Kaip pradėti investuoti nuo nulio: 10 žingsnių planas įsigijant pirmąjį ETF’ą

Pagaliau mes esame vakarai. Pagaliau tūlas lietuvis investuoti gali pradėti greičiau nei užsisakyti naują banko kortelę. Atsidarai savo banką ar kokią fintech programėlę, patvirtini tapatybę, pervedi pinigus, paieškoje susirandi kokį nors ETF ir paspaudi BUY. 

Viskas. Tu investuotojas. Problema, kad ilgalaikėje investavimo kelionėje tas BUY mygtukas yra pati lengviausia investavimo dalis.

Daug sunkiau atsakyti į kitus klausimus, susitvarkyti visą finansinę higieną, išlaikyti discipliną ir nesivaikyti grąžos ar perdėtos super-optimizacijos keičiantis rinkos sąlygoms.

Na, žinote, jau investuoji ar neinvestuoji, vistiek lieka tie paprasti klausimai – ar apskritai turi pinigų, kuriuos gali sau leisti investuoti? Į ką investuosi pagal savo rizikos toleranciją, laiko horizontą? Kodėl būtent tai? Kiek rizikos gali toleruoti? Kokį brokerį pasirinksi? Kaip elgsiesi, kai tavo €10,000 laikinai taps €7,000? Ar po dvejų metų nepradėsi visko keisti, nes kažkur perskaitei, kad dabar geriau pirkti auksą, JAV technologijų akcijas ar gal net investicinį butą?

Šiame įraše į šiuos klausimus už jus neatsakysiu, bet suteiksiu būdą į tokius ir panašius klausimus atsakyti patiems.

Nusprendžiau vieną kartą prisėsti ir paruošti šį įrašą/gidą pagal visas žiniasklaidos taisykles su click-bait’iniu pavadinimu – 10 žingsnių pradedant investuoti nuo nulio.

Nes šiek tiek atsibodo stebėti visus tuos už €49-149 EUR parduodamus gidus, PDF’us ir webinar’us, kur kažkoks abejotinos kompetencijos pilietis tau paaiškins visą tai, apie ką aš blog’e nemokamai ir atvirai rašau jau 7 metus. Ar čia tik man vienam nuolat meta jų reklamas?

Kaip ten bebūtų – abejotinos reputacijos kažkam galiu būti ir aš, juk tiesiog anonimas po pseudonimu laisva ranka dalina finansinius patarimus tautiečiams. Tai kodėl turėtum pasitikėti manimi? Labai prašau – ir nepasitikėk. Skaityk, bet kelk klausimus. Aš esu paprastas pilietis be jokių finansinių licenzijų, jau 7 metus atvirai rodantis kaip ir kur pats investuoju savo pinigus, kurių beje jau prisikaupė arti 500k Eur, jeigu skaičiai tau daro kažkokį įspūdį. Mano dosje ir portfelio chronologija aiškiai pateikta čia, viskas viešai ir nuoširdžiai.

Tai pradžiai – ne, tau tikrai nereikia jokių mokymų, webinarų, PDF gidų ar net asmeninių konsultacijų už pinigus, kad pradėtum investuoti. Investavimas gali ir turi būti paprastas. Bet kas, kas sako jums kitaip – turbūt nori % nuo jūsų investicijų, bėkite nuo tokių.

Šiame ilgame skaitale/gide investavimo pradžią sudėliosiu tokia tvarka, kokia ją dėliočiau artimam žmogui, tik pradedančiam pirmus žingsnius savo investavimo kelionėje.

Greitas atsakymas: kaip pradėti investuoti?

Aišku, kad jūs neturite laiko 4,000 žodžių ir 17 puslapių skaitiniui, tokie jau laikai. Tai jeigu visą straipsnį reikėtų sutalpinti į dešimt punktų, atrodytų taip:

1. Rezervas. Susikurk finansinę pagalvę.
2. Skolos. Atsikratyk brangiausių skolų.
3. Finansinė higiena. Susidėliok atskiras sąskaitas namų banke. 
4. Investavimo tikslas. Nusistatyk, kam ir kiek laiko investuoji.
5. Mokesčiai. Susipažink su investicinės sąskaitos ir mokesčių pagrindais.
6. Investiciniai produktai. Pasirink paprastą ir plačiai diversifikuotą investavimo strategiją.
7. Investavimo platformos. Išsirink jai tinkamą banką arba brokerį.
8. Pirmoji investicija. Atlik pirmą ETF pirkimą.
9. Autopilotas. Automatizuok arba bent susistemink reguliarius papildymus.
10. Plano laikymąsis. Nekaitaliok strategijos kiekvieną kartą pasikeitus rinkų nuotaikai.

Viskas, dabar tai jūs jau tikrai investuotojas.

Kaip ir paprasta, bet kiekviename žingsnyje sau galima prisidaryti bereikalingų bėdų. Tad toliau apie kiekvieną punktą išsamiau.

1. Rezervas. Prieš investuojant – ar turi santaupų? Finansinė pagalvė.

Pirmas klausimas žmogui, kuris sako “noriu pradėti investuoti“, turėtų būti ne “kokį brokerį pasirinkti?”, o – kas nutiktų, jeigu kitą savaitę sugestų automobilis ir reikėtų €1,600?

Jeigu atsakymas – parduočiau investicijas, skolinčiausi iš greitųjų kreditų arba laukčiau atlyginimo, man atrodo, kad pradėjome ne nuo to galo.

Investavimo portfelis negali būti finansinė pagalvė.

Akcijų rinka tai kyla, tai krenta, todėl nenumatytiems gyvenimo atvejams turime būti pasiruošę kitaip, išskiriant atskirą pinigų rezervą.

