Kaip rašiau jau praėjusią savaitę – reikalų realiame gyvenime aš turiu per akis. Lygiai taip pat kaip jūs – nėra man kada įsigilinti į visas įmones, į visus trend’us, į visus naujus brokerius ar dar velniai žino ką. Todėl, kuriant savo reguliarių investicijų planą, pasirenkant brokerius, sprendžiant į ką investuoti – aš viską vertinu per tinginio prizmę. Buna periodų, kai aš visas hype’d up ir galiu lįsti ir gilintis į sutartis, žiūrėti youtuberius ar skaityti internetus – čia toks edukacinis periodas. Jis ateina ir praeina. Bet, o ką daryti, kai įvyksta gyvenimas? Aš, nujausdamas, kad tas gyvenimas tikrai gal įvykti…
Keitėsi metų laikai. Pandemija lyg ir baigėsi, bet spėjo vėl prasidėti. Finansų rinkose milžiniškas ralis, keitėsi brokerių sąlygos, visi influenceriai nenustoja kalbėti apie infliaciją. O šešių nulių kaip nėra, taip nėra. Gana simboliškai – praėjo lygiai 6 mėnesiai nuo mano paskutinio 6 nulių įrašo. What the actual fuck, ane? Dingau. Ne todėl, kad pasibaigė turinys. Net ne todėl, kad pasibaigė įkvėpimas. Labai paprastai tariant – ištiko gyvenimas. Bet, prisiduodu, kad gyvenimas ištiko tik šešių nulių turinio kūrime. Asmeninėse investicijose viskas važiuoja lygiai ta pačia vaga, tiesa kiek akseleruota. Tuo ir žavi mano pasirinkta pasyvaus investuotojo į plačiai diversifikuotą ETF’ą strategija.…
Šis tekstas pirmiausia buvo publikuotas DELFI, kuriame karts nuo karto parašysiu investavimo tematika, taip siekdamas asmeniniais finansais sudominti platesnes mases. Seniems skaitytojams – turbūt nieko naujo. Naujai mano blogą atradusiems – kelios paprastos ir nesikeičiančios tiesos pateiktos apačioje. Visas straipnis be redaktūros įkeltas apačioje. Žmonių galvose milijonas visuomet buvo tas mistinis, sunkiai pasiekiamas bei šiek tiek nekenčiamas skaičius. Tai gražus, apvalus skaičius, kuris n metų buvo transliuojamas per televiziją kaip vaistas nuo visų bėdų. Atsimenu, milijonas litų kaip pagrindinis Teleloto prizas būdavo tik kelis kartus per metus ir tuomet visa Lietuva nuščiūvusi laukdavo – kas gi taps tuo sekančiu, paprastu…
Pastarąjį mėnesį praleidau išlindęs iš excelių. Nemažai dirbau, skyriau daug laiko hobiams, mėgavausi žiemos malonumais ir užsnigtu Vilniumi bei skaičiau grožinę literatūrą, o ne ‘how to’ gidus apie verslą ar finansus. Visai netyčia pasidariau šiokį tokį finansinį detox’ą. Ir žinote ką? Protingas ilgalaikis investavimas yra žiauriai lengva. Čia, žinoma, po to, kai praeini pro ilgą ir galvą susukantį edukacijos procesą bei susistatai sistemą. Domėjimosi procese jaučiausi pergrūstas informacijos – kasdienis Yahoo Finance tikrinimas, blog’ų bei forumų skaitymas, diskutavimas su draugais. Tikrai turėjau vos ne metus, kai prie finansų prisiliesdavau kiekvieną dieną ir buvo labai sunku įsijausti į pasyvaus investuotojo rolę.…
Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada. Mano damos labai mėgstama frazė, puikiai apibūdinanti mano dabartinį jausmą. Kai ruošiau išsamią TradeStation Global apžvalgą tikrai norėjau kaip geriau, ypač naujokams. Maniau, kad pagaliau atsirado patikimas ir pigus būdas investuoti į pasaulinius ETF’us net ir mažomis sumomis. Ir įrašas sulaukė didelio populiarumo – tai vienareikšmiškai populiariausias šešių nulių įrašas. Bet tada įvyko Brexit. Apie pastaruosius pokyčius rašiau dar gruodį, bet realybė gavosi šiek tiek blogesnė nei tikėtasi, nes vidiniai Interactive Brokers ir TradeStation Global procesai sugriuvo, o investuotojų forumai ir feisbukai pašėlo. „Ar aš jau perkeltas?”, „Kodėl aš perkeliamas į Vengriją?”, „Kodėl aš…
