Kaip rašiau jau praėjusią savaitę – reikalų realiame gyvenime aš turiu per akis. Lygiai taip pat kaip jūs – nėra man kada įsigilinti į visas įmones, į visus trend’us, į visus naujus brokerius ar dar velniai žino ką. Todėl, kuriant savo reguliarių investicijų planą, pasirenkant brokerius, sprendžiant į ką investuoti – aš viską vertinu per tinginio prizmę. Buna periodų, kai aš visas hype’d up ir galiu lįsti ir gilintis į sutartis, žiūrėti youtuberius ar skaityti internetus – čia toks edukacinis periodas. Jis ateina ir praeina. Bet, o ką daryti, kai įvyksta gyvenimas? Aš, nujausdamas, kad tas gyvenimas tikrai gal įvykti…
Keitėsi metų laikai. Pandemija lyg ir baigėsi, bet spėjo vėl prasidėti. Finansų rinkose milžiniškas ralis, keitėsi brokerių sąlygos, visi influenceriai nenustoja kalbėti apie infliaciją. O šešių nulių kaip nėra, taip nėra. Gana simboliškai – praėjo lygiai 6 mėnesiai nuo mano paskutinio 6 nulių įrašo. What the actual fuck, ane? Dingau. Ne todėl, kad pasibaigė turinys. Net ne todėl, kad pasibaigė įkvėpimas. Labai paprastai tariant – ištiko gyvenimas. Bet, prisiduodu, kad gyvenimas ištiko tik šešių nulių turinio kūrime. Asmeninėse investicijose viskas važiuoja lygiai ta pačia vaga, tiesa kiek akseleruota. Tuo ir žavi mano pasirinkta pasyvaus investuotojo į plačiai diversifikuotą ETF’ą strategija.…
Šis tekstas pirmiausia buvo publikuotas DELFI, kuriame karts nuo karto parašysiu investavimo tematika, taip siekdamas asmeniniais finansais sudominti platesnes mases. Seniems skaitytojams – turbūt nieko naujo. Naujai mano blogą atradusiems – kelios paprastos ir nesikeičiančios tiesos pateiktos apačioje. Visas straipnis be redaktūros įkeltas apačioje. Žmonių galvose milijonas visuomet buvo tas mistinis, sunkiai pasiekiamas bei šiek tiek nekenčiamas skaičius. Tai gražus, apvalus skaičius, kuris n metų buvo transliuojamas per televiziją kaip vaistas nuo visų bėdų. Atsimenu, milijonas litų kaip pagrindinis Teleloto prizas būdavo tik kelis kartus per metus ir tuomet visa Lietuva nuščiūvusi laukdavo – kas gi taps tuo sekančiu, paprastu…
Pastarąjį mėnesį praleidau išlindęs iš excelių. Nemažai dirbau, skyriau daug laiko hobiams, mėgavausi žiemos malonumais ir užsnigtu Vilniumi bei skaičiau grožinę literatūrą, o ne ‘how to’ gidus apie verslą ar finansus. Visai netyčia pasidariau šiokį tokį finansinį detox’ą. Ir žinote ką? Protingas ilgalaikis investavimas yra žiauriai lengva. Čia, žinoma, po to, kai praeini pro ilgą ir galvą susukantį edukacijos procesą bei susistatai sistemą. Domėjimosi procese jaučiausi pergrūstas informacijos – kasdienis Yahoo Finance tikrinimas, blog’ų bei forumų skaitymas, diskutavimas su draugais. Tikrai turėjau vos ne metus, kai prie finansų prisiliesdavau kiekvieną dieną ir buvo labai sunku įsijausti į pasyvaus investuotojo rolę.…
Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada. Mano damos labai mėgstama frazė, puikiai apibūdinanti mano dabartinį jausmą. Kai ruošiau išsamią TradeStation Global apžvalgą tikrai norėjau kaip geriau, ypač naujokams. Maniau, kad pagaliau atsirado patikimas ir pigus būdas investuoti į pasaulinius ETF’us net ir mažomis sumomis. Ir įrašas sulaukė didelio populiarumo – tai vienareikšmiškai populiariausias šešių nulių įrašas. Bet tada įvyko Brexit. Apie pastaruosius pokyčius rašiau dar gruodį, bet realybė gavosi šiek tiek blogesnė nei tikėtasi, nes vidiniai Interactive Brokers ir TradeStation Global procesai sugriuvo, o investuotojų forumai ir feisbukai pašėlo. „Ar aš jau perkeltas?”, „Kodėl aš perkeliamas į Vengriją?”, „Kodėl aš…