Kur laikyti laisvas lėšas 2026 metais? Indėlių palūkanų palyginimas
Kas kokį mėnesį gaunu pasikartojantį klausimą – kur laikyti laisvą cash’ą, kad jį mažiau graužtų infliacija?
Klausimas normalus, nes laisvų lėšų galima turėti dėl įvairiausių priežasčių – tai ir juodos dienos fondas, tai ir taupymas butui ar automobiliui, tai ir individualią veiklą vykdančiųjų mokesčiams atsidedami pinigai pavasario deklaracijoms ir taip toliau.
Visi kažkiek turi, tad natūralu, kad norisi bent kažką už juos gauti. O rinka tam dabar gana palanki.
Bet ta rinka nuolat keičiasi – tai vienas bankas siūlo geresnes sąlygas, tai kita kredito unija, tai žiek kažkokia investavimo platforma išstoja su laikinai geru pasiūlymu, tai visa tai paprastam žmogui sugaudyti yra sunku.
Panašų įrašą paleidau prieš 5 metus apie kredito unijas, kuris išties ir šiandien yra labai aktualus (ir šiaip vis dar sėkmingai naudojuosi ta pačia unija, nes ji duoda rinkoje geriausias sąlygas), bet žinoma, investicinė aplinka kažkiek pasikeitė, tad įrašas šiek tiek paseno.
Dėl tos nuolat besikeičiančios aplinkos susigaudyti žinokite sunku ir man, tai nusprendžiau parašyti tokį nesenstantį įrašą, kuriuo nebūtinai duosiu jums žuvies, bet suteiksiu meškerę, kad nepaisant to šį įrašą skaitote 2026-aisiais ar 2030-aisiais, galėtumėte greitai susigaudyti kur ir ką patikrinti dėl geriausių palūkanų ir sąlygų.
Tai bus įrašas – toks kaip ir indėlių tier list’as, išskaidantis laisvų lėšų laikymo galimybes į keturis skirtingus lygius pagal siūlomas palūkanas, saugumą ir paprastumą.
Informacija pagal 2026-uosius, bet, matant kaip viskas pasikeitė nuo 2020-ųjų, esu beveik užtikrintas, kad tier list’o struktūra išliks dar bent penkmetį. Aišku, pačios palūkanos tikrai keisis, bet hierarchija nuo geriausio iki blogiausio, manau išliks daugmaž nepakitusi.
Tai žiūrime kas čia ką siūlo – apžvelgiu kredito unijas, neo bankus ir investavimo platformas kaip Revolut, Wise, Trading212 bei tradicinius bankus (SEB, Swedbank) ir bandau sureitinguoti pastarųjų pasiūlymus pagal gerumą.
Indėlių palūkanų situacija 2026 pradžioje
Siūlomų palūkanų situacija šiuo metu (rašant 2026 vasarį) yra tokia:
| Tiekėjas | Kredito Unijos | Challenger LT bankai (RATO, Bigbank, Urbo, Citadele) | Neo-bankai ir brokeriai (Trading212, Revolut, Wise, Lightyear) | Tradiciniai bankai (SEB, Swed, Luminor) |
| Siūlomi % | nuo 2.30% iki 3.10% | nuo 2% iki 3% | nuo 1.72% iki 2.20% | nuo 1.25% iki 1.75% |
| Kam tinka? | Juodos dienos fondas, didesnės sumos, nuolatinė portfelio dalis | Didesnė suma, laikinai konkrečiam terminui | Einamieji pinigai, laikinas priparkavimas | Tėvams ir tinginiams |
Bet čia su visais yra šiokių tokių žvaigždučių ir nemažos žirklės tarp pasiūlymų, tad siūlau skaityti toliau ir suprasti visus niuansus.
Lietuvos kredito unijos ir bankai – siūlomos palūkanos
| Įstaiga | Siūlomos palūkanos |
|---|---|
| Šeimos kredito unija | 2.80% terminuotas 2.30% lankstus |
| Saulėgrąža kredito unija | 3.00% terminuotas 2.50% lankstus |
| Kitos unijos | Nuo 2.00 iki 3.10% terminuotas Nuo 1.50% iki 2.60% lankstus |
| RATO bankas | 3.03% terminuotas 3.03% lankstus |
| BigBank | 2.70% terminuotas 2.30% lankstus |
| GF bankas | 3.00% terminuotas 2.00% lankstus |
| Urbo bankas | 2.80% terminuotas 1.90% lankstus |
| Swedbank | 1.50% terminuotas 1.25% lankstus (e-taupyklė) |
| SEB | 1.75% terminuotas 1.50% lankstus |
| Luminor | 1.50% terminuotas 1.50% lankstus |
| Citadele | 3% iki 10k Eur |
Terminuotas – padedi fiksuotam terminui ir pasiimsi tik jam praėjus (pvz 12, 24, 36 mėn.)