Platus įrašas apie finansinį rezervą / finansinę pagalvę / juodos dienos fondą čia:

Kiek reikia finansinės pagalvės?

Nėra vieno teisingo skaičiaus. Literatūroje kalbama apie 3-6 mėnesių išlaidas kaip rezervą. Tai nebloga gairė, bet svarbiau suprasti, nuo ko tas skaičius priklauso.

Žmogui, dirbančiam stabilų darbą, turinčiam uždirbančią antrą pusę ir nedaug fiksuotų įsipareigojimų, gali reikėjo ne tiek ir daug, kad jaustųsi ramus. Freelanceriui, verslininkui ar žmogui su labai svyruojančiomis pajamomis jau verta apsisaugoti labiau.

Jeigu tavo būtinos išlaidos yra €1,500 per mėnesį, 6 mėnesių rezervas būtų apie €9,000, kurį galima tiesiog laikyti banko sąskaitoje, bet rekomenduojama vistiek kažkaip įdarbinti (apie tai žemiau).

Bet jeigu turi 3k išlaidų, didelę būsto paskolą ir du vaikus bei esi vienintelis šeimos pajamų šaltinis ir dirbi kokioje nors cikliškoj ar sezoninėj industrijoje, gal net 20k neatrodys beprotiškai daug.

Rezervas yra asmeninis reikalas ir nereikia įkristi į varžybas kas efektyviau išnaudoja paskutinį eurą. Baikit.

Aš pvz. jau ilgą laiką kaip savo rezervą laikau nuo 20 iki 30k Eur (nors išlaidos tikrai ne 5k/mėn.), nes tiesiog tokia absoliutinė suma man kelia ramybės jausmą. Aš žinau, kad ir bėdoje pravers, ir automobilio remontui bus, ir net naujo automobilio pirkimui pasitarnaus. Tai gerokai daugiau nei mano 6 mėnesių išlaidos, bet nieko čia tokio. 

Finansinė pagalvė turi paskirtį: ji perka ramybę ir pasirinkimo laisvę. O ši yra unikali kiekvienam.

Man geriau turėti keliais tūkstančiais “per daug“ grynųjų ir ramiai laikyti ilgalaikį portfelį, negu būti maksimaliai efektyviam savo exceliuk’e ir per pirmą gyvenimo problemą būti prievrstam pardavinėti akcijas.

Prieš pradėdamas gali sau atsakyti į penkis klausimus:

• Ar galėčiau šiandien apmokėti netikėtą €1,000 sąskaitą?
• Kiek mėnesių išgyvenčiau visiškai netekęs pajamų?
• Ar mano pajamos stabilios?
• Ar artimiausiais 1-3 metais laukia didelis pirkinys? Automobilis, būstas, didelė kelionė?
• Ar nelaimės atveju man reikėtų liesti investicinį portfelį?

Jeigu į paskutinį klausimą atsakai “turbūt taip“, pirmas tavo investicinis žingsnis turi būti ne ETF pirkimas, o santaupų ir rezervo didinimas.

Santaupas irgi galima laikyti pelningai – štai indėlių palūkanų palyginmas 2026-iesiems. Mano 20k Eur kasmet saugiai uždirba po 4%, tad nėra taip blogai.

Ar būtina pirmiausia sukaupti visą rezervą?

Nebūtinai.

Jeigu investavimas motyvuoja ir jau trūks plyš nori turėti ETF’ą ar atsidaryti kokią III pakopą, nematau nieko blogo tuo pačiu metu, pavyzdžiui, €450 per mėnesį skirti rezervui ir €50 – investavimui.

Finansiškai tie €50 greičiausiai gyvenimo nepakeis, bet tu jau ir paskyrą susikursi, ir išmoksi naudotis platforma, atliksi pirmą pirkimą ir pradėsi formuoti šį reguliaraus investavimo raumenį. Atsiras skin in the game ir noras šiek tiek daugiau domėtis. 

Tik prašau, nereikia apversti prioritetų ir skubėti agresyviai investuoti turint €300 banko sąskaitoje. Tokiu atveju 8% ilgalaikės metinės grąžos negarantuoju.

2. Skolos. Brangios skolos dažnai yra geresnė investicija už ETF.

Dar viena vieta, kurią patikrinčiau prieš investuojant – skolos. O ypač brangios. Tiek jūsų, tiek kitų namiškių (pvz. žmonos).

Kalbu apie labai brangias vartojimo skolas, kredito kortelės likučius, greituosius kreditus, net automobilių lizingus tam tikrais atvejais – šie turi būti grąžinti prieš pradedant investuoti. 

Kaip taisyklė, aš pats kuo greičiau grąžinčiau visas skolas, kurių fiksuotos palūkanos yra didesnės nei 6%, nes tai garantuota grąža be jokios rizikos. Geriau žvirblis rankoje, kaip sako klasikai. 🙂

Viena išimtis su paskolom – būsto paskola. Šių palūkanos labai mažos, sąlygos lengvatinės, tad būsto paskolą tikrai galima pasilikti. 

Pvz. aš galėčiau išsimokėti savo būsto paskolą, bet ją turiu, turėsiu iki pat galo ir tiesiog kas mėnesį moku įmoka, nepaisant palūkanų. Tiesiog žinau, kad iš ETF’ų rinkose uždirbsiu daugiau. Esu plačiau dalinęsis čia.

Skolos grąžintos? Puiku, judame toliau. 

3. Finansinė higiena. Atskiros sąskaitos savo namų banke. 

Prieš leidžiantis į investavimą labai rekomenduoju susitvarkyti savo namų banko sąskaitas. Pirmiausia – jų turėti daugiau nei vieną.

