Ko jūs bijote tos krizės? 

Dabar, beskaitant internetus, atrodo, didžiausia investuotojų baimė – jau tuoj tuoj sprogs AI burbulas (pasikartojanti tema r/6nuliai, bet naujausia turbūt ši) ir per pasaulį nuvilnys milžiniška finansų rinkų griūtis.

Gal ir sprogs. O gal pasirodys, kad tai net ne burbulas, bet šis įrašas ne apie tai.

Šis įrašas – apie kiek perdėtą krizių baimę, kai mušame sau į krūtinę kartodami “aš ilgalaikis investuotojas ir 30 metų investicijų nejudinsiu”, bet vis tiek pergyvename kiekvieną kartą portfeliui nukritus -5% ir svarstome kaži kas su akcijomis bus už metų, dviejų ar penkių. Lyg tai kažką keistų.

Bijoti krizės kaip krizės yra racionalu. Čia tos, kur krenta pajamos, prarandami darbai, brendama į skolas, bankrutuoja verslai.

Bet bijoti finansinių rinkų kritimo, kai tau dar liko kokie 29 metai investavimo – gana kvaila. Jeigu tikrai aktyviai bijai – turbūt pasirinkai netinkamą finansinį instrumentą.

Nes su akcijomis tų kritimų buvo, yra ir visą laiką bus. Aš beveik neabejoju, kad per ateinančius 10 metų bus rinkoje momentas, kai aš asmeniškai prarasiu šešiaženklę sumą per metus. 

Ar labai faina? Žinoma, kad ne. 

Norėčiau žiūrėt į žaliuojančius skaičius ir jaustis gudragalvis investuotojas, bet net per trumpą savo investuotojo karjerą jau turėjau momentų su -35% (per COVID) ir visokių kitų momentinių pakritimų, kai per ketvirtį praradau daugiau nei uždirbu per metus.

Praradau čia irgi turėtų būti su žvaigždute, nes kol neparduodi – nuostolio dar nepatyrei. Tiesiog nukrito buhalterinė vertė ir grafikiukai tuo metu man rodė minusą.

Mano atveju, bent kol kas, visais atvejais ta vertė ir atsistatė, tai užsiauginęs sparnus jaučiuosi esantis galios pozicijoje jums dabar išaiškinti visą tiesą.

Kaip krizių nereikia bijoti. Kaip kiekvienas jau dabar galite efektyviausiai apsisaugoti nuo bet kokios būsimos krizės.

Ir, kiek sensacingai – kaip, būnant jaunam su ilgu investavimo horizontu, rinkų griūties turėtumėte net laukti. 

Nes, kad krizę per gyvenimą išgyvensite – čia beveik faktas, o, kad geriausias momentas ją “pragyventi” yra kol jaunas – aš pamėginsiu plačiau pademonstruoti šiame įraše.

Didžioji tavo portfelio dalis dar net neuždirbta

Kadangi visi čia pas mane muša į krūtinę, sakydami, kad jie investuos dar 30 metų, tai leisiu sau padaryti prielaidą, kad didžioji dauguma skaitytojų yra panašūs į mane – gana jauni, 25-40 m. amžiaus, turintys dar ilgą karjeros ir investavimo kelią prieš akis.

O gal ir vyresni, bet investavimą atradę kiek vėliau ir investuoti pradėję neseniai.

Tai statant ant tos prielaidos, kaip ir akivaizdu, kad visų portfeliai čia sąlyginai maži, o žmonės dirba, uždirba, taupo ir investuoja. Tai imkime pavyzdį. 

Tarkime, šiandien turi €15,000 portfelį, o ateinančius 30 metų planuoji investuoti po €500 per mėnesį. 

Vien būsimos įmokos sudarys: €500 × 12 × 30 = 180k.

Sudėjus dabartinį portfelį ir visas numatytas būsimas įmokas, gauname 195k, čia skaičiuojant bukai be absoliučiai jokio augimo. Dabartinio portfelio dalis šioje sumoje: 15k/195k = 7.7%.

Kitaip tariant, dabartinis portfelis sudaro vos 7.7%, o būsimos įmokos – likusius 92.3%.

Ir čia skaičiuojant bukai – kad įmokos nedidės, o portfelis neaugs. 

Vien su 8% metine grąža toks portfelis po 30 metų pasiektų apie €855k, tai tie dabar turimi 15k apskritai yra lašas jūroje, tačiau teisybės dėlei svarbu pabrėžti, kad jie – labai svarbūs jūsų milijonieriaus dėlionės detalė, nes dabartiniai €15k po 30 metų virstų maždaug €150k, tai indėlių nuo algos padarėte tik 7.7%, tačiau būsimo rezultato nulėmėte jau 17.5% (po 30 metų 150k / 855k viso portfelio). 

