pradėti kaupti III pakopoje dabar nuo nulio.
Kada apsimoka dalyvauti III pakopoje? šešiNuliai nuomonė ir reziumė.
- Jeigu turi galimybę kaupti per darbdavį – būtinai kaupk, tik atsakingai pasirink pasyviai valdomą fondą.
- Jeigu sudarei sutartį prieš 2024.12.31 (net ir dabar nekaupiant) – kaupti visai apsimoka, pasirenkant pasyvų indeksinį fondą, taip išskaidant savo investicijas. Bet čia skonio reikalas pagal situaciją.
- Jeigu turi jau pakaupęs lėšų III pakopoje, bet kaupti nebenori – būtinai pasikeisk fondą į vieną iš pigesnių variantų paminėtų aukščiau ir palik ramybėje.
- Jeigu nieko neturi ir dabar nekaupi – nelabai matau logiškų priežasčių pradėti kaupti III pakopoje dabar, panaikinus lengvatą.
- Tačiau, jeigu nori kaupti – rekomenduoju kaupti viename iš trijų mažiausius valdymo mokesčius turinčių fonde (o dar geriau, viename iš pilnai pasyvių Artea arba Goindex).
Reziumė
Aš turiu ir kapitalo prabangą, ir žinių kaupti tiek III pakopoje, tiek savarankiškai, tiek dar visur kitur.
Diversifikacija yra nemokami investavimo pietūs ir diversifikuodamas tiek finansinius instrumentus, tiek metodus, tiek platformas – jaučiuosi daug ramiau ir išskaidau lėšas skirtingiems poreikiams.
Taip, VWCE lenkia ir toliau lenks III pakopos fondų rezultatus, tad mano 70-80% portfelio visuomet išliks ten, tačiau turėti atskirą kišenę kur kaupi tik pensijai – nėra blogai.
IBKR esančias lėšas aš sau leisčiau panaudoti pradedant naują verslą, primesti perkant naują būstą ar panašiai, kai tuo tarpu III pakopoje esančios lėšos yra psichologiškai užrakintos mano oriai senatvei (nors ir realiai pasiekiamos, bet neįsivaizduoju savęs išsi’cash’inant III pakopą perkant būstą).
Kaip visad, įtraukiant mano mamą į pavyzdžius – ji kaupė, kaupia ir toliau kaups III pakopoje, nes tai puikus set up & forget mechanizmas investavimo pradinukams. Tai suteikia kas mėnesį investuoti be visų sunkių registracijų į įvairias keistas platformas, automatiškai, ir į gana padorų finansinį turtą. Aš tik užmetu akį į jos turimus fondus ir karts nuo karto atlieku optimizacijos pokyčius, bet šiaip jai – puikus produktas. Kaip (turbūt) ir 90% likusių lietuvių.
Koks skaitytojų verdiktas dėl III pakopos – kaupėt, kaupiat, toliau kaupsite?
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 6,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇
Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus ats
Pas mane tas pats. Tokia kaip mini diversifikacija gaunasi, ir dar bus ta 10 metu GPM lengvata galios, tai kol kas planas yra iki tiek ir mesti. 3 pakopa pas mane sudaro tik 8% portfelio, pagrindas irgi VWCE.
Paminėtasis tarp favoritų „Ambicingas Index 16+” taip pat remiasi investicijomis į ESG. Citata iš fondo aprašymo: „Bent 80 % yra suderintos su aplinkos ir socialiniais (ESG) ypatumais (atitinka 8 str. pagal SFDR).”.
