Milijonierius Jurgių Jonas

Šiame blog’e nuolat kartoju – apie finansus aš menkai ką suprantu. O milijonieriumi tapti vistiek noriu. Ar tai bent jau įmanoma?

Bendras visuomenės supratimas – neįmanoma. Jeigu nenusimanau apie opcionus, hedge’inimą ir finansinius svertus – milijonieriumi tapti nėra šansų. Apskritai, net į finansų rinkas nėra ko lįsti be šių investuotojams privalomų žinių.

Bet visuomenė klysta.

Elgsena, o ne finansinės žinios, yra pats svarbiausias faktorius, lemiantis statistinio žmogaus turtus. Jūs galite praleisti 10 metų studijuojant įmonių grafikus, skaitant analitikų apžvalgas ir galutiniame gyvenimo taške vistiek būti biednesnis už paprastą Jurgių Joną, jeigu turėsite žalingus finansinius įpročius.

Kai kalba pasisuka apie asmeninius finansus, Ponas Paretas su savo 80/20 dėsniu ramiai rūko kamputyje, nes šeši nuliai praktinis dėsnis sako, kad finansuose 1% veiksmų atneša 99% rezultatų. Tik problema, kad mes dažniausiai darome priešingai ir praleidžiame 99% savo laiko bandydami išlošti tą varganą 1%.

Kalbant apie investicijas, viskas, ką jums tereikia atlikti – reguliariai skirti užsibrėžtą x% nuo pajamų ir investuoti į plačiai deversifikuotą investicinį portfelį. Ar sninga, ar karas, ar nusileido ateiviai. Atliekate šį veiksmą kiekvieną mielą mėnesį. Ir su jūsų investicijomis viskas galiausiai bus gerai.

Bet likusius 99% savo laiko turėtumėte skirti savo elgsenai su pinigais. Statistinis lietuvis niekada netaps turtingu, jei kasmet pirks naują iphone’ą, kas tris metus išsilizinguos naują Passat’ą bei kasdien eis dienos pietų, nes, bandydamas save pateisinti, sugebėjo save įtikinti, kad “taip labiau apsimoka”. Juk iphone’ą imi be pabrangimo, automobilį pasikeiti prieš jam prarandant vertę, o gaminti namie vienam tikrai neapsimoka ir dar net brangiau gaunasi. Su šia logika galima ir prie bobutės paskolos atostogoms į Turkiją prieiti.

Ir aš tikrai nesakau, kad visi šie dalykai automatiškai yra blogai ir visko būtinai reikia atsisakyti. Tiesiog kelias į milijoną su nebūtinomis išlaidomis, kurios kartais nė kiek negerina gyvenimo kokybės, bus ir ilgesnis, ir mažiau užtikrintas.

Kaip minėjau keletą kartų – viską ką žinau apie investicijas aš jau beveik ir aprašiau. Viskas. Mano kompetencijos ribos pasiektos ir daugiau investicinių paslapčių čia nerasite. Tad jeigu atėjote būtent to – apgailestauju, tačiau laikas atsisveikinti.

Bet ką pažadu paliesti vis daugiau ir daugiau – tai finansų psichologiją. Apie įpročius, apie elgseną, apie kasdienius buities reikalus. Kuriuos susitvarkius, nė kiek neabejoju, kelias į šešis nulius bus daug tiesesnis.

Na, o grįžtant prie pradinio įrašo klausimo –  ar įmanoma statistiniam piliečiui, nesuprantančiam apie finansų rinkas, tapti milijonieriumi? Leiskime pavyzdžiams kalbėti už save.

Valytojas – filantropas

Ronald Read philanthropist.jpg

Ar daug valytojų turi savo Wikipedia puslapį? Na, vienas tikrai turi – Ronald Read. Šis vyras visą gyvenimą dirbo valytoju bei degalinės darbuotoju, o mirus sukėlė spaudos sąmyšį ir dabar turi savo Wikipedia puslapį. O jame esminės “pareigos” – filantropas. Nes Ronald’as, po savo mirties 2014-ais, paliko virš 6 milijonų dolerių vietinei bibliotekai ir ligoninei. Artimieji net nenutuokė apie jo turtus, nes, kaip sakiau – žmogus visą gyvenimą dirbo žemiausio kalibro darbus ir vairavo Toyota Yaris.