Lankstus – leidžia įnešti ir išsiimti (iki ribos) kada nori, neprarandant palūkanų, nes jos apskaitomos kas dieną.
Informacija apie % nuolat keičiasi ir ją lengviausia sekti naudojantis https://www.indeliai.lt/
edit: gal net geriau tą info susistemina Lietuvos bankas čia: LB indėlių palūkanų suvestinė
Viršuje tik iliustriatyvus pavyzdys kokie galimi skirtumai tarp unijų, alternatyvių bankų bei tradicinių didžiųjų bankų. Jau jums spręsti kokią sumą norite įdėti ir ar dėl 1% ar mažiau/daugiau verta kurtis naujas paskyras.
Neo bankai ir investavimo platformos – siūlomos palūkanos
Dabar tokie laikai, kad palūkanas už lėšas siūlo ne tik bankai ir unijos, tad į viršutinį palyginimą būtina įtraukti ir neo-bankus bei investavimo platformas, kurios siūlo lanksčius pinigų priparkavimus ir kasdien apskaitomas palūkanas.
| Įstaiga | Siūlomos palūkanos | Patikrinti palūkanas |
|---|---|---|
| Wise | 1.72% EUR 3.51% USD | Wise interest |
| Trading212 | 2.2% EUR 3.3% USD | Trading212 interest |
| Revolut | 1.74% EUR 3.01% USD | Revolut interest |
| Lightyear | 1.90% EUR 3.73% USD | Lightyear interest |
| Trade Republic | 2.00% EUR | Trade Republic interest |
Pastarųjų agresyvumas ir noras prisitraukti lėšas keičiasi sparčiai su laiku, tad viršuje % yra tik iliustracyviniais rašymo momentui. Sudėjau tiesioginius link’us, pasitikrinkite patys kokius procentus siūlo skaitymo momentu.
Šių didžiausias minusas, kad tų procentų niekaip neužfiksuosi. Gali susikurti paskyrą, įsimesti 30k Eur, o po mėnesio paltforma stipriai sumažins siūlomus procentus. Panašų pavyzdį jau mačiau su Lightyear, kai kurį laiką EUR % jie sumažino iki 0.50%.
Bet pliusų tikrai daugiau nei minusų, tai dabar apie viską nuo pradžių.
Mano indėlių tier list’as – kur laikyti laisvas lėšas?
Dėl įvairiausių priežasčių aš turiu savo asmeninę hierarchiją ir ji dėliojasi daugmaž taip:
Kredito unijos > Neo bankai/investavimo platformos > tradiciniai bankai > vienetiniai išsišokėliai
Paaiškinsiu savo logiką.
🥇 1. Kredito unijos – geriausias balansas tarp grąžos ir stabilumo
Šeimos kredito unija naudojuosi jau 6 metus ir negalėčiau prie nieko prisiknisti. Taip, užsiregistravimas gal ir sudėtingesnis (nors niekur vykti jau senokai nebereikia), bet susikuri vieną kartą ir po to turi sprendimą vos ne visam likusiam gyvenimui.
- Kredito unijų indėliai drausti valstybės iki 100k Eur, tai dėl manęs, tegu jos ir bankrutuoja, manęs tai nepalies.
- Kredito unijos stipriai konkuruoja dėl klientų, tad per mano 6 metų stebėjimo periodą visuomet siūlo labai konkurencingas palūkanas.
- Kredito unijų indėliams galioja 500 Eur/metus mokestinė lengvata.
- Bent jau Šeimos Kredito unija siūlo taupomąjį indėlį, kurio 99% sumos galima momentaliai išsiimti neprarandant palūkanų, o pavedimai tarp LT bankų suvaikšto dar tą pačią dieną.
- Bene svarbiausias – kredito unijų indėlius gali “užsirakinti”. Tai yra, jeigu palūkanos tuo metu labai geros, tai gali pasiimti 3 metų lankstų indėlį į jį įnešdamas, kad ir 1 Eur (okei, minimum dabar 290 Eur, bet 99% tos sumos gali išsiimti iš karto), o po to pildyti kai prireikia pasidėti lėšas.
Šitokiu būdu aš dabar turiu 3.90% lankstų indėlį Šeimos Kredito Unijoje ir jis galioja dar 2 metus, nors šiuo metu naujiems klientams jie siūlo 2.80%. Vistiek gerai, bet +1.1% reiškia +330 Eur per metus prie mano turimų 30k. Nu juk vistiek pinigas. 🙂
Tai rimtai žiūrint į savo finansus ir norint turėti kišenę kur laikyti šiuo metu nelabai reikalingas lėšas – kredito unija yra labai solidus pasirinkimas, kuris, mano akyse, bent kol kas labai gerai išlaikė laiko išbandymą ir nuolat siūlo konkurencingas palūkanas.