Aš mėgstu knygas. Jau bene 10 metų perskaitau bent po 10 knygų per metus, kelis paskutinius metus skaičius artėjo prie 20-25 per metus, o karantininiai metai sumušė visus rekordus – per metus perskaičiau 50 knygų. Žinoma, ne skaičiuje esmė. Neturiu speed reading skillsų ir nebandau maksimizuoti bei suefektyvinti šio savo pomėgio, tad apie tai neklauskite. Didžiausias mano lifehack’as, padėjęs 2x ar net 3x padidinti perskaitomų knygų kiekį buvo Kindle įsigijimas. Taip, jausmas ir man turbūt fainesnis vartant fizinius lapus, bet Kindle’as atneša žymiai daugiau galimybių. Matote, problema su fizine knyga yra ta, kad ją dažniausiai skaitai vieną. Aš su Kindle’u…
Tavo močiutė turi ETF’ų. Lažinamės? Susipažinus su asmeninių finansų ir ilgalaikio investavimo taisyklėmis, pirmiausia sužinai, kad 99% aktyviai valdomų fondų nesugeba aplenkti SP500 indekso. Todėl dažnas mūsų, investuotojų, nusprendžia savo pensija rūpintis savarankiškai privačiame portfelyje, net nesidairant į pensijos fondų pusę. Gal ir teisingai, nesiginčysiu. Aš pats papildomai pensijai kaupiu tik dėl per darbdavį gaunamos lengvatos, pats papildomai neprisidedu ir, matyt, neprisidėčiau. Argumentacija paprasta – pensijų fondai (PF) atrodo skirti tiems, kas apie finansus nieko nesupranta ir neturi disciplinos nei daryti reguliariems pervedimams, nei brokerio sąskaitai atsidaryti. Tuomet taip – kažkur kaupti reikia, tiks ir II ar III pakopa. Tačiau…
Po virtinės įrašų apie investavimą į ETF’us, priminimus apie tai, jog volstrytas tai ne kazino, o ilgalaikiam investuotojui gali pakakti vieno vienintelio ETF’o – dabar gyvenu su gniužulu gerklėj. Dvigubą gyvenimą. Atėjo laikas prisipažinti ir pagaliau išlįsti iš spintos. Aš, šeši nuliai, esu stock picker’is. Labai smulkus, bet vis dėlto – stock picker’is. Šį procesą pradėjau visai netyčia pandemijos akivaizdoje. Ne todėl, kad norėjau prispekuliuoti pinigų kai viskas krito, o paprasčiausiai todėl, kad neturėjau kur išleisti pinigų. Leiskite pasiaiškinti. Asmeninė Revolut sąskaita Matote, Revolut’ą aš naudoju taip, kaip mūsų tėvai naudojo grynuosius – visokiems niekučiams pirkti. Tai yra mano asmeninė…
Šiame blog’e nuolat kartoju – apie finansus aš menkai ką suprantu. O milijonieriumi tapti vistiek noriu. Ar tai bent jau įmanoma? Bendras visuomenės supratimas – neįmanoma. Jeigu nenusimanau apie opcionus, hedge’inimą ir finansinius svertus – milijonieriumi tapti nėra šansų. Apskritai, net į finansų rinkas nėra ko lįsti be šių investuotojams privalomų žinių. Bet visuomenė klysta. Elgsena, o ne finansinės žinios, yra pats svarbiausias faktorius, lemiantis statistinio žmogaus turtus. Jūs galite praleisti 10 metų studijuojant įmonių grafikus, skaitant analitikų apžvalgas ir galutiniame gyvenimo taške vistiek būti biednesnis už paprastą Jurgių Joną, jeigu turėsite žalingus finansinius įpročius. Kai kalba pasisuka apie asmeninius…
