Labas! Po šito įrašo mano „IEŠKOMAS“ nuotrauka galimai kabės bankų valgyklose, bet ai… Jei turi būsto paskolą – klausyk įdėmiai. Pameni, čia ta pati paskola, kurią prieš keletą metų užsikarei ant kaklo trisdešimčiai metų? Ta, kurios įmoka nekukliai išbrango per pastaruosius metus ir jau netgi pradėjo truputį užknisti. Pasirodo, ši paskola gali ir mažėti. Apačioje vienas trumpiausių mano įrašų. Paprastesnės instrukcijos su pinigais vargu ar kur gausite, o šio įrašo efektas daugeliu atveju vistiek matuojamas tūkstančiais eurų. Tl;dr; versija Instrukcija: Parašyk savo bankui laišką, kad sumažintų tau būsto paskolos maržą. Viskas. Instrukcijos pabaiga. Apie bankų maržas Bankų maržos varijuoja tiek…
Taupymas yra kaip keiksmažodis. Taupai, reiškias save riboji, gyveni nepritekliuje, kažko sau neleidi. Na, bent jau toks požiūris pastebimas visuomenėje. Žiū, tik kas nors prakalbo apie investavimą ant paprastos lietuvio algos – reiškias pastarasis stipriai taupo, save riboja ir apskritai, vardan orios senatvės, paleidžia geriausias jaunystės dienas vėjais.
Bet yra būdas išvengti šio keiksmažodžio. Įmonės tą suprato jau seniai. Juk jokiais būdais nepamatysite antraštės “Telia valdyba nusprendė 3 metus intensyviai taupyti”, nes pasirodo nori perpirkti kitą įmonė. Ne! Juk įmonės netaupo, jos – optimizuoja kaštus.
Kaštų optimizavimas. Magiški du žodžiai, po kuriais gali tilpti tiek daug. Ir masiniai atleidimai, ir perteklinio autoparko atsisakymas, ir ofiso dydžio vertinimas, ir nenaudojamų faksų utilizavimas ir t.t. Juk optimizuoti kaštus logiška – kokio velnio mokėti už kažką perteklinio, kas nekuria vertės įmonės akcininkams?
Tai va, aš labai panašiai mąstau ir apie asmeninius finansus bei taupymą. O mes juk suaugę žmonės, galime neišsikalinėti ir atvirai naudoti tą keiksmažodį iš T raidės. Tad pakalbėkime apie taupymą.
Šiame blog’e nuolat kartoju – apie finansus aš menkai ką suprantu. O milijonieriumi tapti vistiek noriu. Ar tai bent jau įmanoma? Bendras visuomenės supratimas – neįmanoma. Jeigu nenusimanau apie opcionus, hedge’inimą ir finansinius svertus – milijonieriumi tapti nėra šansų. Apskritai, net į finansų rinkas nėra ko lįsti be šių investuotojams privalomų žinių. Bet visuomenė klysta. Elgsena, o ne finansinės žinios, yra pats svarbiausias faktorius, lemiantis statistinio žmogaus turtus. Jūs galite praleisti 10 metų studijuojant įmonių grafikus, skaitant analitikų apžvalgas ir galutiniame gyvenimo taške vistiek būti biednesnis už paprastą Jurgių Joną, jeigu turėsite žalingus finansinius įpročius. Kai kalba pasisuka apie asmeninius…
Aš esu šioks toks energ-idiotas. Bendrai energetika nesidomiu, kaip sektorius man jis neįdomus, net nelabai žinau kiek elektros sunaudoju kiekvieną mėnesį, tačiau vistiek kažkaip mano radare sugebėjo atsirasti nutolusių saulės jėgainių idėja. Idėja mane pagrinde užkabino dėl aplinkosaugos pusės – kaip tikras vakarietiškas hipsteris noriu mažinti savo pėdsaką žemėje ir, tiesiog gyvenant bute Vilniaus centre, neįsivaizdavau, kad tai yra įmanoma. Juk saulės kolektoriaus ant namo stogo nepasistatysiu (nors, pasirodo, ir tai yra įmanoma, tik vargas derinantis su kaimynais). Bet pasirodo lietuviai pažangi tauta. Pala pala, šeši nuliai, gal ir įdomu, bet čia juk blog’as apie finansus, prie ko čia ta…
Gana aktuali tema kiekvienam jaunuoliui – o ką daryti su dideliam pirkiniui taupomais pinigais? Na, žinote, galvoje turiu būsto pradinį įnašą, vestuves, namų remontą, automobilio pirkimą ar bet ką, kas kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių. Šiems pirkiniams dažnas taupo nuo keletos mėnesių iki keletos metų, tad nesinori, jog lėšos tiesiog gulėtų sąskaitoje ir lėtai praradinėtų vertę. O tokiu trumpu laikotarpiu suinvestavus į akcijas, labai gali būti, kad pataikysite ant blogo etapo ir išsiimti gali tekti mažiau nei įdėjote. Identiška situacija ir su visų apdainuotu juodos dienos fondu. Ar jis tiesiog turi gulėti banke, ar galima jį kažkaip įdarbinti? Anksčiau…