Finansų valdymas poroje/šeimoje ir bendros sąskaitos
Visuomet rašau pirmu asmeniu, nes šešiNulių blog’as tai mano mažiukas hobby projekčiukas, bet šiaip gyvenant dviese, finansai vienaskaitoje nelabai ir bevyksta.
Jeigu vienas gyvena nuo algos iki algos, o kitas svajoja apie ankstyvą pensiją, tai čia garantuotai bus tiksinti bomba. Tad reikia tartis, organizuotis ir nori nenori turėti kažkokią tai sistemą.
Aišku, galima turėt ir individualias taisykles bei priiminėti asmeninius sprendimus, tačiau gyvenant poroje vistiek daug kas eina per vieną kasą, tad tą procesą reikia kažkaip organizuotis.
Gali būti paprasta – kaip studentavimo laikais aš nuperku tau kavos, tu nuperki man ir taip tipo išsilygina. Gali būti advanced, kur primena UAB’ą su mėnesiniais pinigų srautais ir “išsimokamomis algomis”.
Aš, kaip žinome, mėgstu paprastumą. Ir automatizuoti.
Todėl per eilę metų keitėm, perdarėm ir susikūrėme šiokią tokią sistemą, kuri dabar kaip ir viekia. Organizmas gyvas, kasmet reikalauja dėmesio. Tai va ką tik šiek tiek ją perdariau, tad apie tai ir parašysiu.
Šiaip šį klausimą, apie šeimos/poros finansus gaunu nuolat jau 5 metus ir niekada nesiryžau parašyti įrašo pagrinde todėl, kad kiekviena šeima unikali. Skiriasi tikslai, finansinis raštingumas, vaikystės auklėjimas ir kiti dalykai, tad neabejoju, kad dviejų vienodų atvejų tiesiog nerasi, todėl ir taisyklių vienodų primetinėti nėra ko.
Su šeimos finansais kaip ir su vaikų auklėjimu. Kiek žmonių – tiek nuomonių.
Todėl jokiais būdais neimkite šio įrašo kaip gido. Tai yra tiesiog schema, kuri veikia man, bet, kad iki jos ateitume, prireikė dar kokių 74 skirtingų versijų. 😀
Kaip organizuojami šešiNuliai šeimos finansai
Jei keliais žodžiais – mano šeimos (šiaip ir asmeniniai) finansai suorganizuoti kaip šiek tiek vargstančio UAB’o:
- Gauname pajamas
- Padengiame įsipareigojimus
- Suinvestuojame
- Gyvename iš likučio
Ilgą laiką taip ir balansavome ant butaforinio nepritekliaus, kur uždirbame daug, investicinis portfelis kaip ir didelis, bet mėnesio gale toks jausmas, kad vos ne vos galą su galu suduriame. Kažkiek buvo smagus žaidimas išlaviruoti, bet galiausiai užkniso ir pradėjo varginti, tai sistema buvo perdaryta. Dabar laisvės daugiau ir finansinės disciplinos kiek mažiau, bet iki to buvo ateita po truputį.
Dabar turimos trys bendros sąskaitos:
| Sąskaitos pavadinimas | Prieiga | Transakcijos | Tikslas |
|---|---|---|---|
| Bendra pagrindinė šeimos sąskaita | Viena (mano pusėj), kaip papildoma asmeninė. | + Įplaukos iš Mr. ir Mrs. – Periodinis į būsto paskolos sąskaitą – Periodinis kredito padengimas | Pagrindinė bendra sąskaita einamosioms išlaidoms bei kaupimui. |
| Būsto paskolos sąskaita | Viena (mano pusėj), kaip papildoma asmeninė. | + Įplaukos iš Bendros Pagrindinės – Periodinis nuskaitymas Būsto paskolos | Atskira sąskaita tiesiog padengti įsipareigojimams. |
| Kreditinė Swed Gold | 2 kreditinės kortelės su Apple Pay. | + Periodinis padengimas iš Bendros Pagrindinės – Išlaidos viskam – maistas, kelionės, pirkiniai, medicina ir visa kita. | Turėti didesnį buferį išlaidoms ir nejausti “butaforiniuo nepritekliaus” mėnesio gale, tuo pačiu nelaikant stovinčių nenaudingų santaupų asmeninėse sąskaitose. 9tą |
Nemoku viso to gražiai pavaizduoti, pažaidus su AI’jum nieko gero neišspjovė, o pats braižyti flowchart’ų neturiu labai daug noro, tai įmetu savo raw exceliuk’o tėkmę ir paaiškinsiu viską žodžiais. ;D
Reali seka:
- Gauname algą
- 50% algos (čia tik dabar toks orinis procentas, apie tai plačiau apačioje) nukeliauja į Bendrą Sąskaitą.
- Iš bendros sąskaitos padengiu paskolą, būstą ir kitus fiksuotus įsipareigojimus.
- Visą laiką naudojamės Swedbank kreditine kasdienėms išlaidoms, o pastarosios kreditą kelis kartus per mėnesį padengiu iš Bendros Sąskaitos likučio.
- Investicijas vykdome iš asmeninių, kur yra kažkoks minimumas, bet šiuo metu šiek tiek pagal galimybes.
Visi pavedimai automatiniai, numatytą mėnesio dieną.
Turiu pabrėžti, kad šiuo metu investavimo ritmas sutrikęs, nes ką tik daug investavome į naujo būsto įsigijimą ir gaunasi, kad daug laisvų lėšų sueina čia. Mini remontas, apsistatymas keliais baldais ir visokiais rakandais. Tai išsileidžia daug čia ir į VWCE nelabai kas lieka. Čia toks pusmečio periodas dabar laukia. Po to sumos persistumdys.
Po kiek mestis bendrai sąskaitai?
Na čia jau ką sakiau pradžioje – kiek žmonių, turbūt tiek nuomonių. Bet aš nuo pradžių maniau, kad nesąžininga imti buką 50/50, nes vienas visuomet jausis besivejančio vaidmenyje.
Todėl mes susitariame sumą, kokios reikia (tai yra, aš įvertinu įsipareigojimus, istorines kasdienes išlaidas ir šaunu iš oro kokį skaičių) ir tada metamės procentaliai pagal algą.
Jei prašaunu, po kiek laiko padidiname/pamažiname skaičių. Taip ir judame trial/error principu ieškant balanso.
Buvo kai viens uždirbo 1500, kitas 2000, tai metėmės su 43/57 split’u. Buvo ir 2000 ir 3000 algos, tai dalinome 40/60.
Dabar turime 50/50, nes mano alga yra šiek tiek orinė, kadangi pats ją sau moku. Pajamos nėra stabilios ir nuspėjamos, tai tiesiog “prilyginau” savo algą prie žmonos ir gyvename su tuo.
Visos ekstra pajamos, kurias kartais uždirbu, vistiek nueina į VWCE & chill.
Kam reikalinga Swedbank kreditinė?
Ilgą laiką turėjome tai Revolut’o, tai Monese, tai kokią specialiai kitą bendrą sąskaitą, kad būtų atskirta nuo visko. Kas mėnesį automatu ten įkrisdavo papildymas ir taip taškydavome.
