Darbdavio suteikiami opcionai: kaip veikia šis startupų loterijos bilietas?
Opcionai. Dauguma išgirdus šį žodį tiesiog norės išjungti naršyklę, bet, patikėkite – tai tikrai aktualu ir jums. Gal ne dabartinėje karjeros stotelėje, gal ne dabartinėje pozicijoje, bet jūs privalote tai suprasti. Ypač dabar, metų gale, kai vyks daug metinių pokalbių su savo darbdaviais. Nes ne tik apie euriukus ten galima kalbėtis.
Todėl prašau jūsų, perskaitykite šį įrašą. O nesupratus – klauskite komentaruose.
Po pastarųjų įrašų sulaukiau daug klausimų apie opcionus. Kalbu apie tą įrašą kuriame atskleidžiau netikėtai gavęs 130k bonusą ir tą įrašą kuriame atskleidžiau, kad tas netikėtai buvo visai ir planuotas. Netikėta tik suma ir laikas, bet pats įvykis lauktas. Viskas dėl opcionų.
Taigi – kaip aš įsiplanavau sau didelį bonusą ir kaip ir jūs galite iš savo darbdavio pareikalauti šiek tiek daugiau nei tik algos.
Apie darbuotojams suteikiamus įmonių opcionus šiame įraše taip, kaip aš tą suprantu nebūdamas finansų guru. Šiame įraše, labiau nei bet kur kitur, prieš vartojant pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku. Bet informacijos tikrai užtektinai kaip intro.
Kas yra opcionai?
Pasirinkimo sandoris (opcionas) yra viena iš finansinių priemonių kai už nustatytą užmokestį (premiją) įsigyjama teisė (galimybė, bet ne įsipareigojimas) pirkti ar parduoti nustatytą prekės kiekį už nurodytą kainą per tam tikrą laiką. Jei per nustatytą laiką šia teise nepasinaudojama, sumokėta premija negrąžinama.
Triniti teisininkai
Kalbant žmonių kalba – aš su Petru susitariu, kad už 3 metų aš turėsiu galimybę iš jo nupirkti jo Opelį už 1,000 Eur. Fiksuota kaina, fiksuotas laikotarpis. Pabrėžiu galimybės turėjimą, nes jeigu praėjus 3 metams Opelius visi pardavinės už 700 Eur, aš iš Petro nebepirksiu, o pirksiu iš rinkos.
Tad, iš to išeina, kad jei dabartinė ir tikėtina rinkos kaina yra 500 Eur, tai už tokį kontraktą susimoka Petras. Nes gal jis dabar gamina tą Opelį ir nori užfiksuoti aukštesnę kainą, įsitikindamas, kad atremontavus man opeliuką gaus laiką atperkančias pajamas.
Bet, jeigu dabartinė ir tikėtina rinkos kaina yra 1500 Eur, tai už tokį kontraktą jau susimoku aš. Nes žinau, kad dabar aš intensyviai taupysiu ir Opelio man labai labai reikės už 3 metų. Tai aš linkęs užfiksuoti įperkamą kainą jau dabar, kad tik gaučiau galimybę įsigyti norimą Opelį už 1000 Eur po 3 metų.
Finansinių treidinimo opcionų yra įvairių – put options, call option ir visokių kitų. Tai yra sudėtinga išvestinė finansinė priemonė ir tiek man, tiek mano skaitytojams, nesuprantant, į pastarąsias griežtai nėra ko lįsti. Todėl apie juos ir nepasakosiu. Labai gerus treidinamų opcionų pradmenis jau anksčiau pravedė kolega-blogeris giem.
Bet, darbdavio suteikiami opcionai darbuotojams – visai kita kalba.
Kas yra darbdavio suteikiami opcionai?
Akcijų opcionas – tai teisė po tam tikro laiko ateityje įsigyti nustatyta įmonės akcijų skaičių už iš anksto sutartą kainą arba nemokamai. Šią priemonę turintys darbuotojai gauna teisę pasinaudoti savo akcijų opcionais, t. y. po nurodyto laiko pirkti akcijas už opciono gavimo dieną nustatytą kainą neatsižvelgiant į vyraujančią rinkos kainą arba gauti akcijas nemokamai. Tuomet, jei darbuotojas nusprendžia akcijas parduoti, fiksuojamas reikšmingas uždarbis.
