Man jau ir šiaip visai patinka daryti savo investicijų apžvalgas, bet kai viskas raudonuoja – patinka dvigubai. Keistas fetišas? Nemanau. Patinka todėl, kad turbūt kaip ir jūs – aš irgi bijau, kad viskas čia sugrius velniop. Kad ilgus metus kauptas kapitalas praras dalį vertės ir mano nuosekl disciplina kas mėnesį taupant bus daugmaž perniek. O visų apdainuota sudėtinių palūkanų magija manęs realiai nepalies, nes būsiu tas nelaimingas vargšiukas, kuriam tik pradėjus investuoti rinkos ėmė ir sugriuvo. Ir taip mąstau dar iki šiol. Bet, manau, priešingai nei jūs, aš savo užantyje turiu rimtą ginklai kovai su šiomis pražūtingomis mintimis. Tai –…
Mano rašomas investavimo dienoraštis šiaip neturi daug prasmės. Juk jau išdaviau savo strategiją – VWCE & chill ir taip kas mėnesį pildant iki orios senatvės.Tai kiek čia galima pilstyti iš tuščio į kiaurą, jeigu esminis blog’o patarimas jau išduotas? Bet pasyvus investavimas nors ir neįtikėtinai paprastas, iš tiesų yra labai sunkus psichologiškai. Ir viskas tik dėl to, kad mes kaip žmonės esame nuostabūs ir nelabai racionalūs individai, pilni įvairių psichologinių bei kognityvinių sutrikimų. VWCE & chill yra absoliučiai užtikrintas kelias į šešis nulius, bet tik ant popieriaus. Realybėje, deja, įsijungia aibė elgsenos rizikų, kurios gali užkirsti tam kelią tiek man,…
Pastaruoju metu sukasi daug minčių apie pinigus. Aišku yra etatinės mintys – kaip uždirbti daugiau, kur investuoti, bet dabar pasirodė ir kiek kitokių – kas man iš tų pinigų? Žinoma, gal čia depresyvus tamsus lapkritis, gal gyvenimo branda ir, sakysite, pagaliau jaunuolis pradeda suprasti, kad ne piniguose laimė ir pagaliau baigsis taupymai, bei prasidės gyvenimas. Bet! Kad ne piniguose laimė aš jau dėsčiau prieš du metus (labai geras įrašas, rekomenduoju), o prieš cielus 5 metus per gyvenimo infliaciją jus bandžiau įtikinti, kad šiaip pinigų niekada nebus gana, tai kas čia dabar tokio kitaip? Turbūt nieko labai naujo, tiesiog per gyvenimišką…
Pasibaigė vasara, pasibaigė geri orai, pasibaigė dar vienas investuotojams puikus finansinis ketvirtis. Esu pasiryžęs ketvirtinę investicijų apžvalgą daryti tik tuomet, kai bent kažkas minimaliai pasikeičia mano portfelyje ir turiu ką papasakoti, tad, jūsų sėkmei ir mano nesėkmei, dariau keletą kosmetinių pokyčių ir dėl to reikia prisėsti ir sudokumentuoti. Neee, juokauju, šiaip apžvalgą ruošti man ir pačiam patinka, labai rekomenduoju ir jums. Šis mano pasirinktas investuotojo kelias yra nuobodus, pasikartojantis ir be fejerverkų (nes riziką susirenku kitur) , tad tik šiek tiek atsitraukus ir pažvelgus į ketvirčio, metų ar net penkmečio rezultatus galima suprasti – WOW, kiek toli pasistūmėjau. VWCE &…
Po 2 dienų… ir vėl apie tą nelemtą II pakopą. Pastarasis įrašas, kuriame prisidaviau, kad aš tikrai 100% traukiuosi ir išsiimsiu visas lėšas bei ramiai jas įmesiu į VWCE per IBKR sulaukė nemažai visokiausių komentarų. Neva – man juk tikrai apsimoka. Neva – juk valstybės paskata ir GPM panaikinimas tikrai privalo apdėti investavimą į ETF’us tiesiogiai. Bet visi tingi skaičiuoti. Jei atvirai – neskaičiavau ir aš, tai tiksliai ir nežinojau. Nenorėjau skaičiuoti, nes mano sprendimą pasitraukti lėmė kiti veiksniai – privalomas anuitetas (kai pinigus atgauni kas mėnesį), politinė rizika, besikeičiantys įstatymai ir sąlygos, statistiškai trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė (ir iš…