🥈 2. Neo bankai ir investavimo platformos – palūkanos be garantijų
Pats turiu visas 4 išvardintas paskyras (Wise, Revolut, Trading212 ir Lightyear) ir esu didelis visų finansinių startupėlių fanas (pvz. Wise naudoju ir asmeniškai, ir kaip verslo klientas, nes ten ir viskas labai patogu, ir geriausi valiuto konvertavimo kursai bei geros pavedimų kainos). Bet savo indėlį vistiek dedu į kredito uniją dėl kelių priežasčių.
Neo-bankų ar investavimo platformų indėliai:
- Nėra iš tiesų indėliai, tai yra labiau investiciniai produktai (į money markets), už kuriuos platforma pati uždirba pinigus ir jais pasidalina su jumis. Tai yra šiokių tokių rizikų ir nėra jokių iki 100k Eur draudimų.
- Šiems nelabai galioja 500 Eur metinė lengvata, nors klausimas dar ir ganėtinai pilkoje zonoje, bet kadangi tais pinigais gali lengvai disponuoti, jie nelaikomi oficialiu indėliu.
- Galimai sudėtinga deklaracija, bent iš to ką mačiau pernai apie Revolut’ą, kur žmonės turėjo patys susivesti apskaitą iš tūkstančių skirtingų transakcijų, kad žinotų kiek išties uždirbo (edit: venkite Revolut’o Money Market Funds, imkite geriau paprastą indėlį).
- Palūkanos gali būti keičiamos pernakt. Tad labiau čia laikyčiau einamuosius pinigus, nei ramiai padėčiau 10-50k indėlį ar juodos dienos fondą ilgesniam laikui.
- Dažnai siūlo gerus % už USD, GBP ar kitas valiutas, kas gali būti aktualu dirbant su užsieniu ar gaunant pajamų ne eurais.
- Lengvai galima turėti ir verslo paskyrą, gaunant identiškas palūkanas.
- Daug šansų, kad vienam iš šių jau ir taip turite paskyrą, tai kodėl nepasinaudojus?
Visi šie tikrai gali pasiūlyti konkurencingas palūkanas, bet jie nelabai atlaiko laiko išbandymą, nes tas konkurencingumas gali bet kada baigtis ir reikės ieškotis kitos vietos jūsų indėliui.
Tiesa, atskiro paminėjimo turbūt vertas Trading212, nes jų palūkanos jau kurį laiką yra labai konkurencingos ir didžiausios rinkoje. Bet vėlgi – neaišku ar ilgam.
Tai pasirinkimas laikinai laikyti nereikalingas lėšas tokioje įstaigoje tikrai geras ir žinau žmonių, kurie visas savo einamąsias išlaidas laiko Trading212 ar Revolut’e ir už tai gauna palūkanas, o Lidl’e stovint prie kasos iš tos sąskaitos persiveda į einamąją. Tokia galimybė yra ir čia jau maxxxx efektyvumas pilnai išnaudojant kiekvieną eurą, kad jis dirbtų jums, bet aš pats tuo neužsiimu.
Kadangi turiu užfiksavęs gerą deal’ą kredito unijoje, tai šiomis platformomis indėliams laikyti šiuo metu nesinaudoju, bet turiu verslo paskyrą Wise ir ten kartais prisikaupia solidesnė suma laisvų lėšų, tai pastaruosius įvairiomis valiutomis pasidedu į minėtus indėlius ir tegu kapsi tie papildomi 2-3% kol aš sugalvosiu kur reinvestuoti į įmonę sugrįžusį pelną.
🥉 3. Tradiciniai bankai – paprasta, bet dažniausiai neefektyvu
Tradiciniai bankai tinka tik tingiems ir tai tik kartais. Ką tik turėjome situaciją, kai tiek Swed’as, tiek SEB’as siūlė 0% palūkanas už indėlius. Bijau suklysti, bet man rods buvo net momentas su -0.1%, kas reiškia, kad įdedi 10k Eur, o atgal atsiimi 9,990 Eur. Va čia tai biznis. 🙂
Tai pagrindinė priežastis kodėl rimtai nevertinu SEB, Swed’o, Luminor ar Artea indėlių pasiūlymų yra tai, kad jie visuomet bus mažiausi rinkoje. Taip, yra ir pliusų:
- Nereikia kurtis papildomų paskyrų, viskas namų banke
- Indėliai saugūs ir drausti iki 100k Eur (kaip ir kredito unijos beje, jie nėra nė kiek labiau saugesni)
Bet uždarbis, dažnu atveju, bus artimas nuliui.
Tik visai neseniai bankai pradėjo siūlyti lanksčius indėlius, kaip Swed’o e-taupyklė, kurioje gali laikytis lėšas ir už jas kasdien byra 1.25%.
