Pagaliau. Pagaliau baigėsi tie pražūtingi 2020-ieji. Taip vienareikšmiškai sakyčiau jei prieš pusantrų metų nebūčiau atradęs Baltic Mustache įrašų ir forumo. Kažkur kažką investavau ir anksčiau. Bet realiai savo finansus į rankas suėmiau tik atradęs šią lietuvių šeimą ir bendruomenę už jos. Dabar, nors metai ir tikrai pražūtingi pasauliui, finansine prasme man jie buvo ypatingai geri. Taip, rinkos tai krito, tai augo, bet čia nuo manęs viskas priklauso mažiausiai, tai kasmet priimsiu bet kurį scenarijų. Kaip bus, taip bus. Kas mėnesį investuosiu į ETF’us ir tiek žinių. Tačiau kas tikrai priklauso nuo manęs – tai finansinė disciplina. 2020-ieji buvo pirmieji pilni…
Nauji metai – nauji ratai. Artėja sausio 1d. Šiaip būtų niekuo neišskirtinis penktadienis, bet taip jau nuspręsta, kad pasaulyje sausio 1d. persiverčia kalendoriniai metai, o kiekvieno planuotojo galvoje atsiverčia naujas, dar į paraštes neužmestų užmojų sąrašas. 2020 metasis neįgyvendinti tikslai tampa nebesvarbūs – brolau, juk dabar jau 2021-ieji, naujas lapas! Tai visiškai nauja galimybė pradėti sportuoti, geriau maitintis, išmokti kalbą, perdažyti saliono sienas ar mesti rūkyti. „Pažadu, pažadu – nuo naujako pradedu” Juk dažnas sausio 1d. žaidžia wishlist’ą ir vadina tai tikslais. Tai yra, susirašo kokie jie norėtų būti, o ne kokie gali būti ar kaip tą įgyvendins. Aš pats…
Brexit Brexit Brexit. Jau net prieš 4 metus įvykęs balsavimas (jaučiate, kaip bėga laikas?) nepaleidžia mūsų iki šiol. Atsibodo, bet dar šiek tiek paklausykite. Jeigu manėte, kad Brexit jūsų nepalietė, galvokite iš naujo. Na, aišku, jeigu skaitote šį blog’ą ir investuojate per Interactive Brokers pagal rekomendaciją dėl mažiausių mokesčių ilgalaikiam investuotojui. Deja, IB (Interactive Brokers) yra UK registruotas brokeris ir nuo kitų metų mes tiesiog negalime būti jo dalimi. Man pačiam kyla daug klausimų ir ne į visus dar randu atsakymą, tad surašysiu kol kas ką pavyko išsiaiškinti. Gal bendromis jėgomis dar papildysim komentaruose. Keičiama jurisdikcija Dar rugsėjį IB platformoje…
Tavo močiutė turi ETF’ų. Lažinamės? Susipažinus su asmeninių finansų ir ilgalaikio investavimo taisyklėmis, pirmiausia sužinai, kad 99% aktyviai valdomų fondų nesugeba aplenkti SP500 indekso. Todėl dažnas mūsų, investuotojų, nusprendžia savo pensija rūpintis savarankiškai privačiame portfelyje, net nesidairant į pensijos fondų pusę. Gal ir teisingai, nesiginčysiu. Aš pats papildomai pensijai kaupiu tik dėl per darbdavį gaunamos lengvatos, pats papildomai neprisidedu ir, matyt, neprisidėčiau. Argumentacija paprasta – pensijų fondai (PF) atrodo skirti tiems, kas apie finansus nieko nesupranta ir neturi disciplinos nei daryti reguliariems pervedimams, nei brokerio sąskaitai atsidaryti. Tuomet taip – kažkur kaupti reikia, tiks ir II ar III pakopa. Tačiau…
Taupymas yra kaip keiksmažodis. Taupai, reiškias save riboji, gyveni nepritekliuje, kažko sau neleidi. Na, bent jau toks požiūris pastebimas visuomenėje. Žiū, tik kas nors prakalbo apie investavimą ant paprastos lietuvio algos – reiškias pastarasis stipriai taupo, save riboja ir apskritai, vardan orios senatvės, paleidžia geriausias jaunystės dienas vėjais.
Bet yra būdas išvengti šio keiksmažodžio. Įmonės tą suprato jau seniai. Juk jokiais būdais nepamatysite antraštės “Telia valdyba nusprendė 3 metus intensyviai taupyti”, nes pasirodo nori perpirkti kitą įmonė. Ne! Juk įmonės netaupo, jos – optimizuoja kaštus.
