Kas mėnesį gaunu algą, kas mėnesį atsidedu ir ramiai darau VWCE & chill. Aktyviai prieštaraujančių šiai tinginio strategijai nėra. Kaip ir viskas paprasta ir aišku. Tačiau… Ką daryti jau turint arba vienu ypu gavus DAUG pinigų? Na – priklauso kiek tas DAUG, atsakytų dažnas. Bet DAUG asmeniniuose finansuose labiau yra jausmas, kurio apibrėžimas išties priklauso nuo dabartinio net worth ir reguliariai gaunamų pajamų. Turint nulį DAUG yra ir 2k, uždirbant 1k labai DAUG yra 20k, o dvidešimtmetį dirbant ir dedant po pagalve, labai DAUG gali būti ir banko sąskaitoje kabantys 200k. Bet visi iki vieno nežino ką daryti turint tą…
Kur dingęs šeši nuliai? Kaži ar dar beinvestuoja? Jau matyt išsižadėjo savo strategijų ir tikslų? Kur tau. Priešingai, vyruti. VWCE & chill strategija išgyvena aukso amžių ir man asmeniškai niekada nebuvo patrauklesnė. Tad, norėdamas neutralizuoti spekuliacijas, kad gal šešinuliai jau kripto-baronas, o gal jau prisipirko atpigusių X sektoriaus ar Y valstybės akcijų, nusprendžiau parašyti trumpą mažą updeitą. Apie investicijas, apie darbą, šiek tiek bendrai apie gyvenimą. Kur investuoti per krizę? Never waste a good crisis, sako verslo rykliai. Invest when there is blood in the water, antrina jiems interneto meme’ai. Mintį pagaunu. Taip, norėčiau. Extra -30% nuolaida mano mylimiems sūreliams…
Uždaryti dar vieni metai, tad laikas naujiems tikslams, naujoms investicijoms, naujiems hobiams, rezoliucijoms ir taip toliau, teisingai? NE! Na – nebūtinai. Galima tiesiog pasiryžti tęsti anksčiau pradėtus darbus. Ir suprantu, kad pradėti kažką naujo visada bus labiau sexy. The grass is always greener on the other side. Jau taip ir jaučiu tą kylantį adrenaliną, kai prabudęs sausio 1d. nusprendžiu kiekvieną dieną skaityti po 20 puslapių knygos, nebevalgyti mėsos, kiekvieną rytą bėgioti ar atsidėti po 300 Eur investicijoms. Ką jau bekalbėti apie papildomus Courseros kursus… Bet… aš asmeniškai šiemet nusprendžiau šio pratimo neatlikinėti. Reikalų turiu per akis, tad tiesiog tęsiu kelią…
Kaip rašiau jau praėjusią savaitę – reikalų realiame gyvenime aš turiu per akis. Lygiai taip pat kaip jūs – nėra man kada įsigilinti į visas įmones, į visus trend’us, į visus naujus brokerius ar dar velniai žino ką. Todėl, kuriant savo reguliarių investicijų planą, pasirenkant brokerius, sprendžiant į ką investuoti – aš viską vertinu per tinginio prizmę. Buna periodų, kai aš visas hype’d up ir galiu lįsti ir gilintis į sutartis, žiūrėti youtuberius ar skaityti internetus – čia toks edukacinis periodas. Jis ateina ir praeina. Bet, o ką daryti, kai įvyksta gyvenimas? Aš, nujausdamas, kad tas gyvenimas tikrai gal įvykti…
Keitėsi metų laikai. Pandemija lyg ir baigėsi, bet spėjo vėl prasidėti. Finansų rinkose milžiniškas ralis, keitėsi brokerių sąlygos, visi influenceriai nenustoja kalbėti apie infliaciją. O šešių nulių kaip nėra, taip nėra. Gana simboliškai – praėjo lygiai 6 mėnesiai nuo mano paskutinio 6 nulių įrašo. What the actual fuck, ane? Dingau. Ne todėl, kad pasibaigė turinys. Net ne todėl, kad pasibaigė įkvėpimas. Labai paprastai tariant – ištiko gyvenimas. Bet, prisiduodu, kad gyvenimas ištiko tik šešių nulių turinio kūrime. Asmeninėse investicijose viskas važiuoja lygiai ta pačia vaga, tiesa kiek akseleruota. Tuo ir žavi mano pasirinkta pasyvaus investuotojo į plačiai diversifikuotą ETF’ą strategija.…