DELFI straipsnis, su pavyzdžiais apie Eloną Musk’ą ir Tesla opcionus.
Jei paprastai – tai įmonė su jumis pasirašo kontraktą, kad jūs galėsite įsigyti X kiekį įmonės akcijų už Y eurų po Z laikotarpio. Kur čia šuo pakastas ir kas iš to?
Visa esmė turbūt laikotarpyje, kuris dažniausiai būna 3-4 metai. Tokiu būdu įmonė pririša jus prie įmonės bent 3-4 metams, ypač akcijų vertei augant. Nes kaži ar norėsis keisti darbdavį dėl 100 papildomų eurų, jeigu žinai, kad 25,000 Eur pliuso atsirakins jau už 12 mėnesių.
Bet labai didelė esmė gali būti paslėpta ir fiksuojamoje opciono kainoje. Nes matote, ta kaina gali būti ir 1 centas. Kas reikštų, kad įmonė yra pasiryžusi jums realiai beveik padovanoti įmonės dalį su sąlyga, kad išdirbsite joje numatytus 3-4 metus.
Dažniausiai kontraktai būną sudaryti taip, kad jums „atsirakina“ vis didesnė opcionų dalis su praeinamais metais, taip sumažinant jūsų norą palikti darbdavį (grafikas žemiau).
Ką jei Ignitis dalintų opcionus?
Paprasčiausia opcionus suprasti per pavyzdį, tad paimkime vieną didžiausių ir viešai kotiruojam įmonę Ignitis.
Įsivaizduokite, kad darbinantis jums pateikiamas 2000 Eur algos + opcionų pasiūlymas.
Išgalvotas Ignitis opcionų kontraktas:
- Kiekis: 1000 vnt. įmonės akcijų
- Kaina: 20 Eur Strike price
- Laikotarpis: 100% vesting po 3 metų.
Jūs tuomet atsiverčiate Ignitis grafikiukus ir matote, kad dabartinė akcijos kaina yra 19.4 Eur.
Klausimas jums – kokia tuomet yra jūsų dabartinė opciono vertė? (ats po grafiku)
O atsakymas paprastas – lygus apvalus 0. Nes jūs turite galimybę įsigyti Ignitis akcijų už 20 Eur, kai dabartinė kaina laisvoje viešoje rinkoje yra 19.40 Eur. Tad opcionas yra bevertis ir tiesiog išmetamas.
Svarbu suprasti – opcionas tik suteikia galimybę. Jeigu jums nepalanku ar finansinės galimybės neleidžia, jūs nesate priverstas šių akcijų įsigyti.
Tačiau, kalbant toliau apie Ignitis, o ką jeigu jūsų opcionų kontrakte nurodyta Strike price yra 10 Eur?
Tuomet dabartinė opcionų vertė yra (19.4 – 10) * 1000 = 9,400 Eur. Vertė jau teigiama ir lengvai įvertinama, nes, net jeigu jūs Ignitis ateitimi dabar netikite, yra daug tokių kurie tiki. Ir turėdami pastarąjį opcioną jūs jį įgyvendinate, susimokėdami 10,000 Eur už 1000vnt. Ignitis akcijų ir nieko nelaukę pastarąsias parduodate viešoje biržoje už 19,400 Eur. Uždarbis = 9,400 Eur. Minėta darbo pasiūlymą įsivertinti jau daug lengviau.
Bet su Ignitis čia labai lengva, nes tai viešai kotiruojama įmonė.
O kaip su startupais?
Tu man geriau sakyk kaip įsivertinti mano inovatoriško, pasaulį keičiančio Bezdify startupo vertę, mielas šeši nuliai.
Ir čia jau pasijungia investuotojų mėgstamiausias žodis – lūkesčiai.
Tikslią turimų opcionų vertę suskaičiuoti sunku. Galima imtis prielaidų, ypač jei verslas jau gana sėkmingas – tuomet egzistuoja išgooglinami įvairūs EBIDTA, pelno, vartotojų ar MRR multiplieriai. Bet ir tai toli gražu ne garantija, ypač kai kalbame apie 3-4 metus į priekį, kas startupų pasaulyje prilygsta visam amžiui. Gal investicijos baigsis dar iki exit’o, gal pasaulį sukrės dar viena pandemija. Negali žinoti.