Ir čia nėra ta klasikinė self-made milijonieriaus istorija – kur “pradėjau nuo valytojo, dabar aš CEO”. Ne, šis vyrukas 25 metus dirbo degalinės patarnautoju ir tuomet 17 metų dirbo prekybcentrio valytoju, o tuomet išėjo į pensiją. Viskas. Tokia tebuvo jo karjera. Tačiau gale gyvenimo jo asmeninis turtas siekė $8M.

Na, tuomet galite pagalvoti, kad žmogui pasisekė. Atrado turbūt kokį GE prieš augimą ir sudėjo visas savo santaupas, panašiai lyg atradus Apple prieš Jobs’o sugrįžimą ar Microsoft’ą Bill’ui dar tik pradedant veiklą garaže. Bet ne, jokio finansinio stebuklo jis neatliko. Mirdamas turėjo 95 skirtingų akcijų portfelį, išskaidytą per absoliučiai visas pramonės šakas ir jį nuolat pildė iš savo menkos algos.

Taip taip, supratote teisingai. Valytojas tapo milijonieriumu tiesiog turėdamas plačiai diversifikuotą akcijų portfelį ir nuolatos jį pildydamas. Kažkur girdėta taktika, ne?

Sekretorė –  milijonierė

Sylvia Bloom, a legal secretary from Brooklyn, worked for the same law firm for 67 years while quietly amassing a fortune. In her will, she left more than $8 million for college scholarships.

Kita kasdienybės herojė yra Sylvia Bloom. Jos karjera buvo išties paprasta ir neįspūdinga, o CV atnaujinimas tikrai nebuvo jos nuolatinis galvos skausmas, nes karjeros istoriją sudarė vienas vienintelis įrašas:

1947 – 2016 Sekretorė @ teisininkų kontora.

Taip, aš nesuklydau. Žmogus 67 metus dirbo vienoje įmonėje, vienoje pozicijoje. Įsivaizduojat, mieli millenials’ai? Ne visada yra būtina po septynių mėnesių vienoje darbovietėje jau pradėti siuntinėti CV dėl azarto, nes “seeeni, nu man visos sritys įdomios“.

Tai va, grįžtant prie Sylvios – moteris visą gyvenimą pradirbo vienoje įmonėje, darant tą patį, hierarchijos apačioje esantį, darbą, o žiniasklaidos dėmesio sulaukė tik po savo mirties, kai įvairioms organizacijoms ir labdaros fondams paliko virš 8 milijonų dolerių. Moterytė ramiai kiekvieną mėnesį gavusį algą, didžiąją dalį jos investuodavo į gerai žinomas įmones.

Pabaigai

Ekstremalus taupumas nėra būtina sąlyga pakeliui į milijoną. Jei skaitysite plačiau, apie šiuos žmones rasite istorijų, kaip visą senatvę valgė tik avižas ir vaikščiojo su sulopytom kelnėm, nors sąskaitoje turėjo po 5-8 milijonus. Gink dieve manęs nedomina tokia senatvė.

Bet finansinės disciplinos ar sudėtinių palūkanų magijos iš šių istorijų tikrai galima pasimokyti.

Kaip jau rašiau, esminė ilgalaikio investavimo taisyklė – never stop compounding.

Tai identiška asmeninių finansų taisyklė būtų – never stop contributing.

Nesvarbu kiek šiuo metu uždirbate, nesvarbu kas vyksta pasaulyje, nelabai net svarbu kokią finansinę priemonę pasirinkote. Net jei tai būtų prakeiktasis investicinis gyvybės draudimas. Svarbiausia – suformuoti įprotį kiekvieną mėnesį atsidėti dalį algos ir tas lėšas įdarbinti.

Kuo anksčiau pradėsi – tuo daugiau išloši. Net jei esi studentas ir pusę etato dirbi kavinukėj už 300 Eur/mėn – skirk 30 Eur/mėn investicinei sąskaitai Revolut’e ir ten pirk kas tik patinka. Net jei tai būtų Teslos ar kruizų akcijos. Vienu penktadieniu mažiau Bardake, ir jau turėsi už ką. O sėkmingas įprotis visam gyvenimui pradės formuotis jau dabar, ankstyvoje jaunystėje.

Svarbiausia – reikia atprasti taupyti kažkokiam daiktui ir laikas išmokti taupyti tiesiog sau.

Tuomet, po 50 metų, galbūt ir mes turėsime visą armiją kuklių lietuviškų milijonierių su savais Wikipedia puslapiais. Laikom čiūrkas.

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.