Bet pradėjo kartotis atvejai, kai išlaidų biudžetas ištaškytas, dar mėnesio vidurys, o reikia rezervuoti kokią kelionę, kuri bus už trijų mėnesių ar pirkti kokius bilietus į koncertą. Pradėjome mėtytis, tai kažką vienas nuperka, tai kitas ir dingo normali apskaita.
Tai kol kas, atrodo, problemą išsprendžiau paimdamas bendrą Swedbank Gold kreditinę. Turime 5,000 Eur limitą, kas leidžia užsakinėti keliones ir planuoti, tiesiog sudengiant viską mėnesio gale.
Moku 3.50 Eur/mėn (+1.75 Eur už antrą kortelę)., kas kaip ir išlaida, bet gauni kelionių draudimą visai šeimai (kuriuo jau yra tekę ir pasinaudoti atgaunant virš 2k Eur), nu ir nemoki palūkanų už kreditą jei padengi per 30 dienų. Tai FREE kreditas, leidžiantis paprasčiau naviguoti šeimos finansų peripetijose.
Aišku, tokios kreditinės kortelės naudos yra juokas palyginti su Amerika, kur žmonės gauna cashback’us ir kaupia mylias, bet turime ką turime.
Skubu paminėti, kad kreditinės geriau apskritai neimti jeigu planuojate greitai imti būsto paskolą, nes pastaroji sumažins galimą sumą ir yra apskaitoma kaip nemažas įsipareigojimas.
Bet man visai praverčia.
Kas yra bendros, kas yra asmeninės išlaidos šeimoje?
Na, o šitas klausimas natūralus, bet čia jau tikrai neatsakysiu. Mes kartu ilgai, jau susituokę, tai natūraliai viskas susilieja į vieną.
Buvo kai bendras būdavo tik maistas ir pramogos, dabar iš bendrų perkame jos broliui dovaną, nes į gimtadienį tai juk einame abu ar mano kraujo tyrimus, nes reikia sveiko vyro šeimoje.
Tai vienos taisyklės čia nėra.
Tiesiog aš esu frugal, mano žmona irgi yra labai frugal, tai vienas dėl kito išlaidų visiškai nepergyvename. Nebus ten nesąmonių. Bet pilnai sujungti visko irgi nesinori, nes tiek ji, tiek aš turime hobių, norų ir kartais neracionalių pirkinių, dėl kurių nesinori pradėt aiškintis.
Ir net nebandysiu versti to žodžio frugal, nes nei taupus, nei skrudžas neatitinka tikslios reikšmės.
Ai, o vat visiškai sujungti visus finansus, aš nemanau, kad yra sveika. Aš nenoriu teisintis jei sugalvojau išbandyti naują hobį ar random nueiti į masažą už 70 Eur. Kaip ir nenoriu net matyti jeigu ji visus asmeninius pinigus ištaško matcha lattėms po 4.50 mieste su draugėmis.
O man kas, kai makro šeimos lygmenyje viskas gerai sueina.
O kur išlaidų sekimas?
Turbūt kažkas paklaus, tai pats prisiduosiu proaktyviai. Išlaidų nuosekliai neseku jau 4 metus.
Tiesiog, nieko man tas sekimas neduoda, tik ekstra atsakomybių suvedinėjant. Ištempiau 2 metus, po to patapo tiesiog darbu.
Bet vistiek manau, kad išlaidas pasekti privalo kiekvienas, bent kurį laiką. Tai puiki edukacija. Kaip pvz. sekti savo kalorijas, miegą ar bet ką kitą. Tik sekant galima suprasti ir išmokti kaip reaguoja kūnas. Tai su pinigais panašiai.
Dabar man labiau patinka vaikiška filosofija – va tau 5 litai, eik nusipirk ką nori. Tai aš sau persivedu 300 Eur į Revolut’ą, ir va mano mėnesio išlaidos bet kam.
Visa kita – vistiek pirksiu ir tam yra makro lygio biudžetai (ką aprašau čia). Kol telpu į makro biudžetus ir pirma pasidengiu įsipareigojimus bei suinvestuoju, tol viskas gerai net jei mėnesį baigčiau su visišku nuliu asmeninėse sąskaitose.
Bet retai taip būna, nes yra susiformavusi gyvensena ir disciplina. Todėl ir nebeseku.
Pabaigai
Kiekvienoje šeimoje kažkas turi prisiimti Finansų Direktoriaus rolę. Kaip turbūt supratote, mūsų šeimoje tai esu aš. Vedu exceliukus, domiuosi, rašau blog’ą. Man čia natūraliai įdomu. Jai nėra įdomu.
Abu savo pusėje turime ir juodos dienos fondą, ir lengvai pasiekiamų investicijų. Ir automatinius investavimus be pabaigos, kad bent kažkas kauptųsi. Higiena jau yra padaryta, gal svarbu paminėti ir tai.
Bet labai bijau finansų diktatūros. Galime turėti skirtingo lygio supratimą, bet jis turi būti viena kryptimi.
Tai šiek tiek per prievartą, šiek tiek pasimuistant, bet ir žmona buvo priversta perskaityti Pinigų Psichologiją, visą mano blog’ą, ir papildomai turi likti po pamokų per pusmetines finansų apžvalgas, kurias aš jai suorganizuoju. 😀
Apie finansus? “Oiii neee, čia Mr. tema, aš nežinau”, yra atsakymas, kurį daug kartų girdėjau ir mačiau artimoje aplinkoje iš moterų, kai kalba pasisuka apie pinigus.
O vat mano šeimoje, norėčiau, kad būtų kitaip. Dalinai dėl to ir rašau šį blog’ą. 😜
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.
Puikus pavyzdys! Mes su sužadėtine labai panašiai tvarkomės. Pas mums bendri dalykai tai paskola, maistas ir komunaliniai. Paskolai tai vienas pavedimas į mano sąskaitą ir iš ten nurašoma paskola. Maistui ir komunaliniam naudojam Revolut Joint account’ą, tai puikiai veikia! Nemokamas acc, abu turim kortelės ir metam ten daugiau negu reikia, kad visada menesio gale liktu bent kažkiek. Dar turim atskira pavedimą i Revolut kaip „travel” – čia toks mėnesinis pervedimas kuri paskutinius pora metų naudojom visos kelionėms padengti (ten metam kiekvieną mėnesi, net jei nekeliaujam ar nieko neperkam). Va toks setup’as kol kas puikiai veikia. Tik va kol kas dar investicijos tai atskirai darom. Aš dar asmeniškai naudoju Revolut kreditinę kortelę, tai man taip pat kaip tau, labai puikiai patinka dėl pačio cash flow management’o. Kadangi aš irgi pats sau išsimoku atlyginimą, tai ten bare minimum yra kad padengti visas išlaidas + lieka truputi. Bet būna didesniu pirkinių ar mokėjomų, tai labai praverčia turėti kreditinę ir poto jau ten susižiūriu visus finansus vėliau pasidarau pavedimus kuriuos reikia. Ir dar 0,1% cashback’o gaunu, tai kreditinė ant pliuso išeina, nes jokių palūkanų irgi nemoku 😄
ačiūūū! šiaip turiu jausmą, kad su Revo irgi gautųsi labai patogiai, tik kiek nardžiau ir bandžiau suprasti, tai lyg ir per brangiai su jų kreditkėm ir metal planais. O tai Jūsų Travel sąskaita atskira, ar kaip ten kaupiasi? Seniau Revo ir joint acocunt’as kainavo, todėl pamenu registravausi per Monese. Dabar jau nemokamai? Daaamn. 😀
As turiu free planą Revolut’e, nes niekaip man ten ju tie planai neprilimpa, nes labai brangūs ir viską ką siūlo, man nereikia 😅. Joint acc jau turim keletą metų, gal net ir ilgiau, ar net nuo pat jo įkūrimo. Kai atsidarėm, tai buvo nemokamas, dabar net nežinau gal ir uždėjo kokį mokestį, bet mums visa dar free liko. Dėl travel, tai mes naudojam ta savings sąskaitą, kad centai kapcetų 😄 bet jos negalima turėti bendros, tai man pavedimas ateina ir aš rankiniu būdų permetu. Not ideal, bet kažkaip jau atsirado įprotis. Ta sąskaita pas mane nes dažniausia aš rūpinuosi visokiai lėktuvų bilietais ir viešbučiais. O dėl kreditinės, tai jinai free yra (bent jau man buvo kai išsiemiau prieš pora metų). Ir turi jie ten 30 dienų nemokamas palūkanas, tai reliai nieko nemoku ir dar cashback’o gaunu. Aišku jis juokingas yra, tai ten reliai per mėnesi vos koks 1-2 EUR, bet vis tiek į kišenę. Aišku jokio kelionių draudimo ar kažko ten nėra ir taip pat nėra galimybės partneriui tūrėti kortelę.