Šių pats nenaudoju, bet, deja, juos tenka naudoti padedant tėvams su finansais. 1.25% yra daugiau nei 0%, o žinau, kad unijos ar tuo labiau investicijų platformos tėčiui neįsiūlysiu, nu tai tegu gauna bent tuos 1.25.
🎖️4. Vienkartiniai išsišokėliai – kada verta jais pasinaudoti
Į šią kategoriją suplaku visus alternatyvius (ar kaip juos pavadinti?) bankus. Čia įkrenta ir General Financing, ir RATO, ir URBO, ir BigBank, ir SME ir Mano Bankas, Tavo Bankas, Jūsų Bankas (okei, gal pastaruosius ir išsigalvojau, bet nesu net tikras?).
Žodžiu – visi challenger brand’ai, kurie vis atsiranda, iššoka su marketingo biudžetu ir reklamomis bei geromis sąlygomis, turbūt susirenka kažkokią dalį klientų ir po to galiausiai pablogina sąlygas.
Nevertinu jų rimtai, nes nė kiek neatlaiko laiko išbandymo. Per 6 metus man stebint rinką, turbūt 6 skirtingos institucijos vis iššoko su didžiausiomis rinkoje palūkanomis ir po to tyliai ramiai jas numažino.
Pliusų vistiek yra ir svarstytinas variantas, jeigu:
- Norite terminuoto indėlio fiksuotam (ilgesniam) laikui, nes geras palūkanas galima užsifiksuoti ir palikti, tarkime, 5 metams.
- Lengva susikurti paskyrą ir pasidėti indėlį (viskas online)
- Indėliai drausti iki 100k Eur, tad saugumas toks pats kaip normaliam banke.
Nieko prieš juos tikrai neturiu. Jeigu turėčiau 50k Eur ir norėčiau juos padėti 5 metams ir UAB Tavo Bankas šiuo metu siūlytų 4.5% palūkanas → žinokite susikurčiau paskyrą ir pasidėčiau tokį indėlį, tegu būna.
Bet jeigu noriu tvarios ir nesikeičiančios vietos laikyti lengvai pasiekiamam juodos dienos fondui ir gauti padorius procentus, tuomet vistiek rinkčiausi uniją, nes gauni tą patį saugumą ir dar stabilumą vienoje vietoje.
Mažiausiai ko noriu, tai kas metus vis per naują spręsti šį klausimą vis iš naujo permetinėjant savo lėšas tarp skirtingų institucijų pagal tuo metu ant bangos esančius pasiūlymus.
Reziumė: ne procentai svarbiausia, o kontekstas
Mano išrašyti procentai turbūt pasens per mėnesį ir nesiruošiu šio įrašo nuolat naujinti, tačiau mano tikslas buvo suteikti jums meškerę, o ne duoti žuvies.
Išsakiau savo naudojamus būdus ir suteikiau šiek tiek perspektyvos kaip pasiūlymai keičiasi per laiką. Taip pat – pridėjau aktualias nuorodas, kad pasiūlymus būtų galima patikrinti skaitant šį įrašą bet kuriuo metu. Norint didžiausių procentų, dabar jau jūsų pačių dabras bus patiems atsidaryti indeliai.lt ar pasitikrinti kelių neo-bankų siūlomus procentus.
Gal ką svarbaus praleidau? Rašykite į komentarus, papildysiu, kad būtų pilnas sąrašas visų galimų opcijų.
O palieku su mintim, kad nereikia žiūrėti tik į siūlomus procentus, aš visuomet paverčiu tuos % ir į absoliučią vertę. Tai yra, jeigu ketinu laikyti 600 Eur, tuomet kaži ar verta dėl +0.1% kurtis kažkur naujas paskyras, bet jeigu turiu 80k namo įrengimu ir juos išnaudosiu per ateinančius 3 metus – tuomet dėl +1%, manau, verta ir pastangų įdėti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie indėlius ir laisvų lėšų laikymą
Ar indėliai kredito unijose yra saugūs?
Taip 👇
Taip. Lietuvos kredito unijų indėliai yra apdrausti valstybės taip pat, kaip ir bankų indėliai – iki 100 000 Eur vienam asmeniui vienoje įstaigoje. Tai reiškia, kad net ir kredito unijos bankroto atveju indėlininkų lėšos būtų kompensuotos per indėlių draudimo sistemą. Saugumo prasme jos nėra rizikingesnės nei SEB ar Swedbank.
Ar Revolut ir Wise mokamos palūkanos yra indėlis?
Ne 👇
Revolut, Wise, Trading212 ar Lightyear siūlomos palūkanos nėra klasikinis indėlis.