12 Replies to “Milijonierius Jurgių Jonas”

  1. “skirk 30 Eur/mėn investicinei sąskaitai Revolut’e ir ten pirk kas tik patinka”

    Šitą galima pakritikuot. Perkant individualias akcijas reikia nemažai disciplinos diversifikuotam portfeliui susikurti, o palaikyti akcijų svorius atsižvelgiant į jų market cap dar sunkiau.

    1. Haha. Aišku, kad nebus diversifikuotas ir aišku, kad nėra čia tobula. Bet man atrodo svarbiausia pradėti, kad ir su kokia kreiva finansine priemone.

      Čia kaip su mityba ar sportu. Jeigu sekmadienį dar valgei picą ir gėrei kolą, bet va būtent nuo pirmadienio jau pereini prie NO CARBS KETO dietos, tai kiek tu taip tempsi? Gera pradžia būtų pradėti gerti daugiau vandens, mažinti cukrų, atsisakyti pusfabrikačių, o jau tikslus kalorijų sekimas, mitybos planai ir visa kita atsiranda vėliau.

      Taip ir čia, sakau kaip ne taip seniai pats buvęs studentas – nu neįdomu daugumai studentų tie fondai, brokeriai ir portfelio rebalansavimai. Bet va Revolutą visi turi ir kelias knopkes ten paspausti visi sugeba. Low barriers to enter. Tai tegu ten ir pradeda, o anksčiau ar vėliau atras visas kitas finansinės nepriklausomybės tiesas, jau turint skin in the game.

      Nekalbame čia apie ETF vs. Revolut stock picking. Kalbame apie Revolut stock picking vs. absoliučiai nieko. Net stock pickinant, kad ir abi kaires rankas turint, vistiek po 2-3 metų ten bus kažkas sukaupta, nes nėra leveraged produktų ir opcionų, tai iki nulio prasilošti nelabai įmanoma. Na, nebent jau all-in Hertz. Tai va po 2-3 metų galės išsiparduoti visas nesąmonęs ir jau ETF’uose pradės ne nuo visiško nulio.

      Čia tokia idėja buvo 🙂

  2. Suformavus įprotį investuoti viską ko neišleidi, pasieki šešis nulius.. ir tada pasikari kaip veikėjas iš filmo The Shawshank Redemption, nes kitaip gyventi nebemoki.. be “kalėjimo”.. aš čia šiaip.. monologas..

  3. Tiek ir tedarau – investuoju, įdarbinu visus laisvus pinigus dar nuo mokyklos laikų. Kokius 30 metų. Nesu genijus, mėgstu išgerti, nemėgstu dirbti, verčiau galvoju kaip uždirbti iš kapitalo ar tarpininkavimo. Pigus laisvalaikis su knyga, kartais užsiropšti į kalną. Tikriausiai palikimą skirsiu bibliotekai 🙂
    Mūsų dienomis vartotojiškumo padariniai sukūrė maisto skyrius minus 50% ir humanas, į kurias nespjaunu ir todėl nepamenu, kada pirkau ką nors akropoliuose.
    Akys mato aibę nereikalingų daiktų ir paslaugų, kurios vis tik randa vartotoją, bet galutiniame taške tėra dar vienas papildymas didžiąjai plastiko šiukšlių sankaupai Ramiajame vandenyne.
    Apsidairyk kaip Sokratas – kiek visko daug, ko tau nereikia. Ir pasijusi turtuoliu

  4. Malonu skaityt postus!

    Su žmona, kai atradom indeksus, tai juokaujam, kad va ką reiškia gyvent nuo algos iki algos. Nes išlaidos mūsų žinomos, kelionių neplanuojam (įdomu kodėl :)), didesnių pirkinių irgi, tai realiai visą perteklių sumetam į indeksus. Anksčiau taip nebuvo, anksčiau kaupdavom iki kol galėdavom pasiimti butą nuomai, tai sąskaitose visai ilgai tie pinigai marinuodavosi 🙂

  5. Sveiki 6nuliai,

    Gal butu galima parasyti posta apie IB per TS, nes kaip suprantu, ten dabar situacija keiciasi.

    1. Labas, kol kas niekas nepasikeitė ir tie pokyčiai nuo sausio 1d. nelabai daro įtakos bent man kol kas. Visos sąlygos išlieka tos pačios, tik laikomo cash’o draudimas nukrenta iki 20k, nes juridinis vienetas permigruoja iš UK į EU. Įkainiai tie patys.

      TSG per IB vis dar yra geriausias pasirinkimas, kol neatsirado geresnių 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.