Ohooo, kad su FREE planu tiek leidžia. Galiu prisiekti, kad vienu metu norėjau joint account’o ir nebuvo įmanoma su FREE planu, tik todėl dabar 4-5 metus turėjau Monese lygiai tokiam pat set up’ui. Šiaip neblogas variantas.
Jei ne Gold’o kelionių draudimas, kurio vistiek reikia ir kuris man jau pravertė ir atsipirko 10 metų į priekį, tai svarstyčiau keisti.
Gal komentaras po blogu postu bet kaip pradet investuot? Kol kas esu ismetes 100euru I swedbank fondus kaip Saving 30/90 , Robur or pns. Turiu kokius 4-5 fondus I curious yra peridionis investavimas. Kad or investuoju pinigai kaupias kaip vertybiniai popieriai ir nezinau ka daryt. Norisi turet atsidejus bustui ateiciai bet bijau juos pralost nes ilgai taupau
Visas mano blog’as yra apie „kaip pradėti investuoti”. ;D Einam į archyvą ir skaitom viską iš eilės: https://sesinuliai.lt/archyvas/
Jei po to dar bus klausimų – aš jūsų paslaugoms. 🙂
O kaip apskaitote didelius pirkinius? Pvz automobilis, nutolusi saulės elektrinė ar dantų taisymas?
Iš juodos dienos fondo tokie, kurie padėti unijos indėliu ir kapsi procentai. Išleidus, tuomet agresyviau atstatome pamažinant investicijas. Visuomet ten turėjau apie 5-10% viso portfelio. Seniau būdavo kokie 7k, dabar palikti 30k.
Tai reiktų auto – imu 20k iš unijos indėlio ir prisukę investicijas atstatome pamėnesiui indėlį. Jeigu ten neužtenka ir prireiktų daugiau, tuomet būtų parduodami aktyvai. VWCE pas mane neliečiamas, tai parduočiau Swedbank’o Robur’ą ar turimą crypto, priklausytų nuo situacijos.
Bet visi tavo paminėti tai planuojami dalykai. Net ir dantų taisymas – okay, emergency gal kažkas ir nesuplanuojama jei jau skauda, bet tuomet kiek kainuos, keli šimtai? Auto ir saulės elektrinės taip čia ir dabar neužsimanysi naujos, viskas planuojama.
Ir ar teisingai suprantu, kad kreiditinė sąskaita viena, tik kortelės dvi? Tai gaunasi, kad einamas išlaidas (kosmetiką, dovanos, netikėtas išlaidas, kaip keliones, etc) sumokat iš kreditinės sąskaitos ir ją padengiat mėnesio gale iš bendros; ir dar kiekvienas turit asmenines debetines kur jau perkart visiškai tik sau dalykus, kurie kaip ir nebepatenka po bendros principu?
Taip, 1 kreditinė sąskaita ir 2 kortelės. Ir taip, tiek kasdienes išlaidas, tiek visokias keliones dengiam iš kreditinės, o tuomet mėnesio gale (realiau kelis kartus, kad nepražiopsočiau), padengiu kreditą iš Šeimos einamosios.
O asmeninių turime net ir ne po vieną šiais laikais – turiu ir Swed’ą, ir Revolut’ą. Ant kai kurių sukasi recurring mokėjimai (pvz sportas ar koks mano subscriptionas). Bet mano kasdieniai dalykai (kava ar dienos pietūs) sukasi Revolut’e, vienoje sąskaitoje, kurią kas mėnesį papildau 300 Eur ir leidžiu iki nulio be sąžinės graužimo. Jei baigiasi, pasipildau dar, bet jau tuomet su sąžinės graužimu. 😀
Kiek pasidedate kas mėnesį asmeninėms išlaidoms?
Nelabai supratau.
Jeigu uždirbu 2k tai 50% atrodo per daug.
Neturim tokio procento realiai. Susimokam pasikartojančius įsipareigojimus (paskola + mokesčiai), suinvestuojame kiek nusprendėm metų pradžioj, o kas lieka tai lieka. Jeigu prireikia ir sukrenta daug išlaidų, viskas ir išsileidžia. Dažniausiai taip nebūna, tai suinvestuoju dar. Turim gerus pinigų leidimo įpročius, tai todėl ir paliktas toks džiazas.
Šitie per pirmas mėnesio dienas neišleidžiami pinigai yra apie 35% pajamų, kas yra daug – virš 2k Eur per abu. Tai juos leidžiam pagal poreikį ir sąžinę, o likutis nukeliauja į VWCE. Bet sakau, mes abu frugal, tai todėl ir veikia.
Toks idomesnis klausimas, o ka darot kai virsija islaidos pajamas?
Mums su zmona yra buve t.y. nusipirkus nama bei gimus antram vaikui, sia akimirka islaidos jau daugiau nei 6 men virsija pajamas (saules elektrine, tvora, kondicionierius ir t.t).
Imat is emergency fondo? 🙂
Geriausia, aišku, kad neviršytų. 😀 bet kaip ką tik išleidęs 50k naujo verslo pradžiai bei nusipirkęs naują per brangų būstą pilnai suprantu. Pas mane panaši situacija dabar, kad tiesiog nori nenori viskas sukrenta į koncentruotą pusmetį. Dėl to beveik neinvestuoju, bandau išlaviruoti. Galima būtų daryti po truputį (remontą, verslą, namų patobulinimus), bet nesinori bent man. Norisi pasidaryti ir turėti, tai todėl laviruoju visaip.
Reikėjo, tai net ETF’ų pardaviau už 50k laikinai. Po to po pusmečio atsipirkau atgal, tiesiog buvo cashflow problemos. ;D Susimokėjau mokesčius, ką padarysi.