Aš pats kaupiu „SEB klimato ateitis” ir esu 3 p.p. pagrinde dėl dviejų priežaščių:
a) gyvenu iš B klasės pajamų, tai čia tokia „alternatyva” kaupti „lyg SODROS” pensiją;
b) dėl tos pačios GPM lengvatos, kuri dar tęsis 10 m.;
Tik man klausimas, kodėl taip neigiamai vertini ESG fondus? Nemanai kad vienaip ar kitaip, net ir žiūrint ilguoju laikotarpiu, didelė dalis investicijų ir didžių įmonių tiek USA, tiek EU (o kuo toliau, tuo labiau ir likusiame pasaulyje), vienaip ar kitaip vis tiek stengsis pakliūti po ESG apibrėžimu ir investicijos automatiškai nueis į perspektyviausias kompanijas? Net žiūrint dabar, praktiškai visos TOP USA įmonės, apart kelių, vis tiek patenka po teigiamu tvarumo reitingu, tai realiai anyway investuoji į TOP akcijas 🙂 Ir tie 20% galimai sąmoningai ir palikti investuot į kitas TOP įmones, kurios kaip ir profitable, bet ESG reitinge neperformina
Šiaip gerai sakai. Artea Ambicingas Index 16+ taiko į MSCI ACWI Select Screened Index (EUR), kai SEB klimato ateitis taiko į Solactive ISS ESG Developed Markets Climate Transition. Iš pirmo žvilgsnio, abiejų TOP10 holding’ai identiški, tai gal ir veltui nurašiau tuos SEB/Luminor tvarumo fondus. Bet neturiu paskyros nei SEB, nei Luminor, tai vien dėl to nesvarstyčiau.
O šiaip – labai palaikau ESG įmones ir tikiu, kad jos augs, bet noriu būti neutralus investavime ir joms augant, jos vistiek sudarys didelę dalį mano portfolio. Specifiškai investuoti į jas yra šios toks stock-pick’inimas ir tiesiog bandau to išvengti bei turėti exposure į kuo tikriausią bendrinę rinką.
Jau spėjau pasikeisti po Tavo straipsnio į Artea Ambicingas Index 16+ 😀
ar blogai padariau? 😀
Neee, aš ir pasikeičiau ir palikau, čia vienu ypu sutaupai virš 0.5% metinės grąžos tarp Artea fondų be darbo. Naujos paskyros kurtis SEB’e ar Luminor’e aš tikrai nenoriu (o ir nepanašu, kad verta).
Tai, kad tas Artea Ambicingas Index 16+ labai jau skurdžiai performina palyginus su Artea Ambicingas 16+, o juo labiau su tavo išpeiktu dėl komisinio Artea Ambicingas Active 16+. Nuo metų pradžios pastarasis uždirbo 5,12%, o Index viso labo 0,75%. Su tokiais skirtumais net ir 2,33% komisinis yra bereikšmis.
Index’inis sukurtas 2024-10, tai bet koks rezultatų lyginimas yra kol kas bereikšmis. Aš žiūrėjau tiesiog į kiekvieno sudėti ir lyginimąjį indeksą.
Lyginimas „nuo metų pradžios“ (2025-01-01) nėra bereikšmis, nes abu fondai jau pilnai funkcionavo ir turėjo vienodas sąlygas.
Nu ne vienodas. 😀 vienas prieš 2 mėnesius atidarytas ir, kad suformuotų savo indeksinį portfelį turi balansuoti/supirkinėti vienetus bandant atkartoti pasirinktą lyginamąjį indeksą. Nenoriu ginčytis, koks man skirtumas, bet nu nežiūrėkite į šitas grąžas Lietuvos Banko, o patikrinkite kas tiksliai yra kiekviename naujai paleidžiamame fonde.
Pvz. Artea Index seka MSCI ACWI Select Screened Index (EUR) ir jo sudėtis matosi čia bei man klausimų nekelia.
Trumpalaikys nuokrypis nuo rezultatų, aš neabejoju, yra dėl fondo jaunumo ir tiesiog timing’o kada pirko vienetus naujam fondui.
Artea Ambicingas Active 16+ metinė graža per paskutinius 2, 5 ar 10 metų buvo bent 1% didesnė nei kitų fondų, kas jiems leidžia imti didesnį administravimo mokestį… Tai nežinau ar dabar verta keisti. Dar reiktų pažiūrėti kas sudaro norimą parduoti fondą ir naują perkamą fondą. Gal sakykim naujame All Time High visame kame..
