Ačiū, didesnės algos nereikia, pasakiau tada 2019-aisiais ir tik dabar paaiškėjo, kad tai buvo kol kas geriausias finansinis sprendimas mano gyvenime. Tas mano įrašas yra 1 dalis to ką papasakosiu dabar. Bet tl;dr; versija – atsisakiau +500 Eur Gross prie algos ir pasinaudojęs derybine galia, tada išsimušiau įmonės opcionų, taip susiedamas tiek savo ateitį, tiek finansinę sėkmę su įmonės rezultatais. Labai rekomenduoju perskaityti tą istorijos dalį pilnai, prieš lendant į šią. Žinoma, bepigu būtų dabar eiti ir reikalauti Tesonet’o ar Vinted’o akcijų. Visiems aišku – įmonės sėkmingos, veikia pelningai ir opcionai bent kažko tikrai bus verti. Dėl to niekas taip…
Opcionai. Dauguma išgirdus šį žodį tiesiog norės išjungti naršyklę, bet, patikėkite – tai tikrai aktualu ir jums. Gal ne dabartinėje karjeros stotelėje, gal ne dabartinėje pozicijoje, bet jūs privalote tai suprasti. Ypač dabar, metų gale, kai vyks daug metinių pokalbių su savo darbdaviais. Nes ne tik apie euriukus ten galima kalbėtis. Todėl prašau jūsų, perskaitykite šį įrašą. O nesupratus – klauskite komentaruose. Po pastarųjų įrašų sulaukiau daug klausimų apie opcionus. Kalbu apie tą įrašą kuriame atskleidžiau netikėtai gavęs 130k bonusą ir tą įrašą kuriame atskleidžiau, kad tas netikėtai buvo visai ir planuotas. Netikėta tik suma ir laikas, bet pats įvykis…
Ėjo gūdūs 2019-ieji. Dirbau mažame startupe su didelėmis ambicijomis. Po dar vieno minimalaus įmonės reorg’o iš specialisto tapau vadovu, atsakingu už kelis per skirtingas atsakomybes išsibarščiusius kolegas. Nei planavau, nei norėjau, bet nu kodėl gi ne, pagalvojau. Iššūkius aš mėgstu. Kaip ir pridera startupams be realių procesų, pirma paskelbėm pokyčius, jau ir į darbus kibau, o apie naujas sąlygas niekas nešneka. Planuota buvo paderint kažkada prabėgom, tik tarp kitko. Move quick and break things, kaip sakė Zuckerberg’as. Kontraktai kažkada ten vėliau. Na okey, pamaniau, mano derybinė galia nuo to tik sustiprėja. As you wish, miela valdyba. Po kelių savaičių prabėgom…
Keitėsi metų laikai. Pandemija lyg ir baigėsi, bet spėjo vėl prasidėti. Finansų rinkose milžiniškas ralis, keitėsi brokerių sąlygos, visi influenceriai nenustoja kalbėti apie infliaciją. O šešių nulių kaip nėra, taip nėra. Gana simboliškai – praėjo lygiai 6 mėnesiai nuo mano paskutinio 6 nulių įrašo. What the actual fuck, ane? Dingau. Ne todėl, kad pasibaigė turinys. Net ne todėl, kad pasibaigė įkvėpimas. Labai paprastai tariant – ištiko gyvenimas. Bet, prisiduodu, kad gyvenimas ištiko tik šešių nulių turinio kūrime. Asmeninėse investicijose viskas važiuoja lygiai ta pačia vaga, tiesa kiek akseleruota. Tuo ir žavi mano pasirinkta pasyvaus investuotojo į plačiai diversifikuotą ETF’ą strategija.…
Didelės įmonės CEO vasarą atostogaudamas Nidoje užėjo į vietinę kavinę atsigerti kavos. Viduje jis pamatė keletą staliukų, labai jaukią, namūdišką aplinką, už prekystalio kavą gaminantį ir su lankytojais juokaujantį vyrą – kavinės darbuotoją. Kavinė buvo pilna gyvybės – nusėsti staliukai, knygas skaitantys poilsiautojai, pusryčių blynais besimėgaujančios šeimos bei gyva, niekada nesibaigianti lankytojų eilė. Sulaukęs savo eilės, CEO užsisakė kavos ir už prekystalio dirbančiam vyrui pažėrė komplimentų dėl kavinės jaukumo, skanios kavos bei lankytojų srauto. Taip pat paklausė – kiek laiko ši kavinė jau veikia, norėdamas suprasti iš kur tokia sėkmė. Kavinės darbuotojas atsakė „Jau trečias sezonas kaip dirbame“ CEO garsiai…