Šiaip, tokius visokius dalykus tiesiog bandau numatyti ir dėl to jau kurį laiką turiu perdėtai didelį indėlį Unijoje, kurį nuolat nuiminėju. Jei šitų pritrūks, tuomet parduočiau Swedbank’e kabančius fondus ar kažkiek crypto.
Emergency fondas toks kaip atidėtas ir paliktas pas mane ne itin net egzistuoja. Tiesiog visuomet yra (ar mano, ar žmonos pusėje) labai greitai pasiekiamų 10k or so (1 darbo diena). Instantly pasiekiamų yra panašiai per kreditinę kortelę + pavienias santaupas įvairiose sąskaitose.
Mano požiūris, kad jeigu išlaidos tikrai pagrįstos (naujas būstas, antras vaikas ir pnš). ir tu žinai, kad tai laikina, tai net nebandyčiau keisti gyvensenos, o tęsčiau kaip yra, bandant išvairuoti su santaupomis. Jeigu tai užsitęsia ir išlaidos viršija pajamas jau 12mėn. or so, tuomet gali būti ženklas sunerimti ir peržiūrėti gyvenseną bei daryti pokyčius.
Skaitant įrašą kilo tokia mintis ir pasimetimas.
Lyg ir šeima turi pakankamai pinigų. Lyg ir šeima moka tvarkingai finansais naudotis. Lyg ir šiaip viskas ok su gyvenimu.
Nu, bet kam tiek problemų su visokiais pervedimais, procentukų dalinimais, penkiolika sąskaitų ir pan.? Kam tų sistemų kūrimas ir perkūrimas?
Realiai, tai kiekvienas su savo atlyginimu ir išlaidų pasiskirstymu gyventumėt lygiai taip pat. Klystu ar tiesiog ši veikla labiau kaip pramoga nei būtinybė?
Na taip, komlikuoja viską, bet kaip kitaip? ką reiškia gyventume vienodai be jokių sistemų ir paskirstymų. Trys situacijos:
– Varote atostogų ir kažkas turi nupirkti lėktuvo bilietus. Kuris užsako? Turbūt ne kiekvienas sau atskirai?
– Sugedo indaplovė, reikia pirkti naują. Kas perka?
– Esate vakarienėje su kita pora. Kita pora apmoka sąskaitą ir sako „tai pusę man permesk, T”. Kuris permeta?
Bet kokią išlaidą tuomet reikia atsidalinti atskirai. Bendrą sąskaita ir sistema kaip tik supaprastina kasdienį algoritmą:
– Bendras pirkinys? Moku iš Swed Gold kortelės.
– Mano pirkinys? Moku iš Revoluto.
Čia net nelendant į sudėtingesnius dalykus kaip bendras būstas, vaikai, medicinos išlaidos ar nelaimės. Ką tada daryti?
Mano nuomone, šie klausimai yra tokio paties sudėtingumo kaip būtų adresuotas jums: „O kuris išsitraukia bendrą banko kortelę?”. Jokio skirtumo kuris išsitrauks.
Pinigai bendri, gyvenimas bendras.
Ir tie sudėtingi klausimai nėra tokie sudėtingi. Vienas moka už būstą, kitas moka už maistą. Šeimoje nėra skirtumo ar vienas išleis keliais šimtais eurų daugiau, ar kitas išleis mažiau. Gyvenimas juk bendras.
Jeigu kažkam reikia daugiau pinigų (automobilis, naujas būstas, nelaimės ar pan.), abu purto kišenes ir ieško pinigų.
Šios mintys galioja tik asmenims, kurie turi vienodą finansinį supratimą ir viziją, turintiems pakankamai pinigų. Iš blogo įrašų suprantu, jog jūsų šeima yra būtent tokia.
Okay, dabar supratau. Tai jūsų minimas atvejis, sakyčiau, piramidės viršūnė, iki to reikia ateiti ir pribręsti. Manau su vaikais modelis pataps į jūsų aprašytą, nes ten viskas susijaukia, pajamos žmonos pamažėja, išlaidos išskirtinai tik bendros, bet dabar pas mus dar neveiktų. Ir su žmona apie tai kalbamės, ji ir įrašą bei šį komentarą skaitė ir tai duoda mums temą diskusijai, tad ačiū, kad įsitraukiate. Rimtai priverčia susimąstyti.
Bet mes dar tiesiog nesame „viskas bendra” stadijoje. Daug kad bendra, bet ne viskas. Turime ir hobių, ir draugų atskirų. Tikiu, kad viskas galiausiai ilguoju laikotarpiu susijungia, bet dabar, nesugalvoju kaip elgtis kai:
– aš noriu su draugais nuskristi į futbolo varžybas Ispanijoje. Arba ji nori su draugėmis nuskristi į Coldplay koncertą Londone. Suma susidaro nemaža, kokie 500-800 Eur, tai ką, viens kito atsiklausti turime? Nu ne kokią emociją formuoja, kai sakai „tuoj žmonos atsiklausiu”. Jeigu be atsiklausimo, tai truputį per daug palaida bala. Kažkokios taisyklės ir sistema vistiek turi būti – pvz., viena solo kelionė per metus kiekvienam? Ar kaip tada?
– aš noriu nusipirkti naują kompą. Arba naują telefoną. Nu vat taip yra, kad man svarbu ir telefonas naujas 1k Eur. Dabartinis veikia, galėčiau gyventi, tai nėra pirkinys nei būtinas, nei emergency, bet uždirbu užtektinai, kad sau leisčiau naują. Tai pirkčiau, bet jeigu tiesiog iš bendros sąskaitos, tai jausčiau kaltę. O ji gal vaikšto su senesniu ir irgi sakys, tai davai ir aš nusipirksiu naują jeigu jau taip perkam. Nežinočiau kaip elgtis tuomet, kaip ir reikia tartis ir turiu racionalizuoti bei „parduoti”, kad man tikrai to reikia.
– net apie kasdienius dalykus. Aš tarkim einu į pigų gym+ už 14.99/men, o ji eina į prabangų pilatesą už 149.99/mėn. Abu sportuojame, abu kaip mums patinka. Bet mokant iš tiesiog bendros sąskaitos susidaro kažkokia nelygybė, kad kažkaip mano „pataupymas” ant pigesnio gym’o nueina veltui. Ir arba aš tuomet jausiuos, kad galiu dar išleisti, arba ji tuomet jausis kalta, kad taip brangiai sportuoja. Aišku, turbūt viskas gale vistiek susilygina, bet ar tikrai? Tuomet reikia visas išlaidas pasekti ir pažiūrėti.
Kur link einu, kad viskas čia apie jausmą, abipusį pasitikėjimą ir vienodą matymą. Bet visiškai vienodas jis niekuomet nebus. Mes sutariame ant makro dalykų plačiąją prasme, bet aš nenoriu atsiklausti perkant naujų kedų sportui, kaip ir nenoriu turėti pretekstą priekaištauti, kad ji ant makiažo ar naujų šmutkių išleidžia daugiau nei aš. Abu suprantame, kad viskas susivienodina ir galiausiai išsilygina, nes ji išleidžia daugiau ant vienų dalykų, aš daugiau ant kitų, bet juk niekada nebus lygus 50/50?