Aš mėgstu knygas. Jau bene 10 metų perskaitau bent po 10 knygų per metus, kelis paskutinius metus skaičius artėjo prie 20-25 per metus, o karantininiai metai sumušė visus rekordus – per metus perskaičiau 50 knygų. Žinoma, ne skaičiuje esmė. Neturiu speed reading skillsų ir nebandau maksimizuoti bei suefektyvinti šio savo pomėgio, tad apie tai neklauskite. Didžiausias mano lifehack’as, padėjęs 2x ar net 3x padidinti perskaitomų knygų kiekį buvo Kindle įsigijimas. Taip, jausmas ir man turbūt fainesnis vartant fizinius lapus, bet Kindle’as atneša žymiai daugiau galimybių. Matote, problema su fizine knyga yra ta, kad ją dažniausiai skaitai vieną. Aš su Kindle’u…
Pagaliau. Pagaliau baigėsi tie pražūtingi 2020-ieji. Taip vienareikšmiškai sakyčiau jei prieš pusantrų metų nebūčiau atradęs Baltic Mustache įrašų ir forumo. Kažkur kažką investavau ir anksčiau. Bet realiai savo finansus į rankas suėmiau tik atradęs šią lietuvių šeimą ir bendruomenę už jos. Dabar, nors metai ir tikrai pražūtingi pasauliui, finansine prasme man jie buvo ypatingai geri. Taip, rinkos tai krito, tai augo, bet čia nuo manęs viskas priklauso mažiausiai, tai kasmet priimsiu bet kurį scenarijų. Kaip bus, taip bus. Kas mėnesį investuosiu į ETF’us ir tiek žinių. Tačiau kas tikrai priklauso nuo manęs – tai finansinė disciplina. 2020-ieji buvo pirmieji pilni…
Didelės įmonės CEO vasarą atostogaudamas Nidoje užėjo į vietinę kavinę atsigerti kavos. Viduje jis pamatė keletą staliukų, labai jaukią, namūdišką aplinką, už prekystalio kavą gaminantį ir su lankytojais juokaujantį vyrą – kavinės darbuotoją. Kavinė buvo pilna gyvybės – nusėsti staliukai, knygas skaitantys poilsiautojai, pusryčių blynais besimėgaujančios šeimos bei gyva, niekada nesibaigianti lankytojų eilė. Sulaukęs savo eilės, CEO užsisakė kavos ir už prekystalio dirbančiam vyrui pažėrė komplimentų dėl kavinės jaukumo, skanios kavos bei lankytojų srauto. Taip pat paklausė – kiek laiko ši kavinė jau veikia, norėdamas suprasti iš kur tokia sėkmė. Kavinės darbuotojas atsakė „Jau trečias sezonas kaip dirbame” CEO garsiai…
Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę” arba „vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per…
Gana aktuali tema kiekvienam jaunuoliui – o ką daryti su dideliam pirkiniui taupomais pinigais? Na, žinote, galvoje turiu būsto pradinį įnašą, vestuves, namų remontą, automobilio pirkimą ar bet ką, kas kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių. Šiems pirkiniams dažnas taupo nuo keletos mėnesių iki keletos metų, tad nesinori, jog lėšos tiesiog gulėtų sąskaitoje ir lėtai praradinėtų vertę. O tokiu trumpu laikotarpiu suinvestavus į akcijas, labai gali būti, kad pataikysite ant blogo etapo ir išsiimti gali tekti mažiau nei įdėjote. Identiška situacija ir su visų apdainuotu juodos dienos fondu. Ar jis tiesiog turi gulėti banke, ar galima jį kažkaip įdarbinti? Anksčiau…
Kaip supratau, landžioti po svetimas pinigines yra gana geidžiamas lietuvių užsiėmimas. Gal todėl net ir šviežiai iškepti Lietuvos finansų blogeriai labai greitai susilaukia portalų dėmesio. Taip nutiko ir man – po pirmojo bloginimo mėnesio, jau, žiū, duodu savo pirmąjį interviu. Ne bet kam, o Verslo Žinioms. Na, neslėpsiu, malonu. O ypač papulti į VŽ. Visą interviu skaitykite čia. Update ateities kartoms: interviu netgi pakilo iki #6 vietos prie skaitomiausių. SVARBU! Kadangi VŽ straipsnis yra premium, o aš autorines teises gerbiu, bet tuo pačiu noriu suteikti šansą savo skaitytojams su manimi labiau susipažinti, tai savo siųstus atsakymus be VŽ redaktūros įkeliu…
Kaip jau rašiau pirmoje šio įrašo dalyje – pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, o tai, kad eina vienas po kito. Todėl jeigu dar neskaitėte, rekomenduoju pradėti nuo įrašo apie pajamų valdymą. O išlaidas nuodugniai sekti aš pradėjau ganėtinai neseniai ir tą darau jau apie 10 mėnesių. Kiekvienas esame skirtingas ir kai kuriems žmonėms išlaidų sekimas yra ne tai, kad būtinas, bet tiesiog privalomas stabiliems finansams užtikrinti. Aš asmeniškai niekada nebuvau išlaidūnas. Niekada neturėjau vartojimo paskolų, nepirkau į kreditą ir tiesiog – natūraliai gyvenau pagal tuo metu gaunamas pajamas, o ne ateities lūkesčiais.…
