Ačiū, didesnės algos nereikia, pasakiau tada 2019-aisiais ir tik dabar paaiškėjo, kad tai buvo kol kas geriausias finansinis sprendimas mano gyvenime.

Tas mano įrašas yra 1 dalis to ką papasakosiu dabar. Bet tl;dr; versija – atsisakiau +500 Eur Gross prie algos ir pasinaudojęs derybine galia, tada išsimušiau įmonės opcionų, taip susiedamas tiek savo ateitį, tiek finansinę sėkmę su įmonės rezultatais. Labai rekomenduoju perskaityti tą istorijos dalį pilnai, prieš lendant į šią.

Žinoma, bepigu būtų dabar eiti ir reikalauti Tesonet’o ar Vinted’o akcijų. Visiems aišku – įmonės sėkmingos, veikia pelningai ir opcionai bent kažko tikrai bus verti. Dėl to niekas taip lengvai jų ir nebedalina.

Aš, kita vertus, „išsimušiau“ tuo metu niekinės įmonės gana niekinių akcijų, šiek tiek pasinaudodamas situacija dėl pabyrėjusios komandos ir vadovų noro susikurti bent kažkokį stabilumą. Įmonė tiesiogine to prasme buvo šiknoje. Pinigų didesnėms algoms irgi nelabai buvo, tai opcionai vietoj algos buvo savotiškas win-win.

Trumpai apie opcionus

Kas yra darbdavio suteikiami opcionai jau irgi esu aprašęs. Šiaip apie juos aš ir pats nelabai ką žinočiau, bet būtent šis blog’as, domėjimasis finansais atvėrė akis, skaitant anglišką literatūrą, amerikietiškus reddit’us su sėkmės istorijomis. Tas ir privertė informacijos ieškoti Lietuvoje.

Neabejoju, kad buvau jei ne pirmas, tai tarp pirmo šimtuko lietuvių su darbdavio opcionų kontraktu, nes tuo metu kaip tik VMI ir Lietuvos Bankas aiškinosi kaip čia viską įteisinti. Leidau laiką siuntinėdamas klausimais į VMI ir pats kurdamas savo darbdavio opcionų programą, nes tai tiesiog buvo visiškai nauja.

Neabejoju, kad labai užknisau savo vidinę buhalterę ir CEO, bet ko gi nepadarysi dėl talentų išlaikymo. :))

Opcionai virsta akcijomis

Tai žodžiu – tipiniai kontraktai yra 3-5 metų, nes tai diktuoja vietiniai įstatymai. Lietuvoje minimalus terminas yra 3 metai, tai reiškia, kad opcionai virstu realiomis akcijomis, turi įmonėje išdirbti (ir nebūti atleistas) bent 3 metus.

Aš turėjau kelis skirtingus opcionų kontraktus ir viso įmonėje išbuvau 7 metus, tai keli iš jų ir „prisirpo“.

Pirmą kartą tai įvyko dar 2021 ir turėjau tapti įmonės akcininku, bet tuo metu buvę savininkai nepanoro tvarkyti teisinių dalykų, ruošti akcininkų sutarčių ir perstruktūrizuoti įmonės, tad tiesiog ėmė ir „bendru susitarimu“ mano akcijas išpirko. Man labai tiko ir tokiu būdu jau prieš 2 metus gana netikėtai gavau 130k Eur bonusą.

Bet po metų prisirpo dar dalis opcionų, dokumentai jau buvo sutvarkyti ir tiesiog pagal kontraktą gavau x kiekį įmonės akcijų. Tas x ne kiek paslaptis, kiek tiesiog neatsimenu. Ten 2000 vnt. įmonės akcijų ar kažkas tokio, bet koks skirtumas tas skaičius, kai neaišku kiek iš viso yra akcijų įmonės apyvartoje.

Gautų akcijų vertė buvo nežinoma, nors, aišku, pagal ankstesnį mūsų susitarimą galima buvo preliminariai paskaičiuoti, bet kol pelnas nerealizuotas – tol jis orinis. Bet kokiu atveju, tada jau kaip ir nujaučiau, kad HOLD’inu turbūt nebe orą.