Ar trečia pakopa nuskaito nuo gross atlyginimo ir jį meta į fondą, ar nuskaičiuojamas net atlyginimas? Gali būti, kad klausimas prastas, nes dar nelabai pagaunu pats.
Galvoju kaupt per darbdavį papildomai, nors ten jis tą kaupimą vadina gyvybės draudimu, nžn ar čia tas pats. Kol dirbi išsiimti negali, bet spėju nereiktų mokesčių jokių mokėt ir galimai dar gpm lengvatą pritaikytų.
Jei i trecia pakopa investuoji pats, tuomet tai darai jau gaves atlyginima i rankas po mokesciu. Jeigu inestuoji per darbdavi, tuomet lesos yra pervedamos pries mokescius. Del sios priezasties ivestavimas i III pakopa yra geriausias imanomas variantas. Jeigu tik turi galimybe, rekomenduoju pasinaudoti.
todėl ir vadinu „kreivoka III pakopos sistema”, kai sąlygos sukurtos LABAI GEROS, bet dabrdaviai tingi užsiimti sutvarkant keletą dokumentų. Mano galva, nuo tam tikto darbuotojų skaičiau ar pajamų lygio, turėtų būti privaloma sukurti šią galimybę darbuotojui. Va tada tai užboomintų 3 pakopa ir lietuvių laikomas turtas fonduose. 🙂
Apskritai, apie apie pasirinkimą kaupti per darbdavį turėtų spręsti darbuotojas, ne darbdavys.
Aš kai dirbau vienoj iš didelių įmonių, tai buvo 3% nuo mano atlyginimo prieš mokesčius iš manęs ir 3% nuo atlyginimo prieš mokesčius prideda darbdavys. Tai man gaudavosi, kad apie 60-70eur tik mažesnė alga, bet apie 200eur į mėn pervesdavo į fondą.
Kitur esu girdėjęs, kad tiesiog sutaria sumą prieš mokesčius paskirti III pakopai. Tai priklauso nuo tavo darbdavio sistemos.
Čia gal apie Danske? Nes deja jie gross algą perveda. Taip, prideda savo 3%, bet taviškiai 3% yra net alga, ne gross.
skamba kiek keistai, nes pagal įstatymus per darbdavį keliauja nuo GROSS, tai jeigu Danskej keliautų nuo NET ir jie skelbtų, kad patys prideda 3%, tai čia šioks toks melas, nes turbūt nukeliautų 3% nuo gross (ir kokie 5% nuo NET) ir jiems tereiktų „pridėti” +1%. ;D
Pasirinkau tokia pat strategija: investuoju per GoIndex, pervedu 1500 EUR kasmet, ta darysiu iki kol galios GPM lengvata. Tuomet paliksiu augti ir daugiau nejudinsiu. Visgi tikiuosi, kad lengvata bus pratesta.
Deja, nepavysta ikalbeti darbdavio leisti investuoti per juos.
Ačiū už pasitikėjimą ir sveikinu su geru – paprastu ir efektyviu – pasirinkimu!
Jei galime padėti Jums, kad darbdavys padarytų galimybę jums gauti ir darbdavio įmokas (sutinku, kad tai yra absoliučiai efektyviausias būdas jums – pati didžiausia mokesčių lengvata!), prašau, parašykite mums į info@goindex.lt ir mielai pasikalbėsime su jūsų darbdaviu bei padėsime su techniniu pasiruošimu (kuris, išties, gana paprastas).
Linkėjimai!
III pakopos pensijai pradėjau kaupti 2024 gruodį (specialiai pasirašiau sutartį, kad pasinaudot lengvata) Swedbank. Iki pensijos dar 25 metai. Ar verta pereiti į GoIndex (jei tai apskritai įmanoma padaryt išlaikant lengvatą)?
Pereiti įmanoma ir lengva, tereikia susipildyti prašymą. Ar verta sprendžiat jūs, aš tik pateikiau info įraše ir šiek tiek savo nuomonės. Kliaujantis dabar turima info, goindex’e turėtų sukapsėt daugiau eurų. 🙂
Patvirtinu, kad pereiti iš vieno III pakopos pensijų fondo į kitą (pvz. iš Swedbank į Goindex) labai lengva ir pereidamas jūs išlaikote visas lengvatas, kurias turėjote jūsų ankstesniame fonde.