Noriu pasidalinti ką su savo investicijomis nuveikiau per pastaruosius pusę metų. Vėliau dalintis planuoju kas ketvirtį, bet kadangi pirmojo ketvirčio pabaigoje šio blogo dar nebuvo, tai vienu ypu pasidalinsiu už visus pusę metų. Pirmąją, 2020 metų pradžios apžvalgą, galite paskaityti čia. Rekomenduoju, kad geriau suprastumėte pokyčius, kuriuos atlikau. O jų buvo tikrai daug. Kol kas vyksta apsivalymas, išsigryninimas. Daug skaitau, daug naujo sužinau kiekvieną mėnesį, tad visi šie 2020-tieji yra paskirti labiau strategijos formavimui ir reguliarių žingsnių sudėliojimui nei ramiam staying the course. Kol kas pas mane visiškas bardakas, bet todėl ir noriu dalintis, nes nuolat vyksta pokyčiai. Kol kas…
Finansinė nepriklausomybė. Terminas, kuris be papildomo konteksto gali skambėti šiek tiek kaip amžina meilė, už jūrų marių ar koks kitas išsireiškimas, kurio tikslas yra nusakyti kažką didelio ir sunkiai pamatuojamo. Turbūt net nelabai pasiekiamo. Susitikimą su draugais matyt ne nuo savo finansinės situacijos aptarimo pradedate? Ką jau su draugais, ar su žmona bent peržiūrite šeimos finansus? Na okey, mano blog’ą paskaito turbūt ta 1% top percentilė suaugusių, besidominčių asmeniniais finansais, tai jūs dar su kažkuo turbūt pasišnekate, kad ir anonimiškai forumuose. Bet idėją manau supratote – finansų tema visuomenėje yra stipriai mistifikuota ir už’tabu’inta, o millenialsai šiais laikais drąsiau šneka…
Na ka, mistinis tikslas kaip ir aiškus, reikia dabar susiskaičiuoti viščiukus, kad būtų aišku kiek toli čia dar liko bėgti. Pasidariau savo asmeninio turto auditą šiai dienai, kitaip žinomą kaip Net Worth. Iš karto disclaimeris, kad sėdžiu gegužės mėnesį ir aprašinėju savo 2020 sausio 1d. turtą. Tą darau sąmoningai, nes 2020 pirma pusė man buvo išsivalymo, supaprastinimo ir taisyklių išsikėlimo pusmetis, tai įvyko daug pokyčių tarp platformų, investicinių įrankių ir visus šiuos pokyčius noriu aprašyti atskirais įrašais, todėl svarbu suprasti nuo ko pradėjau ir nusistatyti atspirties tašką šiek tiek į praeitį. Iš tiesų, finansų išsivalymas prasidėjo dar 2019-tais, bet, nuleidęs…
Šeši nuliai – milijonas. Kas iškyla prieš akis išgirdus šią frazę? Jeigu esi 90s kid, kaip ir aš pats, tai beveik garantuoju, kad prieš akis pirmiausia iškyla ne kalnas banknotų, o gerbiamas Arūnas Valinskas. „Šeši nuliai – milijonas” buvo vienas pirmųjų protmūšių nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kurio dalyviai galėjo laimėti – taip atspėjote – MILIJONĄ LITŲ. Žmonių galvose milijonas visuomet buvo tas mistinis, sunkiai pasiekiamas bei šiek tiek nekenčiamas skaičius. Tai gražus, apvalus skaičius, kuris buvo n metų transliuojamas per televiziją kaip vaistas nuo visų bėdų. Atsimenu, milijonas litų kaip pagrindinis TELELOTO prizas būdavo tik kelis kartus per metus ir tuomet…
Labas, mielas skaitytojau. Taip, tu patekai į dar vieną blogą apie finansus. Atsiprašau. Tačiau, tuo ir žavus tas mūsų internetas – jame turinį gali kurti kiekvienas. Apie ką aš čia rašysiu? Jei reiktų pakišti visas temas po terminu, tai, be abejo, būtų asmeniniai finansai. Bet jeigu priduočiau pranešimą spaudai žiniasklaidai, blogo clickbait’inė tema būtų „Kaip tapti miljonieriumi?” Iki milijono man dar toli, bet iš natūros esu smalsus, daug dalykų besidomintis ir sekmadienį prie laptopo nesidrovintis praleisti millenialsas. Deja, bet tikrai nesu jokios temos ekspertas, tad jeigu ieškote labai specifinės informacijos, čia to nerasite. Tačiau, mano supergalia – informacijos ieškojimas ir…