Own & HODL

Esant labai smulkiam, mažos privačios įmonės akcininku – kontrolės neturi jokios. Tiesiog esi akcininkų sąraše, kartą per metus pasirašai atsiųstą finansinę ataskaitą ir tiek.

Iš esmės lauki fortūnos – vadinamojo liquidity event, kol didieji akcininkai nuspręs pilnai parduoti įmonę darant Exit‘ą, arba kol į įmonę bus įnešta naujų pinigų per investicinį round’ą. Tuomet mažiesiems atsiranda šansas būti išpirktiems.

Tai realiai, turėjau x.x% įmonės akcijų, kurių – negaliu parduoti, negaliu žinoti vertės, negaliu daryti įtakos įmonės valdyme. Sėdi ant šiokio tokio loterijos bilieto ir tiesiog – gyveni savo gyvenimą.

Žinojau, kad kažkada nukris kaulas, bet ar tai bus po metų, ar po septynių, realiai jokios kontrolės mano rankose.

Įmonės reorg’as

Bet lauki ir sulauki, greičiau nei tikėtasi. Po metinio akcininkų susirinkimo, įmonė nusprendžia eiti per didelį reorgą, kurio metu parduodamas kontrolinis paketas, su kuriuo automatiškai išperkami ir mažieji akcininkai ir sulaukiu laiško su nuoroda į kontraktą, kad supildyčiau savo banko duomenis.

Net tuo momentu dar iki galo nėra aišku kiek pinigų visgi gausiu, nes pirkimo formulės sudėtingos – visokie financial adjustment’ai, neaišku kaip su mokesčiais ir kt.

Bet kontrolės kadangi neturėjau, tai per daug ir nepergyvenu. Tiesiog laukiu pavedimo.

Gaunu virš 300k Eur

Ir vieną dieną į sąskaitą įkrenta virš 300,000 Eur.

Pinigai gal ir ne gyvenimą keičiantys – vistiek gi turėsiu dirbti, taupyti, verslauti ir vykdyti veiklą.

Bet TRYS ŠIMTAI ŠTUKIŲ, bro!!! 💸

Trečdalis liamo ir galimybė kosmiška pagreitinti šio blog’o kelionę į šešis nulius. Turint galvoje, kad mano investicinis portfelis yra apie 150k, tai čia BOMBAAAA. 💣

Ką veikt su neplanuotais 300k?

1. Na, pirmiausia, žinoma, be jokių klausimų ar kainų tikrinimų, kaip ir kiekvieną mėnesį, atsidedi 30% algos investicijoms. Tai šiuo atveju gaunasi 100k ant VWCE, nes na – VWCE & chill, aš kitaip nemoku ir nenoriu.

2. Antra, irgi svarbu, pasidedi 100k į 3.9% unijos indėlį, nes 100k, jeigu jau ką, yra drausti valstybės ir jų niekaip neprarasi, o tu dar nesi tikras kiek skoloj būsi VMI už šią transakciją, tai tų pinigų prireiks.

Naudoju Šeimos uniją, kur egzistuoja taupomasis indėlis ir 99% jo vertės galima bet kada prireikus išsiimti be jokių baudų ar palūkanų praradimų.

Šiaip žinau, kad po turto deklaracijos kitais metais, bus apie 50-70k skola mokesčiams, kuriuos turėsiu sumokėti iki gegužės 1d., tai iki to laiko visą šią sumą žadu pralaikyti Unijos indėlyje, kapsint beveik 4% palūkanų. Vis keli tūkstantėliai į kišenę, o ne iš.

3. Likę 100k dar procese, bet:

• 20k asmeninėj Swed sąskaitoj investuoti į Robur, kad tiesiog būtų lėšų per įvairias sąskaitas.
• 20k pervesta žmonai, kad padarytų tą patį ir turėtų didesnį juodos dienos fondą prieinamų lėšų savo pačios sąskaitoje, o ne kažkokioj mano investicinėj (jei jau kas man nutiktų).
• 10k investuoti į asmeninį verslą/side gig’ą.

