Šis tekstas pirmiausia buvo publikuotas DELFI, kuriame karts nuo karto parašysiu investavimo tematika, taip siekdamas asmeniniais finansais sudominti platesnes mases. Seniems skaitytojams – turbūt nieko naujo. Naujai mano blogą atradusiems – kelios paprastos ir nesikeičiančios tiesos pateiktos apačioje. Visas straipnis be redaktūros įkeltas apačioje. Žmonių galvose milijonas visuomet buvo tas mistinis, sunkiai pasiekiamas bei šiek tiek nekenčiamas skaičius. Tai gražus, apvalus skaičius, kuris n metų buvo transliuojamas per televiziją kaip vaistas nuo visų bėdų. Atsimenu, milijonas litų kaip pagrindinis Teleloto prizas būdavo tik kelis kartus per metus ir tuomet visa Lietuva nuščiūvusi laukdavo – kas gi taps tuo sekančiu, paprastu…
Vilniaus gatvės vėl pilnos kamikadzių-paspirtukininkų. Vingio parke savaitgalį nerasi kur prisiparkuoti. O dangus jau būna ne tik cepelinų spalvos. Tai gali reikšti tik vieną – atėjo pavasaris. O su pavasariu ir kasmetinės VMI turto deklaracijos. Nuo kovo 1d. jau galima pldyti GPM311 deklaraciją. Atsipalaiduokite – deadline’as tik gegužės 3d., tad po truputį, visi bendromis jėgomis ir susipildysime naujojo investuotojo deklaracijas. Pats dar nesupildžiau – laukiu kol sukris visi duomenys iš tiekėjų, kad man pačiam reikėtų mažiau suvedinėti, tad šis įrašas nėra apie tai KAIP pildyti deklaraciją. Šis įrašas labiau apie tai, kada ir ką reikės pildyti bei kokios lengvatos galiojo…
Parašius apie išlaidų Big3, nemažai skaitytojų prašė pasidalinti kaip aš optimizuoju ar life-hack’inu šias kategorijas. Tai yra – būstą, maistą ir transportą. Va čia tai papuoliau, galvoju. Nors higieną jaučiuosi susitvarkęs, bet tikrai kažkokių grandiozinių idėjų nesu įgyvendinęs. Savo nuomonę turiu, bet ji labiau ant jausmo pastatyta. Tai yra, niekada nesėdėjau ir negooglinau kaip gyventi optimaliai ar teisingai. Nelabai skaičiavau labiau apsimoka nuomotis ar pirkti būstą. Nelabai ir vertinau namų statymus ar remontus. Kaip gyvenu, labiau taip gavosi eigoje dėl mano asmenybės, tad prašau nevertinkite šio įrašo kaip mokslinio darbo. Bet juk reikia #kaškąrašiti, tai tikiuosi naudos bus. Taigi, pakalbame…
Pastarąjį mėnesį praleidau išlindęs iš excelių. Nemažai dirbau, skyriau daug laiko hobiams, mėgavausi žiemos malonumais ir užsnigtu Vilniumi bei skaičiau grožinę literatūrą, o ne ‘how to’ gidus apie verslą ar finansus. Visai netyčia pasidariau šiokį tokį finansinį detox’ą. Ir žinote ką? Protingas ilgalaikis investavimas yra žiauriai lengva. Čia, žinoma, po to, kai praeini pro ilgą ir galvą susukantį edukacijos procesą bei susistatai sistemą. Domėjimosi procese jaučiausi pergrūstas informacijos – kasdienis Yahoo Finance tikrinimas, blog’ų bei forumų skaitymas, diskutavimas su draugais. Tikrai turėjau vos ne metus, kai prie finansų prisiliesdavau kiekvieną dieną ir buvo labai sunku įsijausti į pasyvaus investuotojo rolę.…
Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada. Mano damos labai mėgstama frazė, puikiai apibūdinanti mano dabartinį jausmą. Kai ruošiau išsamią TradeStation Global apžvalgą tikrai norėjau kaip geriau, ypač naujokams. Maniau, kad pagaliau atsirado patikimas ir pigus būdas investuoti į pasaulinius ETF’us net ir mažomis sumomis. Ir įrašas sulaukė didelio populiarumo – tai vienareikšmiškai populiariausias šešių nulių įrašas. Bet tada įvyko Brexit. Apie pastaruosius pokyčius rašiau dar gruodį, bet realybė gavosi šiek tiek blogesnė nei tikėtasi, nes vidiniai Interactive Brokers ir TradeStation Global procesai sugriuvo, o investuotojų forumai ir feisbukai pašėlo. „Ar aš jau perkeltas?“, „Kodėl aš perkeliamas į Vengriją?“, „Kodėl aš…