Uždaryti dar vieni metai, tad laikas naujiems tikslams, naujoms investicijoms, naujiems hobiams, rezoliucijoms ir taip toliau, teisingai? NE! Na – nebūtinai. Galima tiesiog pasiryžti tęsti anksčiau pradėtus darbus. Ir suprantu, kad pradėti kažką naujo visada bus labiau sexy. The grass is always greener on the other side. Jau taip ir jaučiu tą kylantį adrenaliną, kai prabudęs sausio 1d. nusprendžiu kiekvieną dieną skaityti po 20 puslapių knygos, nebevalgyti mėsos, kiekvieną rytą bėgioti ar atsidėti po 300 Eur investicijoms. Ką jau bekalbėti apie papildomus Courseros kursus… Bet… aš asmeniškai šiemet nusprendžiau šio pratimo neatlikinėti. Reikalų turiu per akis, tad tiesiog tęsiu kelią…
Kaip rašiau jau praėjusią savaitę – reikalų realiame gyvenime aš turiu per akis. Lygiai taip pat kaip jūs – nėra man kada įsigilinti į visas įmones, į visus trend’us, į visus naujus brokerius ar dar velniai žino ką. Todėl, kuriant savo reguliarių investicijų planą, pasirenkant brokerius, sprendžiant į ką investuoti – aš viską vertinu per tinginio prizmę. Buna periodų, kai aš visas hype’d up ir galiu lįsti ir gilintis į sutartis, žiūrėti youtuberius ar skaityti internetus – čia toks edukacinis periodas. Jis ateina ir praeina. Bet, o ką daryti, kai įvyksta gyvenimas? Aš, nujausdamas, kad tas gyvenimas tikrai gal įvykti…
Nauji metai – nauji ratai. Artėja sausio 1d. Šiaip būtų niekuo neišskirtinis penktadienis, bet taip jau nuspręsta, kad pasaulyje sausio 1d. persiverčia kalendoriniai metai, o kiekvieno planuotojo galvoje atsiverčia naujas, dar į paraštes neužmestų užmojų sąrašas. 2020 metasis neįgyvendinti tikslai tampa nebesvarbūs – brolau, juk dabar jau 2021-ieji, naujas lapas! Tai visiškai nauja galimybė pradėti sportuoti, geriau maitintis, išmokti kalbą, perdažyti saliono sienas ar mesti rūkyti. „Pažadu, pažadu – nuo naujako pradedu“ Juk dažnas sausio 1d. žaidžia wishlist’ą ir vadina tai tikslais. Tai yra, susirašo kokie jie norėtų būti, o ne kokie gali būti ar kaip tą įgyvendins. Aš pats…
Tavo močiutė turi ETF’ų. Lažinamės? Susipažinus su asmeninių finansų ir ilgalaikio investavimo taisyklėmis, pirmiausia sužinai, kad 99% aktyviai valdomų fondų nesugeba aplenkti SP500 indekso. Todėl dažnas mūsų, investuotojų, nusprendžia savo pensija rūpintis savarankiškai privačiame portfelyje, net nesidairant į pensijos fondų pusę. Gal ir teisingai, nesiginčysiu. Aš pats papildomai pensijai kaupiu tik dėl per darbdavį gaunamos lengvatos, pats papildomai neprisidedu ir, matyt, neprisidėčiau. Argumentacija paprasta – pensijų fondai (PF) atrodo skirti tiems, kas apie finansus nieko nesupranta ir neturi disciplinos nei daryti reguliariems pervedimams, nei brokerio sąskaitai atsidaryti. Tuomet taip – kažkur kaupti reikia, tiks ir II ar III pakopa. Tačiau…
Praėjusiame įraše pasidalinau mintimis apie dividendus, o jei tiksliau – apie būdus, kaip įmonės kuria vertę savo akcininkams. Pagrindinė to teksto žinutė – dividendų dydis neturėtų būti esminis faktorius renkantis į ką investuoti, nes įmonė grąžą investuotojams gali kurti ir kitais būdais. Šį kartą noriu papasakoti šiek tiek plačiau kodėl aš asmeniškai, kaip ilgalaikis investuotojas Lietuvoje, visiškai nenoriu dividendų. Prieš jums pašėlstant, pabrėžiu – dividendai yra gerai, tiesiog dabartinėje gyvenimo stadijoje ir mokesčių aplinkoje aš asmeniškai renkuosi jų negauti. Na, bent jau tiesiogiai negauti. Mokesčiai Kaip dar 18 amžiuje rašė Benjamin Franklin: šiame pasaulyje neišvengiami yra tik 2 dalykai –…