Psichologinės piginų klaidos: 7 brangiausi sindromai investuojant

Mano rašomas investavimo dienoraštis šiaip neturi daug prasmės.

Juk jau išdaviau savo strategiją – VWCE & chill ir taip kas mėnesį pildant iki orios senatvės.Tai kiek čia galima pilstyti iš tuščio į kiaurą, jeigu esminis blog’o patarimas jau išduotas?

Bet pasyvus investavimas nors ir neįtikėtinai paprastas, iš tiesų yra labai sunkus psichologiškai. Ir viskas tik dėl to, kad mes kaip žmonės esame nuostabūs ir nelabai racionalūs individai, pilni įvairių psichologinių bei kognityvinių sutrikimų.

VWCE & chill yra absoliučiai užtikrintas kelias į šešis nulius, bet tik ant popieriaus. Realybėje, deja, įsijungia aibė elgsenos rizikų, kurios gali užkirsti tam kelią tiek man, tiek jums.

Apie galimas elgsenos rizikas vis kažką parašau – ar tai FOMO, ar dugnų gaudymas, ar market timing’as, ar galvojimas, kad esi gudresnis už rinką, ar mąstymas, kad viskas pervertinta, o gal “this time it is different”. 

Aš prisipažinsiu – pats sirgau visomis šiomis ligomis skirtinguose investavimo etapuose. Juk turėjau ir išsipardavimą per krizę, turėjau ir Revolut’o gamble portfelį, keičiau brokerius, migravau ETF’us, juk net neseniai pardaviau dalį VWCE, kad įsigyčiau non-US ETF’o ir tai absoliučiai yra viena iš elgsenos rizikų, apie kurią rašysiu šitame įraše.

Niekas nėra apsaugotas nuo šių rizikų, bet ką mes galime padaryti proaktyviai – su jomis susipažinti ir gaaaal bent jau jas sau patiems diagnozuoti, patekus į tas pshcologines pinkles. 

Ką tik baigiau skaityti elgsenos finansų knygą How Not to Invest (rekomenduoju, gera), tad noriu pasidalinti 7 tipinėmis investuotojų elgsenos klaidomis, kurias ir pats pastebiu kasdien tiek ant savęs, tiek tarp draugų ar investuotojų reddit’uose.

Bonus klausimas jums skaitant – kuris sindromas labiausiai pastebimas Lietuvoje? Aš savo variantą tikrai turiu, pasidalinsiu įrašo gale. 

---

1. Dunning–Kruger efektas

Kas tai: Per didelis pasitikėjimas savimi, kai turi mažai žinių. Tu iš tiesų dar net nežinai ko tu nežinai. 

Bene populiariausias finansų psichologijos grafikiukas.

Klasikinė situacija – žinai, kad draugas prieš mėnesį išgirdo kažką apie ETF’us. Po mėnesio jau žiū su didžiausiu įmanomu įsitikinimu aiškina tau, kad reikia pirkti Nvidia akcijas, nes “AI yra ateitis, bro”.

Taip, žinoma, gal ir ateitis. Gal tas draugas net ir pataikys su savuoju pasirinkimu ir iš tiesų aplenks rinką. Bet, deja, tas draugas dar net nesupranta ko jis nesupranta. 

Šis efektas matomas visur. Pradėjai lankyti tenisą, padelį ar golfą? Neabejoju, kad po pusmečio jautiesi jau gana kietas. Aha, žinoma – sužaisk vieną partiją su kažkuo kas žaidžia jau 10 metų ir greitai viskas stos į savas vietas. 

Kaip Dunning-Kruger efektas pasireiškia investavime:

• “Aš galiu apdėti rinką“, nes kiti nieko nesupranta
• pradedi stock pick’int
• jautiesi “pagavęs sistemą“

Dar blogiau, jeigu:
Nusiperki kelias akcijas → jos pakyla → galvoji, kad tai tavo sprendimų rezultatas.

Šiuo klausimu man labai patinka viena citata:

---

2. Istorijos iliuzija (Narrative fallacy)

Nassim Taleb’o knygoje Black Swan sugalvotas terminas narrative fallacy, nusakantis mūsų smegenų default’inį nustatymą viską supaprastinti.

Kas tai: Mes tikime gražiomis ir logiškai skambančiomis istorijomis.

Na, pvz. – Elon’as Musk’as yra charizmatiškas vadovas, juk matote užaugino Teslą, ir SpaceX, ir Starlink, tad užaugins ir X (Twitter) → perkam X (Twitter).

