Išlaidos. Vienas žodis, kuris gali būti pokalbio žudikas. Ar šeimoje, ar darbe, ar draugų būryje, šis žodis, ypač sujungtas su „valdymas”, „mažinimas” ar „optimizavimas”, tikrai neneša pozityvios auros ir asocijuojasi su nepritekliumi, savęs ribojimu ir apskritai laisvės praradimu. Tačiau, čia yra blogas apie pinigus. O pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, bet tai, kad eina vienas po kito. Kaip jau supratote iš mano praėjusio įrašo – pinigų niekada nebus gana. Todėl nori nenori, kad ir kiek uždirbtum, išlaidas valdyti privalai. Nesakau, kad privalai jas sekti iki cento, gyventi pagal biudžetą ar kitaip mažinti…
Noriu pasidalinti ką su savo investicijomis nuveikiau per pastaruosius pusę metų. Vėliau dalintis planuoju kas ketvirtį, bet kadangi pirmojo ketvirčio pabaigoje šio blogo dar nebuvo, tai vienu ypu pasidalinsiu už visus pusę metų. Pirmąją, 2020 metų pradžios apžvalgą, galite paskaityti čia. Rekomenduoju, kad geriau suprastumėte pokyčius, kuriuos atlikau. O jų buvo tikrai daug. Kol kas vyksta apsivalymas, išsigryninimas. Daug skaitau, daug naujo sužinau kiekvieną mėnesį, tad visi šie 2020-tieji yra paskirti labiau strategijos formavimui ir reguliarių žingsnių sudėliojimui nei ramiam staying the course. Kol kas pas mane visiškas bardakas, bet todėl ir noriu dalintis, nes nuolat vyksta pokyčiai. Kol kas…
Praėjusiame įraše pasidalinau mintimis apie dividendus, o jei tiksliau – apie būdus, kaip įmonės kuria vertę savo akcininkams. Pagrindinė to teksto žinutė – dividendų dydis neturėtų būti esminis faktorius renkantis į ką investuoti, nes įmonė grąžą investuotojams gali kurti ir kitais būdais. Šį kartą noriu papasakoti šiek tiek plačiau kodėl aš asmeniškai, kaip ilgalaikis investuotojas Lietuvoje, visiškai nenoriu dividendų. Prieš jums pašėlstant, pabrėžiu – dividendai yra gerai, tiesiog dabartinėje gyvenimo stadijoje ir mokesčių aplinkoje aš asmeniškai renkuosi jų negauti. Na, bent jau tiesiogiai negauti. Mokesčiai Kaip dar 18 amžiuje rašė Benjamin Franklin: šiame pasaulyje neišvengiami yra tik 2 dalykai –…
Investavimas šiais laikais greitas ir patogus. Akcijų įsigyti gali per programėlę autobuse ar kontempliuojant ant tualeto. Tačiau, spaudinėjant skaitmenizuotus akcijų pirkimo patvirtinimus gali pasimiršti ką mes čia iš tiesų perkame. O juk už kiekienos akcijos, ETF’o ar fondo slypi realus, dažniausiai fizinis verslas. O koks bet kokio verslo tikslas? Ne kurti inovatyvius produktus, būti rinkos lyderiu ar tuo labiau gelbėti pasaulį mažinant CO2 emisiją. Taip, šie dalykai svarbūs ir nėra mutually exclusive, tačiau bet kokios įmonės prioritetas Nr.1 – didinti investicijų grąžą savo akcininkams. Šis įrašas yra dviejų įrašų 1 dalis ir jis mano galvoj sukosi jau kurį laiką, matant…
Pasipasakojus kodėl aš investuoju į ETF’us, natūralus klausimas kyla – į kokius? Skaitytojas komentaruose teisingai pastebėjo, kad esant šitokiai galybei skirtingų ETF’ų, pastarąjį pasirinkti gali būti taip pat sunku kaip ir sėkmingą akciją. Vistiek yra ką analizuoti, skaityti, domėtis, tai kuo tai skiriasi nuo akcijų? Na, mano nuomonė šiuo klausimu gana kategoriška. Tikrai yra ką analizuoti net ir įsigijant ETF’us, bet pradedant – visiškai neverta. Pradžių pradžiai, kurią aš vadinu pirmus 5-10 investavimo metų, o daugeliui žmonių ir visam gyvenimui, pakanka vieno vienintelio ETF’o. Visa kita ateis savaime. Jeigu augant portfeliui domėsitės finansais, skaitysite knygas, ieškosite mažesnių svyravimų ar stabilesnės…