Pas naujokus dažnai randama tiesiog viena pagrindinė sąskaita, kurioje kabo xxxx Eur, prie kurios ir kortelės pririštos, ir tiesioginiai debetai, ir alga įkrenta, dabar dar ir investuoti iš tos sąskaitos užsimanė.

Nesąmonė.

Lietuviški bankai leidžia turėti (turbūt) neribotą kiekį atskirų sąskaitų, tą ir rekomenduočiau išnaudoti, kiekvieno mėnesio pradžioje išskirstant gautą algą į atskiras lentynėles.

Pvz., aš turiu tokias sąskaitas:

• Pagrindinė einamoji
• Būsto paskolos sąskaita
• Šeimos sąskaita vartojimui
• Investicinė sąskaita
• Juodos dienos fondas
• Taupymo sąskaita didesniems pirkiniams

Tik įkritus pajamoms – šios išskaidomis per viršuje minėtas lentynėles mano nustatyta proporcija ir Pagrindinėje sąskaitoje (prie kurios prijungtos kortelės) lieka labai nedaug, tik to mėnesio einamosioms išlaidoms. 

Plačiau esu aprašęs čia: [Pajamų valdymas ir atskiros sąskaitos]

Kam to reikia? Na, visų pirma dėl saugumo. Jeigu pamestumėt kortelę ar ką, kad prieiga nebūtų prie visų jūsų turimų pinigų.

O antra – tai tiesiog dėl tvarkingos finansų higienos, atskiriant ir stebint bei “sau rezervuojant” išlaidas tiek būstui, tiek atostogoms, tiek investicijoms.

4. Tikslas ir laikotarpis. Nuspręsk, kam investuoji ir kada pinigų reikės

“Noriu pradėti investuoti“ dar nėra investavimo tikslas. Investuoti kam? Būsto pradiniam įnašui? Pensijai? Vaiko studijoms? Norint po dvidešimties metų turėti didesnį kapitalą? Automobiliui po trejų metų? Tiesiog?

Šie tikslai atrodo panašiai tik iki tol, kol rinkos nukrenta 30%.

Tada paaiškėja, kad žmogui, kuris planuoja pinigus naudoti 2055 metais, ir žmogui, kuris po dvejų metų turi sumokėti pradinį būsto įnašą už avansu jau rezervuotą butą, 30% kritimas reiškia visiškai skirtingus dalykus.

Kartais internete pamatysi paprastą taisyklę: jeigu pinigų reikės per penkerius metus, į akcijas investuoti negalima. Aš taip kategoriškai nesakyčiau.

Svarbu ne tik metų skaičius, bet ir tikslo lankstumas.

Jeigu po penkerių metų norėtum nusipirkti automobilį, tačiau blogu rinkos momentu gali palaukti dar dvejus metus, rizika viena. Jeigu po penkerių metų privalėsi turėti €20,000 konkrečiam mokėjimui už pvz. avansu rezervuotą butą – situacija visai kita.

Aš asmeniškai tiek pirmam būstui, tiek antram būstui taupiau investuodamas į ETF’us, nes tiesiog nelabai žinojau kada tą būstą įsigysiu. Žinojau teoriją, pasiklioviau savo discipliną ir supratau, kad turiu lankstumo. Nebuvau nusprendęs būstą pirkti būtent 2022-aisiais. Jeigu rinkos kritusios – viskas gerai, pralauksime kelis metus rinkose.

Tad prieš investuodamas paklausčiau savęs: kas nutiktų, jeigu tą dieną, kai man prireiks pinigų, mano portfelis būtų nukritęs 30%?

Ir vieną taisyklę apibrėžčiau taip: 8% metinė ETF grąža nėra duotybė kiekvienais metais, tai tiesiog išvidurkinta 30metų grąža per labai ilgą laiką. 

Kas bus per ateinančius 5 metus niekas nežino, bet aš labai užtikrintai jaučiuosi, kad per 30 metų mano pasirinkti ETF’ai (platūs viso pasaulio fondai) tikrai augs ir augs stipriai. Tokia jau ta istorija ir išskaidyta rizika.

Tai pensijai – ETF’ai tinka drąsiai (na nebent 5 metai iki pensijos, tad tėvų finansus aš tvarkau kitaip), bet visiems kitiems trumpesniems taupymams – svarbu įsivertinti laikotarpį ir jūsų pačių lansktumą.

5. Mokesčiai: Investicinė sąskaita, susitvarkyk prieš pirmą pirkimą

Čia nenoriu šio straipsnio paversti mokesčių vadovėliu, tačiau nuo 2025 m. Lietuvoje veikianti investicinės sąskaitos sistema yra pakankamai svarbi, kad apie ją verta pagalvoti dar prieš atliekant pirmus sandorius.

Pirmiausia – investicinė sąskaita nėra kažkoks atskiras banko produktas, kurį reikia nusipirkti. Tai tiesiog mokestinis režimas, po kuriuo “reikia pakišti” savo turimas investicines sąskaitas. Ir higieną ten gali reikėti susitvarkyti dar prieš atliekant pirmąjį pirkimą.

Jei trumpai – reikia turėti aiškiai investavimui skirtą sąskaitą ir nemaišyti jos su kortele, iš kurios perki maistą, moki už Netflix’ą ar gauni atlyginimą.

Jeigu mokesčiai per sudėtinga tema ir kol kas nenori gilintis – nieko tokio. Šiaip, gali kol kas ir nesigilinti. Pradžioje, o ypač su mažomis sumomis galima apskritai pamiršti apie Investicinės Sąskaitos režimą. Į kalėjimą už moeksčių vengimą nepasodins, deklaruoti savo investicijas vistiek galėsi.