Dažniausiai tai yra pinigų rinkos fondai (MMF) arba panašūs investiciniai sprendimai, kur platforma investuoja jūsų lėšas į trumpalaikius instrumentus ir dalį grąžos perduoda jums.
Dėl to:
- joms netaikomas indėlių draudimas iki 100k Eur,
- palūkanos gali būti keičiamos bet kuriuo metu,
- tai labiau laikinas cash parkavimo sprendimas, o ne ilgalaikis indėlis.
Kur geriausia laikyti juodos dienos fondą?
Unija arba bankas 👇
Juodos dienos fondas turėtų būti:
- saugus,
- lengvai pasiekiamas,
- nepriklausomas nuo rinkos svyravimų.
Dėl šių priežasčių, mano požiūriu, geriausias pasirinkimas yra lankstus indėlis kredito unijoje arba banke, kur:
- palūkanos fiksuotos,
- lėšos draustos,
- pinigus gali pasiimti bet kada arba per trumpą laiką.
Neo-bankai ir investavimo platformos labiau tinka einamiesiems pinigams, bet ne visam juodos dienos rezervui.
Ar verta dėl 0.5–1 % palūkanų keisti banką ar atsidaryti naują paskyrą?
Priklauso… 👇
Priklauso nuo sumos.
Jeigu laikai:
- 500–1 000 Eur → dažniausiai neverta, skirtumas bus keli eurai per metus.
- 10 000–30 000 Eur → jau verta paskaičiuoti, nes 1 % = 100–300 Eur per metus.
- 50 000+ Eur → dažnu atveju tikrai verta, net jei reikia susikurti papildomą paskyrą.
Aš visada rekomenduoju žiūrėti ne tik į procentus, o į absoliučią grąžą eurais ir įvertinti, ar papildomas uždarbis atperka jūsų laiką ir pastangas.
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 11,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇
Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.
Neseniai pradėjau parkuoti į CSH2 ETF per Ibkr. Iš pradžių naudojau Revolut, tačiau atsisakius premium nelabai apsimoka ten toliau laikyti.
Gal galit parašyti kokia šiuo metu yra REALI infliacija Lietuvoje?
Ir gal galit parašyti kur aš pats galiu surasti skaičius, kuriuos sudėjęs, atėmęs, padauginęs ir padalinęs, galėčiau gauti tą skaičių, kurį nurodysite atsakydami į pirmą klausimą.
https://osp.stat.gov.lt/infliacijos-skaiciuokle
Trade Republic visai patogi vokiečių banko platforma. Aišku tenka paskaityt dėl prasto support, bet dar neteko susidurti.
aha, girdimas ir man variantas. Įtraukiu.
Ačiū už puikų straipsnį!
Tik vienas momentas: ar tikrai Revolut mokamos palūkanos nėra indėlis? Kiek žinau, yra dvi parinktys: Money Market Funds ir Instant Access Savings. Pastaroji tikrai turėtų būti indėlis su galiojančiu standartiniu 100 tūkst. eurų draudimu.
Ir toks insight: kad nereiktų persivedinėti pinigų stovint prie Lidl kasos, galima naudotis nemokama* Revolut kredito kortele. Svarbu nustatyti AutoRepay funkciją, kad kartą per mėnesį automatiškai pasidengtų praėjusio mėnesio statement. Tokiu atveju visi pinigai guli indėlyje, o visos Lidl, Maxima, Circle K you name it transakcijos susigrupuoja į vieną mokėjimą. Dar vienas malonus bonusas – už atsiskaitymus kredito kortele išmokami x2 RevPoints, kuriuos sėkmingai (patikrinta!) galima išsikeisti į Ryanair, WizzAir ar airBaltic bilietus. 😀
* Nemokamai, jei per mėnesį (2 months free interest atrodo) nepalieki skolos (tik gali reikėti tam tikro plano).
Gal gali papasakot kaip tie RevPoints konvertuojasi į mylias? 😀 Turiu prikaupęs nemažai, bet visada kažkaip skeptiškai galvojau kad bus su daug * ir realiai naudos nelabai ir bus 😀
Irgi galvojau taip pat 😀 Bet va pirkau WizzAir bilietus ir mokėjau su Revolut Pay, tai pats Revolut app pasiūlė dalį (~100Eur tiek kiek taškų turėjau) sumos sumokėti taškais, pavyko, tai toks malonus siurprizas gavos. Viskas realiai matosi Revolut app prie RevPoints -> Miles skilties.
Aha, teisingai, Revolut’e du atskiri dalykai (MMF ir IAS) yra ir aš juos suplakiau į vieną. Pataisyta.
Siaip jau Seimos unija leidzia uzfiksuoti palukanas tik 3 metams, ne 5. Ir minimalus indelis tikrai ne 1 euras, o keli simtai (nebent isideti ta minimuma ir kita diena uzsiimti tuos 99%).
