Prie šio ketvirčio finansinių tikslų įsirašiau tokį – įsivertinti persikėlimą į Goindex. Tai ką čia laukti su tais tikslais. Imame ir vertiname. Vasarą nagrinėjau III pakopos fondų mokesčius, lyginau su VWCE ir pasidalinau savo požiūriu kada gali būti verta apskritai kaupti III pakopoje. Ten platus įrašas ir labai rimtas intro bendrai į III pakopą, tai pradedantiems nuo nulio siūlau pradėti ten. Reziume buvo toks: Aš pats esu toje 2 ar 3 kategorijoje, kur ilgą laiką nekaupiau, nes neturėjau darbdavio paskatos, tačiau turiu senesnę sutartį ir galiausiai nusprendžiau išnaudoti lengvatą iki galo ir pernai pervedžiau 1,500 Eur vienkartinį papildymą į savo…
Kad jau pradėjau cackintis su tom pensijom, tai nusprendžiau pribaigti temą pilnai parašydamas ir apie III pensijų pakopą bei ką nusprendžiau ten daryti (ir jau atlikau veiksmus). Visiškai nesigaudantiems tarp tų pakopų, trumpas reziume paprasta mirtingųjų kalba: I pakopa – čia ta normali valstybinė pensija, kurią tau nuo algos nuskaičiuoja darbdavys kiekvieną mėnesį ir vis susimąstai “už ką aš čia tiek atiduodu”. Na, atiduodi, kad kai bus 70 metų toliau kas mėnesį kažką gautum iš valstybės. Sodra.lt gali pasitikrinti kiek taškų ten jau prisikaupę ir teoriškai gali pasiskaičiuoti kiek euriukų į sąskaitą kas mėnesį gausi už tuos taškus. II pakopa…
Liepos 1d. Lietuvoje, vadovaujant populistinei valdžiai, kuriai svarbu aprūpinti tautą duona ir žaidimais, buvo priimtas naujas įstatymas, kardinaliai keičiantis II pensijų pakopą ir iššaukiantis kažkokį sprendimą iš (turbūt) kiekvieno Lietuvos piliečio. Nepaisant to, kad šis sprendimas yra naudingas man asmeniškai, nes suteikia laisvę valdyti asmeninius finansus pagal mano pačio tikslus, esu labai skeptiškos nuomonės dėl šių pokyčių. Esu garantuotas, kad šis žingsnis griauna ilgalaikę finansų valdymo viziją ir dar labiau didins atskirtį tarp finansiškai raštingų bei finansiškai neįgalių bei susilpnins mūsų 2050-ųjų pensininkus… na, bet įrašas ne apie tai. 😀 Praėjus kelioms savaitėms ir paskaičius įvairių nuomonių, pamėginsiu susisteminti informaciją…
Kaip investuoti, kur investuoti – visa tai aprašau šitam blog’e, tačiau… tai nors ir svarbios, bet yra tik techninės detalės. Jas atlikus, galima turėti daugiau pinigų. Bet turtingu tampama ne excelyje, turtingu reikia tapti ir galvoje. „Ne piniguose laimė” suprantu, kad gali skambėti gana ironiškai iš bičiuko, kurio anoniminio dienoraščio vienintelis tikslas yra tiesiog surinkti didelę pinigų sumą. Bet, mieli finansų broliai ir sesės, paklausykite savo močiučių. Tikrai ne piniguose laimė ir net ne jų kiekyje. Kas čia dabar bus – siūlysiu šešiųNulių koučingo sesijas ar grupines finansines gongų terapijas? Ne visai, bet noriu pasidalinti keletu random minčių apie pinigus…
Uždaryti dar vieni metai, tad laikas naujiems tikslams, naujoms investicijoms, naujiems hobiams, rezoliucijoms ir taip toliau, teisingai? NE! Na – nebūtinai. Galima tiesiog pasiryžti tęsti anksčiau pradėtus darbus. Ir suprantu, kad pradėti kažką naujo visada bus labiau sexy. The grass is always greener on the other side. Jau taip ir jaučiu tą kylantį adrenaliną, kai prabudęs sausio 1d. nusprendžiu kiekvieną dieną skaityti po 20 puslapių knygos, nebevalgyti mėsos, kiekvieną rytą bėgioti ar atsidėti po 300 Eur investicijoms. Ką jau bekalbėti apie papildomus Courseros kursus… Bet… aš asmeniškai šiemet nusprendžiau šio pratimo neatlikinėti. Reikalų turiu per akis, tad tiesiog tęsiu kelią…