Kaštų optimizavimas. Magiški du žodžiai, po kuriais gali tilpti tiek daug. Ir masiniai atleidimai, ir perteklinio autoparko atsisakymas, ir ofiso dydžio vertinimas, ir nenaudojamų faksų utilizavimas ir t.t. Juk optimizuoti kaštus logiška – kokio velnio mokėti už kažką perteklinio, kas nekuria vertės įmonės akcininkams?
Tai va, aš labai panašiai mąstau ir apie asmeninius finansus bei taupymą. O mes juk suaugę žmonės, galime neišsikalinėti ir atvirai naudoti tą keiksmažodį iš T raidės. Tad pakalbėkime apie taupymą.
Po virtinės įrašų apie investavimą į ETF’us, priminimus apie tai, jog volstrytas tai ne kazino, o ilgalaikiam investuotojui gali pakakti vieno vienintelio ETF’o – dabar gyvenu su gniužulu gerklėj. Dvigubą gyvenimą. Atėjo laikas prisipažinti ir pagaliau išlįsti iš spintos. Aš, šeši nuliai, esu stock picker’is. Labai smulkus, bet vis dėlto – stock picker’is. Šį procesą pradėjau visai netyčia pandemijos akivaizdoje. Ne todėl, kad norėjau prispekuliuoti pinigų kai viskas krito, o paprasčiausiai todėl, kad neturėjau kur išleisti pinigų. Leiskite pasiaiškinti. Asmeninė Revolut sąskaita Matote, Revolut’ą aš naudoju taip, kaip mūsų tėvai naudojo grynuosius – visokiems niekučiams pirkti. Tai yra mano asmeninė…
Šiame blog’e nuolat kartoju – apie finansus aš menkai ką suprantu. O milijonieriumi tapti vistiek noriu. Ar tai bent jau įmanoma? Bendras visuomenės supratimas – neįmanoma. Jeigu nenusimanau apie opcionus, hedge’inimą ir finansinius svertus – milijonieriumi tapti nėra šansų. Apskritai, net į finansų rinkas nėra ko lįsti be šių investuotojams privalomų žinių. Bet visuomenė klysta. Elgsena, o ne finansinės žinios, yra pats svarbiausias faktorius, lemiantis statistinio žmogaus turtus. Jūs galite praleisti 10 metų studijuojant įmonių grafikus, skaitant analitikų apžvalgas ir galutiniame gyvenimo taške vistiek būti biednesnis už paprastą Jurgių Joną, jeigu turėsite žalingus finansinius įpročius. Kai kalba pasisuka apie asmeninius…
Ne retas šiomis dienomis galvoja – akcijos pervertintos, įmonių P/E rodikliai sukilę, ateina antras karantinas. Koks beprotis galėtų investuoti dabar? Juk geriau pralaukti ir įmonių prisipirkti per išpardavimą – kai rinkos nukris į dugną.
Na, juk logiška – jeigu dabar turiu 10,000 Eur investavimui, o akcijos kaina 100 Eur/vnt, tai galiu nusipirkti 100 akcijos vienetų dabar. ARBA – palaukti kol akcija nukris iki 90 Eur/vnt ir nusipirkti 111 vienetų. Juk vistiek visi žinome, kad bus antra karantino banga, užsidarys daug verslų ir juk negalime išlįsti iš šios COVID krizės ant tiek sausi.
Taigi, mielieji, šiandien jums laiminga diena. Pasidalinsiu savo paslaptimi – kaip aš gaudau dugną. Ištikimi skaitytojai turbūt jau kraipo galvas – what the actual fuck. Kas nulaužė šeši nuliai paskyrą? Bet prašau – skaitykite toliau.