Dabar jau tik dvejiems.
Minimali suma 290€. Bet taip, galima pasiimti 99% tą pačią dieną, iš karto po indėlio patvirtinimo.
Okei, dėl termino suklydau, pataisyta. O dėl sumos – na taip, minimali suma 290 Eur, bet gali išsiimti iš karto 99%, tai nežinau ar čia galima pavadinti limitu. Bet kokiu atveju, pataisyta straipsnyje, ačiū!
Revolut dar turi Flexible Cash Funds. Šią minutę palūkanos Eurais yra 1,96% metinių. Pervesti į/iš galima čia ir dabar. Palūkanos mokamos kiekvieną dieną. Iki 22.000 EUR suma drausta.
Dar vienas variantas giminaičiai, vaikai užsienyje, kitose šalyse kur geros sąlygos pinigų laikymo.
Pvz. Islandija Landsbank moka 6.65% metinių, išmoka kas mėnesį bet ir mokestį skaičiuoja kas mėn.
Tik va jei reiktų greitai didelę sumą paimti nežinau kaip būtų.
Aišku dar nemalonu būtų artimųjų pinigus prarasti ir daugoka vargo.
Bet variantas galimas.
Cia dar prisideda ir valiutos rizika. Kas is tu 6,65% metiniu, jeigu po metu valiuta gali buti 15% nuvaziavus zemyn?
Ką viršuje atsakė. Aš neabejoju, kad ir Argentinoje palūkanos už indėlius daug didesnės, bet tuomet čia žaidi valiutų svyravimo žaidimą, o ne laikai indėlį. 🙂
Sveikas sesinuliai. Ar yra koks smart, bet ne dodgy būdas naudotis Šeimos ar Saulėgrąžos kredito unijos indėlių pasiūlymais, jei gyveni kitame mieste, nei jų veiklos teritorija? Pvz. Anykščių kredito unijos siūlomos palūkanos -1% nuo mano minėtų, o norėtųsi max išspausti :))
Nemanau, nors ir neteko labai ieškoti, kadangi patenku po geromis unijomis. Bet tiesiog manau apribota pagal gyvenamąją vietą įstatymiškai, išimčių unija tau neturėtų daryti.
Čia iš asmeninės patirties pasidalinsiu.
Prieš porą metų GF siūlė 5 proc. palūkanas 12 ir daugiau mėn. Tuo metu buvo geriausias variantas. Tai ir kažkiek ten laisvų pinigų padėjau.
Galvojau imti ilgesniam laikui nei 2 metams, bet yra su jais PROBLEMA. Palūkanos kapsi, bet nei euro neįkrenta atgal į sąskaitą ir nieko negali su jais daryti. Tokie oriniai uždirbti pinigai ir turi laukti iki paskutinės dienos, kad jau tada viską atgautum.
Infliacija juos ėda, tai padedi kokiems 7 metams, atrodo gražiai, ką gausi iš indėlio, tik per tuos 7 metus jau už tą pačią sumą nupirksi mažiau.
Štai kodėl suėjus laikui „pabėgau“ 😀 į uniją. Ten palūkanos dar santykinai padorios, kapsi pinigai kas mėnesį, juos galiu naudoti kur man reikia, 99 proc. atveju įmetu pirkti ETF, tad efektyvumas nepalyginamas.
Aišku, daugelis su BTC 20-30 proc. „virinančių“ arba prarandančių 😀 tik pasijuoks iš tokio žaidimo, bet… centas prie cento ir vis arčiau milijono. Ypač kai tas indėliukas dirba iš esmės kaip tas būtinas rezervas juodai diena.
P.S. šiandien kaip tik pasirodė žinia, kad Finansų ministerija jau svarsto keisti tų gynybos obligacijų pokyčius, nuimti procentų lubas – absurdas, net nežinojau, kad tokia nesąmonė buvo 🙁 – tai čia galimai taps konkurencingesniu produktu ir paties tėvukams gali tapti kaip tik puiki priemonė, gal net pačiam (pasibaigus indėlių laikotarpiui), kažkiek „priparkuoti“ laisvų pinigų.
Ir gausi kažkokį eurą, ir bus apsaugoti nuo telefoninių sukčių pasiūlymų suskaičiuoti banknotus, ir tuo pačiu dar prisidėsi prie šalies gynybos. 🙂
O čia gera naujiena! Laukiau kol KAM pasiūlys kažkokį protingą variantą kas liečia gynybos obligacijas. Visi esam patriotai, mokam mokesčius ir mylim savo šalį, bet iš obligacijų tikraaaai galima win-win situaciją sukurti, o dabar labiau toks win-ok variantas.