Tereikia sudaryti naują III pakopos sutartį pvz. Goindexe, išsisaugoti naująją sutartį ir į savo seną bendrovę parašyti laisvos formos laišką, kad prašote visas santaupas iš pvz. Swedbank fondo perkelti į Jūsų naująją sutarti (nurodykite Nr.) Goindex fonde ir pridėkite tos naujos sutarties kopiją. Kad būtų greičiau pagrįsti lengvatų klausimus, jei VMI kažkada jų turėtų, rekomenduoju taip pat turėti išsisaugojus pačią pirmąją (jūsų pavyzdyje Swedbanke 2024 gruodį sudarytą) sutartį. Gal ir neprireiks, bet geriau ją turėti prie savo dokumentų, jei prireiktų pateikti VMI.
Hm. Tai kad bet kurio iš šių fondų turto valdymo mokesčiai didžiuliai. Gale sieks keliasdešimt K…tai yra fondų valdytojų duona. Kam reikalinga 2-3 pakopos? Tiems kas nesidomi investavimu ir neturi laiko tam. Tada taip, teks susimokėti ir labai brangiau.
Dalinai sutinku, bet na juk nėra taip juoda arba balta. Susimoki už patogumą, nes nereikia kurtis paskyrų užsieniniuose brokeriuose, o atgal gauni ir automatinius nuskaitymus, ir pavedimus be jokių transakcijos mokesčių, ir užpirkimus be jokių trading fees. Jeigu spėjai – gauni dar ir GPM lengvatą, o jeigu nespėjai – gauni lengvatą nemokėti GPM’o prieš pat pensiją. Ir pašalini daug elgsenos rizikos, kas atsiranda pačiam investuojant ir praleidžiant mokėjimus, parduodant dėl panikos ir panašiai.
o jei turi sutarti 3 pakopos is seniau, pervedineji po 15×12 = 1500. bet esi nedirbantis, gpm lengvata vistiek galima pasinaudoti?
jei gyveni lietuvoje ir kasmet deklaruoji mokesčius (kad ir nedirbantis), tai, žinoma.
ačiū
Kas šios įmonės marketingui negerai su fantazija?
> Artea Ambicingas 16+
> Artea Ambicingas Index 16+
> Artea Ambicingas Active 16+
Būtų labai logiška įsteigti dar bent porą naujų fondų, kad jau ne tik klientai, bet ir jie patys nesuprastų, kas yra kas…
> Artea Ambicingas Index Active 16+
> Artea Ambicingas Active Index 16+
😀 sutinku, mane irgi nervino jau net įrašą rašant
Klausimas straipsnio autoriui – kodėl tu savarankiškai investuodamas dedi į VWCE, o ne į pvz. SPYY, kurio TER yra 10 bps mažesnis?
Super surašei, labai naudinga. Ačiū už tuos visus paskutinius pensijų pakopų įrašus 😉
nes man labiau patinka Vanguard’as ir VWCE. 🙂
TER nėra būtinai svarbiausias aspektas, daug svarbiau tracking difference (TD), pasiskaityk apie pastarąjį. Visi ETF’ai tau tik pasižada tobulai atkartoti pasirinktą indeksą (ACWI ar FTSE All World), bet jiems nebūtinai idealiai pavyksta.
Pvz. WEBN vs. VWCE gali pasižiūrėti čia. Ir taip, WEBN naujas, todėl nėra istorijos ir dėl naujumo ir mažo fondo dydžio pernai TD buvo net 0.4. Tai gali sutaupyti 0.15% ant TER (0.22% vs 0.07%), bet praknisti 0.4% ant TD. Tiesa, šiuo atveju WEBN outperformino indeksą ir išėjai į pliusą, bet tokios variacijos tu nenori nei į vieną pusę. Norime tiesiog idealaus indekso atkartojimo metai iš metų, ką Vanguard’as sugeba daryti jau labai ilgai su visais savo fondais.