Aišku, čia ne būsimos portfelio vertės prognozė ir labai bukas skaičiavimas, nes nevertinama daug dalykų. Per tris dešimtmečius keisis ir atlyginimas, ir galimybės investuoti, tai čia toks orinis papaišymas mastui suprasti. 

Tie turimi 15k šiandien atrodo daug ir tai yra 100% investicinio portfelio tik todėl, kad likusių pinigų dar neuždirbai.

Ir taip – dėl to gali atrodyti baisu, jeigu kokiu nors momentu iš 15k liks 10k. Bet atzoominus didelį bendrą paveikslą ir planuojant sukaupti milijoną – koks iš tiesų skirtumas tas menkas pasvyravimas dabar?

Pavyzdys išgalvotas, bet aš lygiai taip pat žiūriu ir į savo portfelį. Sumos man jau didelės, didžiausios mano kada nors turėtos ir vien IBKR’e per šiemet turiu +12% ir +65k Eur (dėl ko džiugu), bet lygiai taip pat galėtų būti tiek pat minuso. -65k būtų baisu, bet mano horizontas dar ilgas, tai kas čia žino, gal aš irgi dar atlikęs tik kokius 20% savo būsimų įmokų?

O kainų kritimas šiaip turi dvi puses – atpinga tai, ką jau turi (blogai), bet kartu atpinga tai, ką dar pirksi iš būsimų atlyginimų (gerai). 

Kaupimo pradžioje antroji pusė daug svarbesnė nei pirmoji.

DCA: tie patys pinigai, daugiau vienetų

DCA (dollar-cost averaging) – terminas, apibūdinantis periodinį vienodos sumos investavimą, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų.

Tą aš darau jau septintus metus. Tą, paskaitęs 6nulius, pažadėjai daryti ir tu dabar 30 metų – nusistatęs automatinius pavedimus, periodinius pirkimus ir nesukant galvos dėl rinkos svyravimų, tiesiog kas mėnesį nuo algos dėti į ETF’us.

Skamba gal kiek bukai, bet tai yra labai geras pasyvus vaistas nuo rinkos kritimų, nes kai vieneto kaina mažesnė, už tuos pačius pinigus automatiškai nuperki daugiau. Pradinuko matematika tokia:

ETF vieneto kaina	Už €500 nuperku
€100	5.00 vnt.
€80	6.25 vnt.
€60	8,33 vnt.

Kainai nukritus nuo 100 iki 60 Eur, ta pati įmoka tau nuperka maždaug 67% daugiau vienetų.

Tai iš savęs, aišku, savaime pelno dar negarantuoja. Nukritus -40%, gali kristi toliau. Daugiau vienetų savaime nereiškia didesnės portfelio vertės, čia ypač kai kalbame apie pavienes akcijas.

Bet kai kalbame apie plačius ETF’us – istorija rodo, kad viskas galiausiai būna gerai (apie tai žemiau).

Nuvalkiotas tas palyginimas su parduotuve, kad jeigu parduotuvėje išpardavimai – gi nebijome, o kaip tik bėgame pirkti daugiau. Ta pati psichologija turėtų galioti ir akcijų rinkose.

Aš tą jau išmokau ir per JAV tarifus, kai rinkos pasikoregavo lyg ir ant -15%, aš verčiaus per galvą, kad gaučiau daugiau pinigų ir užsipirkčiau atpigusių VWCE. Greit daug pinigų neprasimąstysi, tai šiek tiek teko apkarpyti žmonos finansinį rezervą ir suleisti į rinkas. Pasiteisino. 🙂

Žinoma, čia viskas galioja jeigu pasidarei minimalią higieną ir supranti kur įsivėlei prieš nusipirkdamas pirmąjį ETF’ą. 

DCA: gali būti pliuse, kai pats indeksas po 2 metų stovi vietoje

Pabandysiu prasimuliuoti įdomų pavyzdį, kurį nebūtinai visi supranta nepamatę juodu ant balto. Tarkime, pradedu investuoti nuo nulio. Nauji metai – naujas aš. 

Nuo sausio kiekvieną mėnesį įmetu po €500 į VWCE.

Kad skaičiavimas būtų paprastas, tarkime, VWCE vienetas metų pradžioje kainuoja €100. Per ateinančius 12 mėnesių rinkos daugiau ar mažiau tolygiai krenta ir metų pabaigoje vienetas kainuoja €70.

Tai yra -30% rinkos rezultatas per metus, absoliutus krachas.