Po darbų ir visų veiklų grįžtame jau su tamsa. Vyturiai jau ir ryte keliasi su tamsa. Namuose momentais jau būna ir šaltoka, o savaitgaliais, vietoj aktyvesnių veiklų, jau po truputį norisi binge-watch’inti kokį praleistą serialų ciklą. Tai gali reikšti tik vieną – atėjo vienas blogiausių mėnesių Lietuvoje – spalis (blogesnis tik lapkritis, tai mūsų dabar laukia saldus duetas). O su spaliu ir naujas ketvirtis. Kaip žadėjau, savo finansų viščiukus skaičiuosiu tik kas tris mėnesius ir tai tik dėl šio blogo, nes tiesiog nieko ten tokio labai įdomaus nevyksta. Na, kol kas dar vyksta – išsivalymas. Po truputį naikinu pre-FIRE turėtas…
Pradėjus dalintis savo investicine kelione labai greitai sulaukiau komentarų, kad mano pasirinktas ilgalaikis investavimas į vieną vienintelį ETF’ą nors ir techniškai teisingas, nu bet jau baisiai nuobodus. Koks įdomumas kiekvieną mėnesį persimesti tą pačią sumą į savo brokerį ir kiekvieną mėnesį už visą sumą nusipirkti tą patį investicinį vienetą, džiaugiantis tiesiog vidutine pasaulio akcijų grąža? Teisingas atsakymas – jokio. Tai yra tiesiog transakcinis higieninis veiksmas, tik vietoj asmeninės higienos, pasirūpinu asmeniniais finansais. Visai kaip dantų valymas, indų plovimas ar sėdimosios nusivalymas pabuvojus ant tualeto. Ar tikrai tame reikia ieškoti kažkokios intrigos ir pasitenkinimo? Bet… auga nauja jaunų investuotojų karta (įskaitant…
Lietuviai myli nekilnojamą turtą. Na žinote, kažką fizinio, kažką ką galima paliesti. Pagal Lietuvos banko 2019 namų ūkių apklausą, net 12.3% lietuvių investuoja į NT. Sakau NET, nes pavyzdžiui į įmonių akcijas ar investicinius fondus investuoja atitinkamai po 5% apklaustų namų ūkių. Paklausykit atidžiai – tik kas dvidešimtas namų ūkis tiesiogiai perka vertybinius popierius! O man, gyvenant savo burbule, kartais atrodo, kad nėra prasmės ir šiam blogui, nes visi jau viską žino. Bet užmetus akį į LB tyrimus, reali situaciaj kiek kitokia. Ką namų ūkiai veikia su likusiais pinigais paprasčiausiai pateikta VŽ santraukoje, bet spoiler alert – 40% apklaustųjų santaupas…
Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę” arba „vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per…
Gana aktuali tema kiekvienam jaunuoliui – o ką daryti su dideliam pirkiniui taupomais pinigais? Na, žinote, galvoje turiu būsto pradinį įnašą, vestuves, namų remontą, automobilio pirkimą ar bet ką, kas kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių. Šiems pirkiniams dažnas taupo nuo keletos mėnesių iki keletos metų, tad nesinori, jog lėšos tiesiog gulėtų sąskaitoje ir lėtai praradinėtų vertę. O tokiu trumpu laikotarpiu suinvestavus į akcijas, labai gali būti, kad pataikysite ant blogo etapo ir išsiimti gali tekti mažiau nei įdėjote. Identiška situacija ir su visų apdainuotu juodos dienos fondu. Ar jis tiesiog turi gulėti banke, ar galima jį kažkaip įdarbinti? Anksčiau…
Kaip supratau, landžioti po svetimas pinigines yra gana geidžiamas lietuvių užsiėmimas. Gal todėl net ir šviežiai iškepti Lietuvos finansų blogeriai labai greitai susilaukia portalų dėmesio. Taip nutiko ir man – po pirmojo bloginimo mėnesio, jau, žiū, duodu savo pirmąjį interviu. Ne bet kam, o Verslo Žinioms. Na, neslėpsiu, malonu. O ypač papulti į VŽ. Visą interviu skaitykite čia. Update ateities kartoms: interviu netgi pakilo iki #6 vietos prie skaitomiausių. SVARBU! Kadangi VŽ straipsnis yra premium, o aš autorines teises gerbiu, bet tuo pačiu noriu suteikti šansą savo skaitytojams su manimi labiau susipažinti, tai savo siųstus atsakymus be VŽ redaktūros įkeliu…
