Kuo užpildytum valandas ankstyvoje pensijoje? Klausimynas sau.

Vasara visuomet mane labai natūraliai sulėtina. Nebėra tiek noro žiūrėti į kompo ekraną, rybsoti ant sofos, o kai už lango vietoj cepelinų spalvos pagaliau matai mėlyną dangų – visuomet jauti minimalų FOMO ir norisi būti bet kur, tik ne prie ekranų. Čia toks turbūt tikro lietuvio prakeiksmas.

Tai nors vasaros dar gavome nedaug, ji mane jau kažkiek sulėtino ir privertė giliai susimąstyti – o kaip atrodytų mano dienos, jeigu dirbti apskritai nebereikėtų?

Kad nebūtų šita pradžia labai jau filosofinė, įvesiu ir į kontekstą. Šios mintys aplankė reddit’e pamačius įdomų 4 dalių long read’ą apie ką veikia ir kaip realiai atrodo paskutiniai 4 metai ankstyvos pensijos 35F amerikietei, metusiai darbus susitaupius amerikai gana kuklius $900k investicijose ir išėjus „nieko neveikti”.

FIRE grupėse daug panašių post’ų, tiesiog šis gerai parašytas ir su 4 metų atnaujinimais, tai gaunasi visai gera dokumentika kaip jai sekasi ir kuo užpildo dienas kiekvienais metais.

Bet visų panašių post’ų esmė – niekas kas sugeba sukaupti šešis nulius po to nedrybso per dienas ant sofos žiūrint netflixo, o vistiek veikia kažką produktyvaus su laisvomis valandomis dienoje. Kelionės, blog’ų rašymas, magistrai, nauja profesija, šeima, savanoriavimas, švietėjiška veikla, verslai, hobių pavertimas side hustles ar tiesiog koks nors Youtube kanalo paleidimas apie pomidorų auginimą. 🍅

Tuomet šią informaciją papostin’au jau lietuviškame r/6nuliai reddit’e norėdamas surinkti daugiau nuomonių ir gavosi visai įdomus skirtingų žmonių pasvarstymų kratinys su 71 komentaru, galite paskaityti:

Kuo užpildytum valandas ankstyvoje pensijoje?
byu/6nuliai in6nuliai

Vieni, atrodo, 24/7 skaitytų knygas, kiti vien keliautų, dalis turi bucket list’o lygio sąrašą hobių, kuriuos pradėtų. Dar kiti apskritai nieko per daug nekeistų, tik pasimažintų apimtis, nes gyvena labai neblogai jau dabar. 

Aišku, čia gaunasi toks “kas būtų jeigu būtų” lygio pasvaigimas. Šiaip žmonės dažnai apie save galvoja geriau. Nekeliauja, nes neva neturi pinigų. Nedaro Ironmen’ų, nes neturi laiko ruoštis. Ir taip toliau. Bet vat atsiradus ir pinigams, ir laikui – tuomet tai jau laikykitės, pradėsiu gyventi ir viską veikti. Kaži ar taip veikia.

Bet nepaisant to – vistiek noriu šiek tiek čia viešai pasvaigti apie kaip galėtų atrodytų mano, 6nuliai, ankstyvos pensijos dienos, kai dirbti jau nebelabai ir reikia.

Pabrėžiu esminį žodį – pasvaigti, nes viskas realybėje aš ir pats žinau, kad bus kitaip. Būsiu ir vyresnis, ir su kitokiu šeimos sąstatu, ir kitokiais hobiais ir taip toliau.

Bet reguliarus pasvaigimo apie ateitį pratimas, mano nuomone, labai svarbus ir iš psichologinės pusės. 

Nes kaupti dėl kaupimo yra durna. Taupymas turi tau kažką galiausiai duoti, o ne tiesiog skaičiukus ekrane. Ankstyvą pensiją? Laisvę? Psichologinės naštos nuėmimą? Saugumo jausmą? Svajonių namą ateityje? Kiekvienam tas įsivaizdavimas bus skirtingas.

