Gana aktuali tema kiekvienam jaunuoliui – o ką daryti su dideliam pirkiniui taupomais pinigais? Na, žinote, galvoje turiu būsto pradinį įnašą, vestuves, namų remontą, automobilio pirkimą ar bet ką, kas kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių.

Šiems pirkiniams dažnas taupo nuo keletos mėnesių iki keletos metų, tad nesinori, jog lėšos tiesiog gulėtų sąskaitoje ir lėtai praradinėtų vertę. O tokiu trumpu laikotarpiu suinvestavus į akcijas, labai gali būti, kad pataikysite ant blogo etapo ir išsiimti gali tekti mažiau nei įdėjote.

Identiška situacija ir su visų apdainuotu juodos dienos fondu. Ar jis tiesiog turi gulėti banke, ar galima jį kažkaip įdarbinti?

Anksčiau šią ertmę užimdavo tradiciniai bankai, siūlydami kelis procentus grąžos dar nešančius terminuotus indėlius. Dabar, jeigu bankas ir siūlo kažkokias palūkanas, tai jos dažniausiai būna nol kablelis kažkiek ir tenka susimąstyti ar dėl to verta aukoti likvidumą.

Laimei, egzistuoja kredito unijos, kuriose siūlomos indėlių palūkanos svyruoja nuo 1% iki 2.5% priklausomai nuo gaunamos laisvės ir termino.

Dar svarbiau, bent man, jog egzistuoja taupomieji indėliai, kurie suteikia labai daug laisvės ir prireikus – lėšas galima išsiimti kada tik panorėjus, neprarandant sukauptų palūkanų.

Kaip pasidalinau savo investicinio portfelio apžvalgoje, aš kredito unijoje turiu 2 indėlius – vienas atlieka emergency fund funkciją ir yra pinigai juodai dienai, kitas yra reguliariai pildomas, taupant didesniam pirkiniui. Apie tai ir papasakosiu šiame įraše.

Kas yra kredito unija?

Iki tapdamas klientu ir normaliai pasidomėjęs, unijas aš įsivaizdavau kaip bankus vargšams. Na, tiem, kuriems neprieinami normalūs respektabilūs Skandinaviški bankai. Gal iš dalies ir buvau teisus, bet, pasirodo, unija gali būti tinkamas įrankis ir ilgalaikiams investuotojams. Kodėl?

Lietuvos banko apibrėžimas toks:

„Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais veikianti kredito įstaiga, turinti teisę priimti indėlius ir skolinti lėšas, teikti lėšų pervedimo ir kitas finansines paslaugas.

Šiuo metu prižiūrime dvi Lietuvoje veikiančias centrines kredito unijas – Lietuvos centrinę kredito uniją ir Jungtinę centrinę kredito uniją – ir 60 kredito unijų.“

Kaip tai suprantu aš – unija yra specializuota, mažus palaikymo kaštus turinti įstaiga, kurios tikslas surinkti investuotojų lėšas ir paskirstyti jas smulkiems vartotojams ir verslams. Na, toks kaip ir variantas tarp didelio banko ir p2p.

Kaip išsirinkti kredito uniją?

Su 60 skirtingų unijų Lietuvoje, išsirinkti gali būti sunkoka. Na, galima pradėti regioniškai – mano atveju, peržiūrėti Vilniuje veikiančias unijas, arba pagal už indėlius siūlomą procentą.

Abu šiuos faktorius sistemiškai galite įsivertinti indėliai.lt paruoštuke.

Aš pasirinkau paprastai – Vilniuje veikiančią, normalius procentus siūlančią ir internetu valdyti įmanomą uniją. Paskutinis punktas egzistuoja ne pas visus, tad juodos dienos fondo laikymui tai turbūt netinka. Na, jeigu jums staigiai prireikė pinigų, o jų išsigryninti turite vykti į unijos filialą, turbūt toks tiekėjas ne itin gerai atitinka emergency sąvoką jūsų juodos dienos fondui.

Svarbu, kad kai kurios unijos yra apribotos geografiškai, tad gyvenant Kaune, į Vilniuje registruotą uniją jūsų gali nepriimti.

Saugumas

Gera žinia, kad beveik visi normaliai apiforminti indėliai Lietuvoje yra apdrausti valstybiniu indėlių ir investicijų draudimu, kuris garantuoja iki 100,000 Eur apsaugą investuotojams finansų įstaigos nemokumo atvejais.

Visas įstaigas, kurių indėliai apdrausti galite rasti jų web’e, tai dėl šventos ramybės pasitikrinkite ar ten matote savo išsirinktą uniją.

Bet trumpai, kiek supratau aš, pasiskaitęs indėlių draudimo sąlygas, investuotojai, įstaigos bankroto ar nemokumo atveju, per 15 darbo dienų atgaus visus savo aktyvus (indėliai + cash’as) iki 100k Eur tiesiai iš draudimo fondo.

Labai svabus aspektas bent man yra 15 darbo dienų, nes unijoje taupant didesniam pirkiniui ar laikant emergency fondą, mažiausiai ko aš noriu, tai paskui 2 metus laukti teismų išvadų, investicijoms pakibus kažkur nežinioje.

