Pajamų valdymas ir butaforinis nepriteklius

šeši nuliai - kaip aš valdau savo pajamas

Išlaidos. Vienas žodis, kuris gali būti pokalbio žudikas. Ar šeimoje, ar darbe, ar draugų būryje, šis žodis, ypač sujungtas su „valdymas“, „mažinimas“ ar „optimizavimas“, tikrai neneša pozityvios auros ir asocijuojasi su nepritekliumi, savęs ribojimu ir apskritai laisvės praradimu.

Tačiau, čia yra blogas apie pinigus. O pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, bet tai, kad eina vienas po kito.

Kaip jau supratote iš mano praėjusio įrašo – pinigų niekada nebus gana. Todėl nori nenori, kad ir kiek uždirbtum, išlaidas valdyti privalai. Nesakau, kad privalai jas sekti iki cento, gyventi pagal biudžetą ar kitaip mažinti savo asmeninę laisvę, bet, pasikartosiu, išlaidas valdyti – privalai.

Tačiau, kad turėtum ką išleisti, pirmiausia turi kažką uždirbti. Todėl šiame įraše pasidalinsiu kaip aš valdau savo pajamas. Ką ten jau tokio reikia valdyti, jūs klausiate? Na, mano nuomone, tai gali būti pamatas sėkmingam reguliariam taupymui ir investavimui.

Kaip aš valdau savo pajamas?

Iš karto perspėju, kad aš tikrai nesu ekspertas. Rašant šį įrašą, išlaidas normaliai seku tik apie 9 mėnesius, iki tol per gyvenimą slydau daugmaž tiesiog valdydamas savo pajamas ir to daug kam gali būti gana. Valdydamas pajamas sugebėjau ir investuoti, ir susitaupyti, tačiau kaip kryptingai investuoti ir taupyti nevaldant nei išlaidų, nei pajamų – aš neįsivaizduoju.

Pajamų valdymas man pirmiausia yra – kas vyksta su tavo pinigais gavus algą? Dar vienas disclaimeris, kad aš jokių specifinių gidų ta tema neskaitęs, savas taisykles susikūriau per eilę metų eksperimentų pagalba ir tiesiog noriu pasidalinti tuo, kas daugeliui mano skaitytojų pasirodys totalus common sense, bet aš žinau for a fact, kad yra žmonių, kurie net šios finansinės higienos neatlieka.

Daug skirtingų sąskaitų

Okay. Atsidarau banką ir ką matau? Vieną didelę sumą visų savo turimų grynųjų pinigų?

LT3429582356213,769.92 Eur

Toks vaizdas man asmeniškai yra kaip iš siaubo filmo ar iš košmaro. Gal aš ir turiu lengvą OCD diagnozę, bet visų pinigų sumetimas į vieną krūvą man yra tiesiog tingumo bei apsileidimo ženklas. Jau nekalbant, kad panorėjus nusiimti 10 Eur iš bankomato kirpyklai, jūs ekraniuke pamatysite visas savo lėšas. Gal ne tik jūs – bet ir už jūsų stovintis žmogus.

Bet ir šiaip – kaip žinoti kam šie pinigai skirti? Pamatau 800 Eur ir ką? Čia reiškia, kad galiu nusipirkti dviratį už 600 Eur ar visgi 600 Eur bus reikalingi mėnesio gale Kasko draudimui pratęsti ar paskolai sumokėti?

Ir visai nesvarbu kiek jūs turite – 400, 4,000 ar 40,000 Eur, pirmas žingsnis link finansinio peace of mind yra bent jau išskirstyti tuos pinigus per sąskaitas ir sumėtyti į skirtingas lentynėles.

Aš asmeniškai turiu 6 aktyviai naudojamas sąskaitas.

Swed PagrindinėMotininė. Klasikinė sena sąskaita, naudojama pajamoms gauti ir didesniems pirkiniams atlikti.
Revolut asmeninėRevolut sąskaita, asmeninėms smulkioms einamosioms išlaidoms. Pildoma kas mėnesį ir swipe’inama visur kur papuola.
Swed BūstasSąskaita paskolai apmokėti bei kitoms būsto išlaidoms
Swed ŠeimaSąskaita einamosioms šeimos išlaidoms – komunaliniai, maistas ir kita
Swed InvestSąskaita investavimui, reguliariems IB papildymams
Swed TaupyklėSąskaita pataupymams – pvz., atostogoms, numatytiems smulkiems pirkiniams

Šios jau nusistovėjusios ir man jų kaip ir pakanka, bet mano turimos sąskaitos nuolat kinta. Bent jau Swedbank’as leidžia kurtis kiek tik nori skirtingų sąskaitų (arba dar tiesiog nebuvau pasiekęs limito), jas pervadinti, trinti, keisti. Tad, sumanius taupyti kokiam didesniam pirkiniui (būstas, automobilis, didelė kelionė), aš tam specifiniam pirkiniui susikursiu atskirą sąskaitą. Ją taip ir pavadinsiu – „Jamaikos atostogos 2020“ ar „#RoadToTesla2030“.