Pavyzdžiui mano esminis žodis yra laisvė. Apie tai nuolat užsimenu ir esu rašęs atskirame įraše Kas man iš tų pinigų?. 

Bet laisvė yra visiškas abstraktas. Šiame įraše noriu suteikti tam abstraktui kūną, sudokumentuoti savo atsakymus ir iš to gausiu dvi naudas:

a) abstrakčiam tikslui suteikus konkretumo tampa daug lengviau siekti to tikslo. Nes taupyti ‘atostogoms’ gali būti sunku, bet taupyti ‘atostogoms gegužės 10-17d. su Jonu ir Laura, už kurias jau ir avansas sumokėtas” būna daug lengviau. 

b) sudokumentavus dabar, 2026m., laike užfiksuoju savo, pavadinkime, ankstyvos pensijos ambicijas. Gal 2031m. darant pratimą jau žiū norėsiu ir vilos Balyje ir Porsche’o, ir to ir ano. Bet šis įrašas bus būdas man sugrįžti į save, tikėkimės išvengiant įprasto “davai dar vienus metus padirbsiu” sindromo. 

---

Ankstyvos pensijos klausimynas sau 

Vardan objektyvumo prieš save, labai norėjau susipildyt kažkokį klausimyną. Na ale – kaip įsivaizduoju dienotvarkę, kokius darbus darau, kiek keliauju, bet kažkokio mokslu paremto nepavyko rasti. 

Tai padariau ką padarytų kiekvienas save gerbiantis internautas šiais laikais – paprašiau AI’jaus man tokį sukurti.

Gavosi visai nieko variantas ir manau padengia daugelį gyvenimo dalių. Pildant visai privertė susimąstyti, tai gal pravers ir jums.

Pateikiu šabloną čia ir labai skatinu net raštu kažkur užrašuose prasieiti ir patiems atsakyti bent keliais žodžiais. Jeigu ne raštu – nu bent praeikite pro klausimus ir sau garsiai pamąstykite. 

O aš savo ruožtu į tuos pačius klausimus atsakysiu čia, viešame įraše. Pasistengsiu nuoširdžiai.

---

---

šešiNuliai ansktyvoje pensijoje

1. Kiek iš tiesų norėčiau dirbti? 

Pradėkime nuo esmės – dirbti aš norėčiau dar labai ilgai. Ir turint milijoną, ir turint du. Tik darbų pobūdis ir apimtys turėtų keistis.

Esu minėjęs, kad nėra taip, kad nekenčiu savo kasdienio darbo. Aš jį ganėtinai mėgstu. Visi nepatogumai kyla tik iš jo kiekio, skubos, klientų ar kitų žmonių.

Ar aš mėgstu ruošti sąskaitas, tvarkyti buhalteriją, siųsti email’us klientams? Aišku, kad ne, bet tuo pačiu suprantu, kad vykdant bet kokią komercinę veiką tai yra būtina. Šių dalykų neišvengsiu, jie nors ir užknisa, bet tegu lieka.

Tačiau kas būtų didelė prabanga – nesivaikyti kiekvieno euriuko, atsisakyti tam tikrų projektų, tam tikrų klientų iš ko automatiškai sulėtėtų tempas, galėčiau normaliai skiriant laiko įsigilinti į visus ant stalo turimus darbus, o ne lėkti/bėgti prigesinant vis sekantį gaisrą. Na okei, negyvenu aš gaisrais, bet kažkokia skuba ir jausmas, kad ne viską spėji kamuoja nuolatos.

Gal lengviau sukonkretinti ko nenorėčiau savo būsimoje veikloje:

• Kasdien keltis su žadintuvu
• Kiekvieną dieną turėt pasikartojančių susitikimų, skambučių
• Privalėti kažkur fiziškai atvykti
• Nuolatos bendrauti email’u
• Būti tiesiogiai atsakingas už daugiau nei 3 žmones vienu metu

Nežinau kas čia lieka – turbūt kažkoks beveik solo versliukas ar individuali veikla. Nepamirškime vieno – šitame scenarijuje man pinigai nebelabai ir rūpi, tai galėtų būti Youtube’o kanalas apie pomidorus, o tuomet tai jau tikrai būčiau pats sau bosas. 😀 

Šiaip turiu konkrečių minčių kas tai galėtų būti, bet apie tai kitam klausime.