O jeigu manai, kad turėti tobulą track record kaip Vanguard’o su VWCE ( 0.00 variacija) yra lengva, tai tikrai ne. Pvz. kitus World indeksus sekantys ETF’ai su labai dideliais fondo dydžiais vistiek nuolat atsilieka tai 0.2, tai 0.3 nuo pasirinkto indekso ir per ilgus metus tai stipriai akumuliuojasi.
O visa kita apie fondo steigėjų filosofiją, istoriją sujungiant fondus ar mažinant fees tai čia skonio reikalas.
Ačiū už pasidalinimus, geri argumentai. Kas liečia TD, tai 0 yra pavyzdinis rezultatas, o dar geriau rasti tokių all world ETF (be jokių filtrų), kurių longterm avg TD yra neigiamas ir TER yra kuo mažesnis. Ir tokių yra, pvz SPPW, bet čia World be EM dalies. Na bet čia jau labiau detalės prasideda, kurių ir daugiau yra (bet per ilgą kaupimo laikotarpį jos gali lemti visai apvalius skirtumus).
Dar kartą ačiū už gerą straipsnį! Lauksime tęsinio apie paties sprendimus III pakopoje, jei rastum kaip dar geriau pasidaryti.
O kaip manai jeigu tėvam 50+ ir jie kaupia II pakopoje ilgą laiką, ar apsimokėtų jų portfelius perkelti į III pakopą, tam kad sulaukus pensijos galėtu visus pinigus pasiimti iškart? Niekaip neapsisprendžiu ar perkelti juos ar ne, patys nelabai pateisina tos II pakopos nes argumentas – jog visų pinigų iškart neatgaus…
Panašų klausimą žinok pats sprendžiau ir panašaus amžiaus tėvai, tai nusprendžiau palikti juos II pakopoje. Ai, nėr jiems į naudą gauti penkiaženklę sumą vienu ypu ties 65-70 gimtadieniu. Elgsenos rizika – arba išsileis, nedaskaičiuos, arba tiesiog laikys cash’ą sąskaitoj, kurį suės infliacija. II pakopos mėnesinė išmoka po to bent jau indeksuojama ir auga. 🙂
O jeigu II pakopoj prisikaups didelė suma, tai virš berods 65k vistiek galima bus nusiimti. O ir šiaip dar prieš pensiją 25% leidiama bus nusiimti vieną kartą, tai pvz prieš pat įsigijant anuitetą dar lieka atviros durys, jeigu norisi kažkokios apvalios sumos automobiliui ar remontui ar kažkam.
Tai mano logika tokia kol kas su tėvais. 🙂
Iš kur info, kad 1) mėnesinė išmoka indeksuojama, ir 2) kad vienu you galima nusiimti, jei sukaupiama pakankamai daug (kad ir 65k.)? Čia labai svarbūs dalykai.
Iš Sodros.
1) Ar kas mėnesį gausiu tokio paties dydžio pensijų anuiteto išmokas?
Pensijų anuitetas negali mažėti. „Sodra“ užtikrina, kad kas mėnesį mokamo pensijų anuiteto dydis būtų toks pats. Už pensijų anuitetus gautas lėšas „Sodra“ investuoja, kad uždirbtų papildomas pajamas, todėl ateityje pensijų anuitetai ateityje gali būti didinami iš paskirstyto pelno. „Sodra“ yra biudžetinė įstaiga, todėl visas uždirbtas pelnas turi būti paskirstytas pensijų anuitetų gavėjams.
2) Lentelė po 4 punktu „Kokias išmokas galiu pasirinkti už pensijų fonde sukauptas lėšas?”
Abu atsakymai iš čia: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/pensiju-anuitetu-mokejimas
Goindex idėjiškai skamba gerai, bet gal kas galėtų paaiškinti, kodėl jie (rekvizitų duomenimis) jau kelis metus iš eilės daro arti milo nuostolių ir turi tokią įdomią akcininkų struktūrą?