Apie 50k likutis, turbūt, bus panaudotas būsto upgrade’ui. Šitas dar procese, bet aš ilgai sėdėti ant sąskaitoje kabančių grynųjų negaliu, jie mane nervina neįdarbinti, tai kažkokie sprendimai bus greitai priimti.

Ar grąžinti turimą būsto paskolą?

Natūralus klausimas dėl būsto paskolos, kurios turiu dar likusios apie 120k.

Na, čia kiekvienam pagal skonį ir kaip jautiesi saugiau, bet aš nusprendžiau ne tik, kad negrąžinti, bet dar noriu ir pasididinti. Būsto paskolų maržos istorinėse žemumose, o mano finansinė istorija puiki.

VWCE & chill, istoriškai, generuoja didesnę gražą nei man kainuoja aptarnauti būsto paskolą, tai pagal exceliuk’ą viskas sueina.

Žinoma, yra ir psichologinis aspektas – būti niekam neskolingu savo būsto savininku gali būti žavu. Apie ką rašo ir knygoje Pinigų Psichologija.

Bet mano finansinė higiena stipri, esu praėjęs keletą stress test’ų, tad dėl paskolos papildomai nesiparinu.

Mąstymas vyksta tik dėl pačios būtinybės būsto upgrade’ui. Dabar turimas butas puikiai atitinka šios dienos lūkesčius, bet, faktas, kad visuomet galima geriau.

Nes natūralu, kad gavus tokią sumą norisi kažkaip ir gyvenimą upgrade’inti – ne tik į finansines priemones viską sumėtyti ir žiūrėt į skaičiukus. Bet daiktų, kelionių ir kitų pramogų su žmona prisiperkame sočiai ir tiesiog iš algų/reguliarių pajamų, tad vienintelis logiškas upgrade’as lieka būstui.

Gal antras būstas pajūry/Ispanijoje, gal esamo būsto upgrade’as Vilniuje… Aišku, norisi išvengti gyvenimo infliacijos, bet kažkokių malonumų visgi reikia, nes kitaip – kokia tų pinigų prasmė?

Dar nežinau, vyksta sprendimai, bet iki metų galo kažkas paaiškės. Pranešiu! 😇

O moralas?

šešisNulius pradėjau rašyti, kad parodyčiau kaip nuo algos iki algos galima susitaupyti ir per labai ilgą laiko periodą galiausiai tapti milijonieriumi.

Faktas, kad tokios didelės „iš oro“ nukrentančios sumos iškraipo šio blog’o logiką ir panaikina dalį rutinos, dalį nuobodžios pasikartojančios dokumentikos. Ir dalį ilgo ištęsto skausmo.

Bet dėl to nesijaučiu blogai ir dalinuosi atvirai. Nes tos sumos „iš oro“ visgi nenukrito. Nuosekliai apie savo karjeros sprendimus kalbėjau blog’e, dalinausi savo algos derybomis, pasakojau apie opcionus, apie savo versliukų bandymus.

Pinigus ne loterijoje laimėjau, ne palikimą gavau, net ne turtingą žmoną susiradau. Tiesiog pasirinkau short-term pain for long-term gain. Ir, dabar žiūrint retrospektyviai, panašu, pasiteisino.

O moralas turėtų būti toks – stebuklai neįvyksta netikėtai, kai jų neplanuoji. Gyvenimas yra apie trade-off’us. Savo darbe 7 metus neturėjau nei kalėdinių vakarėlių su Jessica Shy, nei workationų į Turkiją, nei elementariausių sveikatos draudimų. 

Bet turėjau va tokį įdomų kontraktą. Finance 101 pamokėlė: low risk = low reward. High risk = high reward. Tai karjeros perspektyvoje čia gavosi low comfort = high (potential) reward.

Linkiu ir jums tokių sprendimų. O dabar einame dirbti toliau.

Įdomu sekti toliau?

Prenumeruok naujus įrašus el. paštu arba Facebook’e.

Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.