Bet jeigu nori susidelioti tvarkingai nuo pradžių, visus pirmus žingsnius esu aprašęs atskirame gide plačiau:

[Investicinė sąskaita paprastai]

6. ETF investavimas. Investuok į plačiai diversifikuotą viso pasaulio indeksą. 

Neišvengsi pokalbio apie ilgalaikį investavimą be trijų raidžių kombinacijos paminėjimo – ETF (Exchange Traded Fund). 

ETF nėra kažkokia investavimo strategija. ETF yra pakuotė, rinkinys. Tai tiesiog produktų krepšelis, kad tau nereikėtų kiekvieno produkto pirkti atskirai.

ETF viduje gali būti visas pasaulio akcijų turgus: gali būti tik JAV technologijų bendrovės, gali būti obligacijos, gali būti auksas, gali būti vienos siauros industrijos įmonės, gali būti labai sudėtinga svertinė strategija, kurios pradedančiajam apskritai nereikia.

Todėl sakinys “aš investuoju į ETF“ apie tavo riziką pasako maždaug tiek pat, kiek “aš perku maistą“ pasako apie tavo mitybą.

Aš pats investuoju į plačius (daugiau nei 4,000 individualių įmonių) viso pasaulio ETF’us. Išskirtai į vieną – VWCE (Vanguard FTSE All-World).

Kodėl pats investuoju į platų viso pasaulio ETF (pvz. VWCE)?

Nes jis leidžia gerai investuoti nieko nesuprantant apie investavimą. Man nereikia žinoti, kurios konkrečios įmonės iššaus. Aš turiu visų jų po truputį. 

Todėl šešiNuliai blog’e dažnai ir skamba “VWCE & chill“ filosofija.

Ne todėl, kad VWCE būtų kažkoks stebuklingas tickeris. O todėl, kad idėja – tiesiog kas mėnesį pirkti plačiai diversifikuotą fondą yra visais laikais laiminti strategija smulkiam investuotojui.

Esu jau daug apie tai rašęs ir rodęs empirinius pavyzdžius, kaip patyrę fondų valdytojai aktyviai analizuodami rinką tik retais atvejais sugeba aplenkti šią pasyvią indeksinę investavimo strategiją. Kaip mėtymasis pagal madas/bangas tik mažina savo ilgalaikę grąžą ir taip toliau. Turit laiko – paskaitykit.

Bet trumpai – tiesiog pirk ETF’ą, kiekvieną mėnesį, ar rinkos krenta ar kyla ir tiek. Nebūtinai VWCE, gerų pasaulinių ETF’ų yra daugiau.

Plačiau: [Kodėl aš investuoju į ETF’us?]

Plačiau: [VWCE & chill – vienas ETF visam gyvenimui]

Per paprasta, kad būtų tiesa?

Čia prasideda vieta, kurioje žmonės, ypač naujokai, labai mėgsta komplikuoti. Nes kol kas viskas skamba per paprastai, kad galėtų būti gerai.

Gal 70% VWCE, 10% Nasdaq, 5% emerging markets, 5% small cap value, 5% clean energy ir dar 5% kažko, ką vakar atradau forumuose.

Daug gaunu klausimų – ką manai jeigu įsimesiu dar kokį nors Semiconductors ETF’ą? 

Ką manau nėra svarbu, svarbu kaip aš balsuoju su savo pinigais, o jų visi 90% tiesiog sėdi viso pasaulio plačiame indekse ir tiek. 

Tiek man, tiek pradedančiajam daug svarbiau keturi principai: plati diversifikacija, maži kaštai, ilgas horizontas ir kuo mažiau nuolatinių sprendimų. Pasirinkus kažkur nuklysti, po to reikia ir parklysti. Tiesiog įlįsti į kokį specifinį sektorių/regioną/įmonę neužtenka, kažkada reikia ir išlįsti. O nuolat keitinėjant dalykus ar pilnai nenusimanant galima tik prisidirbti.

Todėl automatizuotas, nuobodus investavimas yra laiminti formulė, kad ir kaip paprastai tai skambėtų. 

7. Investavimo platformos. Kaip pasirinkti brokerį ar investavimo platformą?

Na ir pagaliau visiems svarbiausias klausimas – per kur čia jau man pradėti investuoti? 

Prašau, tik nenumok ranka į tai, juk kalbame apie tavo viso gyvenimo pinigus. Geriau sunkesnė registracija ar šiek tiek didesnis mokestis nei patikėti savo lėšas kažkokiam shady brokeriui registruotam Kazachstane. 

Visiems nuolat rūpi kur čia dabar pigiausia, kur čia dabar geriausia, bet aš tiek svorio brokerio pasirinkimui nedėčiau. Koks gi po galais skirtumas kur pradėsi. Svarbiausia – kad pradėtum ir pradėtum kuo greičiau.

Bet kokiu atveju, labiausiai tiesiog reikia išvengti scam’ų ir keistų platformų, kur dabar gal pigiau, gal kokį bonsuą duoda ar koks influenceris (įskaitant mane) per daug reklamuoja.

Tai aš neutraliai, renkantis brokerį, pagrinde žiūrėčiau į šiuos dalykus:

1. Reguliavimą ir klientų turto apsaugos modelį.
2. Brokerio istoriją, dydį ir verslo tvarumą.
3. Ar jame yra tau reikalingi ETF ir rinkos.
4. Pirkimo bei valiutos keitimo mokesčius.
5. Programėlės ir paskyros naudojimo paprastumą.
6. Automatinių pirkimų galimybes.
7. Ataskaitas, kurių vėliau reikės mokesčiams.
8. Galimybę perkelti vertybinius popierius kitur.
9. Tikimybę, kad šią platformą norėsi naudoti ir po dešimties metų.