– 14 Lietuvos piliečių
– 8 Lietuvos įmonės
– 2 užsienio fiziniai asmenys
– 17 užsienio įmonių
geri klausimai, tai pakartojau juos Facebook’e goindex atstovui
Pagaliau radau kelias minutes atsakyti į šį komentarą bloge, nes @šešiNuliai atkreipė dėmesį FB, kad toks klausimas užduotas. Esu vienas iš Goindex bendraįkūrėjų, tai galiu pakomentuoti – pakartosiu, ką jau atsakiau į panašius klausimus FB.
Valdymo įmonė – tai ne tas pats, kas pensijų fondai. Pensijų fondų rezultatai atnaujinami ir skelbiami viešai kasdien ir duomenų matyti, kad mūsų pensijų fondai daugelyje kategorijų uždirbo vienas geriausių investicijų grąžas klientams. Tai nenuostabu. Fondų strategija paprasta ir aiški. Kaštai – vieni mažiausių, o kai kuriose kategorijose – patys mažiausi rinkoje. Ir mes nuolat ieškom galimybių jos dar sumažinti. O valdymo įmonė (UAB Goindex) yra pensijų startuolis, kuris pagal verslo planą užtruks apie dešimtmetį vykdydamas aktyvią plėtrą, marketingą ir klientų pritraukimą ir, natūralu, nebus pelningas, kol pasieks mastą. Ir ta plėtra vyksta sėkmingai (pernai ir šiemet į Goindex II pakopos fondus perėjo daugiau klientų, nei į bet kurio kito valdytojo – LB statistika). Manau, kad įmonė dar nebus pelninga bent keletą metų ir tai normalu. Pvz. Vinted, pirmasis Lietuvos milijardinis startuolis, užtruko, berods 13-14 metų, kol pasiekė pirmus pelningus metus. Pensijų fondų valdymas – irgi ilalaikis verslas ir mūsų akcininkai irgi puikiai supranta, kad investuoja labai ilgam ir jokio greito pelno nesitiki. Pensijų fondų klientų santaupoms ir jų grąžai taip pat jokios įtakos nedaro, kiek valdymo įmonė uždirba pelno ar nuostolio – pensijų fondų turtas yra visiškai atskirtas nuo valdymo įmonės turto.
Goindex didžiausi akcininkai yra įmonės įkūrėjai – Jonas Iržikevičius, Gintautas Lukošius, Aivaras Abromavičius, Henrik Karmo ir aš. Ir dar yra virš 30 finansinių investuotojų – verslo angelų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir kitų šalių (nemaža dalis jų turi asmenines/šeimos holdingo įmones, per kurias vykdo investicijas į startuolius ir kt. – tai jas ir matote akcininkų sąrašuose). Išties esame turbūt vienintelė pensijų fondų valdymo bendrovė, kur galite užsukti į ofisą ir sutikti bei pasikalbėti su pagrindiniais įmonės savininkais, užduoti jums rūpimus klausimus. Pabandykite šį pratimą atlikti užėję į bet kurių mūsų konkurentų ofisus. 😉
FB diskusijoje dar kai ką išsamiau paaiškinau, bet drąsiai klauskite, jei kas nors domina papildomai – pasistengsiu pakomentuoti ir čia.
Sveikas, Marijau,
Dėkui už atsakymą. Nesakau, kad čia pensijų fondo nuostoliai, suprantu, kad valdymo įmonės. Tik vistiek man truputį keista ir įdomu, kaip *tiek* jų susikaupia. Nesu specialistas, žiūriu labai buitiškai ir paviršutiniškai, pvz., viena obligacijų fondų valdymo įmonė (kur Tautvydas) turėjo gal tik pirmus nuostolingus metus. Kuo pensijų fondų valdymo įmonės veikla iš esmės kitokia pagal kaštus? Gal ir ne mano reikalas, aišku 🙂
Kitas nesusijęs dalykas – tiek agresyvūs kalbinimai parduotuvėse… Ar nemanot, kad atrodo nerimtai tokiai veiklai, kaip pensijų fondai? Ar skaičiuojat, kad ten tokios geros konversijos, kad apsimoka sužaisti ant prestižo praradimo? Sorry, bet net su IGD pardavėjais neturėjau tokių nesmagių patirčių.