Todėl su opcionais galioja panašios taisyklės kaip ir su verslais. 9 iš 10 atvejų opcionai gali būti tiesiog beverčiai (niekur nepatikrintas išgalvotas faktas, prisipažįstu).
Paimkime Vinted’ą – pirmąjį Lietuvos vienaragį ir jau tikrai sėkmingu laikomą startuolį. Neseniai prasisuko jų PR’inis įrašas apie darbuotojams suteikiamus opcionus – plačiau skaitykite čia.
Net ir Vinted’o atveju – darbuotojams suteikiami opcionai kol kas yra sunkiai pamatuojami, nelikvidūs ir labai rizikingi. Tu net jau ir gavęs įmonės akcijų, neturi galimybės jų parduoti ar lengvai išsicash’inti, nes įmonė nėra viešai listinguojama (dar neturėjo IPO). Taip, tu net gali būti popierinis milijonierius, bet už popierinį pelną namo nepasistatysi.
Staraipsnyje kalbinamas Vinted’o specialistas dalinasi, kad opcionų turėjo ir anksčiau kitoje darbovietėje, tik ten jie tapo beverčiai. Tokie pat gali tapti net ir jau sėkmingo Vinted’o opcionai. Šiam įvykiui net nebūtinas Vinted’o bankrotas, tiesiog tereikia, kad įmonės vertė nuvažiuotų žemiau jo kontrakte turimo Strike Price’o.
Tad su darbdavio suteikiamais opcionais, kaip ir su investiciniais sprendimais – labai svarbūs yra 2 įvykiai. Kada nusiperki ir kada parduodi. Tik vienas iš jų jokios sėkmės dar negarantuoja, nes gyvename nenuspėjamuose laikuose.
Kaip į opcionus žiūriu aš?
Opcionai man yra rizikingiausia Net Worth dalis. Tai yra mano gamble’as. Tačiau priešingai nuo Volstritinio kazino, kur perkam Teslos akcijas ir tikimės, kad kils – šiame gamble aš bent kažką pats kontroliuoju ir turiu tikrai gilų, edukuotą ir vidaus duomenimis pagrįstą supratimą dėl įmonės sėkmės. Jau nekalbant apie tai, kad pats galiu daryti didelę įtaką įmonės rezultatams savo puikiu darbu bei sprendimais.
Bet skubu pabrėžti, kad mano atveju, opcionai yra tik dalis atlygio. Gaunu aš ir padorią algą, kitus benefitus, leidžiančius smagiai gyventi, taupyti, investuoti. Tikrai ne all eggs in one basket.
Galima, be abejo, mesti visą šį komfortą ir jungtis prie ką tik beprasidedančio startupėlio, kur turėčiau 10-70% akcijų. Bet ką jau tikrai įkalė į galvą mokykloje, kad bet koks skaičius kart nulis yra lygu nuliui. Tai nesvarbu kiek ten tų akcijų – 0.5, 20 ar net 80%, kol kas aš neturėčiau nieko. Bet, be abejo, galima grąža yra eksponentiškai didesnė.
Rašau apie tai dabar, nes pagaliau mano turimi opcionai įgavo vertę. Iki tol, apie pastaruosius net šiame blog’e nebuvau rašęs absoliučiai nieko, nors čia ir dalinuosi viskuo atvirai apie pinigus.
Bet neskubėkite manęs deginti. Prisipažįstu – anksčiau nieko nepasakojau, nes netikėjau, kad pastarieji turi didelę vertę. Rizikų yra įvairių – įmonė gali tiek bankrutuoti, tiek susitraukti. Aš pats galiu neišbūti įmonėje visą opciono laikotarpį, kuriuo atveju pastarieji išnyktų. Labai dažnai jaunam žmogui pasirašant kontraktą tie 4 metai skambės kaip amžinybė, kurią sunku įvertinti. Bet mano atveju 4 metų neprireikė ir galimybę išsicash’inti (netikėtai) gavau daug anksčiau.
