Pasibaigė vasara, pasibaigė geri orai, pasibaigė dar vienas investuotojams puikus finansinis ketvirtis. Esu pasiryžęs ketvirtinę investicijų apžvalgą daryti tik tuomet, kai bent kažkas minimaliai pasikeičia mano portfelyje ir turiu ką papasakoti, tad, jūsų sėkmei ir mano nesėkmei, dariau keletą kosmetinių pokyčių ir dėl to reikia prisėsti ir sudokumentuoti. Neee, juokauju, šiaip apžvalgą ruošti man ir pačiam patinka, labai rekomenduoju ir jums. Šis mano pasirinktas investuotojo kelias yra nuobodus, pasikartojantis ir be fejerverkų (nes riziką susirenku kitur) , tad tik šiek tiek atsitraukus ir pažvelgus į ketvirčio, metų ar net penkmečio rezultatus galima suprasti – WOW, kiek toli pasistūmėjau. VWCE &…
Po 2 dienų… ir vėl apie tą nelemtą II pakopą. Pastarasis įrašas, kuriame prisidaviau, kad aš tikrai 100% traukiuosi ir išsiimsiu visas lėšas bei ramiai jas įmesiu į VWCE per IBKR sulaukė nemažai visokiausių komentarų. Neva – man juk tikrai apsimoka. Neva – juk valstybės paskata ir GPM panaikinimas tikrai privalo apdėti investavimą į ETF’us tiesiogiai. Bet visi tingi skaičiuoti. Jei atvirai – neskaičiavau ir aš, tai tiksliai ir nežinojau. Nenorėjau skaičiuoti, nes mano sprendimą pasitraukti lėmė kiti veiksniai – privalomas anuitetas (kai pinigus atgauni kas mėnesį), politinė rizika, besikeičiantys įstatymai ir sąlygos, statistiškai trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė (ir iš…
Kažkaip aplankė įkvėpimas, tai prisėdau apžvelgti investicijų ir metų pusiaukelėje bei susiskaičiuoti viščiukų. Šiaip pas mane ne itin kas keičiasi, tad ketvirtinius dažnai praleidžiu, bet šį kartą portfelyje buvo keletas pokyčių, o galvoje sukasi apmąstymai, tai noriu sudokumentuoti. Na ir kaip visad, kažkiek su protingesniais pasitarti. Tai apžvelgiu kaip gi sekėsi investuoti, pamąstau ką daryti su pensija, kaip žiūriu į cash, ir kokį idealų turto split’ą norėčiau išlaikyti. tl;dr; toliau per IBKR kas mėnesį perku VWCE ir tiek. 😀 Na, o prieš skaitant, priminimas – nesilyginkite su kitais, nes comparison is a thief of joy. Vienas skaitytojas man rašė, kad…
Pastaruoju metu nemažai mąstau apie investicinę riziką. Ar jos prisiimu per daug? O gal per mažai? Ar yra kur galėčiau surizikuoti ir paspartinti kelią link milijono? Bet ar verta? Taip akademiškai pasižiūrėjus, tai jau dabar investicijose esu prisiėmęs labai daug rizikos, nes didžiąją dalį portfelio turiu akcijose. Bet jaunieji finansų ekspertai reddit’e mane kažkada išdėjo į šuns dienas, neva investuoju kaip senolis į super saugų VWCE. Tai noriu truputį plačiau pasidalinti savo požiūriu į riziką – tiek investicinę, tiek bendrąja prasme. Surašysiu mintis dalinai dėl savęs (nes čia visgi yra finansinis dienoraštis), bet gal ir jums kuri mintis smegeninę sukrutins.…
Visuomet rašau pirmu asmeniu, nes šešiNulių blog’as tai mano mažiukas hobby projekčiukas, bet šiaip gyvenant dviese, finansai vienaskaitoje nelabai ir bevyksta. Jeigu vienas gyvena nuo algos iki algos, o kitas svajoja apie ankstyvą pensiją, tai čia garantuotai bus tiksinti bomba. Tad reikia tartis, organizuotis ir nori nenori turėti kažkokią tai sistemą. Aišku, galima turėt ir individualias taisykles bei priiminėti asmeninius sprendimus, tačiau gyvenant poroje vistiek daug kas eina per vieną kasą, tad tą procesą reikia kažkaip organizuotis. Gali būti paprasta – kaip studentavimo laikais aš nuperku tau kavos, tu nuperki man ir taip tipo išsilygina. Gali būti advanced, kur primena…