Šis terminas, beje, nuolatos trumpinamas ir nuo 2021 sausio 1d. bus 10 darbo dienų, o nuo 2024 metų jau tik 7 darbo dienos.

Šeimos kredito unija

Negaliu šnekėti apie kitas unijas, nes jomis nesinaudojau, o čia nėra pilnas „how to“ gidas kaip išsirinkti uniją, tad čia pasidalinsiu tik savąja patirtimi.

Aš savoms investicijoms pasirinkau Šeimos kredito uniją ir tą padariau pagrinde dėl vienos sexy galimybės – labai lankstaus taupomojo indėlio.

Taupomasis indėlis – tai fiksuota lėšų suma, saugoma kredito unijoje Jūsų pasirinktą laikotarpį. Taupomasis indėlis, gali būti bet kada papildytas grynaisiais arba bankiniu pavedimu. Taip pat Jūs bet kada galite pasiimti iki 90 proc. taupomojo indėlio sumos du kartus per mėnesį, nenutraukdami indėlio sutarties ir palūkanų skaičiavimo.

Taip taip, jūs išgirdote teisingai, įdėjus šį indėlį, bet kada, prireikus, galite išsiimti 90% sumos 2 kartus per mėnesį, kas reiškia, kad galite išsiimti 99% visos sumos, nenutraukiant sutarties ir neprarandant kiekvieną dieną skaičiuojąmų palūkanų.

Tad, įsivaizduokime – įdėjote 10,000 Eur taupomajį indėlį, bet staiga prireikė tų pinigų. Išsiimate 90% sumos, kas yra 9,000 Eur – lieka 1,000 Eur. Tuomet dar kartą išsiimate 90% sumos, kas yra 900 Eur – lieka 100 Eur. O palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną nuo visos indėlio sumos.

Taip pat svarbu, kad net ir padėjus ten 10,000 Eur, bet staiga prireikus 3,000 Eur, likę 7,000 Eur toliau uždirba tas pačias palūkanas iki termino galo. Jeigu norite, galite papildyti papildomai ir atstatyti iki 10,000 ar net daugiau, bet jeigu nenorite – nebūtina.

Tad viso turite laisvę disponuoti 99% savojo indėlio sumos. Ar gali būti lanskčiau? Netikite? Patys paskaitykite sąlygas ŠKU web’e.

Be abejo, už šią privilegiją tenka šiek tiek susimokėti mažesnėmis palūkanomis. Terminuotas indėlis, priklausomai, žinoma, nuo termino, gali duoti ir 2.3% palūkanų, kai taupomasis indėlis tik 1.8%, bet aš linkęs už laisvę susimokėti.

Tad, taupomojo indėlio esminiai faktai:

• Indėlio suma nuo 290 Eur
• Palūkanos 1.8%
• Terminas nuo 1 iki 36 mėn.
• Galimybė išsiimti 90% indėlio be baudų 2 kartus per mėnesį
• Papildymas iki 14,000 Eur/mėn nemokamas
• Galimi automatiniai periodiniai papildymai

Visa ši info pateikiama ir pasirašant indėlio sutartį

Mokesčiai

Be 30 Eur pajaus užstato (plačiau apie jį netrukus), bent jau Šeimos kredito unijoje papildomai apmokestinamos transakcijos:

6 euro centai už įmokėjimus į uniją

19 euro centų už išmokėjimus iš unijos

Mokesčiai, žinoma, maži, bet jų buvimas reiškia, kad unijos sąskaitos neturėtumėte sulyginti su dar viena Swed’o sąskaita – laisvai mėtant lėšas tarp jų. Tai vistiek turėtų būti periodinis atsidėjimas, įsivertinant, kad šių pinigų bent jau kelis mėnesius tikrai nereikės. Na, tikiuosi supratote, kad kito mėnesio būsto paskolos įmokos čia įmesti nėra prasmės, nes visą gaunamą grąža prarasite per pavedimus.

Bet, jeigu taupyti ketinate bent pusę metų – šie transakcijų mokesčiai didelės įtakos tikrai nepadarys.

Kaip atrodo įstojimo į uniją procesas?

Na, šiaip viskas paprasta, bet bent Šeimos kredito unijos atveju, visgi reikėjo fiziškai vykti į pačią uniją. Nežinau, gal kažkur galima ir internetu viską susitvarkyti, bet kiek domėjausi – vargu. Mano atveju, įstojimas į uniją buvo galimas tik fiziškai atvykstant.

Taip pat svarbu žinoti, jog ŠKU į savo narius priima tik Vilniuje gyvenamąją vietą registravusius asmenis. Kaip sakiau, dauguma unijų yra apribotos geografiškai.

Tad, žingsniai tokie:

1. Paskambinate į uniją dėl įstojimo ir susitariate vizito laiką
2. Nuvykę pasirašote įstojimo į uniją sutartį
3. Sumokate 30 Eur pajų. Tai yra nario stojimo mokestis, kuris nėra išlaida, tik užstatas. Paliekant uniją, jūs tuos 30 Eur atgausite.
4. Gaunate unijos sąskaitą.