Net ir dabar prisipažįstu – taip, aš turiu opcionus. Bet net ir po pastarosios kažkiek sėkmingos patirties, opcionų asmeniniame net worth visiškai nevertinu ir į skaičiavimus netraukiu. Jei įvyks – bus malonus ir solidus pliusas. Jei ne – oh well. Ant to savo ateities nestatau, nors, neslėpsiu, dabar pastarieji jau turi kiek realiau apčiuopiamą vertę ir yra pamatuojami.
Bet, nors ir neskaičiuoju, opcionų aš noriu ir man jų reikia. Tai man yra labai didelis rodiklis, renkantis darbdavį. Nes be opcionų uždarbio lubos labai aiškios ir pamatuojamos. Su opcionais, bent jau atsiranda viltis netikėtam praturtėjimui.
Opcionai kaip loterijos bilietas. Kaip ir bevertis, bet neturint jo, loterijoje tikrai nelaimėsi.
Opcionai – tik loterijos bilietas?
O vat čia ir sunkiausia atsakyti be konkrečių pavyzdžių. Priklauso tiek nuo kontrakto sąlygų, tiek nuo įmonės perspektyvos. Mano nuomone taip, kaip darbdaviai kuria opcionų kontraktus (žiūrėdami savo naudos), opcionai yra labiau loterija nei patikimas kelias į turtus.
Rule of thumb, bet kokiu atveju, yra tokia – jeigu pats tiki, kad įmonė augs, tuomet opcionai turi vertę. Galimai net didelę. Jeigu manai, kad įmonės perspektyvos miglotos – tuomet greičiausiai opcionai yra beverčiai.
Suprantu, kad mano atsakymas menkai naudingas. Bet juk kalbame apie rizikingą ir potencialiai turtus jums atnešt galinčią aferą. Aišku, kad reikia kažkiek ir jūsų darbo įsigilinant. Aš tik patiekiu maistą, sukramtyti jį turite patys.
Kitas rule of thumb, kad Vinted’uose, Tesonet’uose ir Kilo Health’uose geras sąlygas opcionams jau pamirškite. Traukinys nuvažiavo. Tiek jūs, tiek jie patys jau žino, kad jie yra sėkmingos įmonės, tad opcionų dalybos ten labai dažnu atveju būna labiau simbolinės, nei gyvenimą keičiančios. Žinoma, yra visokiausių išimčių su vadovais ir top lygio specialistais, bet bendrinės Employee Stock Options Schemos visai įmonei ten yra labiau metinio priedo dydžio, o ne greitkelis į šešis nulius. Nes jau būnant unicorn’u tikėtis dar 10-100x augimo būtų naivu.
Tad taip, ši loterija sunki. Jūs ne tik turite teisingai pasirinkti perspektyvią įmonę, bet ją turite pasirinkti dar ir labai ankstyvoje stadijoje. Kol ji pati dar nežino ar bus sėkminga.
Svarbiausi klausimai, derantis dėl opcionų su darbdaviu
O dar sunkiau – suprasti tuos teisinio žargono pripildytus 20psl. opcionų kontraktus. Per savo gyvenimą pastaruosius pasirašiau jau keturis, tad dalinuosi ką išmokau ir esminiais klausimais, kuriuos privalu suprasti prieš pasirašant bet ką.
Pirma, koks nustatytas Strike Price? Nustatyk jį per didelį, ir opcionai yra ir išliks beverčiai labai ilgai. Negeros įmonės tokiu būdu gali sukurti jums iliuziją, kad jūs turite kažkokių vertingų opcionų, kai išties – turite lygų nulį. Jeigu paimsime viršuje nagrinėta Ignitis pavyzdį, įsivaizduokite, kad Strike Price po 3 metų būtų nustatyta ties 100 Eur (dabartinė kaina 19.4 Eur). Taip, gal ir realu įmonei paaugti 5x, bet turbūt ne tokiam sektoriuje ir ne tokio dydžio įmonei kaip Ignitis. Akių dūmimas, o ne opcionai.
Antra, išsiaiškinkite ties kokiu įmonės valuation yra nustatyta jūsų opcionų riba. Susiję su Strike Price, bet taip pat susiję su total issued/promised shares. Nebijokite klausti įmonės, kiek viso akcijų įmonė yra išleidusi? Tas duos jums supratimą koks Exit’as gali būti naudingas ir jums. Nes paskaičius apie sėkmingą 50M startupo Exit’ą dar tikrai ne faktas, kad ten dirbantis jūsų draugas praturtėjo, net ir turint opcionų. Gali būti, kad pastarojo Exit’o riba buvo nustatyta ties 50M.
