Kodėl pinigų niekada negana?
Ar atsimenate studentavimo laikus, kai visą mėnesį pragyventi galėjote už 500 litų? Taip, buvo šioks toks nepriteklius, na, bet išgyventi pavyko. Dabar su tais pačiais 150 Eur nelabai ką nuveiksi ir sakysite man – bet juk infliacija!!! O aš atsakysiu, kad taip, iš dalies kalta pinigų infliacija, bet didžioji dalis atsakomybės krenta ant kito tipo infliacijos – gyvensenos.
Gyvensenos infliacija, tarptautiniuose žodynuose žinoma kaip lifestyle inflation, yra reiškinys, kai augant jūsų pajamoms, auga ir išlaidos.
Na, čia turima omenyje, kad jeigu studentavimo laikais galėjote dalintis kambariu su kitu žmogumi, tai pasiekus tam tikrą amžių jau net bendra laiptine su kitais žmonėmis nebesinori dalintis. Arba, jeigu anksčiau į pajūrį išsiruodavote su barškančia Opel Corsa, prigriebus pakeleivių ant kuro, tai dabar visi reikalingi daiktai sunkiai telpa į brand new SUV’ą. O visi šie patogumai kainuoja.
Natūralu, kad senstant bei augant pajamoms, auga ir išlaidos. Jeigu seniau komforto lygį reikėjo rinktis tik sau pačiam, dabar yra vaikai, žmona, antra pusė ar bent jau lygiai taip pat daugiau uždirbantys draugai. Bet, norint iš tiesų tapti turtingu, išlaidos negali nuolatos augti tolygiai su pajamomis.
Šiame blog’e aš jau atsakiau į klausimą kas man yra finansinė nepriklausomybė. Spoiler alert – manojoje formulėje išlaidos daug svarbiau nei pajamos.
O dabar noriu paliesti kitą su išlaidomis susijusią temą – kodėl pinigų niekada nebus gana?
Gyvensenos infliacija
Natūralus darbo rinkos ciklas – bėgant metams, jūsų pajamos auga. Dalinai dėl didėjančios konkurencijos tarp darbdavių, dalinai dėl jūsų specifinės patirties ir žinių lygio, bet faktas, kad pajamų absoliutus skaičius didėja.
Mano išgalvota, bet gana tipinė situacija gali atrodyti taip.
Ir 2,000 Eur uždirbančio 50-mečio gink dieve niekas nedrįstų pavadinti vargšu. Kur jau, žiūrint į vidutines lietuvių pajamas, čia jau yra gana pasiturinti šeima.
Bet, kaip jau turbūt supratote, su amžiumi auga ir išlaidos. Vėlgi, labai tipinis, bet išgalvotas pavyzdys, kaip gali atrodyti pagrindinės trys šeimos ūkio išlaidų eilutės.
Amžius | Automobilis | Būstas | Atostogos |
20-metis | nėra | bendrabutis | Palapinė prie ežero |
30-metis | 15 metų Golf’as | 1 kambario Pašiluose | Palanga |
40-metis | 5 metų Passat’as | 2 kambariai Centre | Turkija |
50-metis | Naujas lizinginis SUV | Kotedžas Kalnėnuose | Tailandas |
Ir tikrai nesakau, kad tai yra blogai. Juk dirbame, kad uždirbtume ir gerintume savo gyvenimo kokybę, ar ne taip? Aš pats, nors ir širdyje frugal, apkeliavęs jau pusę pasaulio, buvęs tame pačiame Tailande, o ir gyventi į Vilniaus centrą atsikrausčiau anksčiau nei mano išgalvotame pavyzdyje. Bet tuo pačiu – taupau ir investuoju.
O mūsų apdainuotas pavyzdinis tipinis lietuvis taupyti nelabai mėgsta, todėl jo pajamų ir išlaidų grafikas gali atrodyti kažkaip taip.
Nuo algos iki algos
Tai vadinama gyvenimu nuo algos iki algos ir šiame grafike aiškiai matoma mano minima gyvensenos infliacija. Pažiūrėjus iš šono, žmogus savo laisvalaikiu ir daiktais gali pasirodyti turtingas, bet dažnu atveju jo Net Worth gali būti mažesnis nei metinis atlyginimas.
Kaip jau rašiau, man asmeniškai ženkliai geriau miegasi, daug geriau dirbasi bei daug smagiau gyvenasi žinant, kad turiu finansinį užnugarį ir laisvę savuose pasirinkimuose.
Ir jums čia gal skamba kaip common sense, bet, deja, remiantis Lietuvos Banko statistika, tą apie save pasakyti gali toli gražu ne kiekvienas lietuvis. Daugiau nei pusė lietuvių be pajamų neišgyventų jau nuo ketvirto mėnesio. Ir čia situacija tokia, išlaidoms išlikus tokioms pačioms, ką jau reikėtų bedaryti ištikus nelaimei ar prireikus medicininių išlaidų.
Trūksta tik papildomų 400 Eur
Galiausiai, aptikau kitą, taip pat Lietuvos banko namų ūkių apklausą, kuri man parodo dar įdomesnes tendencijas. Įvairias pajamas gaunančių namų ūkių buvo klausiama – kiek daugiau jums reikėtų uždirbti, kad galėtumėte atsidėti taupymui ar investuoti?
