Aš esu šioks toks energ-idiotas. Bendrai energetika nesidomiu, kaip sektorius man jis neįdomus, net nelabai žinau kiek elektros sunaudoju kiekvieną mėnesį, tačiau vistiek kažkaip mano radare sugebėjo atsirasti nutolusių saulės jėgainių idėja. Idėja mane pagrinde užkabino dėl aplinkosaugos pusės – kaip tikras vakarietiškas hipsteris noriu mažinti savo pėdsaką žemėje ir, tiesiog gyvenant bute Vilniaus centre, neįsivaizdavau, kad tai yra įmanoma. Juk saulės kolektoriaus ant namo stogo nepasistatysiu (nors, pasirodo, ir tai yra įmanoma, tik vargas derinantis su kaimynais). Bet pasirodo lietuviai pažangi tauta. Pala pala, šeši nuliai, gal ir įdomu, bet čia juk blog’as apie finansus, prie ko čia ta…
Pradėjus dalintis savo investicine kelione labai greitai sulaukiau komentarų, kad mano pasirinktas ilgalaikis investavimas į vieną vienintelį ETF’ą nors ir techniškai teisingas, nu bet jau baisiai nuobodus. Koks įdomumas kiekvieną mėnesį persimesti tą pačią sumą į savo brokerį ir kiekvieną mėnesį už visą sumą nusipirkti tą patį investicinį vienetą, džiaugiantis tiesiog vidutine pasaulio akcijų grąža? Teisingas atsakymas – jokio. Tai yra tiesiog transakcinis higieninis veiksmas, tik vietoj asmeninės higienos, pasirūpinu asmeniniais finansais. Visai kaip dantų valymas, indų plovimas ar sėdimosios nusivalymas pabuvojus ant tualeto. Ar tikrai tame reikia ieškoti kažkokios intrigos ir pasitenkinimo? Bet… auga nauja jaunų investuotojų karta (įskaitant…
Didelės įmonės CEO vasarą atostogaudamas Nidoje užėjo į vietinę kavinę atsigerti kavos. Viduje jis pamatė keletą staliukų, labai jaukią, namūdišką aplinką, už prekystalio kavą gaminantį ir su lankytojais juokaujantį vyrą – kavinės darbuotoją. Kavinė buvo pilna gyvybės – nusėsti staliukai, knygas skaitantys poilsiautojai, pusryčių blynais besimėgaujančios šeimos bei gyva, niekada nesibaigianti lankytojų eilė. Sulaukęs savo eilės, CEO užsisakė kavos ir už prekystalio dirbančiam vyrui pažėrė komplimentų dėl kavinės jaukumo, skanios kavos bei lankytojų srauto. Taip pat paklausė – kiek laiko ši kavinė jau veikia, norėdamas suprasti iš kur tokia sėkmė. Kavinės darbuotojas atsakė „Jau trečias sezonas kaip dirbame” CEO garsiai…
Lietuviai myli nekilnojamą turtą. Na žinote, kažką fizinio, kažką ką galima paliesti. Pagal Lietuvos banko 2019 namų ūkių apklausą, net 12.3% lietuvių investuoja į NT. Sakau NET, nes pavyzdžiui į įmonių akcijas ar investicinius fondus investuoja atitinkamai po 5% apklaustų namų ūkių. Paklausykit atidžiai – tik kas dvidešimtas namų ūkis tiesiogiai perka vertybinius popierius! O man, gyvenant savo burbule, kartais atrodo, kad nėra prasmės ir šiam blogui, nes visi jau viską žino. Bet užmetus akį į LB tyrimus, reali situaciaj kiek kitokia. Ką namų ūkiai veikia su likusiais pinigais paprasčiausiai pateikta VŽ santraukoje, bet spoiler alert – 40% apklaustųjų santaupas…
Mano interviu Verslo Žiniose, kaip galima buvo tikėtis, išjudino nemažai po akmeniu gyvenančių ir visur aplinkui tik žūlikus ir vagis matančių tautiečių. O išjudinti jie, žinoma, plūsta į komentarus. Tikrai suprantu, jog bet koks viešumas nori nenori visą laiką iššauks dalį neigiamų reakcijų. Maisto bankas paskelbia apie naujai įsigytus automobilius, padėsiančius pristatyti maisto prekes ir tolimiems izoliuotiems kaimams – „pinigų įsisavinimas”, šaukia komentaruose. Niekam nežinomas verslininkas skiria 250k be jokių kabliukų medikams per COVID19 – „jau išpirkinėja kaltę” arba „vogtus pinigus lengva dovanoti”, šaukia komentaruose. Mes lietuviai, juk nesame patys pozityviausi. Didžioji dauguma, ypač viešai nuomonę reiškiančių piliečių, savyje per…