Bet čia reikia jausti saiką – per daug lentynėlių bent aš nenoriu. Man gana kelių didesnių kategorijų, kurios does the job. Pvz., sumanius nusipirkti dviratį, aš aiškiai matau, kiek lėšų galėčiau skirti jau dabar be jokio financial engineering savose sąskaitose. Arba draugams pakvietus savaitei į Nidą, aš matau ar tų laisvų pinigų turim jau dabar, ar reikės kažkiek pataupyti. Nesvarbu, kad atskirai pirkiniams ar atostogoms nebuvo numatytų išlaidų – jeigu periodas buvo darbingas ir mažai pramogavau, reiškias išlaidų sąskaitose pasikaupė laisvų lėšų. Tad va tas jau anksčiau suplanuotas išlaidas aš ir leidžiu sau „ištaškyti laisvai“, jeigu jau širdis geidžia.

Periodiniai mokėjimai

Po neriboto kiekio skirtingų sąskaitų, antras mano mėgstamiausias bankų industrijos išradimas yra periodiniai mokėjimai.

Būtent periodinių mokėjimų dėka, sekančią dieną po algos gavimo aš vėl lieku plius minus basas. 8 mėnesio dieną mano sąskaitose įvyksta fejerverkai ir pinigai išvaikšto į skirtingas puses pagal mano sukurtas taisykles.

Swedbank periodiniai mokėjimai

Man ši schema duoda keletą dalykų.

Pirmiausia, visą laiką automatiškai kažkiek atsidedu taupymui ir investavimui.

Antra, nuolatos matau kiek turiu laisvų lėšų skirtingose lentynose. Jeigu prisikaupė lėšų šeimos išlaidų eilutėje – gal seniai nebuvome atostogauti, o gal laikas vakarienei į restoraną? Nebūtinai, bet sąskaitų likučiai man pasufleruoja ant ko galbūt išlaidavau, o ant ko perdėtai sutaupiau, galbūt net nenorėdamas.

Trečia, viskas vyksta automatu ir man nereikia niekuo rūpintis. Akylesni skaitytojai jau turėjo pastebėti, kad esu efektyvumo fanatas ir kur tik manęs nereikia – aš linkęs palikti veiksmus kompiuteriui. Mielas Artificial Intelligence – prašau tobulėk ir mano gyvenimą automatizuok dar sparčiau.

Butaforinis nepriteklius

Galiausiai, ką man duoda atskiros sąskaitos ir periodiniai mokėjimai – butaforinį nepriteklių.

Nepriteklius, nors ir baisiai skambantis žodis, remiantis mano trumpa patirtimi yra nuostabi būsena. Nepriteklius yra geriausias vaistas nuo tingulio, nuo procrastination. Jis suaktyvina vaizduotę, priverčia ieškoti neįprastų problemos sprendimo būdų. Jei paprastai – nepriteklius verčia žmones daryti dalykus.

Kaip 2019-tais rašė Ieva, bomba tapusiame Facebook įrašeseniai karo nebuvo. Lietuvos ekonominis progresas, besitaisanti mūsų finansinė padėtis, leidžia mums bent epizodiškai pasijusti Amerika ar bent jau Vakarų Europa. Bet tuo pačiu, tai yra ir didžiausias mūsų prakeiksmas, nes patogus gyvenimo būdas vysto mumyse tinginio geną.

Papildomai padirbėti visą savaitgalį už 100 Eur? Nestūmk, seeeni.

Susikūręs atskiras sąskaitas bei nusistatęs periodinius mokėjimus – aš pirmiausia suinvestuoju tiek, kiek noriu suinvestuoti, o likusios lėšos lieka išlaidoms. Iš pradžių tai atlikau vedinas finansinių ambicijų ir positive thinking  – atseit būtent tiek investuoti man reikia, o ne galiu.

Bet išlindo daug geresnė šios būsenos pusė – užsimanęs brangaus dviračio ar papildomos savaitėlės Nidoje, aš nebėgu iš karto keisti savo periodinių taisyklių ar tuštinti investicinės sąskaitos. Aš pasijaučiu ūbagas, kuris negali sau leisti to, ko tas ūbagas nori. Ir arba susitaikau su šia būsena, arba ieškau būdų padidinti savąsias pajamas. Pas mane pasitrigerino pastarasis.