Nors a) tai atskiros įmonės, skirtingose rinkose, su skirtingais darbuotojais ir skirtingos jų istorijos. Ir b) visa ši informacija yra žinoma visiems, tad į įmonės akcijos kainą tai jau yra priced in. 

Kaip narrative fallacy pasireiškia investavime:

• “AI yra ateitis → ši akcija kils“

Realybė::

• Visi žino, kad AI auga
• Augimo lūkestis yra įskaičiuotas į akcijos kainą

Niekas nesiginčys, kad “AI yra ateitis”, su tuo sutinku aš, sutinka mano mama, turbūt sutinkate ir jūs, skaitytojai. Tačiau tai dar nebūtinai reiškia, kad investicija į AI įmonės šiuo metu yra geras sprendimas. 

Gera istorija ≠ gera investicija.

---

3. Šviežios informacijos poveikis (Recency effect)

Kas tai: Pervertini tai, kas įvyko visai neseniai.

Na, kaip po 2000 dot-com krizės visi bijojo techologijų įmonių, o dabar 2026-aisiais visi ant tiek optimistai, kad savo visą portfelį kartais susiformuoja vien tik iš NASDAQ’o indekso. 

Arba gal po šios, Lietuvoje labai sniegingos žiemos, jau pamąstai apie džipo pirkimą? ❄️ Ir nesvarbu, kad tokios žiemos būna 1 iš 5, o ateinančias 4 žiemas sniego gal apskritai nepamatysime.

Kaip recency effect pasireiškia investavime:

1. Rinka kyla → perki (nes atrodo saugu). Pvz., dabar esanti euforija su “NT visada brangsta”. 
2. Rinka krenta → parduodi (nes atrodo pavojinga), kas įvyksta per kiekvieną krizę.

Rezultatas: perki brangiai, parduodi pigiai, klasikinis buy high, sell low scenarijus.

Disclaimeriuose naudojamas tekstas – praeities rezultatai negarantuoju ateities grąžos, bet visi tai pasimiršta, kai sėdi uragano akyje. Rinka nėra mums skolinga tęsti ciklo amžinai. Trend’ai kažkada ir apsiverčia.

Aš net bandau save priversti mąstyti atvirkščiai – jeigu viskas dabar beprecedentiškai augo, tai reiškias anksčiau ar vėliau augimas turi sugrįžti prie istorinių vidurkių (return to the mean), taip tiesiog visuomet įvyksta. Na, bent jau istoriškai. Bet gal tikrai this time it is different? 😜

---

4. Jau patirtų sąnaudų klaida (Sunk cost fallacy)

Kas tai: Laikaisi sprendimo vien todėl, kad jau investavai (pinigus, laiką).

Na, iš kasdienybės čia tipiniai – tęsiu nemėgstamas studijas, nes jau praėjau 2 kursus ar kenčiu nemėgstamą darbą, nes jau pradėjau čia karjerą.

Aš pats esu panašiai įkritęs su turimais projektais – turėjau puikią (anot manęs) verslo idėją, sukišau daug laiko, pasileidau versliuką ir niekas nevyksta. Nu nėra tame rinkos. Bet… jau šitiek įdėta valandų, šitiek įdėta pastangų, tai negi dabar tiesiog uždarysi? Tuomet toliau kiši ir laiką ir pinigus, nes jau šitiek suinvestavai. Bet realybėje – toliau degini resursus (tiek piniginius, tiek kognityvinius, tiek laiko).

Kaip sunk cost fallacy pasireiškia investavime:

• “negaliu parduoti, nes jau per daug praradau“
• “Jau nukrito tiek, kad dabar gali tik kilti” 

Pavyzdys: Pirkta akcija jau -50%, bet laikai ją, nes “reikia bent ant savų išlipti“.

Dažnai šitą efektą pastebiu ir su Investiciniais Gyvybės Draudimais (IGD), kur geriausias sprendimas dažnai būna tiesiog nuryti nuostolio piliulę, nutraukti sutartis ir eit investuoti savarankiškai, bet įsigijungia psichologinis blokas dėl jau sukištų lėšų ir iššvaistytų metų.

Finansuose aš tai patyriau kažkada turėdamas Baltic Horizon REIT’ą, kurį įsigijau prisiskaitęs forumuose kaip kiti perka, o REIT’ui kritus -30% laikiau toliau, nes negi prisiimsiu minusą? Galiausiai pardaviau viską ties -40% ir patyriau pirmąjį keturženklį nuostolį gyvenime, dėl kurio labai pergyvenau. Ehhhh, seni gerai laikai, kai dar turėjau dėl ko nervintis investicijose.