Pastarasis punktas, mano nuomone, dažnai nuvertinamas. Brokerio keitimas nėra pasaulio pabaiga, bet jeigu planuoju investuoti 20-30 metų ir sukaupti reikšmingą sumą, man nėra labai įdomu kas dvejus metus kraustytis paskui naujausią programėlę, kuri dabar laikinai siūlo €0 komisinius ir kokį nemokamą bonusą dovanų, todėl ir nesimėtau.

Išsamų brokerio pasirinkiomo gidą ir savo algoritmą esu aprašęs čia:

[Investavimo platformos pasirinkimo gidas: 3 investuotojų lygiai]

O šiaip, tingintiems skaityti daug argumentų, mano pasirinkimo algoritmas būtų toks:

Kaip galite suprasti iš lentelės, ŠIANDIEN, mano pačio pagrindinis pasirinkimas ir rekomendacija ilgalaikiam investuotojui – Interactive Brokers.

[Atidaryti IBKR paskyrą]
[Skaityti išsamų IBKR gidą]

Ką naudoju aš?

Pabandęs investuoti per visas įmanomas platformas ir finansines priemones, galiausiai apsistojau ir savo investicinį portfelį valdau labai minimalistiškai. 

Pagrinde naudoju:

1. Interactive Brokers – pagrindinė sąskaita su 80% mano turto. Naudojama ETF pirkimams kas mėnesį. Rimčiausia ir saugiausia platforma, populiariausia tarp visų aktyviau investuojančių lietuvių – tiesa, rekomenduojama tik galint skirti nuo 300 Eur/mėn. investicijoms ar turint vieną didesnę sumą. Nors dabar jau galima pirkti ir be komisinio mokesčio, tad gali tikti ir prie 50 Eur/mėn.

2. Lightyear – mano antras portfelis ir puiki platforma naujokams ar žmonėms norintiems investuoti mažas sumas (kad ir nuo 10 Eur/mėn.) dėl paprasto funkcionalumo ir nemokamos EUR ETF prekybos bei lietuvių kalbos. Naudoju pats, tačiau taip pat naudoja ir mano žmona, mano tėvai ir visokiausi pusbroliai. 

3. Vietiniai bankai. Turiu Swedbank, Šeimos Kredito Uniją (kur laikau indėlį).

8. Pirmas pirkimas. Kaip įsigyti ETF pirmą kartą?

Kai sąskaita jau atidaryta, pirmas pirkimas pradedančiajam dažnai atrodo gerokai baisesnis nei yra iš tikrųjų. Šiaip gaunu stebėtinai daug laiškų su screenshot’ais – ar čia tas ETF’as, ar aš toje biržoje, ar teisingai suskaičiuotas komisinis ir taip toliau.

Suprantu, pirmą kartą darant, baisu kažką pridirbti, tai nesijaučiant užtikrintai, pirmą pirkimą rekomenduoju atlikti su kokia mažesne suma, bus dalis mokymosi proceso.

Tikiuosi nieko nepamiršau, bet mano seka būtų tokia:

1. Pervesti nedidelę bandomąją sumą į brokerio sąskaitą.
2. Brokerio paieškoje susirasti pasirinktą ETF.
3. Patikrinti ne tik tickerį, bet ir fondo pavadinimą bei ISIN.
4. Pažiūrėti, kokioje biržoje perkama.
5. Patikrinti prekybos valiutą.
6. Pasitikrinti, ar ETF kaupiantis (accumulating), ar išmokantis dividendus (distributing).
7. Pasižiūrėti fondo metinį valdymo mokestį.
8. Įvesti norimą pirkimo sumą arba vienetų kiekį.
9. Prieš patvirtinant peržiūrėti komisinius.
10. Atlikti sandorį.

Kodėl verta žiūrėti į ISIN? Tas pats fondas skirtingose biržose gali turėti skirtingus tickerius. ISIN padeda įsitikinti, kad iš tikrųjų žiūri į tą patį instrumentą.

Kaip ieškoti ETF’ų? Europai pritaikytas geriausias įrankis yra justETF.

Jeigu nusiperki ne toje biržoje ar ne ta valiuta, kurios norėjai, pasaulis irgi nesugrius. Daug pirmų klaidų galima ištaisyti.

Plačiau atskiru gidu su daug paveiksliukų esu parodęs ETF įsigijimą būtent per Interactive Brokers, bet šiaip pats gidas gali būti naudingas perskaityti ir kitas platformas naudojantiems:

[Kaip įsigyti ETF per Interactive Brokers]

[IBKR mokesčiai]

9. Automatizuok. Investavimas ant autopiloto.

Nupirkti pirmą ETF gana smagu. Bet nupirkti 73-iąjį po šešerių metų – jau tiesiog rutina ir nuobodu.

Ir būtent čia rutina yra labai geras dalykas. Jūs juk skaitote nuobodžiausią finansų blog’ą pasaulyje, kur milijoną pasieksime net nelabai suprasdami apie investavimą.

Esmė, kad šis pasyvus investavimas į ETF’us šiaip konkuruoja ne tik su kitomis investavimo strategijomis. Jis konkuruoja ir su tavo tingėjimu, darbais, šeima, atostogomis, baime, naujienomis ir noru šį mėnesį pinigus išleisti kažkam malonesniam.

Todėl kuo mažiau sprendimų reikia priimti kiekvieną mėnesį, tuo geriau.