“Koks aš durnius, įbridau per pačią krizę”, prie tokio scenarijaus galvotų 6nuliai 2019-aisiais. 

Bet ar tikrai?

Jeigu rinkoms krentant, toliau kiekvieną mėnesį tęsi savo rutiną: gaunu atlyginimą → €500 pavedimas → perku VWCE.

Tada per metus gauname tokį vaizdą:

Mėnuo	VWCE kaina	Investuoju	Nuperku vienetų
1	€97,07	€500	5,15
2	€94,23	€500	5,31
3	€91,47	€500	5,47
4	€88,79	€500	5,63
5	€86,19	€500	5,80
6	€83,67	€500	5,98
7	€81,22	€500	6,16
8	€78,84	€500	6,34
9	€76,53	€500	6,53
10	€74,29	€500	6,73
11	€72,11	€500	6,93
12	€70,00	€500	7,14

Metų pradžioje už €500 būčiau gavęs 5 VWCE vienetus. Metų pabaigoje už tuos pačius €500 gaunu jau 7.14 vieneto – cielais 43% daugiau.

Per pirmuosius savo investavimo metus iš viso įnešu: €500 × 12 = €6,000 ir už šiuos pinigus nusiperku apie 73.17 VWCE vieneto.

Metų pabaigoje, rinkai viso kritus -30% ir VWCE vienetui kainuojant €70, mano portfelio vertė yra: 73.17 × €70 = apie €5,122.

Tai čia nėr gerai, nes per metus investavau €6,000, o portfelyje metų pabaigoje turiu apie €5,122.

Jau pradedu abejoti tuo blogeriu 6nuliai, nes per pirmus investavimo metus esu €878 minuse, arba apie 14.6% žemiau savo įneštos sumos.

Bet pala, juk rinkos krito -30%, o aš tik -14.6%? Kaip ir ne tragedija, bet tai kur man žadėti +8% metinių?

Pats įdomumas prasideda po metų. Tarkime, krizės baigėsi, per antrus metus VWCE atsigauna ir metų pabaigoje vėl kainuoja tuos pačius pradinius €100.

Per visus dvejus metus ETF’as judėjo visur, tačiau €100 → €70 → €100 diapazone, tai paties ETF pokytis = 0%.

Žmogus, pirmą dieną investavęs vienkartinę sumą į VWCE ir nieko daugiau nedaręs, po dvejų metų būtų ten pat, kur pradėjo.

Bet juk tavo situacija kitokia. Tu esi pavyzdingas etatinis investuotojas-nuobodyla. 

Tu kas mėnesį darai DCA nusistatęs automatinius pavedimus ir taip – tikrai vienu momentu buvai minuse, bet kadangi per pirmuosius metus už €6,000 nusipirkai 73.17 vieneto, kurių vidutinė savikaina gavosi apie €82… kai VWCE sugrįžta iki €100, vien šie pirmų metų pirkiniai jau verti:

73.17 × €100 = €7,317. Skirtumas: +€1,317, arba beveik +22% nuo per pirmus metus įneštos sumos.

Man pasirodė įdomus iliustracinis pavyzdys, nes:

• pačio VWCE 2 metų rezultatas = 0%. 
• tu perki tą patį VWCE
• tavo 2 metų investicijų rezultatas = +22% (šiaip +20.2% jeigu įtrauki ir antrų metų įnašus)

Ir viskas tik todėl, kad rutiniškai ir nuobodžiai kas mėnesį perki tą patį ETF’ą ar kaina kyla, ar kaina krenta. 

Vadinamasis set up & forget. Čia puikiai pasimato visa kaupiančio investuotojo & chill dalis.

Nes po laiko visi gudruoliai žiūrės į to pačio VWCE grafiką, matys 0% per du metus ir sakys – ką jūs čia investuojat, indėliai duoda daugiau, jūs čia ant savų murkdotės.

Bet kaip matėme iš skaičiavimų viršuje, pavyzdingas nuobodyla, kuris visą tą laiką reguliariai pirko, dabar sėdi su riebiais +20%.

Aišku, pats pavyzdys durnas – rinkos taip dažniausiai nešokinėja, bet principą turbūt pagavote.

-40% nuo 15k ir nuo 500k yra labai skirtinga

Tiek -40% tiek iš tiesų ir +40% labai skiriasi ar kalbame apie 15k Eur, ar apie 500k Eur.

Ir čia aš ne vien apie psichologiją.

Tarkime du investuotojai kas mėnesį investuoja po €500, tik vienas yra 30-metis su 15k portfeliu, kitas 50-metis su 500k portfeliu. Įsismarkuoja pasaulinė krizė, rinkos raudonuoja ir abu patiria –40% portfelio kritimą.