Tai jeigu savo išlaidoms aš išleidžiu 500, o ji 700, tai kas tada? Dabar pasakysiu kaip yra – aš tuos ekstra 200 investuoju į ETF’us ir nuo to geriau abiems. Bet gal tuomet reiktų man daugiau skirti pinigų sau ir visuomet už ekstra 200 galėčiau nusipirkti daugiau pramogų/šmutkių ar kažko.
Nežinau, paskaitinėsiu daugiau, bet turiu įtarimą, kad psichologiškai sveika nuo partnerio turėt kažkokį atskirą krepšelį, kur abu susitarę sumą, abu leidžia kam nori. O jeigu neišleidžia, natūraliai ta suma grįžta į šeimos biudžetą ir yra investuojama ar sutaupoma. Taip pas mus dabar ir veikia, gal tik schema komplikuota gaunasi, bet tas komplikacija tik todėl, kad nenoriu sekti visų išlaidų, tai seku tokiais išlaidų clusteriais (butas, kelionės, kasdienės).
Turbūt veiksmas perteklinis, bet dabar be šito, man atrodo, būtų dar daugiau konfliktų ir pokalbių, kad „kodėl tu jau trečius kedus perki, kai aš vaikštau su ano sezono”. Bet trečius kedus perka gal todėl, kad kasdien pietus gaminasi namie ir nešasi į darbą, kai kitas patogiai eina dienos pietų už 10 Eur. Nes vienam reikia vieno, kitam reikia kito. Ir abu laimingi, be jokių derinimų ar atsiklausimų.
Sakyčiau, kad pervertinot mūsų šeimą. 😀 Nesame mes dar tokie brandūs, kaip gali pasirodyti iš mano racionaliai rašomo blog’o. Ir 100% bendras šeimos biudžetas yra dar labai work in progress.
Man atrodo čia nėra brandos požymis, kai išlaidos tampa vien tik bendromis. Labiau gal toks netgi nelabai siektinas dalykas, kalbant apie psichologinį gerbūvį. Kiekvienas turim turėti savo hobių, savo asmeninių (kas ir didelių) išlaidų, dėl kurių nereikėtų kaskart atsiklausti. Tai dabar kaskart pirkdamas kokias vinilines plokšteles, turėčiau atsikausti žmonos, ar galiu? 🙂 O ji, pirkdama kremus, irgi?
Kiek aš supratau, tai galutinis tikslas – kad atsiklausti nereikėtų. Pirktum ir tiek, kad ir durnus individualius pirkinius. Tiesiog būtų vienodas bendras supratimas ir pasitikėjimas, nes gale dienos – nu ir kas, kad tu sutaupysi šį mėnesį 100 Eur, per 50 metų, kad ir pusę milijono. Staiga vienas šeimoje nebedirbsi, ar vienas varysi keliauti? Turbūt ne, tai tą ir bando pasakyti Tomas. Bent aš taip supratau ir dalinai pritariu. Bet iki to reikia prieiti su sistemomis ir taisyklėmis, arba kitaip bus labai daug užprogramuotų konfliktų arba nutylėjimų. 🙂
Ačiū už ilgą ir išsamų komentarą.
Aš pabandysiu labai trumpai ir nuo galo. 🙂
Kiek suprantu, esame panašaus amžiaus ir panašaus piniginės storio.
Ką matau iš komentarų ir blogo įrašo, tai iš esmės jūsų biudžetas yra bendras. Tik pradžioje atliekate abrakadabra su pinigų perskirstymu, o vėliau viską atgal sukraunate į bendrą kišenę. Kaip minėjau, truputi nuostabą sukėlė ta abrakadabra.
Visos tos situacijos lygiai taip pat lengvai (arba sunkiai) sprendžiasi ir neatliekant abrakadabra.
Jūsų šeimoje su pinigais viskas kaip ir gerai. Ar skristi į futbolo rungtynes, ar skirsti į koncertą, tai nėra pas jus pinigų klausimas. Turit pinigų ir skrendant. Bet aš čia matyčiau labiau šeimos susitarimo klausimą – ar viskas ok, jog antra pusė išskrenda kažkur su draugais. Jeigu viskas ok (o suprantu, jog jums dėl to nekyla problemų), tai ir keliaujat. Jeigu būtų ne ok, tai tikriausiai ne dėl pinigų.
Tas pats ir su sporto klubu, telefonu, kedais ir pan. Mano nuomone, didesnė problema yra sutarimas dėl pinigų leidimo. Jeigu šeimoje priimate, kad kita pusė atlieka tokius pirkinius, tai visai nesvarbu ar pradžioje buvo atlikta abrakadabra su pinigais, ar nebuvo atlikta. Jeigu dabar neklausi dėl kedų, tai ir kitu atveju tokio poreikio nebūtų.
Sakyčiau, kad esate pakankamai brandūs ir gebate išspręsti klausimus dėl futbolo ir sporto klubo. Iš esmės, pinigai jums nekelia problemų, todėl ir nusistebėjau pačio įrašo.
įdomu. Sakau, privertė susimąstyti kodėl mes apskritai kažką laikome kaip „atskirus”. Supratau argumentus ir labiau diskutuoju nei ginčijuosi. Kaip jums keista, iš kur ta visa pavedimų abrakadabra, tai man identiškai keista, kaip viskas absoliučiai gali būti bendrai. Nežinau kaip man reiktų mąstymą pakeisti, kad aš kada nors iš bendros su žmona sąskaitos galėčiau shot’ų visam barui per darbo balių užsakyti.😀
Lygus išlaidų pasidalijimas tampa kvestionuojamu kai vienas pradeda uždirbti 2x daugiau nei kitas 🙂
Iš kitos pusės, vieno turimą perteklių visada galima sudėti į investicijas.
Tadai, aš nežinau ar įmanoma, jog išlaidos taptų „bendros”. Ir kas yra „bendros”? Bendrai perkamos higienos priemonės? 🙂
Tikriausiai, kad ne.
O kas yra atsiklausti? „-Žmon, galiu nupirkti bulvių?” 🙂
Tikriausiai, kad ne.
Aš labiau kalbu apie bendrą gyvenimo supratimą. Žmona gali būti patenkinta, jog vinilines plokšteles perki iš „bendrų” pinigų. Bet ji gali būti nepatenkinta, jog perki ir iš asmeninių pinigų. Jeigu pačio žmona neprieštarauja išlaidoms iš asmeninių pinigų, tai tas prieštaravimas neturėtų atsirasti ir juos pavadinus bendrais. Formaliai tų pinigų statusas nepasikeičia. Visi sutuoktinių pinigai yra bendri.
Bet mano komentarai labiau apie šešiNuliai ir mano įsivaizdavimą kokia jo šeima ir finansinė situacija turėtų būti. Visiškai suprantu, jog šeimų gali visiškai įvairių. Ir jos visos gali laimingai gyventi. Be to, čia buvo labiau nusistebėjimas nei aiškinimas, jog šešiNuliai turėtų kitaip gyventi. Jis ir be mano komentarų žino kaip gyventi. 🙂
P. S. šioje temoje pinigų paskirstymas yra paskutinėje vietoje.
Pirmiausia ir svarbiausia yra bendras susitarimas. Jeigu nebus bendro susitarimo, tai net ir geriausias paskirstymas neturės jokios prasmės, nes kažkuris iš sutuoktinių bus nepatenkintas kito sutuoktinio leidžiamais pinigais. Nors ir asmeniniais pinigais.