Freelance projekčiukas už kelis šimtus eurų? Tempk jį čia, seeeni.

Iš tiesų, bent jau aš, pasididinti pajamas sugebėjau tik susikūręs sau butaforinį nepriteklių. Ir čia nekalbu vien apie kažkokius freelance darbus ar side hustles. Net ir tam pačiam dieniniam darbe mes linkę labai greitai pasijusti patogiai. O patogiai gaunant reguliarią algą, net ir pas tiesioginį vadovą nueiti dėl paaukštinimo pakalbėti gali būti per daug vargo.

Žmonių psichologija keistas reikalas ir labai įdomūs procesai išlenda, kai jis negauna to ko nori, tad paeksperimentuoti rekomenduoju ir jums.

Reziumė

Pajamas aš valdau pagal vieną taisyklę – invest first, spend later.

Tačiau labai svarbu rasti balansą – juk visi žinote klasikinį pavyzdį apie žmones, pradedančius sportuoti nuo Naujųjų. Per sausį į sporto salę nueina dvam penkis kartus, o per likusius 11 mėnesių tik aštuonis.

Taip ir čia – jeigu nusistatysite, kad investavimui nuo kito mėnesio atsidedate 80%, tai, žinokite, tai nėra sustainable. Vieną mėnesį gal ir pavyks, bet galiausiai kals finansinis pachmielas ir mesite tą investavimą apskritai nusivylę.

Pradžiai, aš kalbu apie 10% algos atsidėjimą investicijoms. Vėliau, reguliariai galima peržiūrėti ir keisti taisykles. Tai dar bus ir daug lengviau psichologiškai, išlaidų sąskaitose matant didesnes prisikaupusias sumas.

Aš tikrai nenoriu iš savęs išgręžti kiekvieno cento – esu nusimatęs gana patogius išlaidų biudžetus ir nustatęs solidžius periodinius mokėjimus. Tačiau aš širdyje esu frugal, todėl man nėra impulso viską bėgti ir išleisti. Priešingai, būna prisikaupia jau per daug lėšų mano išlaidų sąskaitose, tad tenka priverstinai atostogauti arba „nugriebti“ kažkiek investicijoms.

Jūs save pažįstate geriausiai, tad taisyklių griežtumą nusistatykite asmeniškai. Bet jeigu vis dar naudojatės viena vienintele banko sąskaita ir neturite periodinių mokėjimų – patikėkite, žaidžiate ženkliai pasunkintą to pačio finansinio žaidimo versiją nei aš.

Ką čia aprašiau, mano nuomone, yra viso labo finansinė higiena. Be šių žingsnių, nelabai yra prasmės pradėti kažką papildomai, tad susitvarkykite jei to dar neturite.

O aš per tą laiką paruošiu įrašą apie kitą, jau daug sunkesnį finansinio raštingumo procesą ir atvirai pasidalinsiu kaip aš, maištininkas millenialsas, vargais negalais prisijaukinau ir reguliarų išlaidų sekimą.

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.

16 Replies to “Pajamų valdymas ir butaforinis nepriteklius”

  1. Sveikas, idomus irasas. Kaip kam, gal net per daug reikalu pasirodyti daryti butent taip, todel kievienas turi savu taisykliu.

    Pvz mano esmine taisykle, kuria taikau jau daugybe metu. Einamos menesines islaidos negali virsyti pajamu. Kiekvieno menesio pajamos fiksuojamos su +.
    Taciau taisykle turi isimti, pvz didelis pirkinys. Auto, busto inasas ar pan.

  2. Man nepatogu būtų daug sąskaitų. Naudoju nuo seno vieną swedbnk sąskaitą. Žmona irgi. Tarp jų aš vaikštau kaip noriu, mūsų turtas bendras. Visas sąskaitas (vanduo, šildymas ir pan) apmoku automatiškai, niekada net skaitiklių neseku, viskas apmokama pagal 12 mėn vidurkį. Turiu revolut visada tuščią, pasipildau kelios sekundės iki mokėjimo kasoje reikiama suma. Bet naudoju retai. Mėgstu grynus pinigus, kad valdžia manęs nesektų. Visada išsigryninu mėnesio nemokamą normą ir ja naudoju

    1. Geras 🙂 Na, vartojimui išsiimant grynus, pasiekiamas panašus efektas, nes gaunasi kaip ir paskirtas lubinis biudžetas kasdieniam vartojimui.
      O investuojate kas liko po mėnesio vartojimo ar kokią paskirtą sumą? Nėra taip, kad prisikaupia tų grynųjų ir paskui vistiek reikia įnešti į banką, norint investuoti?