Trečia, išsiaiškinkite viską apie visus įmanomus asmeninius scenarijus. Kas vyksta, jei po 2 metų išeini iš darbo? Kas vyksta jei būni atleistas? Kas bus, jei išeisi motinystės atostogų? O kas bus, jeigu įmonė bus parduota nesutiksėjus opcionų terminui? Visi šie klausimai privalo būti aprašyti opcionų kontrakte, priešingu atveju bus palikta labai daug vietos interpretacijoms ir foul play tikrai ne į jūsų pusę.
Pabaigai. O gal tampam milijonieriais?
Estai ant visko mus lenkia ir aš drįsiu sau pasakyti, kad dėl to kalti opcionai. Pardavus Skype’ą, Estijoje atsirado labai daug milijonierių, ankstyvųjų Skype’o darbuotojų. Kurie ne šūdmaliavo, o už gautus pinigus įkūrė TransferWise, kurie neseniai padarė IPO ir sukūrė dar 33 darbuotojus-milijonierius, kurie toliau investuoja į IT ekosistemą ir kuria dar daugiau jau savo nuosavų startupų. Pagaunat šitą užsikūrūsį ekosistemos ciklą?
Aš to paties linkiu ir Lietuvai. Todėl ir rašau, todėl ir dalinuosi. Dažnu atveju net ne ambicijų, o edukacijos trūkumas trukdo mums tapti milijonieriais.
Mane skaito labai daug protingų žmonių. Mielieji – užteks dirbti tik už algą. Artėja metiniai pokalbiai. Eikite ir prašykite savo darbdavio opcionų. Ką čia prašykite – tiesiog reikalaukite, sakydami, kad visiems jūsų draugams jau dalina.
Jei ne dėl savęs – tai turtingais tapkite bent dėl Lietuvos gerovės.
Mums reikia turto perskirstymo. Mums reikia jaunų milijonierių. Kurie po to gautas lėšas investuoja ne į butus nuomai ar greitūškių vartojimo paskolų platformas, o į scale’able, modernius ir pasaulį keičiančius verslus.
Tapkite milijonieriais, o po to milijonieriais darykite savo darbuotojus.
Noriu, kad mano šešių nulių kelionė nebūtų vienetinė. Į milijoną galime keliauti drauge.
Bet tam, mieli skaitytojai, jums bent jau reikalingas loterijos bilietas. Pasiimkite jį.
Ačiū, kad skaitote!
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.
Kaip gavosi, kad galejai „issicashinti“ anksciau laiko?
Keitėsi akcininkų struktūra, ko pasekoje atsirakino keletos darbuotojų ir mano kontraktai. Čia dar vienas saugiklis, kurį galima įsiūti įkūrėjui į sutartį. Tam, kad jis be tavęs nepabėgtų. Šiaip nėra dažna praktika, labiau darbuotojo inicijuotas saugiklis, kurį aš gana netyčiom turėjau. Tai dėl to atsirakino, bet tik dalis.
Eilinį kartą šaunuolis, kad daliniesi visa savo istorija ir suteiki minčių, vilčių kitiems. Pagarba.
Sveikas, šeši 0-iai.
Smagu, kad daliniesi patirtimi ir užvedi ant kelio daugelį žmonių domėtis daugiau nei tik kasmėnesinis DU lapelis. Kas Tave seka – manau tikrai pasidomi ir daugiau tomis temomis, kuriomis rašai. Dėl opcionų temos – ar domėjaisi, kaip opcionai apsimokestina LR mokesčių ekosistemoje? T. y., kokius mokesčius sumoka darbdavys ir kokius sumoka naudos gavėjas, kai įsijungia opciono mechanizmas?
Labas! Gudras ir ne iki galo lengvas klausimas. Jei trumpai – išlaikius opcioną 3 metus, dingsta bet kokia prievolė GPM’ui, tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo pusės. Čia nuo 2020 pakeistas įstatymas, plačiau čia.
