Vasara visuomet mane labai natūraliai sulėtina. Nebėra tiek noro žiūrėti į kompo ekraną, rybsoti ant sofos, o kai už lango vietoj cepelinų spalvos pagaliau matai mėlyną dangų – visuomet jauti minimalų FOMO ir norisi būti bet kur, tik ne prie ekranų. Čia toks turbūt tikro lietuvio prakeiksmas. Tai nors vasaros dar gavome nedaug, ji mane jau kažkiek sulėtino ir privertė giliai susimąstyti – o kaip atrodytų mano dienos, jeigu dirbti apskritai nebereikėtų? Kad nebūtų šita pradžia labai jau filosofinė, įvesiu ir į kontekstą. Šios mintys aplankė reddit’e pamačius įdomų 4 dalių long read’ą apie ką veikia ir kaip realiai atrodo…
Nežinau kaip jus, bet kartais mane aplanko tos juodos mintys – darbai užkniso, kamščiai dideli, miestas užkniso, viskas relaiai užkniso – o ką jeigu viską mesčiau ir tiesiog išsikraustyčiau gyvent į kaimą (kartais mąstau Lietuvos, kartais apie kokios Italijos). Kiek pavyktų pragyventi? Tokiais atvejais pasidarau savo “servetėlės matematikos” skaičiavimus: imu visas santaupas, padalinu iš apytikslių mėnesio išlaidų ir gaunu kažkokį tai skaičių. Šiuo metu jis gaunasi apie 150 → tiek mėnesių galėčiau išgyventi tiesiog išsipardavęs visas investicijas, palikęs cash’ą sąskaitoje ir niekaip nekeisdamas gyvenimo toliau taškant tuos eurus. Ir taip apie 12 metų. WOW. Tai čia motyvacija ir tas FIRE…