Jeigu uždirbi 2k į rankas ir nusprendei investuoti €300 per mėnesį, man patinka paprasta tvarka:

atlyginimas → €300 investavimui → visa kita.

O ne:

atlyginimas → paskola → restoranai → naujas telefonas → kelionė → mėnesio gale žiūrime, ar kažkas liko investuoti.

Nes nu kai pinigai kabo sąskaitoje iki mėnesio galo, labai dažnai jie randa būdą pabėgti iš pastarosios. 😀

Tai labai labai primygtinai prašau – jeigu brokeris palaiko periodinius automatinius pirkimus – nusistatyk ir pamiršk. Dar susikurk automatinį periodinį papildymą iš banko į kurį įkrenta alga. Viskas. Toliau gyvenk gyvenimą ir net nebereikės jungtis prie brokerio kas mėnesį.

Mano pirkimai automatu sukasi jau daug metų per keletą platformų. Tiesiog gaunu algą, ji išsiskirsto tarp kelių mano Swed sąskaitų, o aš gyvenu iš likučio.

O jeigu pajamos svyruoja?

Tuomet fiksuota suma ne visada veikia. Galima turėti kažkokias taisykles.

Pavyzdžiui:

• €200 investuoju kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo papildomų pajamų;
• nuo papildomai uždirbtų pinigų 50% investuoju;
• likusią dalį skiriu mokesčiams, rezervui, verslui ar vartojimui.

Konkreti proporcija čia nėra svarbiausia. Svarbu, kad sprendimą būtum priėmęs prieš pinigams atsirandant sąskaitoje.

Mano pačio pajamos dabar svyruoja, tai aš turiu automatinį pavedimą kiekvieno mėnesio pradžioje be jokių klausimų, o pvz. iš vienos papildomos veiklos visas uždirbtas pajamas, kai tik jos įkrenta, investuoju per atskirą paskyrą Lightyear brokeryje, taip leisdamas sau stebėti atskirų veiklų investicijų augimą. 

Maldauju – turėk automatinius nuskaitymus. Pats sau padėkosi po 5 metų, nustebęs kiek jau daug prisikaupė.

10. Plano laikymąsis. Ką daryti, kai rinkos pradeda kristi?

Sunkiausia dalis iš visų 10 žingsnių – tiesiog laikytis savo pačio išsikelto plano. 

Jeigu krenta – nieko nedaryti. Jei auga – nieko nedaryti. Jeigu spauda mirga apie migraciją, karą, krizę, politiką ar dar ką ir pranašauja ne kokį penkmetį – tiesiog nieko nedaryti. Čia, žinoma, jeigu pasirinkimai periodinį investavimą į platų viso pasaulio ETF’ą labai ilgam laikotarpiui. 

Todėl tam geriausiai ir veikia automatiniai pavedimai ir automatiniai pirkimai. Kitu atveju – paliekame labai daug galios to mėnesio/to momento emocijoms. „Ai, šį mėnesį pavedimą praleisiu, matau Trump’as čia daro nesąmones” yra sau pasakęs beveik kiekvienas investuotojas per pastaruosius metus.

Mes investuotojai turime labai daug pasikartojančių klaidų, kai rinkos krenta, kai rinkos perkaitusios, todėl esu aprašęs 7 dažniausias investuotojų psichologines klaidas, galite paskaityti ir apsidrausti, kad jūs toks nebūsite.

Dažniausios pradedančiųjų klaidos

O šiaip, jeigu reikėtų sudėti dažniausias investavimo naujokų klaidas į vieną vietą, mano sąrašas būtų toks:

1. Pradėti neturint jokios finansinės pagalvės.
2. Investuoti pinigus, kurių reikės po metų ar dvejų.
3. Pirkti tai, kas ką tik labiausiai pabrango (buy high, sell low strategija)
4. Laukti “geresnio momento“ pradėti, taip praleidžiant rinkos augimus.
5. Prisidėti penkis beveik identiškus ETF ir vadinti tai diversifikacija (S&P500 + Nasdaq).
6. Keisti strategiją kas pusmetį pagal forumus, antraštes, Youtube’o ekspertus.
7. Mokėti didelius fondų ar platformų mokesčius jų nesuprantant. (Nexture Technology Fund, kaip pavyzdys:D)
8. Brokerį rinktis pagal vienkartinę nemokamą akciją ar promo kodą.
9. Kopijuoti svetimą portfelį nesuprantant svetimo žmogaus situacijos. (nes influenceris Youtubėj taip sakė).
10. Ignoruoti mokesčius ir finansinę higieną. (ai, po to susitvarkysiu)
11. Tikėtis praturtėti iš pasyvaus investavimo. (pasyvus investavimas yra perkamosios galios išsaugojimui, ne turto generavimui)
12. Pirmą rimtesnį rinkos kritimą palaikyti įrodymu, kad ilgalaikė strategija neveikia.

Techniniai investavimo žingsniai labai lengvi, kas sunku – investavimo psichologija. 

Konkretus pirmo mėnesio investavimo planas

Tai va. Jeigu šiandien atrasčiau šešisNulius ir norėčiau pradėti investuoti visiškai nuo nulio, daryčiau daugmaž taip.

Pirma savaitė – finansinis pagrindas

• Suskaičiuočiau savo būtinas mėnesio išlaidas.
• Nuspręsčiau, kokio dydžio finansinė pagalvė man suteikia ramybę.
• Susirašyčiau visas skolas ir jų palūkanas.
• Nusistatyčiau vieną pagrindinį investavimo tikslą.