Po darbų ir visų veiklų grįžtame jau su tamsa. Vyturiai jau ir ryte keliasi su tamsa. Namuose momentais jau būna ir šaltoka, o savaitgaliais, vietoj aktyvesnių veiklų, jau po truputį norisi binge-watch’inti kokį praleistą serialų ciklą. Tai gali reikšti tik vieną – atėjo vienas blogiausių mėnesių Lietuvoje – spalis (blogesnis tik lapkritis, tai mūsų dabar laukia saldus duetas). O su spaliu ir naujas ketvirtis. Kaip žadėjau, savo finansų viščiukus skaičiuosiu tik kas tris mėnesius ir tai tik dėl šio blogo, nes tiesiog nieko ten tokio labai įdomaus nevyksta. Na, kol kas dar vyksta – išsivalymas. Po truputį naikinu pre-FIRE turėtas…
Pagalvojau, kad reikia oficialaus disclaimerio. Jūs skaitote nuobodžiausią finansų blogą pasaulyje. Kai pradėjau rašyti, o ypač su tokiu pavadinimu, galėjau natūraliai sukelti lūkesčius. Galėjote pamanyti, kad papasakosiu jums kažką ko nežinojote. Kad pasidalinsiu dar negirdėtomis investavimo priemonėmis, skandalingais akcijų pasirinkimais ar surasiu kokią akciją dar prieš hype’ą. Ir apie tai jums pirmiems papasakosiu šešiuose nuliuose. Deja. Kartoju ir nuolat kartosiu – aš investuoju nuobodžiai, pasikartojančiai, be emocijų ir be skandalų. Žinote, taip kaip ir reikia smulkiam pasyviam investuotojui. Todėl aš jau aprašiau beveik viską ką žinau ir ką realiai reikia žinoti apie techninę investavimo pusę. Na gerai, dar ne viską,…
Aš esu šioks toks energ-idiotas. Bendrai energetika nesidomiu, kaip sektorius man jis neįdomus, net nelabai žinau kiek elektros sunaudoju kiekvieną mėnesį, tačiau vistiek kažkaip mano radare sugebėjo atsirasti nutolusių saulės jėgainių idėja. Idėja mane pagrinde užkabino dėl aplinkosaugos pusės – kaip tikras vakarietiškas hipsteris noriu mažinti savo pėdsaką žemėje ir, tiesiog gyvenant bute Vilniaus centre, neįsivaizdavau, kad tai yra įmanoma. Juk saulės kolektoriaus ant namo stogo nepasistatysiu (nors, pasirodo, ir tai yra įmanoma, tik vargas derinantis su kaimynais). Bet pasirodo lietuviai pažangi tauta. Pala pala, šeši nuliai, gal ir įdomu, bet čia juk blog’as apie finansus, prie ko čia ta…
Pradėjus dalintis savo investicine kelione labai greitai sulaukiau komentarų, kad mano pasirinktas ilgalaikis investavimas į vieną vienintelį ETF’ą nors ir techniškai teisingas, nu bet jau baisiai nuobodus. Koks įdomumas kiekvieną mėnesį persimesti tą pačią sumą į savo brokerį ir kiekvieną mėnesį už visą sumą nusipirkti tą patį investicinį vienetą, džiaugiantis tiesiog vidutine pasaulio akcijų grąža? Teisingas atsakymas – jokio. Tai yra tiesiog transakcinis higieninis veiksmas, tik vietoj asmeninės higienos, pasirūpinu asmeniniais finansais. Visai kaip dantų valymas, indų plovimas ar sėdimosios nusivalymas pabuvojus ant tualeto. Ar tikrai tame reikia ieškoti kažkokios intrigos ir pasitenkinimo? Bet… auga nauja jaunų investuotojų karta (įskaitant…
Didelės įmonės CEO vasarą atostogaudamas Nidoje užėjo į vietinę kavinę atsigerti kavos. Viduje jis pamatė keletą staliukų, labai jaukią, namūdišką aplinką, už prekystalio kavą gaminantį ir su lankytojais juokaujantį vyrą – kavinės darbuotoją. Kavinė buvo pilna gyvybės – nusėsti staliukai, knygas skaitantys poilsiautojai, pusryčių blynais besimėgaujančios šeimos bei gyva, niekada nesibaigianti lankytojų eilė. Sulaukęs savo eilės, CEO užsisakė kavos ir už prekystalio dirbančiam vyrui pažėrė komplimentų dėl kavinės jaukumo, skanios kavos bei lankytojų srauto. Taip pat paklausė – kiek laiko ši kavinė jau veikia, norėdamas suprasti iš kur tokia sėkmė. Kavinės darbuotojas atsakė „Jau trečias sezonas kaip dirbame” CEO garsiai…