Kaip rašiau jau praėjusią savaitę – reikalų realiame gyvenime aš turiu per akis. Lygiai taip pat kaip jūs – nėra man kada įsigilinti į visas įmones, į visus trend’us, į visus naujus brokerius ar dar velniai žino ką. Todėl, kuriant savo reguliarių investicijų planą, pasirenkant brokerius, sprendžiant į ką investuoti – aš viską vertinu per tinginio prizmę. Buna periodų, kai aš visas hype’d up ir galiu lįsti ir gilintis į sutartis, žiūrėti youtuberius ar skaityti internetus – čia toks edukacinis periodas. Jis ateina ir praeina. Bet, o ką daryti, kai įvyksta gyvenimas? Aš, nujausdamas, kad tas gyvenimas tikrai gal įvykti…
Nauji metai – nauji ratai. Artėja sausio 1d. Šiaip būtų niekuo neišskirtinis penktadienis, bet taip jau nuspręsta, kad pasaulyje sausio 1d. persiverčia kalendoriniai metai, o kiekvieno planuotojo galvoje atsiverčia naujas, dar į paraštes neužmestų užmojų sąrašas. 2020 metasis neįgyvendinti tikslai tampa nebesvarbūs – brolau, juk dabar jau 2021-ieji, naujas lapas! Tai visiškai nauja galimybė pradėti sportuoti, geriau maitintis, išmokti kalbą, perdažyti saliono sienas ar mesti rūkyti. „Pažadu, pažadu – nuo naujako pradedu” Juk dažnas sausio 1d. žaidžia wishlist’ą ir vadina tai tikslais. Tai yra, susirašo kokie jie norėtų būti, o ne kokie gali būti ar kaip tą įgyvendins. Aš pats…
Tavo močiutė turi ETF’ų. Lažinamės? Susipažinus su asmeninių finansų ir ilgalaikio investavimo taisyklėmis, pirmiausia sužinai, kad 99% aktyviai valdomų fondų nesugeba aplenkti SP500 indekso. Todėl dažnas mūsų, investuotojų, nusprendžia savo pensija rūpintis savarankiškai privačiame portfelyje, net nesidairant į pensijos fondų pusę. Gal ir teisingai, nesiginčysiu. Aš pats papildomai pensijai kaupiu tik dėl per darbdavį gaunamos lengvatos, pats papildomai neprisidedu ir, matyt, neprisidėčiau. Argumentacija paprasta – pensijų fondai (PF) atrodo skirti tiems, kas apie finansus nieko nesupranta ir neturi disciplinos nei daryti reguliariems pervedimams, nei brokerio sąskaitai atsidaryti. Tuomet taip – kažkur kaupti reikia, tiks ir II ar III pakopa. Tačiau…
Praėjusiame įraše pasidalinau mintimis apie dividendus, o jei tiksliau – apie būdus, kaip įmonės kuria vertę savo akcininkams. Pagrindinė to teksto žinutė – dividendų dydis neturėtų būti esminis faktorius renkantis į ką investuoti, nes įmonė grąžą investuotojams gali kurti ir kitais būdais. Šį kartą noriu papasakoti šiek tiek plačiau kodėl aš asmeniškai, kaip ilgalaikis investuotojas Lietuvoje, visiškai nenoriu dividendų. Prieš jums pašėlstant, pabrėžiu – dividendai yra gerai, tiesiog dabartinėje gyvenimo stadijoje ir mokesčių aplinkoje aš asmeniškai renkuosi jų negauti. Na, bent jau tiesiogiai negauti. Mokesčiai Kaip dar 18 amžiuje rašė Benjamin Franklin: šiame pasaulyje neišvengiami yra tik 2 dalykai –…
Tik savo asmeninio turto apžvalgoje paminėjau III pensijos pakopą ir parodžiau, kad nemažą dalį pajamų skiriu būtent šios programos įmokoms, susilaukiau klausimų ir supratau, kad reikia atskiro įrašo. Baltic Mustache labai plačiai aprašė ir apskaičiavo kada verčiau investuoti pačiam, o kada kaupti III pakopoje. Tačiau toje analizėje pasigedau vieno plano, kuris yra šiokia tokia vieša paslaptis ir nelabai kas jį žino. Aš pats ilgą laiką gyvenau nežinioje apie šią įstatymo pataisą, o ir jos įgyvendinimas matyt anksčiau buvo sudėtingesnis. Juk visi su pavydu skaitome apie amerikietiškus 401(k) planus, pagal kuriuos darbuotojai gali skirti dalį savo algos prieš mokesčius ilgailaikėms investicijoms,…