Šio etapo pabaigoje turėčiau žinoti: ar apskritai jau turiu pinigų investavimui?

Antra savaitė – strategija

• Nuspręsčiau, kiek galiu reguliariai investuoti.
• Įsivertinčiau, kada tų pinigų gali prireikti.
• Pagalvočiau, kokį portfelio kritimą toleruočiau.
• Pasirinkčiau paprastą portfelio kryptį.
• Perskaityčiau investicinės sąskaitos pagrindus.

Šio etapo pabaigoje turėčiau gebėti vienu sakiniu pasakyti savo planą/tezę.

Pavyzdžiui: kas mėnesį investuosiu po €300 į vieną pasaulio akcijų ETF ir šių pinigų neplanuoju naudoti bent 20 metų.

Šitas vienas sakinys jau išsprendžia stebėtinai daug klausimų tiek dabar, tiek ateityje.

Trečia savaitė – infrastruktūra

• Palyginčiau 2–3 man realiai tinkamas platformas, paskaityčiau atsiliepimus ir realių žmonių patirtis.
• Atsidaryčiau pasirinktą sąskaitą.
• Susitvarkyčiau jos naudojimą investicinės sąskaitos režimui, jeigu jį renkuosi.
• Pervesčiau nedidelę bandomąją sumą.
• Susirasčiau konkretų ETF’ą, pažiūrėčiau kaip jį atvaizduoja mano brokeris.

Ketvirta savaitė – pirmoji investicija

• Atlikčiau pirmą testinį pirkimą.
• Nusistatyčiau periodinį banko pavedimą.
• Jeigu įmanoma, automatizuočiau ETF pirkimą per pasirinktą brokerį
• Kalendoriuje nusistatyčiau vieną dieną normaliai metinei portfelio peržiūrai.

Ir viskas. Visą tai galima atlikti ir per kelias dienas, bet judėkite savo tempu.

Šio pirmo mėnesio tikslas – tiesiog persėsti iš keleivio į vairuotojo sėdynę, kalbant apie savo finansus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo kokios sumos verta pradėti investuoti?

Techniškai galima pradėti nuo labai mažos sumos, kad ir nuo 1 Eur.

Kai kurios platformos leidžia pirkti dalinius ETF vienetus, todėl nebūtina turėti net pilno vieneto kainos. Svarbiau atkreipti dėmesį į komisinius.

Jeigu už €50 ETF pirkimą kiekvieną mėnesį mokėtum €5 komisinį, vien sandorio metu prarastum 10%.Tokiu atveju geriau arba rinktis pigesnį sprendimą, arba kaupti pinigus ir pirkti rečiau.

Pradžioje €50 investavimas gali būti vertingas pirmiausia kaip įpročio formavimas sau, o ne kaip būsimo milijono variklis. Didžiausią skirtumą ilgainiui vis tiek darys tai, ar tavo investuojama suma augs kartu su pajamomis.

Ar verta investuoti po 50 € per mėnesį?

Taip, jeigu tik platformos mokesčiai nėra neproporcingai dideli ir tie €50 netrukdo susikurti finansinės pagalvės.

Tik nereikėtų tikėtis, kad €50 per mėnesį greitai sukurs dideles “pasyvias pajamas“. Pradiniame etape svarbiausias rezultatas yra įprotis ir sistema.

Ar pirmiausia rinktis ETF, ar brokerį?

Pirmiausia bent apytiksliai suprasčiau strategiją.

Jeigu žinau, kad noriu ilgą laiką pirkti vieną pasaulio akcijų ETF, tada ieškau platformos, kuri leidžia tai daryti saugiai, pigiai ir patogiai. 

Jeigu kol kas nenoriu net girdėti nieko apie užsienio brokerio, tuomet renkuosi vieną iš lietuviškuose bankuose siūlomų produktų. Viskas su tuo gerai, įpročiui formuoti tikrai padės.

Kur geriau pradėti – banke ar per brokerį?

Jeigu svarbiausia maksimalus paprastumas, lietuviška aplinka ir jau pažįstama sistema, bankas gali būti visiškai normalus startas.

Tarptautiniai brokeriai dažnai suteikia daugiau pasirinkimo ir gali būti pigesni ilgu laikotarpiu, bet reikalauja šiek tiek daugiau savarankiškumo – kažkur registruotis, pildyti formas, pervedinėt pinigus.

Pvz. Interactive Brokers nors ir turbūt geriausias brokeris lietuviams – tiek registracija, tiek naudojimas gali būti sudėtingas. Bet pvz. Lightyear labai paprastas naudojimas ir net turi lietuvių kalbą.

Žiūrėčiau, kuris sprendimas geriausiai tinka tavo dabartinei situacijai ir ilgalaikiam planui. Plačiau apie algoritmą rašiau brokerio pasirinkimo įraše.

Ar vieno pasaulio ETF pakanka?

Akcijų portfelio daliai – daugeliui žmonių tikrai pakanka. Plačiai diversifikuotas pasaulio ETF jau savyje turi labai daug bendrovių iš skirtingų valstybių ir sektorių. Papildomi penki fondai nebūtinai reiškia papildomą diversifikaciją.

Bet vienas 100% akcijų ETF nereiškia, kad visas tavo finansinis gyvenimas turi būti 100% ten.

Egzistuoja ir finansinė pagalvė, indėliai, pensijų produktai, obligacijos, būstas ir kitas turtas.

Ar dabar geras laikas pradėti investuoti?

Jeigu turi finansinį pagrindą, ilgą horizontą ir planuoji investuoti reguliariai – nėra ko laukti.