šešiNuliai, man atrodo, kad labai prisirišate prie abstrakcijų. Jeigu esate susituokę, tai tie pinigai yra bendri by default.
Toliau yra tik socialiniai konstruktai (1)pervedami pinigai į vieną bendrą sąskaitą; 2) kiekvienas naudojasi po atskira sąskaita; 3) dar kitoks variantas.
Tai, kad jūsų žmona perka sporto narystę iš savo sąskaitos, tai tie pinigai ar taip, ar taip bendri.
Kai kitą kartą visam kolektyvui pirksite shotus, perduokite linkėjimus ir nuo žmonos. 😀
Bet jei asmeniniai pinigai tą mėnesį baigiasi, tai ir neperki kremų ar meškerių, o lauki kito mėnesio. Tai čia kaip ir kontrolės mechanizmas papildomas įsijungia. Plius gali išsivystyti nereikalingi įpročiai, kai netikėtai vienas žmogus išleidžia ženkliai daugiau, nei kitas, nes daugumą dalykų apmoka 🙂
Bet teisingai, kiekviena šeima skirtinga. Man tas vienas bendras katilas atrodo pernelyg idealistiškai. Gal kada nors, jau link pensijos 🙂
Tadai, mano komentaras buvo apie šešiNuliai (gal truputi ir apie save).
Nuliams pinigai nesibaigia, nes jie turi pakankamai jų. Turi ir gerus įpročius, kurie padėjo tuos pinigus sukaupti.
Čia toks mano asmeninis tikėjimas, kad jie lygiai taip pat gerai gyventų be visų abrakadabra.
Tom, man tai kaip tik būtent šitas variantas kurį aprašė šešinuliai skamba kaip paprastesnis variantas su mažiau problemų. Kaip tik kyla daugiau klausimų ar problemų kai nėra sistemos.
Ačiū, kad daliniesi, labai įdomu. Mano situacijoje žmona rūpinasi vaiku ir dažniausiai maistu, o aš viskuo kitu kas lieka. Žmonai reikalinga suma per 3 metus tapo aiški ir stabili, tad likutį nuo algos perveda į mano sąskaitą.
Toliau pats turiu tokias sąskaitas/kaupiamuosius indėlius:
1. Pagrindinė (likutį naudoju asmeninėms išlaidoms, perku maistą ir kitus namams bei sau reikalingus daiktus)
2. Būsto mokesčiai ir paskola (pervedu gavęs algą ir žmonos įmoką)
3. Sveikata (pervedu pastovią sumą kas mėnesį, pagrinde leidžiam dantim, tyrimams ir vaistams, bet tikslas turėti 5000 Eur emergency fondui – dantys, neplanuotos ligos ar tyrimai)
4. Atostogos (pervedu pastovią sumą kuri reikalinga visoms metų atostogoms su šeima)
5. Mokslas (pervedu pastovią sumą, tikslas galėti pirkti mokslus/kursus/seminarus/konferencijas bet kurioje norimoje srityje)
6. VWCE (pervedu kas mėnesį pastovią sumą už kurią perku vienetus. Sumą sutartinai didiname kiekvienais metais, kuomet didėja pajamos).
P.S. Jokių automatinių pavedimų, tai iš vienos pusės jaučiuosi bomžu šitoj srityje, iš kitos pusės jaučiu finansų pulsą ir mėtau pats rankytėm.
Gal turit patarimų?
Viskas puikiai, nežinau net ką patarti. Svarbu jums abiems veikia.
Dėl automatinių pavedimų suprantu. Aš ilgą laiką investicijas dariau rankomis, kad, kaip sakote „jausčiau bent kažkokį pulsą”. Toks gana geras pratimas ryte su kava, labai netrukdė. Kai viskas automatu, išties nelabai turiu to tokio tikro momento, kai prisijungiu prie sąskaitų ir kažką sutvarkau. Nuolat darant kažką kitką, eigoje. Tai nori nenori vistiek pulsą palaikau, aišku man ir šis blog’as padeda.
Puikus modelis, gerai, jei jums veikia! Pas mus šiek tiek kitaip – aš moku už viską – maistą, būsto paskolą, komunalinius mokesčius, investuoju ibkr, perku viską, o žmonos uždirbtas atlyginimas lieka jai, ji taip pat investuoja jį sau į ibkr. Na bet jos atlyginimas mažesnis už mano, 1200 Eur/mėn
Kiek porų, tiek skirtingų metodų. ;D svarbiausia, kad jums veikia!
Labai gera tema, ir tam tikra tabu Lietuvoje, 50 metų sovietmečio prie įgūdžių ugdymo neprisidėjo taip pat 🙂 Mūsų šeimą jau 12 metų gelbėja YNAB appsas, o gal net labiau jų metodas, pagal kurį gavęs $$, tu juos iškart įdarbini tikslui, o kai matai kad krypsi, iškart reaguoji. Mes skiriame 15 min. mėnesio pradžioje susėsti, sudėlioti to mėnesio pajamas į kategorijas (automatizuota), pasitikrinam, ar neatsirado kokių didesnių išlaidų, kurioms reiktų pradėti kaupti (pvz. būsima kelionė vasarą, breketai, what not) ir skirstomės be jokio streso leisti pinigus 🙂 Kelis kartus per mėnesį apps’e pasitikrinam, ar neviršijome ką planavome, pavyzdžiui, dabar matau, kad esame arti 400 eur, kuriuos paskyrėme valgyti mieste šį mėnesį, todėl arba pristabdysime, arba, matydami, kur taupome, paimsime iš kitur. Visos bankų transakcijos integruotos praktiškai realiu laiku. Esame sutarę, kad mūsų šeimos pajamos yra bendros, nesvarbu kas kiek uždirba, todėl niekada nereikia sukti galvos, kas už kurį pirkinį sumokės. Turime sutarę sumą guilty pleasures kiekvienam, į kurį Jūsų minėtas masažas galėtų patekti 😀
Mes šiek tiek kitaip darome nei ŠešiNuliai, bet mums irgi yra pasiteisinę keletų skirtingų sąskaitų, pinigų nuo to nepadaugėja, bet kai juos išskirstai į „stalčiukus” kažkaip lengviau ir paprasčiau gaunasi.
Turimai paskolai yra atidaryta nemokama banko sąskaita ir abu į ją pervedam po tam tikrą sumą.
Taip pat yra kelios sąskaitos, viena bendroms kasdienėms išlaidoms surišta su kortele, kurią abu naudojam per ApplePay, ir ją tiesiog papildome lygiomis dalimis kai ten sumažėja pinigų.
Taip pat yra atskiros sąskaitos atostogoms ir namams.
Tai pastarosios labai džiugina, nes kas mėnesį pervedame automatu sąlyginai nedidelės pinigų sumas, ir kai vasara išvažiuoji atostogų, grįžti ir nepajungti visiškai jokio diskomforto, nesiparini kiek kainavo atostogos, nes savo einamųjų pinigų neišleidai nei cento 🙂
Lygiai taip pat su namams skirta sąskaita. Nu užsimanėm naujo teliko, ok, nusiperkam iš namų sąskaitos tą teliką ir esam happy, o einamųjų pinigų neišleidom nei cento, kas irgi yra happy 🙂
O kiekvienas savo hobiams, kremukams, drabužiams ir pan. iš asmeninių sąskaitų, taip pat ir investuojame iš asmeninių kas kiek gali/kiek nori.