O as galvojau prisidedam prie gynybos mokedami mokescius, ne paskolindami pinigus 🙂
Šiaip geras pastebėjimas ar tos gaunamos palūkanos „compoundinasi” ar tiesiog termino pabaigoje (pvz. po 5 metų) gauni visą sumą. Tai gali ženkliai pakeisti grąžą.
RATO bankas yra buvusi Vilniaus regiono kredito unija veikianti nuo neatmenamų laikų. Tai kažin ar jį būtų galima laikyti „nestabiliu išsišokeliu. Privalumas, kad dabar nereik ten visokių pajų ir kitų unijų niuansų.
P.S. indeliai.lt neretai rodo outdated info, tad visada reikia double checkint info.
P.P.S. kada išmoksi rašyti „vis tiek“? 😊
Ačiū už info, nežinojau dėl RATO. Bet nu jis tuomet nei unija, nei normalus bankas, tai kas belieka? Išsišokėlis. 🙂
P.P.S. turbūt nebeišmoksiu, tad kantrybės taisant. 😀
Labas, o ar tikrai pinigus juodai dienai reikia kažkur kitur laikyti jei ne ranka pasiekiamoje vietoje? Žiūrint ką jūs vadinate juoda diena. Ar tai dar darbo netekimas ar tai karo pradžia. Kilus suirutei ar eitų tuos pinigus taip lengvai pasimti jeigu reiktų bėgti ar imtis kitų veiksmų? Ar geriau turėti ar namie ar kažkur pasiekiamoje vietoje koki 10k, kad prireikus čiumpi ir bėgi, ir turi naujai pradžiai pinigų.
Aš kaip žiūriu, tai tie pinigai turi atsirasti tavo sąskaitoje per 1d.d (jei ir savaitaglais tai dar geriau). Ir dar jie turi būti neveikiami trumpalaikių rinkos svyravimų (ETF’ai atkrenta). Tai jei tuos pinigus įšaldai 6mėn., metams ar daugiau tai čia tikrai ne emergency fund. Bet kaip ponas nulis minėjo, jei unija leidžia išsiimti 99% tą pačią dieną tai viskas ok.
Dėl karo tai čia priklauso nuo tavo rizikos vertinimo. Jei bijai, kad tokiu atveju tų pinigų nepasieksi, tai juos turbūt geriau laikyti ne Lietuvoje (kad ir pas brokerį), bet emergency fund dažniausiai naudojamas kai boileris nusprogsta, mašina sugenda ar panašiai. Tai jei karas ir viskas dega, niekas nedraudžia judinti ir investicijų.
Nu vat ir esmė, kad skirtingi žmonės į tą juodą dieną skirtingai ir žiūri. Aš visada namie turiu apie 2-3k Eur cash’o, kuris apskritai niekur nefiguruoja. Tai nei investicinis portfelis, nei kas – tiesiog draudimas/apsauga, kad labai staigiai prireikus, turiu bent kažkiek. Kokia ta suma, tai čia priklauso nuo kiekvieno psichologijos. Man su 2k ramu, nes dar turiu n visokių paskyrų iš kurių greitai galima ištraukti.
Puikus straipsnis, kaip visuomet! 🙂 Tik patikslinimas dėl REVOLUT – yra lankstieji pinigų fondai (MMF), bet yra ir realus indėlis, su 100K draudimu, neterminuotas, su momentaliais mokėjimais. Pats jį naudoju, jau ne pirmus metus, ir viskas kaip priklauso – deklaracijoje matai realiai uždirbtas palūkanas, joms galioja indėlių lengvata ir taip pat indėlio dokumentuose aiškiai apibrėžta, kad galioja indėlių suminis 100K draudimas.
Kas liečia lanksčiuosius pinigų fondus (MMF) – APEIKIT IŠ TOLO. Nes deklaracijose taip pavargsit, kad ojoj,maža nepasirodys (teko pačiam su tuo susidurti :)) ir dar nežinau ar po mokesčių reformos nesugalvos to „pinigų vaikščiojimo į/iš fondo” sumuoti kaip gaunamų pajamų (nes teoriškai VMI tai traktuoja kaip pirkimus/pardavimus kažkokio stock’o), o tada dar klausimas ar ir padidinto GPM tarifo neužsimesit. Tad reziumuojant – APEIKIT ir dėl procento neprisidarykit sau vargo.
Nesugalvos. Tiesiog pačiam deklaracijoje reiks pataisyt. Revolut bet kokį išėmimą iš MMF pateikia kaip pajamas. Inešei 10K, išėmei 10K ir deklaracijoje matysi 10K pajamų. Dabar tiksliai nepamenu kaip, bet ar tai nurodai kad tiek pat išlaidų buvo ar pan ir viskas ok su VMI.
Aišku tas faktas kad Revolut pateikia viską belenkaip ir reik pačiam aiškintis nėra džiuginantis.