Lietuviai myli nekilnojamą turtą. Na žinote, kažką fizinio, kažką ką galima paliesti. Pagal Lietuvos banko 2019 namų ūkių apklausą, net 12.3% lietuvių investuoja į NT. Sakau NET, nes pavyzdžiui į įmonių akcijas ar investicinius fondus investuoja atitinkamai po 5% apklaustų namų ūkių. Paklausykit atidžiai – tik kas dvidešimtas namų ūkis tiesiogiai perka vertybinius popierius! O man, gyvenant savo burbule, kartais atrodo, kad nėra prasmės ir šiam blogui, nes visi jau viską žino. Bet užmetus akį į LB tyrimus, reali situaciaj kiek kitokia. Ką namų ūkiai veikia su likusiais pinigais paprasčiausiai pateikta VŽ santraukoje, bet spoiler alert – 40% apklaustųjų santaupas…
Mano interviu Verslo Žiniose 2020-aisiais, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę” arba „vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje…
Gana aktuali tema kiekvienam jaunuoliui – o ką daryti su dideliam pirkiniui taupomais pinigais? Na, žinote, galvoje turiu būsto pradinį įnašą, vestuves, namų remontą, automobilio pirkimą ar bet ką, kas kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių. Šiems pirkiniams dažnas taupo nuo keletos mėnesių iki keletos metų, tad nesinori, jog lėšos tiesiog gulėtų sąskaitoje ir lėtai praradinėtų vertę. O tokiu trumpu laikotarpiu suinvestavus į akcijas, labai gali būti, kad pataikysite ant blogo etapo ir išsiimti gali tekti mažiau nei įdėjote. Identiška situacija ir su visų apdainuotu juodos dienos fondu. Ar jis tiesiog turi gulėti banke, ar galima jį kažkaip įdarbinti? Anksčiau…
Kaip supratau, landžioti po svetimas pinigines yra gana geidžiamas lietuvių užsiėmimas. Gal todėl net ir šviežiai iškepti Lietuvos finansų blogeriai labai greitai susilaukia portalų dėmesio. Taip nutiko ir man – po pirmojo bloginimo mėnesio, jau, žiū, duodu savo pirmąjį interviu. Ne bet kam, o Verslo Žinioms. Na, neslėpsiu, malonu. O ypač papulti į VŽ. Visą interviu skaitykite čia. Update ateities kartoms: interviu netgi pakilo iki #6 vietos prie skaitomiausių. SVARBU! Kadangi VŽ straipsnis yra premium, o aš autorines teises gerbiu, bet tuo pačiu noriu suteikti šansą savo skaitytojams su manimi labiau susipažinti, tai savo siųstus atsakymus be VŽ redaktūros įkeliu…
Kaip jau rašiau pirmoje šio įrašo dalyje – pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, o tai, kad eina vienas po kito. Todėl jeigu dar neskaitėte, rekomenduoju pradėti nuo įrašo apie pajamų valdymą. O išlaidas nuodugniai sekti aš pradėjau ganėtinai neseniai ir tą darau jau apie 10 mėnesių. Kiekvienas esame skirtingas ir kai kuriems žmonėms išlaidų sekimas yra ne tai, kad būtinas, bet tiesiog privalomas stabiliems finansams užtikrinti. Aš asmeniškai niekada nebuvau išlaidūnas. Niekada neturėjau vartojimo paskolų, nepirkau į kreditą ir tiesiog – natūraliai gyvenau pagal tuo metu gaunamas pajamas, o ne ateities lūkesčiais.…
Išlaidos. Vienas žodis, kuris gali būti pokalbio žudikas. Ar šeimoje, ar darbe, ar draugų būryje, šis žodis, ypač sujungtas su „valdymas”, „mažinimas” ar „optimizavimas”, tikrai neneša pozityvios auros ir asocijuojasi su nepritekliumi, savęs ribojimu ir apskritai laisvės praradimu. Tačiau, čia yra blogas apie pinigus. O pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, bet tai, kad eina vienas po kito. Kaip jau supratote iš mano praėjusio įrašo – pinigų niekada nebus gana. Todėl nori nenori, kad ir kiek uždirbtum, išlaidas valdyti privalai. Nesakau, kad privalai jas sekti iki cento, gyventi pagal biudžetą ar kitaip mažinti…
Ar atsimenate studentavimo laikus, kai visą mėnesį pragyventi galėjote už 500 litų? Taip, buvo šioks toks nepriteklius, na, bet išgyventi pavyko. Dabar su tais pačiais 150 Eur nelabai ką nuveiksi ir sakysite man – bet juk infliacija!!! O aš atsakysiu, kad taip, iš dalies kalta pinigų infliacija, bet didžioji dalis atsakomybės krenta ant kito tipo infliacijos – gyvensenos. Gyvensenos infliacija, tarptautiniuose žodynuose žinoma kaip lifestyle inflation, yra reiškinys, kai augant jūsų pajamoms, auga ir išlaidos. Na, čia turima omenyje, kad jeigu studentavimo laikais galėjote dalintis kambariu su kitu žmogumi, tai pasiekus tam tikrą amžių jau net bendra laiptine su kitais…