Efektas abiem ant popieriaus kaip ir vienodas, bet tiek jausmai, tiek rezultatas kiekvieno gali skirtis ryškiai. Sumetu viską į lentelę:

	Investavimo pradžia	Vėlyvas kaupimo etapas
Portfelis prieš kritimą	€15,000	€500,000
Vertės sumažėjimas (-40%)	–€6,000	–€200,000
Portfelis po kritimo	€9,000	€300,000
Metinės įmokos (500 Eur/mėn.)	€6,000	€6,000
Metinės įmokos / likęs portfelis	66.7%	2%

Pirmajam investuotojui artimiausių metų įmokos sudaro du trečdalius viso po kritimo likusio portfelio. Antrajam – vos 2%.

Tai vienam būsimi atpigę ETF pirkimai dar gali labai stipriai pakeisti visą portfelio sąstatą, kitam – keli papildomi ETF vienetai didelio portfelio kritimo neatsvers. 

Gal ir gana akivaizdus pavyzdys, tiesiog toks palyginimas bent man gerai parodo du skirtingus kaupimo etapus:

• Pradžią, kai investiciniams rezultatams daug daugiau įtakos turi kiek pavyks susitaupyti, nei kas tuo metu dėsis rinkose.
• Viduriuką/pabaigą, kai taupyk agresyviai netaupęs, išoriniai tavo nekontroliuojami veiksmai daro didžiausią įtaką tavo asmeniniam turtui. Aš pats dabar esu šitoje fazėje, tai keisti jausmai – rašiau apie didelio portfelio demotyvaciją. 

Prie to ant viršaus dar prisideda ir psichologija. Tie procentai programėlėje yra viena, bet absoliučios sumos smegenims jaučiamos visai kitaip.

Na turbūt sutiksite – matyti -6k gal ir nemalonu, bet matyti -200k jau nori nenori priverčia permąstyti gyvenimo pasirinkimus, nors abiem atvejais gali būti tas pats -40%. 

Todėl pirmas rimtas kritimas su nedideliu portfeliu gali būti labai vertinga praktinė pamoka. Aš ją gavau 2020-aisiais, turėdamas apie 27k Eur investicijose ir jau tada šiek tiek supanikavau. Bet pamoką, atrodo, kad išmokau.

Tai nėra jokios garantijos, kad rytdienos krizė būtinai tave užgrūdins, bet generalinė repeticija vistiek gausis nebloga prieš tą patį praeinant jau su šešiaženklėmis sumomis. 

Kada viskas krenta gali būti svarbiau nei kiek krenta

Dar labai įdomi ir svarbi pamoka, kad kalbant apie krizes ir rinkų kritimus – svarbus ne tik nuostolio dydis eurais, labai svarbu ir kada tą nuostolį patiri.

Vėl eikime per pavyzdį su dviem hipotetiniais scenarijais. Abiem atvejais pradedame su 5,000 Eur, kas mėnesį investuojame po €500 ir kaupiame dešimt metų.

Rinka abiem atvejais patiria visiškai tas pačias metines grąžas. Skiriasi tik jų eiliškumas: viename scenarijuje 35% kritimas įvyksta antraisiais metais, kitame – aštuntaisiais.

Pirmas variantas: +8%, -35%, +20%, +15%, +12%, +10%, +10%, +8%, +8%, +8%.

Antras variantas: +8%, +20%, +15%, +12%, +10%, +10%, +8%, -35%, +8%, +8%.

Rinkos galutinis rezultatas per 10 metų vienodas. Jei tikrintum ETF’o kaina – abiem atvejais po 10 metų matysi tą pačią. Ir grąža abiem atvejais gaunasi apie +5.16% metinių.

O dviejų hipotetinių investuotojų rezultatas skiriasi kardinaliai, nors abu pradėjo nuo to pačio taško ir darė vienodas įmokas:

	Portfelio vertė po 10 metų
1 variantas (-35% 2-ais metais)	€99,643
2 variantas (-35% 8-ais metais)	€73,709
Skirtumas	€25,934

Pirmu atveju portfelis maždaug 35% didesnis, nors ir įmokėta tiek pat, ir ETF’ai tie patys, o pati rinka per dešimtmetį uždirbo lygiai tiek pat. 

Kodėl toks skirtumas?

Kaip rodžiau ankstesniu pavyzdžiu – investavimo pradžioje rinkoje sukasi dar labai mažai tavo pinigų, o didžioji dalis įmokų dar tik bus atlikta, tai jei galima būtų rinktis: krizė pradžioje > krizė pabaigoje.