Išlaidos. Vienas žodis, kuris gali būti pokalbio žudikas. Ar šeimoje, ar darbe, ar draugų būryje, šis žodis, ypač sujungtas su „valdymas”, „mažinimas” ar „optimizavimas”, tikrai neneša pozityvios auros ir asocijuojasi su nepritekliumi, savęs ribojimu ir apskritai laisvės praradimu. Tačiau, čia yra blogas apie pinigus. O pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, bet tai, kad eina vienas po kito. Kaip jau supratote iš mano praėjusio įrašo – pinigų niekada nebus gana. Todėl nori nenori, kad ir kiek uždirbtum, išlaidas valdyti privalai. Nesakau, kad privalai jas sekti iki cento, gyventi pagal biudžetą ar kitaip mažinti…
Noriu pasidalinti ką su savo investicijomis nuveikiau per pastaruosius pusę metų. Vėliau dalintis planuoju kas ketvirtį, bet kadangi pirmojo ketvirčio pabaigoje šio blogo dar nebuvo, tai vienu ypu pasidalinsiu už visus pusę metų. Pirmąją, 2020 metų pradžios apžvalgą, galite paskaityti čia. Rekomenduoju, kad geriau suprastumėte pokyčius, kuriuos atlikau. O jų buvo tikrai daug. Kol kas vyksta apsivalymas, išsigryninimas. Daug skaitau, daug naujo sužinau kiekvieną mėnesį, tad visi šie 2020-tieji yra paskirti labiau strategijos formavimui ir reguliarių žingsnių sudėliojimui nei ramiam staying the course. Kol kas pas mane visiškas bardakas, bet todėl ir noriu dalintis, nes nuolat vyksta pokyčiai. Kol kas…
Praėjusiame įraše pasidalinau mintimis apie dividendus, o jei tiksliau – apie būdus, kaip įmonės kuria vertę savo akcininkams. Pagrindinė to teksto žinutė – dividendų dydis neturėtų būti esminis faktorius renkantis į ką investuoti, nes įmonė grąžą investuotojams gali kurti ir kitais būdais. Šį kartą noriu papasakoti šiek tiek plačiau kodėl aš asmeniškai, kaip ilgalaikis investuotojas Lietuvoje, visiškai nenoriu dividendų. Prieš jums pašėlstant, pabrėžiu – dividendai yra gerai, tiesiog dabartinėje gyvenimo stadijoje ir mokesčių aplinkoje aš asmeniškai renkuosi jų negauti. Na, bent jau tiesiogiai negauti. Mokesčiai Kaip dar 18 amžiuje rašė Benjamin Franklin: šiame pasaulyje neišvengiami yra tik 2 dalykai –…
Investavimas šiais laikais greitas ir patogus. Akcijų įsigyti gali per programėlę autobuse ar kontempliuojant ant tualeto. Tačiau, spaudinėjant skaitmenizuotus akcijų pirkimo patvirtinimus gali pasimiršti ką mes čia iš tiesų perkame. O juk už kiekienos akcijos, ETF’o ar fondo slypi realus, dažniausiai fizinis verslas. O koks bet kokio verslo tikslas? Ne kurti inovatyvius produktus, būti rinkos lyderiu ar tuo labiau gelbėti pasaulį mažinant CO2 emisiją. Taip, šie dalykai svarbūs ir nėra mutually exclusive, tačiau bet kokios įmonės prioritetas Nr.1 – didinti investicijų grąžą savo akcininkams. Šis įrašas yra dviejų įrašų 1 dalis ir jis mano galvoj sukosi jau kurį laiką, matant…
Pasipasakojus kodėl aš investuoju į ETF’us, natūralus klausimas kyla – į kokius? Skaitytojas komentaruose teisingai pastebėjo, kad esant šitokiai galybei skirtingų ETF’ų, pastarąjį pasirinkti gali būti taip pat sunku kaip ir sėkmingą akciją. Vistiek yra ką analizuoti, skaityti, domėtis, tai kuo tai skiriasi nuo akcijų? Na, mano nuomonė šiuo klausimu gana kategoriška. Tikrai yra ką analizuoti net ir įsigijant ETF’us, bet pradedant – visiškai neverta. Pradžių pradžiai, kurią aš vadinu pirmus 5-10 investavimo metų, o daugeliui žmonių ir visam gyvenimui, pakanka vieno vienintelio ETF’o. Visa kita ateis savaime. Jeigu augant portfeliui domėsitės finansais, skaitysite knygas, ieškosite mažesnių svyravimų ar stabilesnės…