Nuo čia, bent jau ŠKU, galite susikrauti daiktus ir važiuoti namo, nes toliau viską galima vykdyti internetinėje jų platformoje, kuri atrodo kaip banko aplinka. Jungiatės su SmartID, valdote savo sąskaitas, indėlius ir t.t. Arba alternatyviai viską galite susitvarkyti ir pačioje unijoje.

Viskas tikrai gana patogiai ir pas mane jau spėjo prasisukti ciklas – ir vienas indėlis baigėsi, ir kitą padėjau, viskas pavyko internetu.

Beje, smagus dalykas, kad prisijungus, galima nuolat stebėti kiek jau centų palūkanų prikapsėjo. Kiek esu susidūręs, kitur padėjus indėlį – suma su palūkanomis sugrąžinama tik indėlio pabaigoje. Gal ir smulkus faktorius, bet vistiek smagu matyti kaip tavo pinigai uždirba naujus pinigus, ypač investavimo kelio pradžioje.

Unijos indėlio panaudojimo atvejai

Na, kaip jau užsiminiau savo portfelio apžvalgoje, unijoje aš šiuo metu laikau 2 atskirus indėlius.

Pirmasis, jau nuo seniau, yra mano 5,000 Eur juodos dienos fondas. Šį keletą kartų jau teko panaudoti – išsiimant tai 2k, tai 3k ir vėliau šią sumą sugrąžinant. Pastarojo tikslas yra tiesiog ten pūpsoti jau jeigu ką. Indėlį nuolat pratęsiu kas metus ir kai nukrenta žemiau – atstatau vėl iki 5k.

Antrasis indėlis, savo ruožtu, yra būdas taupyti didesniam pirkiniui kartu su antrąja puse. Indėlis iki šiol buvo kas mėnesį pildomas ir, tikėtina, visas arba dalinai bus išleistas jau atėjus laikui. Terminas, kada prireiks visų lėšų, iki galo nėra aiškus – gal po pusmečio, gal po 2 metų, todėl ir indėlis pasirinktas taupomasis, norint laisvės ir likvidumo.

Įsivaizduoju, kad taupomasis unijos indėlis galėtų tikti ir pavyzdžiui statantis namą ar remontuojantis butą. Na, kai turima nemenka grynųjų suma ir dabar kurį laiką vis ją teks išleidinėti susimokant meistrams ar tiekėjams. Galima, įdėjus indėlį, kas mėnesį tas išlaidas nusiiminėti.

Mano taupymo sumos nebuvo pastovios, tad periodiniai mokėjais nesinaudojau, tačiau unija netgi suteikia galimybę susikurti periodinį įmokėjimą į savąjį indėlį, visiškai automatizuojant šį taupymą didesniam pirkiniui. O juk jau turbūt supratote, kad mano delnai sudrėksta prakalbus apie automatizavimą. Kuo mažiau žmogaus įsikišimo – tuo geriau man, kaip pasyviam investuotojui.

Pabaigai

Nieko labai tokio didesniam pirkiniui taupyti ir tiesiog banko sąskaitoje. Suprantu, kad kitiems pačios unijos sąskaitos atidarymas gali būti didesnis iššūkis ir galvos skausmas nei indėlio generuojama grąža ir viskas su tuo gerai.

Man, gal visa laime, o gal deja, gyvenimo džiaugsmo suteikia pats dalykų optimizavimo faktas, todėl ir ieškojau kur padėti savąsias nepanaudotas lėšas ir unijos taupomasis indėlis atitiko visus lūkesčius – gaunama grąžą, neprarandant likvidumo ir nenešant jokios rizikos.

Žinoma, turint lankstumo, tam pačiam pradiniam įnašui galima taupyti ir investuojant į akcijas, bet tuomet būtina suprasti – išsvajotus pusryčius nuosavoje virtuvėje pirmą kartą gali tekti gamintis ne 25-erių, kaip planuta, o trisdešimties, kai akcijos pagaliau atsigaus, jeigu jau pataikysite ant dar vienos 2008-2009 krizės duobytės.

Man, nors ir turint lankstumo dėl šių didesnių pirkinių, unijos indėlis papildomai dar suteikia balasto ir bendram portfeliui. Na, žinote, padeda ramiau miegoti ir išbūti akcijų audrų metu. Pavyzdžiui, kad ir šio koronos šėlsmo metu.

Kiekvieno investavimo patirtis, profilis ir norimos prisiimti rizikos laipsnis skiriasi, tad dėliokitės kaip jums geriau. Labai noriu priminti, kad aš šiame blog’e dalinuosi ne KAIP DARYTI, o KAIP DARAU aš. Gali būti, kad vietomis klystu, todėl labai prašau – gerosiomis praktikomis komentaruose pasidalinkite ir jūs.

Labai įdomu, ką jūs, skaitytojai, darote su savo juodos dienos fondu ar didesniam pirkiniui taupomomis lėšomis? Laikote po ranka banke ar kažkaip vis dėlto įdarbinate?

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.