Gana aktuali tema kiekvienam jaunuoliui – o ką daryti su dideliam pirkiniui taupomais pinigais? Na, žinote, galvoje turiu būsto pradinį įnašą, vestuves, namų remontą, automobilio pirkimą ar bet ką, kas kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių. Šiems pirkiniams dažnas taupo nuo keletos mėnesių iki keletos metų, tad nesinori, jog lėšos tiesiog gulėtų sąskaitoje ir lėtai praradinėtų vertę. O tokiu trumpu laikotarpiu suinvestavus į akcijas, labai gali būti, kad pataikysite ant blogo etapo ir išsiimti gali tekti mažiau nei įdėjote. Identiška situacija ir su visų apdainuotu juodos dienos fondu. Ar jis tiesiog turi gulėti banke, ar galima jį kažkaip įdarbinti? Anksčiau…
Kaip supratau, landžioti po svetimas pinigines yra gana geidžiamas lietuvių užsiėmimas. Gal todėl net ir šviežiai iškepti Lietuvos finansų blogeriai labai greitai susilaukia portalų dėmesio. Taip nutiko ir man – po pirmojo bloginimo mėnesio, jau, žiū, duodu savo pirmąjį interviu. Ne bet kam, o Verslo Žinioms. Na, neslėpsiu, malonu. O ypač papulti į VŽ. Visą interviu skaitykite čia. Update ateities kartoms: interviu netgi pakilo iki #6 vietos prie skaitomiausių. SVARBU! Kadangi VŽ straipsnis yra premium, o aš autorines teises gerbiu, bet tuo pačiu noriu suteikti šansą savo skaitytojams su manimi labiau susipažinti, tai savo siųstus atsakymus be VŽ redaktūros įkeliu…
Kaip jau rašiau pirmoje šio įrašo dalyje – pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, o tai, kad eina vienas po kito. Todėl jeigu dar neskaitėte, rekomenduoju pradėti nuo įrašo apie pajamų valdymą. O išlaidas nuodugniai sekti aš pradėjau ganėtinai neseniai ir tą darau jau apie 10 mėnesių. Kiekvienas esame skirtingas ir kai kuriems žmonėms išlaidų sekimas yra ne tai, kad būtinas, bet tiesiog privalomas stabiliems finansams užtikrinti. Aš asmeniškai niekada nebuvau išlaidūnas. Niekada neturėjau vartojimo paskolų, nepirkau į kreditą ir tiesiog – natūraliai gyvenau pagal tuo metu gaunamas pajamas, o ne ateities lūkesčiais.…
Išlaidos. Vienas žodis, kuris gali būti pokalbio žudikas. Ar šeimoje, ar darbe, ar draugų būryje, šis žodis, ypač sujungtas su „valdymas”, „mažinimas” ar „optimizavimas”, tikrai neneša pozityvios auros ir asocijuojasi su nepritekliumi, savęs ribojimu ir apskritai laisvės praradimu. Tačiau, čia yra blogas apie pinigus. O pajamos ir išlaidos yra kaip diena ir naktis. Ne tai, kad labai skirtingi, bet tai, kad eina vienas po kito. Kaip jau supratote iš mano praėjusio įrašo – pinigų niekada nebus gana. Todėl nori nenori, kad ir kiek uždirbtum, išlaidas valdyti privalai. Nesakau, kad privalai jas sekti iki cento, gyventi pagal biudžetą ar kitaip mažinti…
Ar atsimenate studentavimo laikus, kai visą mėnesį pragyventi galėjote už 500 litų? Taip, buvo šioks toks nepriteklius, na, bet išgyventi pavyko. Dabar su tais pačiais 150 Eur nelabai ką nuveiksi ir sakysite man – bet juk infliacija!!! O aš atsakysiu, kad taip, iš dalies kalta pinigų infliacija, bet didžioji dalis atsakomybės krenta ant kito tipo infliacijos – gyvensenos. Gyvensenos infliacija, tarptautiniuose žodynuose žinoma kaip lifestyle inflation, yra reiškinys, kai augant jūsų pajamoms, auga ir išlaidos. Na, čia turima omenyje, kad jeigu studentavimo laikais galėjote dalintis kambariu su kitu žmogumi, tai pasiekus tam tikrą amžių jau net bendra laiptine su kitais…
