Kaip pagauti akcijas dugne?

Ne retas šiomis dienomis galvoja – akcijos pervertintos, įmonių P/E rodikliai sukilę, ateina antras karantinas. Koks beprotis galėtų investuoti dabar? Juk geriau pralaukti ir įmonių prisipirkti per išpardavimą – kai rinkos nukris į dugną.

Na, juk logiška – jeigu dabar turiu 10,000 Eur investavimui, o akcijos kaina 100 Eur/vnt, tai galiu nusipirkti 100 akcijos vienetų dabar. ARBA – palaukti kol akcija nukris iki 90 Eur/vnt ir nusipirkti 111 vienetų. Juk vistiek visi žinome, kad bus antra karantino banga, užsidarys daug verslų ir juk negalime išlįsti iš šios COVID krizės ant tiek sausi.

Taigi, mielieji, šiandien jums laiminga diena. Pasidalinsiu savo paslaptimi – kaip aš gaudau dugną. Ištikimi skaitytojai turbūt jau kraipo galvas – what the actual fuck. Kas nulaužė šeši nuliai paskyrą? Bet prašau – skaitykite toliau.

Dugnų gaudymo reiškinys globaliame pasaulyje vadinamas market timing ir nors ir skamba paprastai – jis labai labai retai baigiasi taip kaip ir buvo planuota investuotojo.

Kaip pagauti dugną?

Trūksta šiek tiek žodžių norint išreikšti šios minties stiprumą, bet į kurią pusę judės Volstrytas su 100% užtikrintumu nežino niekas.

Taip, yra ekspertų prognozės, ekonomistų grafikai, institucijų statistikos, bet šią informaciją ir taip turi visi finansų rinkos dalyviai. Pagal efficient-market hypothesis, rinkos šiais laikais yra efektyvios ir greitai įvertina naują informaciją, tad bet koks naujas informacinis vienetas labai greitai būna jau įtrauktas į jūsų norimos akcijos kainą. Kaip sako reddito ekspertai apie viską – it’s priced in arba įskaičiuota į akijos kainą.

The efficient market hypothesis (EMH), alternatively known as the efficient market theory, is a hypothesis that states that share prices reflect all information and consistent alpha generation is impossible. According to the EMH, stocks always trade at their fair value on exchanges, making it impossible for investors to purchase undervalued stocks or sell stocks for inflated prices. Therefore, it should be impossible to outperform the overall market through expert stock selection or market timing, and the only way an investor can obtain higher returns is by purchasing riskier investments.

Investopedia

Tačiau, net jei ir pilnai netikite šia teorija, na realiai užduokite sau klausimą. Kokia tikimybė, kad kažkas ką perskaitėte antraštėje, kažkas ką išgirdote iš draugo ar pamatėte forume kaip ateinantį didelį įvyki – dar nebuvo apkalbėta kabinetuose žmonių, kurių visa karjera priklauso nuo šių įvykių? Man atrodo, kad finansų analitikai @ JP Morgan, valdantys milijardinius fondus, tos informacijos turi bent jau šiek tiek daugiau nei toks aš pilypas iš kanapių, tiesiog paskaitantis Maurico bei Mačiulio įžvalgas facebook’e.

Maža to, kad sėkmingam market timing’ui reikia pagauti akcijas viršuje ir išsiparduoti. Paskui lygiai taip pat reikia pagauti jas apačioje ir susipirkti atgal. Šią lygtį visuomet sudaro du įvykiai ir jeigu jau sakau, kad vienam kartui pataikyti reikia daug sėkmės, tai du kartai, mano nuomone, jau yra misija neįmanoma. Ne veltui ir tautosaka sako, kad „ir lazda vieną kartą iššauna“. Ne kelis kartus, o tik kartą. O kaip tikiuosi supratote – vieno šūvio jums Volstryte nepakanka.

COVID19 dugno gaudytojas

Na, paimkime dabar COVID19 kontekstą. Gerai, tarkime jūs laimės kūdikis ir sugebėjote išsiparduoti visas savo investicijas vasario 19d., kai SP500 buvo to meto visų laikų pike.