      1. Grynųjų reikia visada turėti – būna bankai nedirba, būna nuolaida grynaisiais mokant. Įnešti gal ir teko, bet tai išimtys. O investuoju reguliariai visa kas lieka, o lieka daug, virš 80%. Vien šiais metais į akcijas nuėjo 19535eur. Antras pusmetis bus menkesnis, nes pirmame daugiau dividendų sukrenta, pvz telia moka kartą metuose. Pragyvenimo išlaidos mažos, nes jokių paskolų ar lizingų neturiu

  3. Mano patirtis – dariau kaip aprašyta įvairiais būdais. Pradedant vokais su grynais, baigiant skirtingomis sąskaitomis.
    Beja, klausimėlis. Bankas netaiko papildomo mokesčio už papildomas sąskaitas? Man rodos taiko? Simbolinį, bet yra 🙂 Jei ne, tada skaitom toliau. Jei taiko, tai „don’t loose the money“.

    Skirstymas OK jei neturi disciplinos. Bet jei disciplinos nėra, net skirstymas nelabai padės. Čia toks truputį savęs apgaudinėjimas ir pinigų slėpimas nuo pačio savęs 🙂

    Pas mus šeimoje yra realiai viena bendra sąskaita kur gaunamos visos pajamos. Tada kelių dienų bėgyje po pajamų gavimo yra nuskaitomos visos pagrindinės periodinės įmokos, paskolai ir pan. Tame tarpe pervedama fiksuota suma į Interactive Brokers investavimui. Viskas kas lieka – lieka asmeninėm išlaidom + rezervas kuris mėnesio gale lieka arba būna panaudojamas kažkokiem pirkiniam.
    Jei disciplina yra, tų pinigų kiekvieną mėnesį sąskaitoje vis daugės nes likutis liks. Tada žiūrėsi ką su jais daryti: investuoti papildomai, paatostogauti ar pan. Man patinka kai sąskaitoje yra šiek tiek daugiau nei 100 EUR. Tai nereiškia kad prisikaupus aš pradėsiu juos leisti neplanuotiem pirkiniam. Sekdamas balansą ir žinodamas su kiek sąskaitoje baigiau praeitą mėnesį, aš maždaug jaučiu ar einu į pliusą ar į minusą. Tokio tikslumo man pakanka ir nežadu gaišti laiko gaudant centus.

    Dėl skirstymo į lentynėles, neigiama pusė tokia kad labai sunku numatyti kiek kada kokių pinigų kam reikės. Patirtis: vienos lentynėlės pildydavosi greičiau, kitos lėčiau, atitinkamai pinigai migruodavo tarp lentynėlių, rašydavai vienur pliusas kitur minusas. T.y. lentynėlės buvo viena kitai skolingos nes pvz. sveikatai neišleidai tiek daug kiek galvojai, bet reikėjo automobiliui didesnio remonto. Ar pan. Ir realiai vardan ko? Jei laikaisi disciplinos ir „frugal living“, koks skirtumas kiek pagrindinėje kišenėje yra skyrelių? Jei neišleisti pinigai, jie tiesiog yra ir laukia protingo panaudojimo.

    Tai dabar mūsų šeimos būvis kaip aprašiau, viena sąskaita, viskas kas būtina iš karto nusirašo po pajamų gavimo kas įvyksta stabiliai mėnesio pradžioje, didelė dalis investicijoms automatiškai į IB, o su kita dalimi balansuojame. Impulsyviai didelių pirkinių neperkam tad jei planuojame PVZ nusipirkti kokį dviratį, ar paatostogauti, žinome kad reikia šiek tiek apriboti išlaidas daugiau nei įprastai, prikaupti pinigų sąskaitoje ir tada nusipirkti. Nieko neperkam į paskolas. Tik NT yra paskola.
    Aišku, labai dideliems pirkiniams (tolimos atostogos, būsto pradinė įmoka ir pan.) kuriems per mėnesį / du nesutaupysi tada kita strategija reikalinga. Bet ne problema tada pvz išsigryninti po XXX EUR kas mėnesį į vokelį būtent tam reikalui, kad nesimaišytų tie pinigai sąskaitoje.

    1. Na, bent jau Swed, turiu tą jų mėnesinį planą „Patogu“ be kurio neįmanoma ir tuomet papildomos sąskaitos nekainuoja. Kas kainuoja – tai papildomos banko kortelės, kurių visų jau atsisakiau anksčiau.