Noriu pasidalinti ką su savo investicijomis nuveikiau per pastaruosius pusę metų. Vėliau dalintis planuoju kas ketvirtį, bet kadangi pirmojo ketvirčio pabaigoje šio blogo dar nebuvo, tai vienu ypu pasidalinsiu už visus pusę metų. Pirmąją, 2020 metų pradžios apžvalgą, galite paskaityti čia. Rekomenduoju, kad geriau suprastumėte pokyčius, kuriuos atlikau. O jų buvo tikrai daug. Kol kas vyksta apsivalymas, išsigryninimas. Daug skaitau, daug naujo sužinau kiekvieną mėnesį, tad visi šie 2020-tieji yra paskirti labiau strategijos formavimui ir reguliarių žingsnių sudėliojimui nei ramiam staying the course. Kol kas pas mane visiškas bardakas, bet todėl ir noriu dalintis, nes nuolat vyksta pokyčiai. Kol kas…
Praėjusiame įraše pasidalinau mintimis apie dividendus, o jei tiksliau – apie būdus, kaip įmonės kuria vertę savo akcininkams. Pagrindinė to teksto žinutė – dividendų dydis neturėtų būti esminis faktorius renkantis į ką investuoti, nes įmonė grąžą investuotojams gali kurti ir kitais būdais. Šį kartą noriu papasakoti šiek tiek plačiau kodėl aš asmeniškai, kaip ilgalaikis investuotojas Lietuvoje, visiškai nenoriu dividendų. Prieš jums pašėlstant, pabrėžiu – dividendai yra gerai, tiesiog dabartinėje gyvenimo stadijoje ir mokesčių aplinkoje aš asmeniškai renkuosi jų negauti. Na, bent jau tiesiogiai negauti. Mokesčiai Kaip dar 18 amžiuje rašė Benjamin Franklin: šiame pasaulyje neišvengiami yra tik 2 dalykai –…
Investavimas šiais laikais greitas ir patogus. Akcijų įsigyti gali per programėlę autobuse ar kontempliuojant ant tualeto. Tačiau, spaudinėjant skaitmenizuotus akcijų pirkimo patvirtinimus gali pasimiršti ką mes čia iš tiesų perkame. O juk už kiekienos akcijos, ETF’o ar fondo slypi realus, dažniausiai fizinis verslas. O koks bet kokio verslo tikslas? Ne kurti inovatyvius produktus, būti rinkos lyderiu ar tuo labiau gelbėti pasaulį mažinant CO2 emisiją. Taip, šie dalykai svarbūs ir nėra mutually exclusive, tačiau bet kokios įmonės prioritetas Nr.1 – didinti investicijų grąžą savo akcininkams. Šis įrašas yra dviejų įrašų 1 dalis ir jis mano galvoj sukosi jau kurį laiką, matant…
Pasipasakojus kodėl aš investuoju į ETF’us, natūralus klausimas kyla – į kokius? Skaitytojas komentaruose teisingai pastebėjo, kad esant šitokiai galybei skirtingų ETF’ų, pastarąjį pasirinkti gali būti taip pat sunku kaip ir sėkmingą akciją. Vistiek yra ką analizuoti, skaityti, domėtis, tai kuo tai skiriasi nuo akcijų? Na, mano nuomonė šiuo klausimu gana kategoriška. Tikrai yra ką analizuoti net ir įsigijant ETF’us, bet pradedant – visiškai neverta. Pradžių pradžiai, kurią aš vadinu pirmus 5-10 investavimo metų, o daugeliui žmonių ir visam gyvenimui, pakanka vieno vienintelio ETF’o. Visa kita ateis savaime. Jeigu augant portfeliui domėsitės finansais, skaitysite knygas, ieškosite mažesnių svyravimų ar stabilesnės…
Kaip jau turbūt supratote, išsirinkti tos vienos vienintelės įmonės ir ant jos lošti visą savo ateitį man nėra priimtina. Kaip ir nėra patrauklu skirti laiko akcijų analizei, nes kas aš toks, kad tą darydamas rasčiau kažką, ko dar nėra radęs Wallstreet’as? Man puikiai tinka tiesiog augti kartu su visa rinka ir būtent tam tikslui 1975-aisiais John C. Bogle į rinką paleido smulkiam investuotojui skirtus Vanguard ETF’us. Kas yra ETF? ETF yra Exchange Traded Fund. Tai yra lyg akcijų fondai, tačiau vietoj to, kad samdytų profesionalų ir labai brangų fondo valdytoją, kuris renkasi akcijas už jus, ETF’ai tiesiog išsikelia tikslą sekti…