Neišlaikius tris metus, čia jau susitarimo ir kontrakto klausimas, turi būti aprašyta atskirai. Default’u sakoma – kieno iniciatyva nutrauktas kontraktas (ar darbdavys atleido, ar darbuotojas pats išėjo), tas ir apmoka kylančius mokesčius.
ar gali UAB’as niekur nelistinguojamas (ir neketina listinguotis) dalinti opcijonus? čia referuoju į raginamą eiti ir prašyti visiems opcijonų, tai įdomu kiek tai realu UAB, kur yra 1-10 akcininkų ir neketina kažkur listinguotis.
Labas! Žinoma gali. Tas pats Vinted’as ar Tesonas yra tiesiog UAB’as. Aišku, jie turi ambicijų daryti IPO ir tapti public, bet jeigu tavo įmonė neturi – tai neuždaro durų opcionams. Tiesiog akcijos tokiu būdu nėra labai likvidžios ir pilnam išsi’cashout’inimui reikia laukti kokio nors įvykio – ar pilno įmonės pardavimo, ar kurio nors akcininko noro išpirkti tavo turimas akcijas.
Mano įmonei IPO tikrai negresia, bet opcionus duodame beveik visiems. Net ir klientų aptarnavimo specialistas turi keletą akcijų. 🙂
NET klientų aptarnavimo specialistas? 😀
Taip, sakau NET, nes tai dažniausiai yra junior lygio pozicija ir nežinau daug kitų įmonių dalinančių opcionus. Ar apie ką čia jūsų klausimas?
Ačiū už tokį blogo įrašą edukacijai. Labai pritariu, kad šitoje vietoje svarbu būti labiau apsišviestusiems ir suprasti, kokias galimybes sukuria opcionai. Aš pats paskutiniu metu net nebesvartydavau rinktis darbdavio, kuris nesutinka duot opcionų. Norisi žaisti turint leverage.
P.S. kiek žinau, bent jau viename iš Lietuvos unicornų sąlygos (strike price, dydžiai) vis dar ganėtinai patrauklios.
Kuriame?
Labas, puikus įrašas.
Tai kaip suprantu galėjai ir neparduoti savo opcionų (akcijų) ir toliau auginti jų vertę?
Taip, panašiai ir padariau iš tiesų. Didelę vertę vis dar pasilikau jau grynose akcijose, dalį turiu naujais opcionais. Tik norėjau kažkiek išsicash’inti, nes kitas cash-out įvykis gali būti tik už 3-5 metų ir nepaisant aš dirbsiu ar paliksiu įmonę, turėsiu laukti su visais akcininkais bendrai normalaus pilno Exit’o. O 3-5 metai žinai – daug kas gali pasikeisti ir šioje loterijoje galima ir pilnai sudegti. Todėl norėjau bent kažką apčiuopiamo turėti jau dabar, kad jau situacija leido.
Visą turtą ir ateitį statyti ant vienos smulkios privačios įmonės būtų tikrai all eggs in one basket scenarijus.
Tikrai daryčiau tą patį 😀 bent kažkiek apčiuopiamos vertės norisi jau dabar, be to dar turi likusių opcionų, kurie realu kad atneš dar ne vieną tukstantį eurų.
Ačiū už puikų straipsnį. Nelabai supratau pastraipos apie 50M exito ribą. Kas yr exito riba ir kodėl tas mano ten dirbantis draugas nepraturtėjo?
Jei paprastai – tai kiekviena įmonė turi savo savikainą ir opcionų davimo tikslas yra motyvuoti tave pakelti įmonės vertę, o ne išlaikyti ją kokia yra. Tai jeigu prisijungi prie jau veikiančio verslo, gali būti, kad savininkai jau dabar tą įmonę vertina 50M verte, tad tavo opcion7 kontrakte strike price bus nustatyta tokia, kad gautum naudą tik nuo 50M+ prieaugio. O įmonės valuation labai retai eina tiesiog tiesia linija – vertė pakyla, krenta, pakyla krenta ir priklauso kuriame taške įšokai, visai kaip su akcijomis.
Sveiki! Kaip suprantu iš pavyzdžio, kad nusipirkti tą 1000 vnt. akcijų reikia turėti pinigų po ranka. Gavus akcijų opcionus, reikėtų pasiplanuoti finansus taip, kad po 3-4 metų turėti likvidžių keliasdešimt tūkstančių?
Gal jau turite atsakymą?