Tai mintis, kurią noriu perteikti, kad jeigu tikrai planuojate investuoti dar 30 metų, ir kažką vis spaudoje pamatote, kad gal čia yra AI burbulas, gal įkaitusios ekonomikos ir viskas tuoj sprogs – nu ir valio, tegu sprogsta. Turėsite dar 29 metus atsigauti. 

Aišku, istorija visai kita jei iki pensijos (valstybinės ar ankstyvos) tau likę kokie 5 metai. Vat tuomet, mielas Martynai, tu jau turi mano leidimą pergyventi dėl AI burbulo ar ateinančios rinkų griūties ir kažkiek persidėliot portfelį, kad sumažintum sequence of returns riziką. 

Visada bus tų krizių

Per 30 ar 40 metų investavimo kelią tikėtis, kad akcijų rinkos visą laiką gražiai važiuos į viršų yra tiesiog, nepavadinkime to žodžio, tiesiog buka. 

Vien S&P500 istorijoje labai rimtų kritimų netrūksta kas kokį dešimtmetį. S&P500 čia naudoju tik dėl ilgos ir gerai dokumentuotos istorijos ir internete prikurtų grafikiukų.

Ateities nežinome, bet ką galiu pasakyti su gana dideliu pasitikėjimo lygiu – aš dar tikrai būsiu priverstas išgyventi ne vieną krizę ar didesnį kritimą. 

Vanguard dalinasi grafikiuku su labai aiškia citata:

“ Downturns aren’t rare events. Typical investors will endure many of them during their lifetime”

Bet jeigu tikrai tikrai akcijose laikyti pinigus planuoju dar 30-40 metų, privalu arba užsiauginti skūrą, arba konstruoti finansus taip, kad kažkuriuo metu –40% portfelio kritimas manęs nesunaikintų – tiek realiai, tiek psichologiškai. 

Dar įdomiau, kad tų didelių kritimų būna nuolatos, jie tiesiog užglaistomi metiniuose rezultatuose. Pilna istorijoje pavyzdžių, kai S&P tais metais gal net ir augo, bet metų eigoje buvo ir -20% momentai, pasinagrinėkite prašau JP Morgan grafikiukus.

Tai kalbant apie didesnius kritimus ar krizes – klausimas čia ne JEIGU KRIS, o tiesiog KAI KRIS – turime būti pasiruošę psichologiškai. Tam dalinai ir šis įrašas.

Reziume

Šis įrašas yra lygiai tiek pat man pačiam, kiek jums. Aš irgi pergyvenu, aš irgi bandau iš anksto ruoštis ekraniuke kažkada pamatyti -200k. Aš irgi perdėtai ir ne pagal vadovėlį bandau kažkiek „ruoštis” tiems kritimams, pvz. pirkdamas ETF’ą be JAV.

Aš irgi žmogus.

Edukuojuosi, skaitinėju ir viliuosi, kad tiesiog panikos nebus. Kad neparduosiu, kad toliau pildysiu, kad tiesiog pralauksiu.

Nes krizių buvo, krizių bus. Čia jau makro veiksniai, kurie nuo manęs nepriklauso.

O rinkos augo, rinkos augs. Čia taip istoriškai visuomet ir taip taip – praeities rezultatai negarantuoja ateities ir visi kiti disclaimeriai, bet kai žiūriu į tokį 150 metų grafiką (apačioje), pragyvenusį pandemijas, pasaulinius karus ir visą kitą, tai jaučiuosi gana ramus, kad labai ilguoju laikotarpiu – rinkos, o tuo pačiu ir mano portfelis, vis tiek augs.

O aš kreipiu dėmesį ir tai, kas tiesiogiai mano kontrolėje:

1. Užtikrinti užtektinai ilgą laiko horizontą mano pasirinktoms investicijoms, kad įvykus krizei, investicijos spėtų grįžti į pliusą. Mano portfelis IBKR yra būtent pensijai – 30 metų į priekį. Jokiais būdais nebejudinamas.
2. Tęsti DCA kad ir kas benutiktų, uždirbant pinigus realiame gyvenime ir kiekvieną mėnesį dalį nuo algos suleidžiant atgal į rinkas.

Visa kita pakeliui į 6nulius pasidarys automatiškai nepriklausomai nuo to ar aš bijau, ar aš chill.

Tai tik duokite greičiau tą krizę, vistiek žinau, kad kažkada bus. Apsiforminam ir augame toliau.

Įdomu sekti toliau?

Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 15,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇

Investuojant galite prarasti lėšas. Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.