Šiaip sėmės veikloje, nuo Gimnazijos alumno 🙂
Sveikas, Mindaugai! Smagu gauti linkėjimus nuo Gimnazijos alumno! 🙂
Mes praktikuojame atvirumą (ne deklaratyviai, o realiai), tad stengiamės klientams – esamiems ir būsimiems – viską, kiek galėdami atviriau paaiškinti. Tad pasistengsiu ir į šiuos klausimus. Tik pabandžius praktiškai arba gerai žinant pensijų kaupimo bendrovės (PKB) veiklą ir jos reguliavimą įmanoma suprasti kokio tai lygio kaštai. Kas nėra bandęs, nustebtų, kiek daug yra reikalavimų – ir kapitalo, ir visokių AML, KYC, GDPR, SFDR, NIS2 and what not… Reikalavimų, o su tuo ir būtinų kaštų, yra ženkliai daugiau PKB, nei kelis informuotiesiems investuotojams ar pan. skirtus investicinius fondus valdančiai įmonei. Tad pensijų fondų valdymas kaip verslas – neišvengiamai, labai ilgalaikis. O kadangi fiksuoti kaštai nuo pat pradžių yra dideli, reikia greitai augti ir tą mes ir darome (jau antrus metus iš eilės esame aiškiai greičiausiai auganti PKB – pas mus pereina daugiausiai klientų iš kitų PKB). Bet spartus augimas irgi reikalauja papildomų kaštų. Tad visiškai normalu, kad PKB pirmą savo veiklos penkmetį ar pan. dar nematys pelno, maždaug tiek laiko reikia investuoti į šią veiklą, pelnas ateis vėlesniais metais.
Dėl klientų pritraukimo. Mes turime gerą klientui produktą. O mūsų konkurentai turi gerus platinimo tinklus – filialus arba draudimo agentų tinklus. Tai ką daryti, kad apie mūsų siūlomą gerą produktą sužinotų kuo daugiau potencialių klientų? Mes privalome stengtis būti visur, kur yra dideli mūsų potencialių klientų srautai – renginiuose, prekybos centruose ir kitur. Atsiprašau, jei papuolė koks įkyrus ar nepakankamai profesionalus konsultantas. Visko gali pasitaikyti, bet daug dažniau girdžiu gerus atsiliepimus iš klientų, kad jie gavo kokybišką, profesionalią konsultaciją apie pensijos fondus iš mūsų darbuotojo ar atstovo. Labai daug širdies ir darbo įdedame, kad mūsų konsultantai suteiktų kokybiškas konsultacijas ir aš asmeniškai manau, kad jie konsultuoja geriau nei daugelis bankų vadybininkų.
Ar darbdaviui yra svarbu kokį fondo valdytoją turi ? Tarkim jeigu šiuo metu investuoju į III Pakopą per invl su darbdavio paskata ir sugalvoju pereiti į goindex. Ar išlaikau darbdavio paskatą, ar darbdavys būtent su kažkuriuo valdytoju yra pasirašęs sutartį ir tu teoriškai esi pririštas.
Man rods darbdavys sudaro sutartį tiesiogiai, bet dėl šito paklausk geriau arba savo HR’o, arba goindex prieš darydamas pokyčius.
Iš tiesų, darbdavys sprendžia, kokį duoti pasirinkimą darbuotojams, kurios pensijų bendrovės fonduose gali kaupti ir gauti darbdavio įmokas. Pačiam darbdaviui visiškai nesunku sudaryti pasirinkimą darbuotojams kaupti keliose bendrovėse, o mes padedame susitvarkyti formalumus ir padaryti, kad įmonės buhalterijai būtų lengva pervedinėti įmokas darbuotojams.
Tad kviečiu jus pasikalbėti su savo įmonės vadovybe (HR ar įmonės vadovu) ir parašykite mums į info@goindex.lt ir mes pasistengsime padėti tuose pokalbiuose ir techniniuose klausimuose.