Tik savo asmeninio turto apžvalgoje paminėjau III pensijos pakopą ir parodžiau, kad nemažą dalį pajamų skiriu būtent šios programos įmokoms, susilaukiau klausimų ir supratau, kad reikia atskiro įrašo. Baltic Mustache labai plačiai aprašė ir apskaičiavo kada verčiau investuoti pačiam, o kada kaupti III pakopoje. Tačiau toje analizėje pasigedau vieno plano, kuris yra šiokia tokia vieša paslaptis ir nelabai kas jį žino. Aš pats ilgą laiką gyvenau nežinioje apie šią įstatymo pataisą, o ir jos įgyvendinimas matyt anksčiau buvo sudėtingesnis. Juk visi su pavydu skaitome apie amerikietiškus 401(k) planus, pagal kuriuos darbuotojai gali skirti dalį savo algos prieš mokesčius ilgailaikėms investicijoms,…
Finansinė nepriklausomybė. Terminas, kuris be papildomo konteksto gali skambėti šiek tiek kaip amžina meilė, už jūrų marių ar koks kitas išsireiškimas, kurio tikslas yra nusakyti kažką didelio ir sunkiai pamatuojamo. Turbūt net nelabai pasiekiamo. Susitikimą su draugais matyt ne nuo savo finansinės situacijos aptarimo pradedate? Ką jau su draugais, ar su žmona bent peržiūrite šeimos finansus? Na okey, mano blog’ą paskaito turbūt ta 1% top percentilė suaugusių, besidominčių asmeniniais finansais, tai jūs dar su kažkuo turbūt pasišnekate, kad ir anonimiškai forumuose. Bet idėją manau supratote – finansų tema visuomenėje yra stipriai mistifikuota ir už’tabu’inta, o millenialsai šiais laikais drąsiau šneka…
Gyvenant Lietuvoje investuoti sunku. Deja, esame dar niekam neįdomi pasaulio užmarštis ir pasauliniai žaidėjai į mūsų šalies palaikymą neinvestuoja. Tik pradėjus investuoti kilo natūralus klausimas kur tai galima daryti efektyviausiai? Kaip išsirinkti geriausią brokerį ilgalaikiam investavimui Lietuvoje, už šią privilegiją neišleidžiant viso potencialaus prieaugio? Pats užsokau ant po-Degiro bangos, kai lietuviams užsidarė vienintelis pigus ir padorus brokeris Europoje. Reikėjo ieškoti sprendimų. Taip, situacija gerėja, dabar bent turime nemokamą prekybą Baltijos biržoje per Swedbank. Taip pat, pavienių US akcijų galima įsigyti ir per Revolut. Bet, jeigu vienas riboja smėlio dėžę iki 50 pavienių pabalčio akcijų ir kelių savo fondų, kito investavimo…
Na ka, mistinis tikslas kaip ir aiškus, reikia dabar susiskaičiuoti viščiukus, kad būtų aišku kiek toli čia dar liko bėgti. Pasidariau savo asmeninio turto auditą šiai dienai, kitaip žinomą kaip Net Worth. Iš karto disclaimeris, kad sėdžiu gegužės mėnesį ir aprašinėju savo 2020 sausio 1d. turtą. Tą darau sąmoningai, nes 2020 pirma pusė man buvo išsivalymo, supaprastinimo ir taisyklių išsikėlimo pusmetis, tai įvyko daug pokyčių tarp platformų, investicinių įrankių ir visus šiuos pokyčius noriu aprašyti atskirais įrašais, todėl svarbu suprasti nuo ko pradėjau ir nusistatyti atspirties tašką šiek tiek į praeitį. Iš tiesų, finansų išsivalymas prasidėjo dar 2019-tais, bet, nuleidęs…
Šeši nuliai – milijonas. Kas iškyla prieš akis išgirdus šią frazę? Jeigu esi 90s kid, kaip ir aš pats, tai beveik garantuoju, kad prieš akis pirmiausia iškyla ne kalnas banknotų, o gerbiamas Arūnas Valinskas. „Šeši nuliai – milijonas” buvo vienas pirmųjų protmūšių nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kurio dalyviai galėjo laimėti – taip atspėjote – MILIJONĄ LITŲ. Žmonių galvose milijonas visuomet buvo tas mistinis, sunkiai pasiekiamas bei šiek tiek nekenčiamas skaičius. Tai gražus, apvalus skaičius, kuris buvo n metų transliuojamas per televiziją kaip vaistas nuo visų bėdų. Atsimenu, milijonas litų kaip pagrindinis TELELOTO prizas būdavo tik kelis kartus per metus ir tuomet…