Nu kąąąą, velniai. Pasiilgot? 😜 Šitą įrašą kaupiaus suregzti nuo kokio liepos mėnesio, bet žinote, ta didelė gyvenimo skuba… Yep, prokrastinacija nutinka ir geriausiems. Bet kadangi čia švietėjiškas blog’as, tai pasiimkime visi klasikinikę gyvenimišką pamoką: Ką gali padaryti tuoj, nepasilik daryti rytoj. Nu ar kažkaip ten panašiai. Tiesą pasakius, prokrastinacija šiuo atveju įsimetė ne todėl, kad neturiu ką pasakyti, bet būtent todėl, kad turiu pasakyti tiek daug ir nežinau nuo ko pradėti. Na, ta klasikinė situacija, kai neskaitytų emailų situacija ant tiek bloga, kad tiesiog paleidi visą kontrolę ir sakai „ai, skaitysiu nuo naujausių, o jei kas nors rašė kažką…
Keitėsi metų laikai. Pandemija lyg ir baigėsi, bet spėjo vėl prasidėti. Finansų rinkose milžiniškas ralis, keitėsi brokerių sąlygos, visi influenceriai nenustoja kalbėti apie infliaciją. O šešių nulių kaip nėra, taip nėra. Gana simboliškai – praėjo lygiai 6 mėnesiai nuo mano paskutinio 6 nulių įrašo. What the actual fuck, ane? Dingau. Ne todėl, kad pasibaigė turinys. Net ne todėl, kad pasibaigė įkvėpimas. Labai paprastai tariant – ištiko gyvenimas. Bet, prisiduodu, kad gyvenimas ištiko tik šešių nulių turinio kūrime. Asmeninėse investicijose viskas važiuoja lygiai ta pačia vaga, tiesa kiek akseleruota. Tuo ir žavi mano pasirinkta pasyvaus investuotojo į plačiai diversifikuotą ETF’ą strategija.…
Pagalvojau, kad reikia oficialaus disclaimerio. Jūs skaitote nuobodžiausią finansų blogą pasaulyje. Kai pradėjau rašyti, o ypač su tokiu pavadinimu, galėjau natūraliai sukelti lūkesčius. Galėjote pamanyti, kad papasakosiu jums kažką ko nežinojote. Kad pasidalinsiu dar negirdėtomis investavimo priemonėmis, skandalingais akcijų pasirinkimais ar surasiu kokią akciją dar prieš hype’ą. Ir apie tai jums pirmiems papasakosiu šešiuose nuliuose. Deja. Kartoju ir nuolat kartosiu – aš investuoju nuobodžiai, pasikartojančiai, be emocijų ir be skandalų. Žinote, taip kaip ir reikia smulkiam pasyviam investuotojui. Todėl aš jau aprašiau beveik viską ką žinau ir ką realiai reikia žinoti apie techninę investavimo pusę. Na gerai, dar ne viską,…
Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas“, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę“ arba „vogtus pinigus lengva dovanoti“, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per…
Kaip supratau, landžioti po svetimas pinigines yra gana geidžiamas lietuvių užsiėmimas. Gal todėl net ir šviežiai iškepti Lietuvos finansų blogeriai labai greitai susilaukia portalų dėmesio. Taip nutiko ir man – po pirmojo bloginimo mėnesio, jau, žiū, duodu savo pirmąjį interviu. Ne bet kam, o Verslo Žinioms. Na, neslėpsiu, malonu. O ypač papulti į VŽ. Visą interviu skaitykite čia. Update ateities kartoms: interviu netgi pakilo iki #6 vietos prie skaitomiausių. SVARBU! Kadangi VŽ straipsnis yra premium, o aš autorines teises gerbiu, bet tuo pačiu noriu suteikti šansą savo skaitytojams su manimi labiau susipažinti, tai savo siųstus atsakymus be VŽ redaktūros įkeliu…