Dėkui už info…
Gaila, kad perskaites panašaus turinio info, dažnai prisimeni posakį „taupyti, gali tik turtingi”
Papildomai kaupia III pillar, tik kas turi atliekamų….
Čia kaip su elektromobiliais….
Realiai lengvatos pritaikomos tiems, kuriems jų mažiausiai reikia….
Dėkui už info ir apskritai už visą 6nuliai.
Labai pagelbėjo suprast ir pradėt su pasyvių investavimų.
Aš tūrių tokį klausimą.
II ir III pakopa turi tokį dalyką kaip gyvenimo ciklo fondai, na aiškinama neva kuo arčiau pensijos tuo reikia keist fondus į labiau „obligacinius”, taip saugiau sukauptam kapitalui.
Bet ar tikrai taip ? Gal visgi taip ir kaupti per visa laiką „akcijiniam” fonde ?
Gyvenimo ciklo fondų jums keisti nereikia, jau valdytojas už jus išparduoda akcijas ir pradeda pirkti obligacijos kuo arčiau pensinio amžiaus priartėjate. Bet jei tik norite – galite pats įšokti į jaunesniųjų fondą ir turėti 100% akcijose. Aš taip ir daryčiau, bet čia skonio reikalas ir, žinoma, svyravimų rizika daug didesnė ir jeigu planuojate nuo pirmos pensijos dienos pradėt gyventi iš šių pakopų – geriau turėt kažkokį bent jau 70/30 ar 50/50 split’ą. Tad galimaa įšokti ne į pačių jauniausių, bet į kokių 50mečių fondą, kuriame jau bus dalis obligacijose.
Kas per startinis 30% mokestis Artea fondams, ar teisingai suprantu, kad jei keičiu fondą ir sukaupta suma bus didesnė nei 2k, nebus taikomas? 🙄
* Startinis mokestis už Fondo valdymą atskaitomas nuo kiekvienos įmokėtos pensijų įmokos per pirmuosius 12 mėnesių nuo tapimo Dalyviu. Iš kitos valdymo įmonės valdomo pensijų fondo į Fondą
perkeliamai sumai startinis mokestis nėra taikomas, tačiau taikomas po perkėlimo mokamoms įmokoms. Dalyvių, pereinančių iš kito Valdymo įmonės valdomo pensijų fondo, naujoms įmokoms
startinis mokestis nėra taikomas tik tuo atveju, jei tarp Valdymo įmonės valdomų pensijų fondų pervedamų lėšų suma yra didesnė nei 2000 eurų ir nuo sutarties įsigaliojimo kitame Valdymo įmonės valdomame pensijų fonde yra praėję daugiau nei 12 mėnesių. Dalyviui taikomas startinis mokestis yra ribojamas 200 eurų (300 eurų Artea Ambicingas Index 16+) suma, tačiau jis atskaitomas tol, kol pasiekiama minimali 100 eurų (200 eurų Artea Ambicingas Index 16+ ) riba. Kai į Fondą įmokas savo darbuotojų (Dalyvių) naudai perveda darbdavys, startinis mokestis išskaičiuojamas nuo kiekvienos įmokėtos pensijų įmokos, mokamos tiek darbdavio už darbuotoją (Dalyvį), tiek mokamos paties Dalyvio, nustatomas atskiru susitarimu tarp Valdymo įmonės ir Dalyvių darbdavio. Šiuo susitarimu gali būti nustatoma ir mažesnė minimali startinio mokesčio suma. Šis mokestis priklausys nuo kaupime dalyvaujančių darbuotojų (Dalyvių) skaičiaus ir kitų aplinkybių, tačiau bet kuriuo
atveju neviršys Taisyklių 79 punkte nustatytos maksimalios ribos.
Pakeičiau fondą ir po to papildžiau, man nieko nepritaikė, nes tas startinis mokestis jau seniai seniai buvo sumokėtas. Tai manau teisingai supranti ir tu. 🙂