2. Su kuo leisčiau laiką? 

Lengvas atsakymas aiškus – šeima. Lėti pusryčiai ne tik savaitgaliais. Pasivaikščiojimai su šuniu vidury dienos. Kava mieste. Prigulimas prie ežeriuko vidury dienos. Manau atsirastų ir daugiau naujų hobių su žmona. Dažniau aplankyčiau tėvus. Gal pagaliau rasčiau laiko su tėčiu išlėkt į žvejybą. Gal padėčiau mamai sode su pomidorais (padedu ir dabar, tik padedant keikiuosi).

Apskritai, rašiau tai reddit’e, bet aš jau tokioje gyvenimo fazėje, kur didesnis flex’as už Porsche’ą man atrodo tiesiog paprastų dalykų veikimas viduryje dienos neskubant.

Na pvz., vidury dienos nueiti apsipirkti į Maxima (žinau žinau, galite užsisakyt Barborą, bet o kam? Jūs juk niekur nebeskubate) ir pasportuoti, ir pasigaminti valgyti, kas reikštų, kad liktų laisvi vakarai tiesiai po 17h, kai mano draugai baigia darbus.

Aišku, sunkioji FIRE dalis yra, kad kol tu mėgaujiesi ankstyva pensija, didžioji dauguma tavo socialinio rato turbūt vistiek pluša darbe, o pabaigę darbus turi atlikti visa tai, ką tu susitvarkei per dieną. Tai su kuo veikti dalykus?

Nežinau kaip šitai išsispręstų, bet kaip rašė Snoslis reddit’e – iš kažkur tų irgi neskubančių bei laiko turinčių žmonių tuomet vistiek atsiranda tavo gyvenime.

3. Kur gyvenčiau?

Myliu Lietuvą, viskas man čia labai gerai. Tikrai pilnai neemigruočiau.

Mano svajonė – turėti gerą mėgiamą pagrindinę bazę Vilniuje, tai čia kaip ir atlikta, nes tinka ir dabartinis turimas būstas, upgreidų nelabai ir reikia, gyvenu gerai.

Bet tuomet, atrodo, norėčiau ir antrinės bazės, dėl ko nesu apsisprendęs ir variantų apstu:

1. Sodybėlė Lietuvoje prie ežero
2. Butas Lietuvos pajūryje 
3. Butas artimame užsienyje (Ispanija?)
4. Vila tolimame užsienyje (Balis?) → mažiausiai patrauklu.

Visiems randu pliusų, kas turbūt sufleruoja teisinga atsakymą šiam momentui – neturėti nė vieno iš viršuje išvardintų, tiesiog kasmet išsinuomojant ir keičiant tą antrinę bazę pagal norus.

Tai kol kas taip darau – esu ir Palangoje pagyvenęs 2mėnesius pavasarį, ir Balyje workation pasidaręs. Kol kas esu smalsus, noriu naujų vietų, tai antros bazės nefiksuočiau net ir ansktyvoje pensijoje, tiesiog kasmet sau įsipareigočiau tikrai kažkur išlėkti 1-3 mėnesiams, o kur tai būtų – priklausytų nuo mano ir šeimos norų.

O gal dar iki tos ankstyvos pensijos spėsiu kažkokią vietą labai įsimylėti. Nežinau.

4. Kaip rūpinčiausi savo kūnu?

Sportuočiau kasdien. Nebūtinai intensyviai ir nebūtinai rezultatams, tiesiog kažkokios rutinos išlaikymui turėčiau dienotvarkėje įsiplanavęs sportą.

Turiu dabar rimtą aktyvų hobį, tai jis tikrai tęstųsi ir, matyt, išaugtų apimtim. Tačiau ant viršaus dar tikrai atrasčiau ką pridėti – ar tai joga ryte, ar hike’as su šuniu, ar plaukimas baseine. Viska, kas dabar nukrenta į prioritetų galą, nes „reikia, bet ai… nėra laiko”.