---

5. Nuostolio baimė (Loss aversion)

Kas tai: Nuostoliai skauda labiau nei džiugina pelnas.

Čia kai +20% augimas sutinkamas su “na, neblogai”, bet identiškas -20% kritimas būtų sutinkamas su absoliučia panika ir pasaulio pabaigos skalambijimu.

Arba skirtingas jausmas gatvėje tiesiog radus 100 Eur vs. tuos pačius 100 Eur pametus. Psichologai aiškina, kad jausmas skiriasi ant 2x.

Per šį sindromą pasireiškia ir lietuvių konservatyvumas finansuose. Anot LB, lietuviai laiko apie 27mlrd. EUR cash tiesiog bankų sąskaitose, kai tų pačių asmenų investicinėse sąskaitose yra apie 3mlrd. EUR. 

Na, žinote tautosaką – akcijos tai lošimas, visi bankai vagys, geriau jau sėdėsiu ant savų su grynaisiais virtualioje “pagalvėje” nei rizikuosiu kažkuriuo momentu turėti -5% ant savų sunkiai uždirbtų lėšų. 

Kaip loss aversion pasireiškia investavime:

• panika per kritimus, išsipardavimai
• nenoras investuoti apskritai laikant per daug cash’o sąskaitose

Pavyzdys:
Per -20% kritimą parduodi viską, nors planas buvo investuoti 20+ metų iki pensijos ir žinojai, kad kritimas kažkada neišvengiamas.

---

6. Nuosavybės efektas (Endowment effect)

Kas tai: Pervertini tai, ką jau turi.

Gyvenime tai apie daiktus – žmonės pervertina savo būsto ar automobilio vertę, nes tai “jų”. Seniukas neparduoda griūnančio medinio namelio Šnipiškėse, nes ten užaugo ir vertina jį milijonais.

Bet tai veikia ir investavime, ypač kai pats prisirinkai savo akcijinių “beibių”. Na, gal tai investavimo pradžioje prisipirktos pavienės akcijos, gal keisti ETF’ai. O gal turi kripto, nes kažkada tikėjai, bet dabar nelabai galėtum paaiškinti kodėl?

Nieko čia labai blogo, bet savo sprendimą mes dažnai bandome pateisinti bet kokiais būdais, tad jeigu anksčiau įsigijai kokią nesąmonę, tikėtina, rasi priežasčių sau racionalizuoti ir laikyti toliau. Nes priešingu atveju sau tektų pripažinti, kad gal suklydai? 

Endowment effect gali pasireiškti ir labai smulkiai. Pvz., aš galimai nusidedu dėl šito su tuo pačiu VWCE. Juk nuo mano investavimo pradžios situacija šiek tiek pasikeitė ir dabar yra bent keli pigesni ETF’ai (tas pats WEBN su mažesniu fee), bet aš toliau perku VWCE ir netgi sau randu argumentų kodėl. Ar čia puikus endowment effect pavyzdys gyvoje gamtoje? 🤷‍♂️

Kaip pasireiškia:

• “ši akcija gera, nes aš ją pasirinkau“
• Ieškai argumentų patvirtini savo turimam portfolio

Blogiau, aišku, jeigu kažkada atlikai analizę ir pats priėmei sprendimą sukišti 10% portfelio į akciją X, kuri dabar jau yra išsivėpusi, bet tu turi psichologinį prisirišimą ir mąstai “ai, dar palaikysiu”.

Geriausias pratimas šiam sindromui gydyti yra atsakyti sau į klausimą: jeigu dabar pradėčiau investavimą nuo nulio, ar ši priemonė būtų mano portfelio dalis. Jeigu ne – metas apsivalyti, nepaisant prieraišios nostalgijos. 

---

7. Gudrumas po laiko (Hindsight bias)

Kas tai: Po fakto atrodo, kad “viskas buvo akivaizdu“.

Juk ir dot-com krizė buvo akivaizdi, ir didžioji finansų krizė matėsi  įmonių bei šalių finansuose, o ir rusijos puolimas prieš Ukrainą juk buvo akivaizdų akivaizdžiausias.

Netikėta Covid krizė? Kokia dar netikėta, juk nuo gruodžio jau matėsi, kad Kinijoje šikna. 

Taip mąstydami apie jau įvykusius reiškinius, mes save apgauname, kad ir kitas didelis įvykis bus akivaizdus, o mes iš tiesų esame genijai, kurie viską supranta.