Sveikinu, turbūt praleidote visą kovo mėnesį džiūgaudami kiek potencialiai prarastų euriukų tai padėjo jums sutaupyti. Balandžio mėnesį jau sunerimote, nes kaip čia viskas taip greit kilt pradėjo. Gegužę, vis dar sėdint užsidarius namuose, sakėte, kad ,oiii brangi Amerika, palauk, tu dar nematei pilno lockdown’o. Liepos mėnesį jau sakėte sau, kad FED daro nesąmonęs, kai pinigų spausdintuvas sako brrrr. O dabar, spalio mėnesį, sėdite su savo viršūnėje išsiimtais euriukais, bet jau pusmetį nedalyvaujate finansų rinkoje, kuri per tą laiką ne tik atsigavo, bet pasiekė ir naują all-time high.

Jeigu manote, kad paistau nesąmones ir juk akivaizdu – kovo gale būtumėte sugrįžęs į rinką, tai įdedu grafikiuką su to meto pasaulio nuotaikomis. Leiskite priminti, gerbiamieji, kad kovo mėnesį mes kartu su visa tauta šlavėme grikius ir tualetinį popierių iš parduotuvių lentynų, visi laukdami zombių apokalipsės. Apie kokį sugrįžimą į rinką jūs kalbate?

Nesakau, kad prognozės yra nieko vertos, tiesiog su piniginiais sprendimais ateina ir psichologinis aspektas, kurio dažnai neįvertiname. Kaip ir aišku, dabar žiūrint į kovo mėnesį, kad na negali rinkos tiek kristi amžinai, bet moderniuose laikuose tokio lygio pandemijos dar neturėjome, tai nori nenori lenda į galvą – this time it is different.

Prisipažinsiu. Net aš, žinodamas visą teoriją ir būdamas didysis „investuok automatu nesvarbu kas“ pranašas, balandžio pradžioje susilaikiau nuo reguliaraus investavimo ir mėnesiuką praleidau, nes sunerimau dėl savo darbo stabilumo, likvidumo ir šiaip pasaulio. Atvirai sakau, kad buvau pradėjęs galvoti, kad gal reikia įsigyti kelis aukso luitus ir įsirengti seifą namuose – tegu būna bent kažkas, kas nenuvertėja.

Tai kokio didumo turi būti jūsų kiaušai, kad vasario viduryje viską išsiparduotumėte, o kovo gale viską atgal susipirktumėte? Turint galvoje viską, kas tuo metu dėjosi pasaulyje.

Kodėl neverta gaudyti dugno?

Tai ką, tiesiog stebėti kaip mažėja mano investicijos, šešių nulių mielai paklaustumėte jūs?

Taip, ramiai stebėti ir ramiai toliau investuoti po savo numatytą sumą, nes niekas niekada nežino, bent jau trumpuoju laikotarpiu (0-6 mėnesiai), ar rinkos kils ar kris. O net viena praleista diena gali jums brangiai kainuoti.

„Time in the market beats timing the market.“

Finansų tautosaka

Čia galima braižyti daug grafikiukų ir visi jie parodo tą patį – jeigu praleisite bent kelias rinkų augimo dienas, nubrauksite tūkstančius eurų potencialios grąžos per eilę metų.

Pavyzdžiui, per 30 metų pakaktų tiesiog 25 kalendorines dienas būti „ne rinkoje“, visas kitas dienas būnant rinkoje, kad investicinė grąža prilygtų paprastam nulinės rizikos indėliui. Čia kalbame apie 25 kartus per 30 metų, tai yra rečiau nei kartą per metus, kai pirmadienį išsiparduodate, antradienį rinkose įvyksta fejerverkai, o trečiadienį vėl susiperkate.