Skubėt niekur nebereikia, tai kelionėms mieste manau tiesiog turėčiau dviratį ir visur minčiau. Daug kur tiesiog nueičiau pėsčias. Nuo Markučių iki Ozo rodo 1h30min einant – kuo čia ne antros zonos kardio? 😜 o aš juk niekur nebeskubu.

5. Kaip lavinčiau protą?

Čia man gal net baisiausia pensijos dalis, nes atbukti galima greitai. Aišku, yra klasikiniai – skaitymas, mokslai. Skaitau ir dabar daug, bet manau skaityčiau dar daugiau knygų, bet konkrečių tikslų čia nenoriu.

Kažkokia forma tikrai dirbčiau ir toliau, tai protinės stimuliacijos gal pakaktų iš ten. 

Bet, turint laiko, norėčiau tuo pačiu įgauti naujų nesusijusių įgūdžių. Nepamirškime – aš ne tik turiu laiko, aš ir nebeturiu streso dėl uždarbio.

Tai jeigu taip – imčiausi įvaldyti naują amatą. Dabar sunku jį sugalvoti, nes tiek net nesugeba atsiverti mano smegenys. Aš vistiek sėdžiu ir mąstau “gal kažką su AI automatizacijomis”, “gal išmokčiau redaguoti videos ar dirbti su turiniu”, bet čia yra amatai, kurie dabar paklausūs ir generuotų man pajamas, todėl tik jie ir ateina man į galvą. 😀 na bet palaukim, gal dar spėsiu užsimanyti įvaldyti kokį bitininkystės meną.

Bet jei priremtų prie sienos dabar – manau kurčiau savo Youtube’o kanalą kažkokia patinkančia tema, bet nesamdyčiau jokių specialistų. Reikėtų ir pačiam nusifilmuot, ir suredaguot, ir paskleisti turinį, ko eigoje daug ką išmokčiau ir tikėkimės pilnai neatbukčiau.

O šiaip, turiu aš tokią visai stimuliuojančią erdvę pavadinimu 6nuliai. Šio blog’o rašymas yra labai geras smegenų lavinimas, nes priešingai nei informacijos vartojimas, rašymas priverčia įsigilinti į temas kitokiu kampu ir giliau. Tikrai daryčiau daugiau ir čia.

6. Kokį hobį paversčiau manija?

Nejuokaujant ir žiūrint į tai 2026-aisiais – turbūt 6nulius. Kaip blog’ą, kaip bendruomenę. 

Finansinės temos man labai įdomios gilinimuisi, įdomu dirbti su turiniu, gauti atgalinį ryšį, matyti kažkokią prasmę skaitant lankytojų komentarus apie pradėtą investavimą, pasiektą santaupų ribą ir panašiai. 

Man ego boost’as ateina šita forma. Tik todėl ir randu motyvacijos vietoj darbų, čia kažką prisėdus parašinėti.

Žinoma, gal ir nėra čia hobis klasikine prasme, bet tarkim gilinantis į Investicinės Sąskaitos niuansus ir rašant gidą tikrai buvau praradęs laiko nuovoką ir susikaupęs be jokių pavalgymų dirbau visą dieną. Kad ir kaip keista, bet man buvo nuoširdžiai smagu.

Mielai daryčiau tai kaip normalią veiklą pusę etato, nes čia ir keltis su žadintuvu nereikia, ir susitikimų nėra, ir ofiso nėra, o ir emailų nesiuntinėju. Atitinka viską iš “ką dirbčiau ankstyvoje pensijoje?” dalies. 😀

Aišku, čia ir ne darbas, bet hey – nepamirškime, kad šiam pratime mes jau turtingi, tad apie pajamas nebūtina galvoti.