Visada bus priežastis palaukti. Rinkos per aukštai. Palūkanos per aukštos. Rinkimai. Karas. Recesijos grėsmė. Per daug optimizmo. Per daug pesimizmo.

Po dvidešimties metų daug svarbiau bus, kad investavai dvidešimt metų, o ne tai, ar pirmą €500 pirkimą padarei 3% pigiau.

Ar geriau investuoti visą sumą iškart, ar dalimis?

Jeigu turi didelę jau investavimui skirtą sumą ir labai ilgą horizontą, racionalus argumentas už investavimą iškart yra paprastas: pinigai ilgiau būna rinkoje.

Bet psichologija irgi yra stiprus veiksnys.

Jeigu investavęs €50,000 vienu kartu ir po mėnesio pamatęs -20% panikuosi, pinigų išdėliojimas per kelis mėnesius gali būti protingas kompromisas.

Ar galiu prarasti visus į ETF investuotus pinigus?

Teoriškai investicijose nėra absoliučių garantijų. Tai čia toks legal disclaimeris. Bet labai svarbu atskirti vienos įmonės akciją nuo plačiai diversifikuoto pasaulio akcijų ETF.

Viena įmonė gali bankrutuoti. Pasaulio akcijų ETF turi daugybę bendrovių (dažnu atveju 4000+), todėl vienos įmonės žlugimas sudaro tik mažą portfelio dalį.

Žinoma, per pasaulines krizes toks ETF gali labai smarkiai kristi, tačiau 30%, 40% ar net 50% laikinas nuosmukis nėra tas pats, kas visiškas kapitalo praradimas. Visais atvejais istorijoje, viskas galiausiai vistiek sugrįžta į pliusą.

O jeigu jau sulauktume situacijos, kai visa pasaulio akcijų rinka ilgainiui taptų verta nulio, tikriausiai turėtume gerokai didesnių problemų nei savo brokerio paskyra –> pasauliniai karai ar apokalipsė.

Ar būtina naudoti investicinę sąskaitą?

Ne.

Investicinė sąskaita yra pasirinktas Lietuvos gyventojo investicijų apmokestinimo režimas, o ne privalomas investavimo būdas. Norint juo naudotis, tinkama sąskaita deklaruojama VMI metinėje pajamų deklaracijoje ir naudojama režimo reikalavimus atitinkančioms investicijoms.

Ar tau konkrečiai verta jį naudoti, priklauso nuo tavo investicijų ir aplinkybių.

Aš prieš pirmus rimtesnius pirkimus bent susipažinčiau su sistema, kad nereikėtų po kelerių metų tvarkyti bereikalingo chaoso.

Plačiau: [Investicinės sąskaitos gidas]

Ką daryti, jeigu jau pradėjau „neteisingai”?

Na – jeigu turi paskyra keistame brokeryje ar esi prisipirkęs pavienių akcijų. Tai kol kas nieko nedaryčiau ant skubos.

Pirmiausia susirašyčiau:

• kokiose platformose turiu pinigų;
• kokius produktus esu nusipirkęs;
• kiek jie kainuoja;
• kokie brokerių ir fondų mokesčiai;
• kokia jų įsigijimo istorija;
• kaip naudojau investicinę sąskaitą;
• kokios būtų mokestinės pasekmės kažką parduodant.

Tik tada spręsčiau ką konsoliduoti ar pakeisti. Ar tiesiog palikti kaip yra.

Pabaigai: tau nereikia tobulo portfelio

Pradėti investuoti galima per vieną vakarą. Tiesiog permeti pinigus į investicinę paskyrą ir nusiperki kokį ten S&P500 ETF’ą ar vieną Apple akciją. Ir viskas. 

Susikurti sistemą, kurios nepamesi po vienerių, penkerių ar dvidešimties metų, yra daug svarbesnis darbas.

Tau tikrai nereikia šiandien žinoti, kuris ETF ateinančius dvidešimt metų bus absoliučiai geriausias. Nereikia net suprasti kaip tiksliai veikia ETF’ai.

Nereikia žinoti, kada prasidės kita krizė. Nereikia tiksliai prognozuoti, kiek uždirbsi. Ir nereikia penkiolikos skirtingų fondų, kad galėtum save vadinti investuotoju.

Reikia tiesiog susitvarkyti finansinę higieną, pasikurti autopilotą ir tiesiog eit gyventi gyvenimo, kol pavedimai ir investavimas vyksta už tave.

Daug didesnę investicinę grąžą dažniausiai galime susikurti tiesiog auginant uždirbamas pajamas realiame darbe, nei vaikantis 0.1% skirtumo tarp platformų, ETF’ų ar strategijų.

Sėkmės.

Jau žinau, kad noriu investuoti į ETF

→ [VWCE ETT’as] ir [Kodėl man pakanka vidurkio]

Esu pasiruošęs pasirinkti platformą

→ [Brokerio pasirinkimas Lietuvoje: IBKR, Lightyear, Trading 212 ar bankas?]

Mano pagrindinė ilgalaikio investavimo platforma yra Interactive Brokers.

→ [Išsamus Interactive Brokers gidas]

→ [Daugiau apie Interactive Brokers]

Įdomu sekti toliau?

Įdomu diskutuoti ar stebėti diskusijas pinigų temomis? Prisijunk prie 14,000 narių aktyvios bendruomenės reddit’e 👇

Investuojant galite prarasti lėšas. Įraše pateikta informacija nėra rekomendacija finansinėms paslaugoms įsigyti. Tai yra tik autoriaus nuomonė ir asmeninė patirtis. Už investicinius sprendimus atsakote jūs patys, tad būtinai įsigilinkite į produktą ar tiekėją prieš priimdami sprendimą investuoti.