Juk visi garantuotai žinojome, kad 5 metai po covid’o būtų kainos Lietuvoje padvigubės, o Nvidia akcijos šaus į viršu dėl AI naudojimo. Juk tai buvo akivaizdu, ne?

Kaip hindsight bias pasireiškia investavime:

• “aišku, kad reikėjo pirkti Nvidia“
• “krizė buvo akivaizdi“
• “buvo akivaizdu, kad butai brangs”

Jau tuoj eis antri metai, kai AI burbulas yra akivaizdus. Ir jis iš tiesų kažkada gali sprogti, o tuomet mes sau sakysime “blemba, juk žinojau, viskas buvo akivaizdu”.

Viesulas geriausiai matosi iš šono, o ne būnant jo sūkuryje. Kaip ir genijumi būti lengviausia jau po fakto.

---

Kas jungia visus šiuos “sindromus“

Visi jie veda į tą patį: per didelį pasitikėjimą savimi ir bandymą apžaisti rinką. 

Visi suprantame, kad globalus ETF’as gali augit po +8% kasmet. Bet mes visi norime šiek tiek daugiau. Šiek tiek geriau. Tegu jie visi auga po 8%, bet man reikia augit po 15% kasmet.

O iš to išplaukia įdomus paradoksas: kuo labiau bandai būti protingesnis už kitus investavime – tuo daugiau šansų prarasti pinigus, o ne juos uždirbti.

---

Kaip to išvengti

Aš pats perėjau per daugumą šių stadijų. Ir dabar toliau einu. Imunitetas per kartą neatsiranda, o kiekviena krizė, gyvenimiška situacija vėl atveria šias žaizdas. Juokinga, kad rašant, vėl susimąstau, kad gal ir dabar turiu keletą iš šių sindromų. 

Bet didelių nuostolių dėl jų jau tikrai neturėtų būti, nes turiu aiškią ir paprastą sistemą:

1. Investuoju paprastai – į pigius, plačiai diversifikuotus ETF’us
2. Investuoju reguliariai – kas mėnesį nuo algos, be jokių klausimų
3. Investuoju automatiškai – automatiniai pavedimai, automatiniai pirkimai, jokio mano įsikišimo
4. Mažiau sprendimų – galiu sau leisti kažkiek pakeisti strategiją, bet tik kartą metuose, strategiškai tai įplanavus, o ne esant sūkurio viduryje. 
5. Jokio  triukšmo – beveik neseku finansinių naujienų, todėl neturiu FOMO, nesivaikau madų. Net nelabai sužinau apie kai kurias trumpalaikes „krizes”.

Toks ilgalaikis ir pasikartojantis investavimas į VWCE su automatiniais pavedimais į Interactive Brokers man padeda išvengti šių sindromų. 

Tad susikurk sau sistemą ir tu. Arba garantuotai kažkada apsirgsi vienu iš paminėtų sindromų.

---

Pabaigai

Kaip žadėjau – mano pasirinkimas populiariausio sindromo Lietuvai. 👇

Visi 7 išties dažnai mano matomi gyvoje gamtoje, ypač online skaitant forumus, reddit’us, naujienų portalus, tad favoritą išrinkti sunku.

Bet mano balsas keliauja už – Šviežios informacijos poveikis (Recency Effect), nes „butai visuomet brangzzzz, seni„, nuo ko jau pradeda fiziškai vemti girdint iš artimųjų realybėje.

Šiaip sunku patikėt kaip lietuviai keliauja nuo platformos prie platformos, nuo finansinės priemonės prie finansinės priemonės ar nuo investicinės klasės prie investicinės klasės. Ir viskas tik pagal pastarųjų kelių metų rezultatus.

Jauna mūsų demokratija dar tik mokosi investuoti ir tiesiog neturime didelės tautos atminties, tad vertiname tik šviežią informaciją.

Mes kišom pinigus į visokius shady ICO projektus, mes bėgam į naujas platformas, nes ten pernai buvo ant nol kablis nol penkių procentų pigiau, mes perkam svertinius jau belekaip išsipūtusių sektorių ETF’us, nes pernai augo +30%, bet mums tų +30% juk negana. Mes norime +90%!!!

O kas ten skaito tą smulkų tekstą su ‘praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos’. Neturime tam laiko, nes reikia bėgti pirkti investicinį butą su paskola, kol dar liko laisvų.

Na, gana apie mane. Kuris sindromas yra jūsų pasirinkimas #1 Lietuvai? Kuriuo šiuo metu sergate patys?

Įdomu sekti toliau?

Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 12,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.