Tai turint daugiau laiko ir jokio streso dėl pajamų, manau stipriai vystyčiau 6nulius:

• Kažkokiu reguliarumu (kartą į savaitę?) prisėsčiau parašyti naujų įrašų, nes “to-do” temų sąrašas pas mane jau dabar niekada nesibaigiantis
• Galėčiau savo kailiu užsireginti kiekviename brokeryje, kiekvienoje platformoje, darant išsamias apžvalgas kitiems (vs. tik tų, kurias pats naudoju)
• Rašyčiau daugiau tokių autorinių pasvaigimo įrašų, kur nei gidas nei kas, tiesiog mano dienoraštis apie pinigus ir, tikėkimės, suteikia jums kažkokių minčių
• Manau, kad pasikurčiau Youtube’o kanalą ir daug rašytinio turinio paversčiau video-turiniu šiai jaunai TikTok’o kartai. 😜
• Nu ir dar daug kitų dalykų, apie ką dabar net nedrįstų svajoti dėl laiko trūkumo – 6nuliai podkastas, web’inarai, meetup’ai, konferencijos ar koks finansų mokymosi apps’as/žaidimas vaikams. Neturint jokių oficialių darbų, manau tikrai paleisčiau kažką ekstra.

Tai čia dabar viskas taip atrodo. Gal to ir sulauksime, o gal po penkmečio viską matysiu kitomis akimis. Nepamirškime, čia tik pratimas, o ne viešas įsipareigojimas. Gal čia aš kaip su tuo Ironmen’u – kai neturiu laiko, tai atrodo, kad norėčiau daryti daugiau. Bet atsiradus laikui motyvacija iš paskos neatlėktų.

7. Kaip būčiau naudingas kitiems?

Tai va, manau per 6nuliai ir būčiau labiausiai naudingas. Tiek kurdamas turinį, tiek tiesiog įgalindamas bendruomenę, suteikdamas erdvę kalbėti ir tartis apie asmeninius finansus Lietuvoje.

Norėčiau ir reguliariai savanoriauti – tik ne prie kompo ir tik ne vienas, tai lieka kokie vaikai ar senoliai. Lankymas kažkokioje fizinėje vietoje ir bendravimas, pagalba, kad nebūčiau tik namuose užsidaręs ankstyvas pensininkas-blogeris.

8. Kaip atrodytų mano ideali savaitė?

Šiaip reddit’e mačiau įdomias gaires iš kažkokio jau esamo FIRE atstovo, tai jo buvo trijų dalių combo kiekvienai dienai:

• Kažkas fizinio kiekvieną dieną
• Kažkas protinio kiekvieną dieną
• Kažkas socialaus kiekvieną dieną

Skamba kaip labai geras požiūris, tad kasdien tarkime:

•  2-4h skirčiau darbams, projektams (tarp kurių įsiskaičiuoja pavydžiui tokio kaip šis blog’o rašymas), naujiems įgūdžiams
• 2h sportui ar judėjimui bendrąją prasme (nueiti pėsčiam iki Ozo = ✅)
• 1-2h su kitais žmonėmis nei šeima (kava, pietūs, aplankymas draugų, būreliai, savanorystė).

Kai kurie veiksmai aišku dar ir dubliuojasi, nes jeigu eini pažaisti kašio su draugais – tai ir sportas, ir socializacija.

O visas kitas laikas – neplanuotas neskubėjimas tiesiog judant with a flow. Ar pažaist su vaikais, ar pagamint pietus, ar neskubant apsipirkti, ar paprasti buities dalykai – namų sutvarkymas, nuvažiavimas iki Senukų, vizitas pas dantistą ir kiti niuansai.

Jeigu norėčiau stipresnės rutinos, tai “apsimesčiau” turintis 3 darbo dienų savaitę, kai:

• Pirmadien-trečiadienį judu pagal grafiką (suplanuoti užsiėmimai, susitikimai su draugais, įplanuoti darbai)
• Ketvirtadienį-sekmadienį darau kas šauna į galvą. Gali būti išvyka kiekvieną savaitgąlį, gali būti tėvų aplankymas, gali būti dienos prie ežero ar socializacija su jau atlaisvėjusiais draugais.

Šią dalį dabar “nusisvaigti” sunkiausia, nes tiesiog nesu turėjęs tokios laiko prabangos, kad visa savaitė laisva ir pats turiu sugalvoti ką su ja veikti. Žinoma, esu turėjęs atostogų, bet jausmas visai kitas, kai žinai, kad už savaitės šita prabanga baigsis.