Nu vat aš dėl to ir turiu atskiras sąskaitas, kad būtų bent kažkokie „biudžetukai” ir jausčiau pulsą, nes kiekvieną išlaidą pavieniui labai tingiu sekti. Tai turėdamas atskiras sąskaitas ir automatinius papildymus, bent gaunu signalą kai ant kažko pradedame išleisti per daug. Matau, kad Revolut’ą pildau jau antrą kartą šį mėnesį, reiškias vyksta kažkas galimai neįprasto ir nors elgsenos iš karto nekeičiu, bet bent susimąstau.
Kaip elektra su saugikliais. Prieš atjungiant visą namą, pirma išjungia rozetes virtuvėj ir duoda apie save žinot. 😀
Puiki tema. Mes šeimoje neturim bendros sąskaitos, tačiau sekame „bendras išlaidas”.
Naudoju Wallet appsą kuris automatiškai susisieja su banko sąskaitom ir kiekvieną išlaidą kategorizuoja. Tereikia karts nuo karto prisiskirt kurios išlaidos bendros (Maistas, būstas, kelionės, pramogos ir tt.) ir kurios asmeninės (maistas darbe ar pvz išėjimas į barą, automobilis, rūbai, sportas, hobiai, grožio paslaugos ir tt).
Tos išlaidos kurios yra bendros pasiskirstom sutartu santykiu pagal pajamas (šiuo metu 60/40) ir pervedam vienas kitam, dažniausiai aš moku už visas bendras išlaidas tai pervedimas būna vienas per mėnesį. Investicijos ir taupymas gaunasi kiekvienam atskirai kiek lieka po paskirstymo,
Tai labai panašiai kaip pas mane. Seniau irgi naudojau Wallet apps’ą, bet atsibodo. Žmona neįsitraukusi, o dėl savęs neturiu motyvacijos visko kategorizuot, vistiek reikėdavo ten ir rankomis pažaisti.
Labai pažystamas ir jau varginantis jausmas,kai prieš mėnesio galą pas abu sąskaitos link nulio eina. Nors greit pasiekemų pinigų yra visiems gyvenimo atvejams ir portfelis generuoja virš VDU kas mėnesį. Nu bet juk negalima nieko liesti, kažkoks mazochizmas gaunasi. Kada bus gana….. 🙈
😀 tai va va, turtingi vargšai tokie.
P.s. kreditinė tik dėl kelionės draudimo, abu tik po pagrindinę sąskaitą turim, po atlyginimų sąskaitose lieka tik tiek,kad užtektų iki kitos algos ir pagal pirkinius to mėnesio vienas kitam permetam pagal poreikį. Visą kita nueiną į taupomajį indėlį iš jo didesnėm sumom į investicijas iškeliauja, kelionėms ir už vaikų mokslą. Visos grįžusios investicijos,palūkanos, atkarpos dividentai reinvestuojami.
Mes šeimoje neatitinkam jokių best practise. Neturim bendrų sąskaitų, nėra bendro biudžeto. Esam pasiskirstę kas už ką moka ir važiuojam, investicijos visos iš mano. Negerai turbūt taip, kas bus nežinau. Bet kaip ir 6nuliai, abu esame frugal, tai nesąmoningų išlaidų nėra daug, o didesnius pirkinius vis tiek aptariame.
Biudžetą seku ne skaičiuodamas kiekvieną transakciją, bet aukštesniame lygyje, suvedu mėnesio pajamas, atimu ką pervedžiau į ibkr ir taupymą, bei likučius sąskaitoje mėnesio gale. Vadinasi viską kitą išleidau, jei kyla įtarimas kur, Revolut turi biudžetavimo toolsą. Žmona turi swed irgi statistiką apie išlaidas, metų gale sulyginęs buvau. Bet man įdomiau kiek investavau, nes iškėliau tikslą kiek į ibkr turiu per metus įdėti ir kiek santaupas pakelti.
Taip pat bandžiau panašiai kaip 6nuliai pradžioje, viską griežtai paskirstyti, kad mėnesio gale 0 vos ne būtų. nervint pradėjo nesueidavo galai, nebedarau taip.
Jei ką cashback turi Trade Republic kortelė, tik ten tas cashback investuojamas nuperkant etf su saving plan kartu. Tiesa ten ne kreditkė, debit.
Panašumų yra, nes aš irgi bandau sekti aukštesniam lygyje viską, o ten daugiau išleidom maistui, pramogoms ar sveikatai, tai koks man skirtumas. Kiek reikėjo, tiek ir išleidome. O griežtesnę ranką palaikau tik ant pavedimo į iBKR, čia be derybų, kad turime suinvestuoti kas mėnesį. Bet toks džiazas veikia tik šiaip turint gerus pamatinius įpročius.
Griežtas paskirstymas mėnesio pradžioje ir pas mane dingo, nes, kaip sakai, niekad nesueidavo ir po to pilna frustracijos mėnesio gale, kai maisto užsakymui į namus nepakanka lėšų bendroje sąskaitoje. Liko tik trys sąskaitos – būsto išlaidos (nes privalo toj sąskaitoj būti lėšų paskolos nuskaitymo dieną), kreditkė bet kam, ir tuomet bendra kaupimui ir, kad būtų iš ko kreditkę padengti.
Trade Republic patikrinsiu, ačiū.
Aš galvoju, jeigu nori turėti ilgalaikius santykius, biudžetas turi būti bendras, o ne gyventi kaip kambariokai universitete, kurie vedą namų ūkį dalinai. Pagal mane, skirtingi finansai šeimoje laikui bėgant gali būti vienas iš skyrybų elementų (USA į TOP 5 papuola dėl finansų). Turiu savo rate šeimų, kurios veda finansus atskirai ir su laiku matai, kad jie vysto atskirai hobius, nereikia šeimoje kalbėti kas ką perką, turi savo draugų ratą ir atskirai tobulėja ir skirtingais lygiais auga.
Turėdami atskirus finansus, turi savo draugus ir tai nutolina viens nuo kito. Paskui pradedi pastebėti, kad išvis viens kitam nereikalingas, nes vaikai užgriūna su savo rutina, o mes jau skirtingi žmonės su savo pomėgiais. Aišku, vien šitas dalykas gal ir neprives prie šeimos skilimo, bet gali prisidėti. Taip pat ir netikiu modeliu, kai vienas šeimoje atsakingas už finansus, o kitas pusė aklai pasitiki, nes kartais ta atsakomybė labai apkrauną tą atsakingą pusę ir jis gali gyventi strese jausdamas atsakomybę, ypač, jeigu šeimai sunku finansiškai. Manau visada turi būti komanda ir palaikymas ir žinojimas abiejų apie esamą būseną.