Tas pats efektas labai ryškus ir per trumpą 10 metų periodą, kurio viduryje vyko finansinė krizė. Labai tikėtina, daug žmonių ir tada norėjo išsiparduoti ir pagaudyti dugnus, bet praleidus vos 10 gerų augimo dienų, jūs po 10 metų būsite tik ant savų, nepaisant to, kad rinkos augo. O praleidus 20 ar 30 gerų dienų, investicija tampa net labai stipriai minusinė.

Dugnų gaudymas per portfelio rebalansavimą

Mano, nuomone, vienintelis „legalus“ ir leidžiamas dugnų gaudymas naujokui yra per portfelio rebalansavimą.

Na, turiu galvoje, jeigu nusprendėte savo portfelį padalinti į rizikingas/saugias investicijas ir laikyti 80%/20% padalinimą, tai rebalansuojant jūs būtent tokiu būdu ir pagausite tuos dugnus ar išsiparduosite viršunėse.

Pavyzdžiui, turite 10,000 Eur investavimui ir norite 80% paleisti į akcijas, 20% skiriant obligacijoms ar indėliams. Tai viso bus 8,000 Eur į rizikingas ir 2,000 Eur į saugias investicines priemones.

Metų eigoje vyksta daug dalykų – rinkos tai kyla, tai krinta. Jūsų investicinių priemonių vertė kinta. Bet jums tas nesvarbu, nes jūs ilgalaikis investuotojas ir trumpalaikiai svyravimai jums nerūpi.

Tačiau, metų gale susiskaičiuojate savo viščiukus ir pasirodo buvo prasti metai. Bendra portfelio vertė iš 10,000 Eur krito į 8,430 Eur – rizikingos investicijos nuo 8,000 Eur nukrito iki 6,300 Eur, o saugios investicijos augo ir dabar yra vertos 2,130 Eur.

Tad metų gale jūsų norimas portfelio padalinimas jau nebe 80%/20%, bet 75%/25%, nors jūs nieko ir nedarėte. Tad reikia rebalansuoti.

Imate bendrą portfelio vertę (8,430 Eur) ir sudauginate iš 80% ir 20%, taip gaudami savo norimą turto alokaciją, kas parodo, kad trūksta 444 Eur rizikingoms investicijoms ir tais pačiais 444 Eur yra per daug saugiose investicijose. Ką darote? Parduodate vieną ir perkate kitą, atstatydami metų pradžioje užsibrėžtą balansą.

Viskas pavaizduota exceliuke.

Tokiu būdu, jūs parduodate pabrangusias saugias investicijas ir nusiperkate atpigusių rizikingų. Tad vieną parduodate viršuje, kitą nusiperkate to meto dugne.

Kuo ne market timing, klausiate jūs? O tuo, kad tai darote sistemingai, be emocijų, pagal iš anksto nuspręstas taisykles, o ne paskaitę DELFI antraštes apie ateinantį armegedoną.

Reziumė

Dugno gaudyti neverta, ypač jei esate ilgalaikis investuotojas. Žinau aš tą norą, pats tą patį jaučiu. Juk sunku susitaikyti su faktu, kad darai taip kaip visi ir tiesiog gausi vidutinę grąžą. Sunku būti vidutinybe.

Bet, mielieji, kai visi jaučiasi taip pat, tai ta šiaip vidutinė grąža nebus tokia jau ir vidutinė. Na, turiu omenyje, jeigu jūsų kolega Darius ir draugė Rima bandys gaudyti dugnus, išsiparduoti ir vėl pirkti, prisidarys sau papildomų transakcijos mokesčių, tai galiausiai jie uždirbs toli gražu ne tuos standartinius 5-8%. O jūs, savo ruožtu, laimėsite absoliučiai nieko nepadaręs. Tiesiog investavęs ir pamiršęs.

Common sense is not so common, kaip sako klasikai.

Tad, mieli skaitytojai, investuokite atsakingai ir sistemingai, o ne pagal pranašiškas antraštes. Aš pats to dar mokausi ir emocijas paleisti sunku. Bet, kaip rodo istorija, tą padaryti būtina kelyje į šešis nulius.

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.