Aha, jau supratau nusisvaigęs ir suplakęs du skirtingus į vieną. Papildau įrašą tavo išsakytu komentaru ir rekomendacija, ačiū! 😀
Puikus straipsnis!
O kalbant apie juodos dienos fondą, verta atkreipti dėmesį ne tik į palūkanas, bet ir į pinigų išėmimo sąlygas, kurios skiriasi priklausomai nuo tiekėjo.
Pavyzdžiui, Šeimos kredito unijos lankstusis indėlis leidžia išsiimti lėšas iki dviejų kartų per mėnesį, kiekvieną kartą – iki 90 % turimos sumos, taip pat reikia įvertinti pervedimo į pagrindinę sąskaitą trukmę (arba išgryninimą bankomate).
Tuo tarpu kiti paminėti tiekėjai suteikia galimybę išsiimti visą sumą iš karto, lieka tik pinigų pervedimo laukimo laikas (išskyrus bankų taupomąsias sąskaitas).
Su Unijomis reikalas tas, kad ten turi stojimo mokesti, kitaip vadinama paju susimoketi, ir Unijos priima narius, pagal registruota gyvenama vieta, arba darbovietes adresas, bet jei tarkime gyveni ir dirbi Bizuose, tai i Vilniaus bet kuria Unija nepakeites adresu nepapulsi…
indeliai.lt kreivas palukanas skelbia, ir pas straispnyje jos neatitinka, pagal banku puslapius, gal reikejo ir pasitikrinti, ir cia jos nepasikeite, i pats indeliai.lt kazkodel nesugeba parodyti teisingu %%%
indeliai.lt irgi labiau duoda meškerę nei žuvies, nes tos palūkanos nuolat keičiasi kiekvieno tiekėjo web’e, tai čia labiau indikacija. Bet nebus taip, kad indeliai.lt geriausiai atrodantis tiekėjas iš tiesų bus blogiausias. Palūkanos šiek tiek skiriasi, bet per nol kažkiek į bet kurią pusę dėl nuolatinių naujinimų.
Revoliut UK su metal planu 2.95% kasdien ismokamos palukanos svarais
Į juodos dienos fondą žiūriu kiek kitaip – tai yra ne apsaugai nuo infliacijos skirti pinigai, o pinigai, suteikiantys ramybę ir už kuriuos susimoku aš. T.y. Pinigai turi būti prieinami bet kokioje sudėtingesnėje geopolitinėje situacijoje ir atitinkamai indeksuojami (mano mokestis) pagal metinę infliaciją. Pvz. Turint WISE – pinigai guli NL, Trade Republic – DE. Net jei LTU kiltų neramumai – pinigai bus pasiekiami šeimai, kurie evakuosis (kadangi man apkasuose – nereikės). Kasmet fondas pildomas atitinkamu X% pagal metinę infliaciją EU. Jei dar gaunu kelis % už pinigų laikymą ten – super. Ar deginu pinigus? Taip. Ar suteikia ramybę, žinant, kad viskas gerai diversifikuota? Irgi taip. Svarbiausia nelaikyti per didelių sumų (virš EU draudimų per vieną banką/neobanką) ir investuoti likusius.
Lietuvos bankas lblt teikia Bankų ir kredito unijų palūkanų normos už indėlius
Tikrai taip ir čia informacija tikslesnė, nei indeliai.lt – https://www.lb.lt/lt/banku-ir-kredito-uniju-palukanu-normos-uz-indelius
šitas geras, ačiū! Įmečiau į įrašą.
Apie Revolut paėmei MMF kas yra investicinis produktas, o ne indėlis. Tai paskui nenustebkit žmonės kai VMI deklaracijoje tūkstančius parduotų akcijų sumų matysis, jei ten pirmyn atgal parsivedinėsit pinigus 🙂
Jums reikia naudoti „Instant Access savings”, + čia palūkanos (bent šiai dienai) geresnės, iki 2.5% su ultra planu
https://help.revolut.com/en-LT/help/accounts/difference-between-instant-access-savings-and-flexible-account/
Citadelė taupyklė = 3% metinės, moka kas mėnesį. Tik vienas trūkumas, kad max 10k indėlis.
papildžiau įrašą!
„Šitokiu būdu aš dabar turiu 3.90% lankstų indėlį Šeimos Kredito Unijoje ir jis galioja dar 2.5 metų, nors šiuo metu naujiems klientams jie siūlo 2.80%”. Ne 2.8%, o 2.3% dabar siulo lanksciam.
Turite tą įndėlį su pratesimais kas metus 2.5m ?
Nes jei su pratesimais tai kai sueis 1 metai indėliui jis automatiškai prasitęs dar metams bet ir automatiškai palūkanos kitiems metams bus užfiksuotos tos dienos kokias siūlo tarkim 2.3% o nebe 3.9%…