      Taip, tikrai neneigsiu, aš čia iš dalies bandau apsisaugoti nuo savęs pačio. Aš esu frugal kasdieniuose mažuose dalykėliuose, bet kartais atsiranda silpnumo akimirka su hobiais, o lentynėlių išskaidymas ir toks laisvų pinigų neturėjimas „on hand“ tuo momentu sustabdo nuo didesnio impulsyvaus pirkinio.

      Kaip ir rašiau – turėti 20 skirtingų lentynų jau būtų too much ir visiškai neturiu noro biudžetuotis, kad restoranams va bus 50 Eur per mėn, o kino teatrui tik 20 Eur. Ir paskui sėdėti su viena pilna lentynėle ir kita tuščia. Todėl tiesiog atsidedu didelėmis dalimis. Nemanau, kad mano 6 sąskaitos yra labai jau overkill’as, ypač kai 3 iš jų yra bendros su antra puse.

      Šiaip viskas ką aprašei, tai čia beveik niekuo nesiskiria nuo to ką aš darau. Kas mane šiek tiek nuramina, nes mano procesas čia ne raketų mokslas ir toks savadarbis. Bet skirtumai tarp žmonių, žinoma, kad turi egzistuoti. Juk todėl finansai ir asmeniai, kad kiekvienas darbštesnis gali pagal save susidėlioti.

      1. o kaip realizuoti tarkim viena is lentineliu jeigu kortele viena? Na tarkim reikia siurblio, tai jei nera korteles tai tik internetu belieka pirkti ar kaip?

        1. Aš išlaidoms turiu startupų bankų korteles. Revolut’as asmeninėms išlaidoms, Monese šeimos išlaidoms. Tiesiog top up’inu šias korteles pagal poreikį iš šių sąskaitų. Swedbank’as pas mane mothership’as, bet dauguma išlaidų vyksta iš kitų kortelių.

    1. Pastovaus nepritekliaus nejaučiu, bet kartais tikrai būna ir that’s the whole point. Ir didesnes išlaidas priverčia permąstyti, ir sukuria tą perdėtą alkį pinigams, kuris šiek tiek pradingo pasiekus gana patogų pajamų lygį.

      Labai savęs neskriaudžiu ir daug ką leidžiu, bet kažkaip save apriboti juk reikia. Todėl yra buvę mėnesių, kai jau gana basas laukiau algos, nors juk žinau, kad kitose sąskaitose tūkstančiai. Todėl miegasi ramiai, bet išlaidos pažabotos.

  4. As galima sakyti irgi laikausi to „lentyneliu“ principo, tik pas mane ju kiek maziau susidaro.
    Pagrindinio banko saskaita – butinos islaidos (maistas, mokesciai ir pan)
    Revolut – Laisvalaikio, hobiu ir pan atsiskaitymam
    Po atlyginimo fiksuota dalis eina investicijom, viso sito pilnai pakanka.

  5. Labai panašiai ir aš pradėjau daryti, mėnesio pradžioje susimoku paskolas ir kt. įsipareigojimus, santaupoms-investavimui, maistui ir einamosioms išlaidoms persimetu į išlaidinę kortelę (nes jau maždaug žinau kiek prireiks mėnesiui) ir lieka ta suma su kuria jau reikia išgyventi iki kitos algos, taip dalinai irgi susikuriu tą nepriteklių, ir tiesiog nebelieka vietos kažkokiems nepasvertiems skubotiems pirkiniams. O jei ir būna didesni pirkiniai, planuojamės juos, jei pirkiniai tokie labiau nice to have, kuriame taupomajį indėli su nedidele suma papildymui kas mėnesį, arba kaip dabar populiaru nuo atsiskaitymo apvalinant grąžą, ir taip neskausmingai jam susitaupo.

  6. Sveiki! Kokį tikslà matote turėti atskirà sàskaità investavimui, jei iš jos iškart pinigai išeina į IB? Danke!

    1. Labas, Tom,

      Mėgstu laikyti daiktus atskirose vietose. Dabar panorėjęs, galiu išsitraukti visas investicinės sąskaitos transakcijas už keletą metų ir pamatyti kur ir į kokią platformą kiek pinigų įsimečiau. Jeigu transakcijose būtų ir lidlo pirkiniai, ir ledų porcija, ir kavos puodelis, tai sukurtų nereikalingą bardaką. 🙂 O šiaip iš investicinės sąskaitos pinigai išeina ne iš karto – pvz dabar joje turiu apie 600 neįfarbintus eurus, nes į IB persivedinėju tik po apvalų 1000 Eur.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.