Absoliučiai dominuojantis atsakymas – nuo 300 iki 500 Eur. Nesvarbu, šeima bendrai uždirba 300 ar 1500 Eur, jiems visiems trūksta tų nelemtų papildomų 400 Eur, kad galėtų pradėti taupyti bei investuoti.
Mano nuomone, čia ir yra didžiausia psichologinė problema, nes pasiduodame instant gratification visas pajamas išleidžiant dabar, sau kuriant istoriją, kad taupyti bus lengviau, kai ateityje uždirbsiu daugiau.
Aš pats mąsčiau panašiai. Kokio velnio man, jaunuoliui, uždirbančiam 800 Eur, kažką atsidėti, jeigu tikiuosi, kad karjera klostysis sklandžiai ir vėliau uždirbsiu 2,000 Eur? Juk atsidėti daug lengviau nuo 2,000, nei nuo 800.
Sau net pagrindimus dariausi – nu kas iš to, kad dabar atsidėsiu po 100 Eur ir metų gale būsiu sutaupęs 1,200 Eur, jeigu vėliau uždirbdamas 2,000 Eur tuos pačius 1,200 Eur galėsiu atsidėti vos ne per mėnesį?
Bet, kaip tikiuosi supratote iš šio įrašo, su metais hobiai brangsta, šeima auga, norimo komforto lygis didėja, tad su tokiu mąstymu, taupyti galite niekada ir nepradėti.
Pabaigai
Aš nesu perdėtai taupus. Lygiai kaip ir jūs, aš mėgstu kokybiškus dalykus, o kokybė, kaip žinote, kainuoja. Turiu Macbook’ą ir iPhone’ą. Ne naujausius, bet turiu.
Širdyje esu explorer‘is ir man lygiai taip pat norisi kelionių. Keliavau mėnesį po Aziją, ėjau į NBA rungtynes bei Brodvėjų Amerikoje, kelias savaites praleidau Gold Coast Australijoje. Šios pramogos kainuoja brangiai.
Visiškai suprantu, kad atsisakęs šių gyvenimo malonumų, savo tikslą ir finansinę nepriklausomybę pasiekčiau greičiau, bet mindfully renkuosi not to.
Čia ne toks blog’as. Nesiūlau jums 30 metų gyventi nepritekliuje, kad paskui senatvę praleistumėte oriai.
Viskas, ką jums rekomenduoju – nepalikite savo išlaidų automatinei gyvenimo rutinai. Jeigu jau labai reikia – išleiskite, kad ir visą algą, bet tą darykite racionaliai bei sąmoningai.
Taip, bėgant metams, tikėtina, išlaidos augs. Bet jos neprivalo augti tolygiai su jūsų pajamomis.
Mano paskutinė žinutė – bėgant metams, išlaikykite kažkokią sustainable taupumo normą. O žiūrint į išlaidų grafiką – visai kaip ir šalys su COVID19 – stenkitės flatten the curve.
Visi kiti keliai į turtus yra labiau filmo scenarijui, o ne realiam gyvenimui. Išties turtingu tapti galima tik išlaidoms augant lėčiau nei auga jūsų pajamos. Taškas.
Įdomu sekti toliau?
Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.
10 balų
Su pajamom ir amžium dabartiniam 50-mečiam nebūtinai taip gražiai tiesia linija auga. Homo sovieticus, bent jau mano aplinkoje, dažnai atsimuša į neprisitaikymo darbo rinkoje sieną. Dažnu atveju jaunas žmogus Lietuvoje turi geresnes uždarbio galimybes net karjeros pradžioje lyginant su 50+, kuris baigė universitetą ir neskyrė laiko mokymuisi. Tad viltis ateityje uždirbti daugiau ir tada investuoti gali ir likti horizonte, jei viską paliksi savieigai.
Galvojau pirma perskaitysiu viska, paskui pakomentuosiu ir sitaip atiduosiu autoriui reikalingus karmos taskus 🙂 visgi cia galiu daugiausiai pasakyti. Kaip as pradejau taupyti ir investuoti? Visu pirma, atradau pas save laisvo laiko atsikvepti ir pagalvoti. Manau, daznam lietuviui, vargstanciam darbus, tai pirmasis nepriteklius. Po to atejo azartas kazka daryti, kadangi esu skaiciu zmogus. O tuomet jau lengvoji dalis: bent truputi isskirti lesu ir jas ideti kazkur. Pradziai p2p paskolu klubaz. Po to issiplete i finbee, savy. Pasidariau 3pakopa diversifikacijai ir saugesniam kaupimui. Ant covid slenkscio idomumo delei paemiau tesla akciju per revolut, kas jau atnese 100proc. Veliau prapleciau i kitas it kampanijas.
TLDR,dabar jau metai laiko, kai pradejau tai daryti ir pirmas dalykas, ka darau ikritus algai, kuo greiciau idarbinu pinigus, kad netinginiautu, o as ju neisleisciau. Idomiausia, kad jokio lesu trukumo ar panasaus jausmo neatsirado. Tai reiskia, kad iki tol tie pinigai budavo isleidziami ten, kur tikrai nebuvo butin. Taigi, nera didelio skirtumo, kokia alga, jei gali su ja padengti fundamentalias islaidas. Reikia tik teisingai perskirstyti likusias lesas.
Su alkiu einu skaityt toliau 🙂 linkiu islaikyti tempa