Tik spėliot galiu, kad kai tau nereikia niekur būti, niekam deliverinti – atsilaisvina labai daug protinių resursų. Nepatyrus, sunku turbūt ir nusakyti ką tiksliai veikčiau ir kaip atrodytų mano dienos, bet tikrai intriguoja. 🙂

---

Matuokis ankstyvą pensiją ar savo svajones

Blogiausias man sugalvojamas scenarijus – per kančias ir vargus, nekęsdamas turimo darbo, taupai 20-30 metų, kad išeitum į tą išsvajotą pensiją, ar ankstyvąją ar ne. O išėjus – tuštuma ir beprasmybės jausmas, nes nei veikti yra ką, nei su kuo, o ir ta laisvė nebedžiugina.

Aš pats netikiu tais leanFIRE miražais, ir šiaip netikiu visais juoda/balta radikalumais.

Jeigu jau svajoji apie sodybėlę ant ežero kranto – nu privalai paskirti biudžetą ir bent kokiai savaitei išsinuomoti tą sodybėlę ir pasimatuoti savąją svajonę nelaukiant 30 metų susispaudus. Blogiausiu atveju – nepatiks ir suprasi, kad tai ne tavo svajonė. Geriausiu atveju – labai patiks ir dar labiau užsimotyvuosi siekti šio tikslo.

Aš kai dirbau korporacijoj, tuomet labai norėjau būti laisvesnis „dirbu iš kur noriu” freelanseris, bet buvo kiti laikai – dirbant iš ofiso nuo 8 iki 5 nelabai ką ir prifreelansinsi. O ir iš ofiso, kaip vaikų iš mokyklos, prieš covid’ą nelabai kas išleisdavo. Tai kelis kartus ėmiau laisvą dieną, kokį random trečiadienį, ir su nuosavu laptopu ėjau į Coffee Inn’ą „padirbti su laptopu”, nors nei darbų, nei freelansų tuo metu neturėjau. Tiesiog norėjau pasimatuoti gyvenseną.

Dabar, su remote darbo galimybėmis, taip pat matuojuosi ir visokius padirbimus iš Azijos ar lietuviško pajūrio. Taip, pinigų išsileidžia, nes vienu metu moki ir paskolą Vilniuje ir nuomą kažkur, bet ką padarysi. Toks procesas ir pasibandymai padeda išsigryninti svajones ar dar labiau motyvuoja stengtis.

Šią vasarą pavyzdžiui viską susidėliojau taip, kad liepos mėnesį dirbčiau tik pusę etato. Niekur toli ar ilgam neišvykstu, tiesiog gyvensiu normaliu ritmu dirbdamas mažiau. Ką veiksiu su naujai atsiradusiu laiku? Net neįsivaizduoju, bet tame ir eksperimentas. Pamatysime kuo užsipildys dienos. 🙂

Tai svajones reikia pasimatuoti ir išsibandyti. Suraskite būdą tai padaryti ir jūs.

---

Reziume

Niekas nežino kaip būtų iš tikrųjų, bet pafantazuoti nedraudžiama.

Bet kokia svajonė yra geriau nei jokios svajonės, tad skatinu pasisvaigti ir jums. Žinokite, įdomių jausmų atneša tas fizinis užrašymas.

O jei svajonių neturite, turiu blogų žinių – fantazijos ir už pinigus nenusipirksi.

Staiga pritaupius pinigų, nemanau, kad atsivers kažkokie minčių klodai ir staiga užsimanysite viską veikti. Daug žmonių pensijoje susiduria su psichologinėmis problemomis būtent dėl veiklos, prasmės trūkumo.

Gal 30-ties pradėt svaigti apie ankstyvąją pensiją kiek radikaloka, bet hey – čia juk tik pirmas draftas ir anoniminis pratimas prieš save patį.

Užsimetu sau priminimą pakartoti šį pratimą po 5 metų – 2031-aisiais. Matysime kiek tos svajonės keičiasi.

Pamėginkite ir jūs.

---

Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 13,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.