Savo šeimoje stengiuosi su antra puse planuoti visas išlaidas, kalbėti ir mokyti apie investicijas, stengiamės kuo daugiau dalykų daryti kartu, nors kažkiek pajamų savų turime, dovanoms viens kitam ar smulkmenoms, bet visus didesnius pirkinius +/- virš 150 eurų visada apsitariame. Aišku, kuo geriau gyveni, tuo daugiau didiname tą smulkmenų sumą…
Įdomu buvo perskaityti kaip valdomi finansai. Pasidalinsiu savo šeimos pavyzdžiu.
Bendrom išlaidom (kuras, maistas, komunalai, pavalgymai kavinėje, dovanos draugams ir panašiai) naudojame Joint accountą – šis yra nemokamas. Šiaip net neturime fizinių kortelių, o tik virtualias ir per apple wallet/google pay naudojame. Anksčiau į jį mesdavome abu 20proc savo atlyginimo ir iš esmės to pakako kukliai gyventi. Tuomet kiekvienas turėjo atskiras swedbank sąskaitas kelionėm, namui (įsirenginėjimo namą), investavimui ir asmeninėm išlaidom. Ten atitinkamai 20-30-10-20 procentiškai paskirstydavome. Tai atėjus kažkokiam įsirengimo etapui – pvz terasa kieme, imame tiek iš vienos sąskaitos, tiek iš kitos sąskaitos pinigus ir mokame. Tas pats su kelionėmis, kelionėje tiesiog vieną dieną moka vienas, kitą dieną kitas iš būtent tam skirtų sąskaitų.
Dabar turime mažą vaiką, todėl aš į Joint vedu didesnį procentą pajamų, nes žmonos pajamos dėl motinystės atostogų sumažėjo, o išlaidos atsiradus vaikui padidėjo. Bet tuo pačiu namo statybos baigėsi, viskas beveik įrengta, todėl procentiškai namo išlaidom skiriam mažiau pinigų, lieka daugiau investavimui.
Asmeniniai palikti finansai puikiai veikia kai nori nusipirkti kažkokį žaislą. Ar tai būtų mano noras atsinaujinti motociklą ar tai būtų žmonos noras nusipirkti naujus batelius.
Sveikas,
Skaitau Tavo straipsnius ir iš ties jie visi puikūs. O ką galvoji apie naują mokesčių reformą? Taip jau atsitiko, kad matau, jog greičiausiai po šitų pakeitimų papulsių į tuos mokėtojus, kurie turės atseikėti 25 % GPM, bei 1 % turto mokestį, kad f***ing sudarys papildomus 8 k euro išlaidų vien mokesčiams. Jau dabar mastau parduoti NT, bet dar dėliojuosi ką naujoji valdžia atneš. Gal turi įžvalgų ar gerų minčių kaip strateguoti su šita nauja gynybos mokesčio reforma, dėkui.
kad dar tik svarstymuose? iš patirties žinau nepriiminėti jokių finansinių sprendimų ant gandų ir draftinių projektų. Gal priims, gal ir ne, kol kas gyvename dabartinėje sistemoje, o net ir priėmus nu tai kas – vienais metais sumokėsi daugiau, kitais metais perdėliosi.
Plius, kaip visad, bus n visokių išlygų – turtas šeimoje, su vaikais, gyvenamasis būstas ir t.t., tai tiesiog per daug nežinomųjų dabar, kad kažką net mąstyčiau.
labai įdomu pasiskaitinėti, mažai turime aplink draugų aktyviai tvarkančių finansus, tai nesu tiek girdėjus apie skirtingus šeimos finansų variantus:) mūsų variantas kiek kitoks, pilnai atskirtas sutuoktinių turtas. tai yra atskirti tiek NT, tiek sąskaitos, tiek investicijos. turime bendrą joint sąskaitą einamosioms mėnesio išlaidoms bei bendrą šeimos fondą kaupimui. viskas kita atskirta. kažkaip mum tai logiška ir paprasta pasirodė, taip ir dėliojamės:)
Per eilę metų teko išbandyt N variacijų kaip skirstyti šeimos pajamas įvairiausiais pjūviais, bet labiausiai pasiteisinęs mums modelis (kurį taikom turbūt pastaruosius 5 metus), yra VISAS šeimos pajamas mesti į bendrą katilą ir iš jo tada išmėtyti į kitas sąskaitas (išskiriant ir asmeniniams poreikiams, kas mano nuomone sutampa su autoriaus – yra būtina). Gal kam ir skamba žiauriai, ypač jei pajamų skirtumas yra kartais, bet morališkai tai pasiteisina. Nebelieka krūvos vidinių nuogąstavimų, ar sugalvotos proporcijos yra „teisingos”.
Prisegu grafikėlį kaip tai maždaug atrodo.
https://i.postimg.cc/7xRwZZVs/income-flow-chart.png
ohooo, ačiūūū už indėlį! flowchart’as patinka, viskas labai aišku. Gal galiu ir į įrašą įmesti? Čia tiems, kas iki komentarų nedascrollina 😀
Pas mane išties logika labai panaši, tik mechanizmas kiek kitoks. Taviškis man patinka paprastumu, tik nepatinka vienas aspektas, kad investicijos ir visos santaupos tavo pusėje. O gal visur sukurti joint accounts, kur ir antra pusė turi priėjimą? Bet kadangi naudoji pirmąjį asmenį „aš nusprendžiu kur investuoti”, tai primetu, kad paskyros tavo vardu. Suprantu, kad santuokoje viskas vistiek 50/50, bet aš noriu, kad ir jos pusėje būtų nemaža dalis santaupų/investicijų if shit hits the fan. Mirtis, avarija, aš komoje ir panašiai. Net ir neištikimybės ar smurto atveju, jeigu jau aš blogas vyras, tai norėčiau, kad ji turėtų UŽ KĄ pabėgti nuo manęs. 🙂 Tai todėl ir turime šiek tiek „mano investicijos” ir „jos investicijos”, nors realiai viskas bendra. Ką manai?
> Gal galiu ir į įrašą įmesti?
žinoma, naudok, redaguok, persikurk, kaip tik nori
> Ką manai?
Beabejo, idealiu atveju norėčiau daryti kaip tu, arba bent jau suteikti prieigą prie visų tų investicinių sąskaitų, bet dažnai platformos to nepalaiko. Kadangi antrai pusei ši finansų valdymo tema yra labai neįdomi, ir žinau jog ji pati investicinių sprendimų nepadarys ir greičiausiai man vistiek tektų už ją tą daryti, tik per jos sąskaitą, tai kaip ir sumažėja tų saugiklių.. nes norint „pridirbti”, ar taip ar taip ko gero turėčiau prisijungimus. Tai šiai dienai, patogumo dėlei, investicinės sąskaitos kabo ant mano vardo (nors kaip ir pats minėjai, teisiškai jos 50/50). Tiesiog kas kažkiek laiko (labai panašiai kaip tu) pristatau finansinę padėtį antrai pusei. Bet kad suprast ant kiek antrai pusei „neįdomu”, tai aš dar turiu pasistengti kada tinkamu laiku ištaikyt tą pristatymą.. 😀
😀 negalvok, kad pas mane kitaip. Finansų pristatymas yra nuolat nukėlinėjamas lyg didžiausias namų ruošos darbas ir galiausiai įvyksta tik todėl, kad man pačiam gana exciting kažkam pasipasakot, tai antra pusė atkenčia… 😀
Ha. Jausmas lyg apie tą pačią žmoną kalbėtume. 😂